„Dirba, gražėja takas, bet yra tikrai tokių nesklandumų. Šita vieta visada problemiška, ir geriau nepadarė“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Debreceno“ komentavo viena moteris.

„Dviračių takas išpiltas siaubingai su didžiausiomis duobėmis“, – atsakė kita.

Tikimės, kad projektas bus užbaigtas kokybiškai.

Gyventojų įkeltose nuotraukose matyti telkšančios didžiulės vandens balos, kurių neįmanoma apeiti į jas neįbridus, kadangi užima didelę dalį tako.

Dėl šio tako į Klaipėdos savivaldybę jau kreipėsi ne vienas gyventojas. Tai patvirtino ir Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė. Ji taip pat informavo, kad darbus šioje teritorijoje atlieka bendrovė „VVARFF“.

„VVARFF“ vykdo skvero ties prekybos centru „Maxima“ (Šilutės pl. 40A), pėsčiųjų ir dviračių tako tarp Šilutės pl. ir Taikos pr., statybos darbus. Lietingu metu gauname gyventojų skundų dėl dviračių tako, kuris yra nuokalnėje ir visada laikosi vanduo. Naujai suprojektuoti ir įrengti latakai tinkamai nesurenka vandens. Vertinant tai, kad objektas dar neužbaigtas, savivaldybė vertins papildomo drenavimo galimybes“, – paaiškino I. Kubilienė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau kada darbai tęsis – nežinia, kadangi įprastai nuo gruodžio vidurio iki kitų metų kovo prasideda technologinė pertrauka, tad jokie darbai nevykdomi. Kol dar ne gruodis, darbus būtų galima tęsti.

„Projekto vertė – beveik 3 mln. eurų, darbai ir lėšos buvo paskirstytos trejiems metams. 2024 m. planuojama darbų pabaiga, likusi lėšų suma – apie 1,5 mln. eurų. Atsiprašome už nepatogumus, tikimės, kad projektas bus užbaigtas kokybiškai“, – vylėsi Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Skundžiamasi net obuoliukais, byrančiais ant šaligatvio. Esą tai labai pavojinga – galima gal net sprandą paslydus nusisukti.

Žodžiu, pamato kokį nors niekniekį, o kartais rimtą dalyką, ir iškart suskrebina skundą kitą ir net trečią.

O juk iš tiesų daugelį problemų galima išspręsti patiems. Tik reikia truputį pasturgalį pajudinti. Kad ir dėl tos obels, kurios obuoliukai krenta ant Liepų gatvės.

Tereikėtų tik pasiimti vežimėlį, pirštines, atvykti ir surinkti tuos obuolius. Dabar gi žmogus, užuot surinkęs tuos vaisius, puolė skundą rašyti – esą kas nors tvarkykite, bet aš pats to nedarysiu, nes čia ne mano reikalas.

Čia toks įprotis – nuo sovietinių laikų, kai viską turėjo padaryti valstybė (komunistai), kuri nieko nedarė, tik apie tai garsiai kalbėjo propagandos kanalais. Žmonės taip išsiugdė įprotį nieko nedaryti, bet visur į viską rodyti pirštu. Be to, ir skundimo įprotis buvo labai įsišaknijęs, nes skundė ir tėvai vaikus, ir atvirkščiai.

Didelė problema šiais laikais yra ir kvailas įprotis šerti katinus ir lesinti paukščius. Vėlgi, užuot perspėjus kaimynus to nedaryti, imama rašinėti anoniminius rašinėlius valdininkams. Tik tokiais būdais mes problemos neišspręsime.

Tamsius, nevalyvus ir kvailus žmones reikia auklėti, reikia jiems argumentuoti, kodėl, pavyzdžiui, apatines kelnes reikia keisti kasdien, o ne sulaukus senatvės. Taip ir šiuo atveju būtina paaiškinti, kodėl negalima maitinti kačių ir balandžių.

Štai Kaune teko viešose vietose matyti lenteles, perspėjančias, kad mieste nevalia lesinti balandžių, nes tai platina ligas ir labai teršia aplinką. Žmonės, perskaitę tokius perspėjimus, kažin ar taip jau lengva ranka ims barstyti trupinius į kairę ir dešinę.

Galėtų ir Klaipėdoje tokių lentelių atsirasti. Manau, tikrai būtų švariau.

Gyventojai rugsėjo pradžioje minėjo kelias vietas, kur reikėtų pagenėti arba išpjauti senus medžius.

Smilgų gatvės gyventojas prašė atkreipti dėmesį į šioje gatvėje augančius senus medžius – dvi tuopas ir beržą.

"Prašau kiek galima greičiau juos išgenėti ar nupjauti, nes, užvirtus ant mano gyvenamojo namo, kuriame gyvena du mažamečiai vaikai, pavojus kiltų jų sveikatai ar net gyvybei. Taip pat medžiai gali pridaryti labai didelių nuostolių, auga šalia dviejų gyvenamųjų namų, šalia stovi automobiliai", – savivaldybei skundėsi klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Edita Valiūnienė patikino, jog po apžiūros Smilgų gatvėje, kuri vyko rugsėjo 6 d., nustatyta, kad reikia šalinti blogos būklės medžius.

"Reikia šalinti vieną beržą ir dvi tuopas, augančius prie Molo gatvės 36D namo. Taip pat reikėtų šalinti vieną beržą ties prekybos centru. Yra pateiktas prašymas Aplinkosaugos skyriui ir, gavus suderintą leidimą, bus vykdomi medžių šalinimo darbai", – informavo savivaldybės specialistė.

Miestiečiai skundėsi ir Rumpiškės gatvėje sukrautomis šakomis. Tačiau jas rangovai jau spėjo išvežti.

"Šakų nebėra, pati patikrinau. Dėl Paribio gatvės, apžiūros metu pažymėti trys nudžiūvę klevai. Gavus suderintą leidimą iš Aplinkosaugos skyriaus, medžiai bus pašalinti", – patikino E.Valiūnienė.

Tokios situacijos nutinka pasikeitus daugiabučio namo administratoriams. Dažnu atveju buvęs administratorius laiku neperduoda naujajam administratoriui dokumentų bei sukauptų namo gyventojų lėšų.

Savivaldybės įsakymas dėl administravimo fakto pasibaigimo ignoruojamas, pavyzdžiui, motyvuojant, jog gyventojų sprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį (JVS) yra ginčytinas teisme, ir toliau teikiamos sąskaitos gyventojams.

Sąskaitas už paslaugas gyventojams teikia ir naujasis pastato administratorius.

Savivaldybė sulaukia kreipimųsi gyventojų, kurie, gaudami dvigubas sąskaitas, prašo nurodyti, kas yra tikrasis jų namo administratorius ir kam apmokėti sąskaitas.

Klaipėdos savivaldybė miestiečiams primena, kad pirmiausia gyventojai turi įsitikinti, ar realiai tai nėra „senojo“ administratoriaus reikalavimas susimokėti „senas“ skolas, ar realiai abu administratoriai nori paslaugų apmokėjimo už tą patį laikotarpį.

Civilinis kodeksas numato, kada baigiasi namo administravimas, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba JVS.

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos reglamentuoja, kad administratorius per 30 dienų nuo administravimo pabaigos privalo pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas.

Pagal nuostatų 4 punktą taip pat privalu grąžinti viską, ką administratorius gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir kitas teiktas paslaugas.

Perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai. Iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas.

Po nustatyto 30 d. termino buvusiam pastato administratoriui perdavus dokumentus ir sukauptas lėšas naujajam pastato bendrojo naudojimo objektų (BNO) valdytojui, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą, laikytina, kad administravimo funkcijas vykdo naujasis administratorius, jeigu nėra priimto teismo sprendimo dėl paskirto ar daugumos pastato savininkų pasirinkto naujojo administratoriaus veiksmų sustabdymo.

Laikytina, kad buvusio pastato administratoriaus įgaliojimai yra nutraukti nuo bendrijos ar JVS įregistravimo dienos arba savivaldybei išleidus įsakymą dėl namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo bei suėjus duotam 30 dienų terminui.

Tarp BNO valdytojo ir patalpų savininkų susiklosto civiliniai santykiai, gyventojai gali kreiptis į teisėsaugą dėl nepagrįstų reikalavimų apmokėti sąskaitas po administravimo termino pasibaigimo.

Patalpų savininkai buvusio namo administratoriaus pateiktas sąskaitas ir skolas apmoka tik už tą laikotarpį, kai teisėtai vykdė administravimo funkcijas.

BNO valdytojai informuoti, kad dvigubų sąskaitų išrašymas turi kuo greičiau pasibaigti, ir namai turi būti perduoti naujiems BNO valdytojams.

Tyčiojosi iš žmonių?

Skundus savivaldybei ir aplinkosaugininkams gyventojai siunčia ne pirmus metus.

Ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės organizuotame nuotoliniame pasitarime liejosi aistros.

Anksčiau įmonė tyčiojosi tik iš gyventojų, dabar tyčiojamasi iš Visuomenės sveikatos centro ir savivaldybės tarybos.

Viešame problemos svarstyme vietiniai tiesiai šviesiai rėžė įmonės „Kaminera“ savininkui, Klaipėdos tarybos nariui Arūnui Tumai, kad šis tyčiojasi iš gyventojų.

„Anksčiau įmonė tyčiojosi tik iš gyventojų, dabar tyčiojamasi iš Visuomenės sveikatos centro ir savivaldybės tarybos. Tai yra šantažas“, – kalbėjo gyventojas Vigilijus Lisauskas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistams išmatavus triukšmą Nemuno gatvėje įsikūrusio „Kamineros krovinių terminalo“ teritorijoje, miesto vadovai ir specialistai pareikalavo įmonės pateikti triukšmo mažinimo veiksmų planą.

Vigilijus Lisauskas / Stop kadras

„Pagal gyventojų skundus atlikome triukšmo matavimus jų gyvenamojoje aplinkoje. Matavimus atliko Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija. Matavimai parodė, kad, įmonei vykdant veiklą, kraunant metalą į laivą, buvo nustatytas tiek ekvivalentinis, tiek maksimalaus triukšmo ribinis lygis, viršijantis higienos normų reikalavimus. Ekvivalentinis – keturiais decibelais, o maksimalus – 16 decibelų. Įmonės buvo paprašyta pateikti triukšmo mažinimo planą. Tačiau iš įmonės gavome informaciją, kad ji nesutinka su triukšmo matavimo rezultatais“, – situaciją pristatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kontrolės departamento vedėja Asta Šlepetienė.

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimondas Grigaliūnas pridūrė, kad pernai buvo suderintas triukšmą mažinančios sienelės įrengimo projektas. Departamento vadovas įmonės atstovų klausė, kada jie pradės statyti šią užtvarą?

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos specialistė Laura Dagilienė tikino, kad, atlikus įmonės patikrinimą, buvo nustatyta medžiagų tarša ir paviršinių nuotekų išleidimas į marias.

Įmonei buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Triukšmauja kiti?

Įmonės „Kamineros krovinių terminalas“ direktorius Vaidas Intas susitikimo dalyviams aiškino, kad tyrimus krovos kompanija užsakė ir pati, tad verslininkams kyla klausimų dėl NVSC užsakyto tyrimo duomenų.

V.Intas pasakojo, kad yra parengtas 8 metrų aukščio triukšmą mažinančios tvoros projektas, gautas leidimas ją statyti.

„Visuomenės sveikatos centras pažymėjo pastabą, kad po įrengimo reikalinga atlikti papildomus matavimus“, – tikino V.Intas.

Įmonė savo iniciatyva užsakė triukšmo matavimo tyrimus nakties metu, kai nedirbo. Taip siekta išsiaiškinti, koks yra foninis triukšmas.

„Yra kitos krovos kompanijos, transportas, geležinkelis, laivai, kariniai sraigtasparniai“, – pirštu į kaimynus bedė įmonės vadovas.

Verslininkai 2019 m. buvo užsakę matavimus skirtingu paros metu.

„Tuomet įmonė nevykdė veiklos. Rezultatai parodė, kad triukšmo aplinka nakties ir dienos metu viršija normas“, – patikino V.Intas.

„Kamineros krovinių terminalo“ vadovas aiškino, kad įmonė neatsisako idėjos statyti apsauginę tvorą, tačiau kėlė klausimą dėl jai numatytos vietos.

Galbūt ją būtų tikslinga įrengti ties uosto teritorijos sanitarinės zonos riba, tuomet apsauginė jos funkcija būtų veiksmingesnė.

Nesutinka su pastabomis

V.Intas aiškino, kad įmonė stengiasi didžiąją darbų dalį atlikti dienos metu, vengia naktinio darbo, o jei to prireikia, krovą vykdo tik ties laivo zona.

Taip pat V.Intas aiškino, kad kompanijai neleidžiama laistyti kraunamų drupių, kad jos pervežamos 68–70 proc. drėgnumo.

V.Intas įsivėlė į ginčą su aplinkosaugininkais ir NVSC specialistais, klausdamas, kas prisiims atsakomybę, jei po tvoros pastatymo paaiškės, kad triukšmo viršijimai vis tiek fiksuojami.

Įmonės vadovą teko tramdyti R.Grigaliūnui, kuris priminė verslininkams teisės aktus ir galiojančias tvarkas.

Siūlė tramdyti toną

Į diskusiją įsijungė ir įmonės „Kaminera“ savininkas, Klaipėdos tarybos narys A.Tuma.

Verslininkas tikino, kad tvora gali kainuoti pusę milijono eurų, o bankai paskolų šiuo metu lengva ranka nedalija.

„Triukšmo tyrimas vyko vieną valandą. Na, jei nukrito koks metalo gabalas. Kas valandą krenta po metalo gabalą?“ – kalbėjo A.Tuma.

Verslininkas aiškino, kad aplinkinių namų gyventojams buvo siūloma pakeisti langus naujais, bet esą niekas to nenorėjo.

Gyventojų vardu kalbėjusi Jurgita sunkiai tramdė emocijas, pasakodama, ką patiria vietiniai.

Moteris tikino, kad žmonės nuolat neišsimiega, jų gyvenimo kokybė kenčia. Naktį praleidę be miego, dieną dar kankinasi dėl ore tvyrančių dulkių.

„Kiek kartų skambinta ir prašyta nustoti dvyliktą valandą nakties mėtyti metalą, kai nėra kraunamas laivas. O jūs sakote „vienas geležiukas nukrito“, – piktinosi moteris.

Aršėjant pokalbio tonui tiek iš A.Tumos, tiek ir iš gyventojų pusės, aistras tarp susitikimo dalyvių teko raminti savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuris paprašė konkrečių siūlymų iš verslininkų.

Sutarta su įmonės atstovais organizuoti susitikimą, kai bus gauti papildomi triukšmo matavimai.

Aplinkosaugininkai rengiasi liepos 12-ąją tikrinti įmonės veiklą.

Smarvė nosį riečia ne vienam I.Simonaitytės g. 23 namo gyventojui, sukančiam pro daugiabučio kampą.

„Teritorija po balkonais už šalia esančių pušaičių paversta viešuoju tualetu. Vingio pasažo turgelio prekybininkai eina čia kaip į tualetą. Prikabinu nuotraukas, tik gaila, kad smarvės neperteiksi. Langų atidaryti neįmanoma, o tuoj prasidės šilti orai. Prašome išspręsti viešojo tualeto klausimą turgelio prekeiviams. Taip pat prašysime naikinti gyvatvorę palei balkonus“, – savivaldybei atsiųstame skunde rašė gyventojai.

Pasirodo, šiame rajone nepasitenkinimo būta ir anksčiau. Prieš kelerius metus gyventojai jau skundėsi po langais gamtinius reikalus atliekančiais benamiais.

„Ne kartą benamius esame krapštę iš po kirpyklos laiptų“, – sakė I.Simonaitytės g. 19 name įsikūrusios kirpyklos kirpėja.

Vietiniai įtarinėja, kad po daugiabučio langais gamtinius reikalus atlieka ir turgelio prekeiviai, nes karantino metu Vingio pasaže uždarytos kavinės ir parduotuvėlės.

„Ten yra vienas prekybos centras, tualetą jis turi. Kas ir kodėl eina už pušaičių, sunku pasakyti. Už tuštinimąsi ar šlapinimąsi viešoje vietoje numatyta bauda. Nepagavęs už geros vietos, nenubausi. Tokius dalykus policija kontroliuoja, ne mūsų skyrius. Gyventojai, pamatę tokius veikėjus, galėtų iškviesti pareigūnus. Gal ir nemalonumai baigtųsi?“ – svarstė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Vingio gatvės pasažą prieš keletą metų ketinta rekonstruoti, buvo parengtas projektas.

Prabilta ir apie tai, kad turgavietės kontrolę būtų galima perduoti į Naujojo turgaus administracijos rankas.

„Teikėme tokį siūlymą, kai buvo pristatomas rekonstrukcijos projektas. Jei nėra šeimininko, tvarkos ir nebus. Tačiau kol kas tylu, apie pokyčius negirdėti. Jei būtų administratorius, jis galėtų pasirūpinti ir prekybininkais. Kur jiems rankas nusiplauti, kur į tualetą nueiti? Kai tik prekybos vietų administravimas prie Lėbartų kapinių buvo perduotas mums, iš karto pastatėme tualetus“, – dėstė Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas.

Siutina ventiliatorius

„Skleidžiamas garsas girdimas namuose, naktį jis viršija 50 decibelų ribą. Dienos metu triukšmas dar didesnis. Restorano ventiliatorius įtaisytas ant sienos“, – skunde aiškino gyventojai, tikindami, kad siuntė pretenziją įmonei dar lapkričio mėnesį.

Kai niekas nežino, ką daryti, skundą persiunčia mums.

„Prašėme kuo greičiau spręsti problemą, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos. Ventiliatoriai skleidžia ne tik žemo dažnio ūžesį, tačiau ir aukštų dažnių cypimą. Dėl triukšmo nukenčia namo gyventojų sveikata“, – pretenzijas dėstė gyventojai.

Skundo nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Šio skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas tikino, kad raštas dėl triukšmo problemos sprendimo išsiųstas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Linas Lapinskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kai niekas nežino, ką daryti, skundą persiunčia mums. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėtų išmatuoti triukšmo lygį. Tik tuomet bus aišku, pažeistos kokios nors tvarkos ar ne“, – sakė L.Lapinskas.

Skambučiai – tik dėl viruso

Bandymai prisiskambinti nors vienam Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojui laidiniu telefonu – neįmanoma misija.

Šios įstaigos autoatsakiklis interesantui išdėsto, kokiais klausimais galima kreiptis į įstaigos darbuotojus. Viskas susiję su koronavirusu, dar galima kreiptis dėl higienos paso gavimo.

Jei skambinantysis neserga, o nori aiškintis situaciją, pavyzdžiui, dėl triukšmo, atsakiklis su kuriuo nors darbuotoju nesujungia, nes besikreipiančiojo interesas neatitinka kompiuterinėje sistemoje išdėstyto klausimyno.

„Tai ir mes patys vienas kitam negalime paskambinti. Skambučiai eina per Vilnių. Dabar visi juk nuotoliniu būdu dirba. Taip, turėtų sujungti net ir tokiu klausimu. Čia visi vargsta. Bet kažin, ar laboratorijos dirba karantino metu? Nemanau, kad dabar vyksta triukšmo matavimai. Juk žmonės saugosi. Norinti išmatuoti triukšmą, reikia eiti į gyventojų butą“, – kalbėjo Rimantas Giedraitis, NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas.

Nebeliko problemos?

Galiausiai paaiškėjo, kad NVSC Klaipėdos departamentas skundą pernai vasarį gavo iš kito, nei šiuo metu pateikta, buto gyventojų.

NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patikslino, kad pernai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai pareiškėjų nurodytu laiku nuvyko į skundo vietą.

„Triukšmo matavimai nebuvo atlikti, kadangi neveikė restorano vėdinimo įrenginys, keliantis triukšmą. Gyventojams buvo pasiūlyta, atsiradus triukšmui jų gyvenamojoje aplinkoje, iš karto informuoti NVSC Klaipėdos departamentą. Gyventojai, iki prasidedant karantinui, daugiau nesikreipė“, – tikino A.Šlepetienė.

Pasibaigus karantinui, buvo susisiekta su pareiškėju, kuris informavo, kad dėl įmonės veiklos nusiskundimų nebeturi.

Triukšmavo kepėjai?

Įstaiga, dėl kurios gyventojai siuntė raštą savivaldybei, priklauso Klaipėdos miesto tarybos nariui Aidui Kaveckiui. Šis patikino, kad pernai gautą skundą labai gerai pamena.

„Mes tą kartą sutvarkėme ventiliatorių, kad jokių garsų nebūtų. O dabar juk visus metus restoranas neveikia, nežinau, kas čia galėtų kelti triukšmą“, – stebėjosi A.Kaveckis.

Pasiaiškinęs situaciją, tarybos narys po kelių minučių patikino, kad pasaže dirba tik vienintelė įstaiga.

„Tai yra mūsų nuomininkai, jie ten kepa duoną ir dar kažką. Jie buvo perspėti, kad ventiliatoriaus nejungtų anksti ryte ir nepaliktų jo veikti per naktį. Problemų jau būta. Bet šį kartą griežtai jiems pasakyta. Dienos metu ventiliatorius turi veikti, bet jo garsas nėra toks, kad dieną neleistų žmonėms gyventi. O daugiau juk viskas pas mus uždaryta, niekas nedirba karantino metu“, – patikino miesto tarybos narys.