Darbo rinkai – profesionalai

Į Klaipėdą susirinkę geriausi profesinių mokymo centrų jaunieji statybininkai iš visos Lietuvos ir užsienio išbandė jėgas visą dieną trukusiame konkurse. Statybininkų profesinio meistriškumo konkursas – puikus verslo, mokslo bendruomenės ir savivaldos pavyzdys.

Kaip sakė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, konkursas mokiniams padeda suvokti, kad statybos darbai turi būti atliekami profesionaliai, o sukurta konkurencinė aplinka ir darbų kokybė paruošia startui darbo rinkoje – būtent į tai buvo orientuojamos užduotys. Be to, kiekviena komanda galėjo įsivertinti savo gebėjimus ir kompetencijas. Toks konkursas padeda užtikrinti, kad profesinius mokslus baigę auklėtiniai taps savo srities profesionalais. Dalyvavimas jame motyvuoja bei parodo, koks svarbus profesinis meistriškumas, ir primena apie nuolatinį tobulėjimą, nes darbdaviai renkasi iš geriausiųjų, kurie įvaldę naujausias technologijas, puikiai išmano šių dienų statybos tendencijas, darbų technologijas.

Siekis – tapti geriausiais

Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė įsitikinusi, kad profesionalus statybininkas reikalingas kiekvienai šeimai, miestui ir geresnei šalies ekonominei plėtrai. „Pasirinkusieji šią profesiją gyvenime niekada nepražus“, – įsitikinusi savivaldos atstovė.

Mero Arvydo Vaitkaus vardu dalyviams vicemerė palinkėjo, kad konkursas taptų didžiausia motyvacija tolesniame profesiniame kelyje bei siekiu tapti geriausiais. Kaip juokavo konkurso vedėjas Remigijus Žiogas, turėti gero meistro kontaktus prilygsta artimai pažinčiai su žvaigžde.

Klaipėdos universiteto prorektorius, Centro tarybos pirmininkas dr. Benediktas Petrauskas juokavo, kad lietuviai yra ne tik krepšinio ekspertai, bet ir didieji statybų vertintojai. Jauniesiems statybininkams jis palinkėjo dirbti taip, kad jų darbai apie save primintų ir po šimto metų.

Gausiai susirinkę garbingi renginio svečiai jauniesiems specialistams akcentavo, kad konkursas – geriausia galimybė atskleisti savo talentą ir meistriškumą bei taip sudominti potencialius darbdavius.

Galimybės: Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai konkurse kartu su kitais dalyviais galėjo pagilinti profesines žinias. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Dalyviai – iš visos Lietuvos

Be šeimininkų, konkurse dalyvavo septynios komandos iš Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filialo, Kauno technologijų mokymo centro ir svečiai iš užsienio – Estijos, Viljandi profesinio mokymo centro.

Prieš renginį pašnekinti dalyviai tikino, kad jaudulio nėra ir visiškai pasitiki savo jėgomis, mokytojų perteiktomis žiniomis. Konkurso komisijos pirmininkas, tarptautinės įmonės „Henkel Balti OU“ atstovas Kęstutis Navickas paaiškino, kad konkurse buvo vertinamas atliktų statybos darbų tikslumas, kokybė, sauga ir tvarka.

Prieš startą ramindamas dalyvius, Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius paaiškino, kad statybininko darbe žodis „konkursas“ – labai dažnas, nes visą gyvenimą tęsiasi ne tik geriausiųjų paieška, bet ir nuolatinis mokymasis. Įvertinęs solidžią komisiją, jis net neabejojo, kad konkurse dalyviai parodys ne tik savo meistriškumą, bet ir išmoks naujų dalykų.

Pasidžiaugė klaipėdiečių iniciatyva

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimą, kuris atsipirks geresniais, kvalifikuotesniais darbuotojais.

„Profesinio meistriškumo konkursus matome kaip labai svarbią galimybę profesijos populiarinimui ir šios srities specialistų trūkumui patenkinti. Į šiuos konkursus visada įsitraukia darbdaviai ir verslas, taip padėdamas pažinti šiuolaikinę darbo rinką profesinio rengimo centrams, kurie turi koja kojon žengti su darbo rinka ir atitikti keliamus jos poreikius“, – sakė ministerijos atstovas, pasidžiaugęs klaipėdiečių iniciatyva tokiu būdu populiarinti statybininko profesiją.

Pasak J. Jakučinsko, pastaraisiais dešimtmečiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre statybininko profesija tarp mokinių – stabiliai populiari, nes mokykla garsėja gerų, sėkmingų ir konkurencingų specialistų parengimu, o mokymai vyksta modernioje ir patrauklioje aplinkoje.

Statistikos duomenys patvirtina, kad per pastaruosius porą metų statybininko profesijos prestižas auga – stojančiųjų į šią specialybę kasmet daugėja.

Svečiai: konkurso organizatoriai įsiamžino su garbingais svečiais ir komisija. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pralaimėjusiųjų nebuvo

Po visą dieną trukusių rungčių paaiškėjo geriausieji. Konkurse „Statybininkas 2024“ profesionaliausiai pasirodė ir pirmąją vietą pelnė svečiai iš Estijos – Viljandi profesinio mokymo centro, antrąją vietą užėmė Telšių regioninio profesinio mokymo centras, trečioji atiteko Kauno technologijų mokymo centrui.

Konkurso prizininkai buvo apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė konkurso rėmėjai: „Henkel Balti OU“, bendrovės „EJOT Baltic“, „Bauroc“, „Finnfoam“. Komisijos pirmininkas akcentavo, kad šiame konkurse nebuvo nė vieno pralaimėjusio – dalyviai įgijo naujų žinių ir kompetencijų.

Prie šio renginio inicijavimo prisidėję verslų atstovai jaunimui atskleidė nemažai profesinių paslapčių, padėsiančių tapti geresniais specialistais ir eiti koja kojon su darbo rinkos naujovėmis.

Išsprendė opią problemą

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktorius Marius Žilius pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią mokykla penkerius metus galės naudotis mažuoju automobiliu „Ligier“. Juo mokytis vairuoti ir taip įgyti praktinių įgūdžių galės visi norintys centro auklėtiniai, pageidaujantys įgyti teisę vairuoti nuo 15 metų.

Valdininkų dovana atkreipė dėmesį į opią problemą – Lietuvoje AM kategorijos vairuotojams, kurie gali vairuoti nuo 15 metų, užtenka tik išlaikyti teorinį egzaminą valstybinėje įmonėje „Regitra“. Visaverčiais eismo dalyviais jie gali tapti net neturėdami praktinių vairavimo įgūdžių.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui šiandien – išskirtinė diena.

„Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui šiandien – išskirtinė diena“, – gauta dovana pasidžiaugė centro direktorė D. Martišauskienė.

Vos gavus dovaną pažadėta, kad nuo tos pačios dienos prasidės praktiniai jaunųjų vairuotojų mokymai. Net neabejojama, kad jų atsiras tikrai nemažai. Jau iki tol centro Transporto skyriaus vedėja Dalia Budginienė iš tėvų sulaukdavo prašymų, kad auklėtiniai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių vairavimo įgūdžių.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Direktorė akcentavo, kad jaunuosius vairuotojus vairuoti mokys vienas geriausių instruktorių Rolandas Jurgaitis. Kiek anksčiau jis buvo išrinktas geriausiu B kategorijos vairuotojų mokymų instruktoriumi Klaipėdoje. Jaunieji vairuotojai įgūdžių įgis ne tik važinėdami miesto ir priemiesčio gatvėmis, bet ir mokyklai priklausančiame autodrome Klaipėdos rajone, kur mokoma vairuoti sudėtingomis eismo sąlygomis.

„Tėvai galės jaustis saugūs, nes po tokių vairavimo mokymų jaunimas įgis teorinių ir praktinių žinių“, – džiaugėsi D. Martišauskienė.

Tikisi įstatymų leidėjų dėmesio

„Kai pamatėme, kokias visapusiškas galimybes mokyti jaunus vairuotojus turi profesinio mokymo centras ir kad jiems trūksta tik transporto priemonės, nusprendėme padėti“, – sakė „Klaipėdos rajono energijos“ vadovas M. Žilius.

Kaip sakė bendrovės vadovas, idėja padovanoti ultraautomobilį kilo ir iš asmeninės patirties, kai, sūnui gavus teisę vairuoti, jis sužinojo, kad iš šios kategorijos vairuotojų nereikalaujama turėti praktinių vairavimo įgūdžių. Pradėjus ieškoti, kas galėtų papildomai pamokyti sūnų vairuoti, paaiškėjo, kad tokių galimybių nėra ne tik Klaipėdos rajone. Pasirodo, ši problema aktuali visoje Lietuvoje.

„Situacija nėra normali, kai vos teorinį egzaminą išlaikęs jaunuolis išleidžiamas į gatvę kaip visateisis vairuotojas. Kol dovanotu automobiliu atvažiavau iki mokyklos, pikti vairuotojai net du kartus bandė mane nustumti nuo kelio. Automobilis važiuoja iki 50 km/h greičiu. Įsivaizduoju, kokį stresą patiria tokiu automobiliu važiuojantis patirties neturintis jaunuolis“, – stebėjosi M. Žilius.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Bendrovės vadovas tikisi, kad į šią problemą dėmesį atkreips už įstatymų leidimą atsakingi asmenys. Pasak M. Žiliaus, tokie mažalitražiai automobiliai vis labiau populiarėja, nes tampa išeitimi paauglius auginantiems ir užmiestyje gyvenantiems tėvams, kuriems nebereikia vežioti vyresnių vaikų. Tiesa, daugelis tėvų atsisako pirkti automobilį dėl saugumo stokos.

E. Galvanausko profesinio mokymo centras išsidėstęs per tris savivaldybes: turi filialą Kretingos rajone, keturiose skirtingose vietose Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, kur įsikūręs autodromas. Mokyklą ir Klaipėdos rajono savivaldybę sieja ilgametė draugystė. Kiek anksčiau savivaldybė už savo lėšas sutvarkė įvažą prie autodromo Ketvergių kaime.

Atviras visiems

Moksleivis Kristijonas, gyvenantis šiame bendrabutyje, pasakojo, kad atvykęs čia buvo maloniai nustebintas, nes bendrabutis ir kambariai – tvarkingi, švarūs, o budėtojai visuomet elgiasi labai draugiškai.

Bendrabučio atidarymo šventėje dalyvavo Seimo narė Ligita Girskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas, Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), Užimtumo tarnybos atstovai ir kiti svečiai.

Profesinio mokymo centro direktorė Dalia Martišauskienė padėkojo visiems atvykusiesiems ir tikino, kad bendrabutis nuo šiol yra atviras ne tik moksleiviams, bet ir visiems svečiams iš Lietuvos ir užsienio.

Šiuo metu bendrabutyje svečiuojasi 20 moksleivių iš Prancūzijos.

Kelias nebuvo lengvas

Kelias iki bendrabučio renovacijos nebuvo lengvas. Teko atlaikyti COVID-19 pandemiją ir ieškoti sprendimų šoktelėjus kainoms.

„Bendrabutis pastatytas 1972 m. ir iki kol mes jį atidarėme, į jį nebuvo investuota nė euro. 2016 m. prie mūsų prijungė buvusią Statybininkų mokyklą. Kai pati pamačiau šį bendrabutį, pasidarė labai liūdna. Visa komanda turėjome svajonę, kad mūsų mokiniai gyventų moderniose, gražiose patalpose, ir tos svajonės link ėjome“, – istorijos pradžią prisiminė direktorė.

Visa tai – svajonė, kurios linkėjome, ir šiandien mes ją ir turime.

Pirmas įgyvendintas žingsnis – paimta paskola.

„ŠMSM mus laimino, gavome paskolą 430 tūkst., iš jų 180 tūkst. – negrąžinama paskola. Tad apsišiltinome stogą ir išorę“, – sakė D. Martišauskienė.

Antras žingsnis žengtas 2018 m., kai buvo pradėtas rašyti investicinis projektas.

„Parengus jį, gavome 1,3 mln. eurų. Mūsų susitarimas buvo su Centrine projektų valdymo agentūra, kad turime renovuoti tris aukštus, visiškai, su baldais. Prasidėjus COVID-19, kainų augimui ir šuoliui, mes nieko nebegalėjome už tuos pinigus padaryti, nes sumos augo. Todėl vėl kreipėmės į ŠMSM ir džiaugiamės, kad vėl skyrė per 300 tūkst. eurų. Skelbėme vieną, po to antrą rangos darbų konkursą, tačiau rangovų neatsirado“, – pasakojo direktorė.

Svajonę įgyvendinti pavyko

Projektavimo darbus laimėjo bendrovė „Progresyvūs projektai“, o rangovų konkursą laimėjo „Rainių statyba“.

„Turime visiškai renovuotus visus penkis aukštus su naujais, gražiais baldais, dušinėmis, moderniomis virtuvėmis. Turime bloką, kuris skirtas skalbimui, džiovinimui, lyginimui, yra ir atskiros sporto, poilsio salės. Visa tai – svajonė, kurios linkėjome, ir šiandien mes ją ir turime. Dar kartą noriu padėkoti visai komandai, kuri prisidėjo ir kuri kartu galvojo, kaip visa tai padaryti, kad mūsų mokiniams ir visiems, kurie čia gyvens, būtų jauku ir gera“, – džiaugėsi D. Martišauskienė.

Pirmajame aukšte yra kambarių, skirtų neįgaliesiems.

Po direktorės padėkų sveikinimo žodžius, palinkėjimus, dovanas teikė svečiai. Po to kunigas M. Šlaustas palaimino bendrabutį.

Suvienijo mokymo centrus

Šią savaitę Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Mažeikių politechnikos mokyklos direktore Tatjana Kinčiniene, Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriumi Audriumi Misiūnu, Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos direktore Egida Skurdauskiene, Šilutės profesinio mokymo centro direktore Vilma Grigoniene ir Tauragės profesinio rengimo centro direktoriumi Vidu Bičkumi.

„Pagrindinis mūsų mokymo centro tikslas – kuo glaudžiau bendradarbiauti su kitomis profesinio mokymo įstaigomis, kurios, kaip ir mes, rengiame statybos, medžio apdirbimo srities specialistus. Siekiame, kad šių mokyklų mokiniams būtų sudaryta galimybė pasinaudoti moderniausiu Lietuvoje mūsų Centro statybos sektoriniu praktiniu mokymo centru, taip pat profesijos mokytojus kviečiame tobulinti profesines kompetencijas ir kvalifikaciją prie moderniausių statybos, medžio apdirbimo įrenginių“, – sakė direktorė D. Martišauskienė.

Idėja: direktorė D. Martišauskienė inicijavo bendradarbiavimo sutarties pasirašymą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Profesiniam mokymui – daugiau galimybių

Statybų sektoriniame praktinio mokymo centre mokymuisi naudojama moderni už projekto „Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro statybos sektoriaus infrastruktūros plėtra“ lėšas įsigyta įranga: CNC frezavimo, gręžimo, graviravimo, laminavimo staklės bei baldų gamybos operacijas atliekantis mokomasis robotas, šiuolaikiniai 3D spausdintuvai, mechanizuoto glaistymo ir dažymo, tinkavimo mašinos, elektrinės plytelių pjovimo staklės, dažymo simuliatorius, apmušalų klijavimo stalai, rankiniai elektriniai įrankiai ir kita moderni ir šiuolaikiška įranga.

Šiame centre mokosi apdailininkų, baldžių, dažytojų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, gipskartonio plokščių montavimo, pastatų šiltintojų, elektrikų, santechnikų, suvirintojų ir kitų specialybių mokiniai. Būsimieji kompiuterinio projektavimo specialistai išmaniosiose klasėse mokosi braižyti įvairios paskirties brėžinius, kompiuteriu projektuoti grafinius objektus AutoCAD programa, dirbti ir apdoroti vaizdus naudojant „Adobe“ programas.

Pasak direktorės D. Martišauskienės, šių dienų statybininkams, baldžiams ir kitų profesijų atstovams keliami ypač aukšti profesijos reikalavimai. Būsimieji specialistai turi gebėti atlikti darbus ne tik kokybiškai, bet greitai ir profesionaliai.

„Būsimieji specialistai, įgiję praktinių įgūdžių Statybos sektoriniame praktinio mokymo centre, gebės prisitaikyti prie sparčiai kintančių darbo rinkos pokyčių, greičiau bei paprasčiau integruosis į darbo rinką“, – įsitikinusi sutarties pasirašymo iniciatorė D. Martišauskienė.

Naudos atneš visiems

Vakarų Lietuvos profesinių mokymo centrų vadovai pasidžiaugė, kad nuo šiol moksleiviai kartu su profesijos mokytojais galės daugiau išmokti, bus labiau motyvuoti įgyti naujų žinių. Svečiai žadėjo, kad stengsis maksimaliai išnaudoti klaipėdiečių pasiūlytas galimybes savo auklėtinių praktiniam tobulėjimui. Pasak Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus A. Misiūno, profesinis mokymas – gana brangus ir ne kiekviena mokykla gali turėti praktines mokymo bazes, tad dalijimasis atneša naudos visoms pusėms.

Bendradarbiavimo sutartis taip pat aprėps profesinių mokyklų dalyvavimą bendruose projektuose, mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir vadovų siekius.