Nuo 2021-ųjų gyventojų skaičius mieste didėja.

2023 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 156 745 gyventojai – 4 508 (arba beveik 3 proc.) daugiau nei 2022 m. pradžioje.

2023-iųjų pradžioje moterų buvo 12 679 daugiau nei vyrų ir jos sudarė 54 proc. visų uostamiesčio gyventojų.

Pernai metų pradžioje Klaipėdoje didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus žmonės (94 555 arba 60 proc.).

Vis dėlto mieste gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 m. amžiaus (34 642 arba 22 proc. senjorų ir 27 548 arba 17,6 proc. vaikų), tai reiškia, kad gyventojai senėja.

2023 m. pradžioje vidutinis uostamiesčio gyventojų amžius buvo 43 m.: vyrų – 40 m., moterų – 46 m.

156 745 – tiek gyventojų praėjusių metų pradžioje buvo Klaipėdoje.

Remiantis Klaipėdos sveikatos biuro ataskaita, 27 uostamiesčio visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai yra geresni nei Lietuvos vidurkis.

Į vadinamąją žaliąją zoną Klaipėda patenka, vertinant išvengiamą mirtingumą, savižudybių ir bandymų žudytis skaičių, ilgalaikio nedarbo lygį, mirtis nuo išorinių priežasčių, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, socialinės pašalpos gavėjų skaičių, sergančiųjų tuberkulioze.

Taip pat Klaipėdoje mažiau nei šalies vidurkis yra fiksuojama mirčių nuo paskendimo, nukritimo, alkoholio lemtų priežasčių, kraujotakos sistemos ligų, mažesnis sergamumas ŽIV, II tipo cukriniu diabetu, mažesnis paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius.

Tačiau 16-os rodiklių reikšmės, priskiriamos raudonajai zonai, Klaipėdoje yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis.

Klaipėdoje daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, mirčių, tarp jų ir pėsčiųjų, transporto įvykiuose, taip pat mirčių nuo piktybinių navikų.

Klaipėdoje mažiau skiepijama vaikų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito, mažiau vaikų (6–14 m.), dalyvavusių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.

Uostamiestyje į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km, irgi yra didesnis nei Lietuvos vidurkis.

Mirties atvejai reti

Klaipėdos sveikatos biuro vadovės Jūratės Grubliauskienės teigimu, beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda.

"Šiuo metu didesnė rizika užsikrėsti beždžionių raupais kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi. Pasitaiko komplikacijų, mirties atvejai reti. Imuninės sistemos nepakankamumu sergantys asmenys, maži vaikai ir nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma", – pabrėžė J.Grubliauskienė.

Simptomai paprastai trunka dvi–keturias savaites ir išnyksta savaime negydomi.

Pašnekovė nurodė pagrindinius ligos simptomus. Apie juos anksčiau paskelbė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

"Beždžionių raupai paprastai pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, raumenų ir nugaros skausmais, energijos stoka, padidėjusiais limfmazgiais ir bėrimu. Bėrimas paprastai prasideda per 1–3 d. nuo karščiavimo pradžios. Spuogeliai gali būti plokšti ar kiek pakilę, pripildyti skaidraus arba gelsvo skysčio, po to jie pasidengia šašu, išdžiūva, o šašai nukrenta. Odos pažeidimų (bėrimų) skaičius gali būti labai įvairus – nuo kelių iki kelių tūkstančių. Dažnai bėrimas koncentruojasi veido, plaštakų ir pėdų srityse. Dabartinio registruojamo protrūkio metu dažnai nustatomas lytinių organų ir tarpvietės bėrimas", – nurodė sveikatos biuro direktorė.

Jūratė Grubliauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Liga – užkrečiama

Pasak jos, užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, lytinių santykių metu, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, net per patalynę ar rūbus.

Taip pat žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Tik joms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamas.

Atsiradus simptomams – išbėrimui su pūslelėmis, pakilus temperatūrai, būtina kreiptis į gydymo įstaigą, konsultuotis su šeimos gydytoju telefonu arba nuvykti į ligoninės, kurioje yra infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

Šiuo metu vadovaujamasi bendromis nacionalinėmis rekomendacijomis.

Sergant patariama laikytis gydytojo nurodymų, nevykti į darbą ar viešas vietas tiek, kiek nurodys gydytojas. Esant būtinybei būti tarp žmonių, reikia dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, pridengti išbėrimus.

Taip pat būtina laikytis higienos – nesinaudoti bendrais indais, įrankiais, rankšluosčiais, patalyne. Dezinfekuoti ir valyti paviršius.

Plano, kas Klaipėdoje bus daroma su į uostamiestį atvykusiais užsikrėtusiais asmenimis, kol kas nėra.

"Šiuo metu vadovaujamasi bendromis nacionalinėmis rekomendacijomis. Ar yra poreikis turėti atskirą planą Klaipėdoje, o gal jau jis ir rengiamas – atsakyti negaliu", – sakė J.Grubliauskienė.

Užsisakė apie 1,4 tūkst. dozių

Liepos mėnesio paskelbtais SAM duomenimis, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinos nuo šios ligos dozių.

Teigiama, kad skiepijami būtų vadinamieji kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio. Prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 m. ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, kad COVID-19 situacija mieste gerėja, esą gal dėl to virusą visi beveik ir pamiršo.

"Tačiau testavimo apimtis išlaikome labai panašias. Per pastarąją balandžio savaitę mokyklose buvo atlikta beveik 15 tūkst. testų, iš kurių teigiamų atvejų buvo 20, iš jų 19 buvo patikslinti mobiliajame punkte, ir gauta 18 teigiamų atsakymų", – teigė J.Grubliauskienė.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose testavimo apimtis sumažėjo, nes darželiuose dabar reikia testuotis tik po kontakto su infekuotu asmeniu.

Ikimokyklinėse įstaigose per pastarąją savaitę buvo atliktas 161 testas, ir teigiamų atvejų nebuvo nustatyta.

Ko gero, atėjus rudeniui, prie šio klausimo vėl turėsime grįžti, nes ta liga niekur nedings, reikės vėl užsidėti kaukes, nepamiršti rankų higienos, kad išvengtume užkrato.

J.Grubliauskienės teigimu, darželiuose sergančių vaikų sumažėjo beveik 50 proc.

Šiuo metu ten serga tik 12 vaikų, taip pat du pedagogai ir 4 kiti darbuotojai.

"Mokyklose sergančių vaikų sumažėjo 40 proc. Šiuo metu Klaipėdos mokyklose serga 116 moksleivių, 15 pedagogų ir 5 kiti darbuotojai. Visose tikslinėse grupėse matoma sergamumo mažėjimo tendencija. Džiugu, kad, kaukes nusiėmus, sergamumas drastiškai neišaugo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis pedagogų vis dar vaikšto su kaukėmis. Su kaukėmis vaikšto bei saugosi ir dalis moksleivių", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Pasak Sveikatos biuro vadovės, žmonės pamažu pradeda priprasti ir mokytis gyventi su šiuo užkratu, kaip su paprasta užkrečiamąja sezonine liga.

"Ko gero, atėjus rudeniui, prie šio klausimo vėl turėsime grįžti, nes ta liga niekur nedings, reikės vėl užsidėti kaukes, nepamiršti rankų higienos, kad išvengtume užkrato. Namų vaistinėlėse turėsime testus, pagal poreikį bus sudarytos sąlygos vakcinuotis", – kalbėjo J.Grubliauskienė.

Mokyklose testavimas kol kas nesibaigs ir artimiausiu metu. Prieš moksleivių atostogas, kurios prasidės kitą savaitę, vaikams bus išdalyti testai, po atostogų moksleiviai vėl bus testuojami.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras neapsiriboja veikla uostamiestyje. Rugsėjo 25 d., ketvirtadienį, įstaiga organizuoja užsiėmimą Kretingoje, kuris skirtas besilaukiančioms moterims bei mažylius auginančioms mamoms ir tėčiams. Renginio dalyviai gaus naudingos informacijos apie kūdikių bei vaikų odos priežiūrą.

Gyventojus konsultuos ir į rūpimus klausimus atsakys gydytoja dermatovenerologė Jurgita Dagilienė. Paskaitos iš ciklo „Auginu sveiką ir laimingą vaiką“ metu bus galima sužinoti, kaip saugoti vaikų odą per karščius, kaip ją prižiūrėti šaltuoju metų laiku, ką reikėtų žinoti apie odos dermatitus, vaikų prakaitines, kada atkreipti dėmesį į vaikų apgamus. Kretingiškiai kviečiami atsivesti ir savo mažuosius, nes užsiėmimas vyks vaikų žaidimų kambaryje „Karapūzas“, tad kol suaugusieji semsis žinių, jų atžalos su bendraamžiais galės susirasti įdomios veiklos.

Ciklo „Auginu sveiką ir laimingą vaiką“ renginiai – nemokami. Kadangi užsiėmimai vyksta gan neformalioje aplinkoje, tėvai turi progą ne tik papildyti naudingos informacijos bagažą, bet ir pabendrauti vieni su kitais, susipažinti, pasidalinti vertinga patirtimi.

Užsiėmimas „Kūdikių ir vaikų odos priežiūra“ vyks rugsėjo 25 d. 16 val. Būtina registracija el. p. rasa@sveikatosbiuras.lt arba tel. 8 46 234067, 8 612 30176.

Vaikų žaidimų kambario “Karapūzas” adresas – Birutės g. 2A, Kretinga.

Termometro stulpeliui stipriai šoktelėjus aukštyn vis daugiau žmonių ieško atgaivos jūros glėbyje, tad maudyklų vandens kokybė dabar itin aktuali. Kol kas Klaipėdos miesto paplūdimius užplūdę vasarotojai gali būti ramūs. Visgi maudynių mėgėjai raginami kaskart atkreipti dėmesį į stendus prie paplūdimių su naujausia informacija.

Maudyklų vandens kokybė tiriama atsižvelgiant į du mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Būtent šios bakterijos ir parodo, ar vanduo yra užterštas.

Birželio 30 d. Girulių, II Melnragės ir Smiltynės I paplūdimių maudyklų vietose buvo paimti vandens mėginiai ir atlikti laboratoriniai tyrimai. Jų rezultatai parodė, kad visų maudyklų vandens kokybės rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotus vandens kokybės reikalavimus, tad maudyklose maudytis galima.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami stenduose prie paplūdimių.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas paimamas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą. Dar vienas mėginys imamas praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje www.smlpc.lt. Ji atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.
Maudyklų vandens kokybė tiriama kas dvi savaites. Kiti Klaipėdos maudyklų tyrimai numatyti liepos 14 d.

Pirmąkart Lietuvoje ant ledo organizuotose estafetėse „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ varžėsi 13 komandų iš įvairių Klaipėdos mokyklų. Azartiškos rungtynės, kurių bendra prizų vertė siekė daugiau nei 10 tūkst. litų, subūrė išties didelį dalyvių būrį – apie 100 vaikų ir paauglių.

Birželio 6 d. vykusias varžytuves organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, laisvalaikio klubas „Aerobikos uostas“, prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Estafetėse  ant ledo „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ dalyvauti galėjo visi norintys moksleiviai, susibūrę į 5 narių komandas.

Moksleivių „žiemos olimpiadą“ atidarė Loretos Vitkevičienės vadovaujamo laisvalaikio klubo „Aerobikos uostas“ šokėjos, vos per mėnesį sukūrusios analogų Lietuvoje neturintį pasirodymą ant ledo.

Pirmoje amžiaus grupėje (1-4 klasių mokiniai) nugalėtojais tapo ir čempionų taurę į viršų kėlė Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos komanda. Antrąją vietą iškovojo Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ komanda.  Trečiąja vieta džiaugėsi moksleiviai iš Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos.

Antroje amžiaus grupėje (5-8 klasių mokiniai) pirmąją vietą iškovojo Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos komanda. Antrąją vieta džiaugėsi Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos komanda. Trečioji vieta atiteko komandai iš Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“.

Vyriausiųjų – 9-12 klasių – mokinių  amžiaus grupėje buvo apdovanoti tik pirmos vietos laimėtojai. Pergalę šventė komanda iš Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“.

Estafečių ant ledo „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ organizatoriai dėkoja visiems dalyviams – originaliai ir aktyviai šiuos mokslo metus nusprendusiems užbaigti moksleiviams bei juos atlydėjusiems ir palaikiusiems mokytojams.

Nuoširdi organizatorių padėka – dosniems renginio rėmėjams: kino teatrui „Forum Cinemas“, pramogų arenai „Epsilon“, picerijai „CanCan Pizza“, „Akropolio“ ledo arenai ir „Apollo“ boulingui.

„Išskirtinės padėkos nusipelno „Akropolio“ valdytojas gerb. Ovidijus Zibalis, kuriam padedant mūsų mieste net ir drąsiausios idėjos virsta puikiais renginiais Klaipėdos miesto jaunimui“, - džiaugėsi organizatoriai.