AUGANTI KLAIPĖDA SENSTA

Remiantis Klaipėdos sveikatos biuro parengta ataskaita, per pastaruosius trejus metus uostamiestyje gyventojų skaičiaus kasmet didėja. Tačiau stebima gyventojų senėjimo tendencija, nes čia gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų.

Nuo 2021-ųjų gyventojų skaičius mieste didėja.

2023 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 156 745 gyventojai – 4 508 (arba beveik 3 proc.) daugiau nei 2022 m. pradžioje.

2023-iųjų pradžioje moterų buvo 12 679 daugiau nei vyrų ir jos sudarė 54 proc. visų uostamiesčio gyventojų.

Pernai metų pradžioje Klaipėdoje didžiąją gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus žmonės (94 555 arba 60 proc.).

Vis dėlto mieste gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 m. amžiaus (34 642 arba 22 proc. senjorų ir 27 548 arba 17,6 proc. vaikų), tai reiškia, kad gyventojai senėja.

2023 m. pradžioje vidutinis uostamiesčio gyventojų amžius buvo 43 m.: vyrų – 40 m., moterų – 46 m.

156 745 – tiek gyventojų praėjusių metų pradžioje buvo Klaipėdoje.

Remiantis Klaipėdos sveikatos biuro ataskaita, 27 uostamiesčio visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai yra geresni nei Lietuvos vidurkis.

Į vadinamąją žaliąją zoną Klaipėda patenka, vertinant išvengiamą mirtingumą, savižudybių ir bandymų žudytis skaičių, ilgalaikio nedarbo lygį, mirtis nuo išorinių priežasčių, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, socialinės pašalpos gavėjų skaičių, sergančiųjų tuberkulioze.

Taip pat Klaipėdoje mažiau nei šalies vidurkis yra fiksuojama mirčių nuo paskendimo, nukritimo, alkoholio lemtų priežasčių, kraujotakos sistemos ligų, mažesnis sergamumas ŽIV, II tipo cukriniu diabetu, mažesnis paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius.

Tačiau 16-os rodiklių reikšmės, priskiriamos raudonajai zonai, Klaipėdoje yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis.

Klaipėdoje daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, mirčių, tarp jų ir pėsčiųjų, transporto įvykiuose, taip pat mirčių nuo piktybinių navikų.

Klaipėdoje mažiau skiepijama vaikų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito, mažiau vaikų (6–14 m.), dalyvavusių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.

Uostamiestyje į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km, irgi yra didesnis nei Lietuvos vidurkis.