„Iš visų mažmeninės prekybos sričių statybos ir remonto sektorius išsiskiria, nes čia prekės dažniausiai yra sudėtingesnės, reikalauja daugiau profesionalių konsultacijų ir gero asortimento išmanymo. Labai svarbu gebėti prekes palyginti tarpusavyje, patarti klientui, kas tinka geriausiai, kad būtų sukurta gera aptarnavimo patirtis“, – sakė Neringa Kazlauskienė, „Shopper Quality Group“ valdybos narė.

„Shopper Quality“ tyrime pirkėjų buvo klausiama apie aptarnavimą šešiose „pasidaryk pats“ sektoriaus įmonėse: „Senukai“, „Moki veži“, „Jupoja“, „Ermitažas“, „Depo“ ir „Bikuva“.

„Senukus“, kaip geriausiai aptarnaujantį statybos ir remonto tinklą, šiais metais įvardino 50,9 proc. Lietuvos gyventojų – 3 proc. daugiau nei pernai. Antroje vietoje liko „Depo“ su 21,9 proc. respondentų balsų, trečioje – „Ermitažas“ su 11,9 proc. balsų.

„Klientų aptarnavimo kultūra yra viena prioritetinių „Senukų“ vadybos sričių. Kiekviena detalė svarbi, siekiant suteikti profesionalų aptarnavimą, reikalingas konsultacijas ir kartu rasti efektyviausius sprendimus. Dėkojame Lietuvos gyventojams, kad vertina mūsų darbuotojų kasdienį nuoširdų darbą, taip skatindami stengtis dar daugiau“, – kalbėjo Jovita Daškevičienė, „Kesko Senukai Lithuania“ vykdomoji direktorė.

Senukus“, kaip geriausiai aptarnaujantį statybos ir remonto tinklą, šiais metais įvardino 50,9 proc. Lietuvos gyventojų – 3 proc. daugiau nei pernai.

 

Jos teigimu, „Senukams“ aptarnavimo srityje išsiskirti pavyksta jau ne pirmus metus, nes įmonė girdi, supranta ir pažįsta savo klientus bei siekia su jais kurti lojalų santykį. 

„Įmonėje nuolat atliekami vidiniai vartotojų aptarnavimo kokybės tyrimai, analizuojami jų rezultatai bei identifikuojami klientų aptarnavimo etapai, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio. Atsižvelgdami į tyrimų išvadas, stengiamės kasdien tobulėti ir savo klientams užtikrinti dar geresnę apsipirkimo patirtį“, – darbo užkulisiais dalijosi „Senukų“ atstovė.

Pasak J. Daškevičienės, įmonė nuolat investuoja į mokymus darbuotojams. Didinti komandos įsitraukimą aptarnavimo gerinimo srityje padeda ir papildoma motyvacinė sistema, reguliarūs apdovanojimai klientų mylimiausiems specialistams.

N. Kazlauskienės teigimu, šis tyrimas rodo, kad „Senukų“ pranašumas – stiprūs konsultantų gebėjimai įsigilinti į kliento poreikius, užduoti tikslinamuosius klausimus, siekiant geriau suprasti ir padėti.

„Kai gerai išsiaiškinamas poreikis, pasiūlomos tikslingesnės prekės, tuomet klientui sukuriama geresnė apsilankymo patirtis“, – teigė N. Kazlauskienė.

Reprezentatyvus tyrimas, kurio metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų, buvo atliktas šių metų kovo 1–10 dienomis.

Kitame „Shopper Quality“ 2023 metų pabaigoje atliktame slapto pirkėjo tyrime „Senukai“ taip pat užsitikrino lyderio poziciją ir gavo aukščiausią įvertinimą, lyginant su „pasidaryk pats“ sektoriaus dalyviais.

Nėra vietos nuoboduliui

Nors „Venipak“ klientų aptarnavimo komandos vadovė J. Rimkevičienė pagal išsilavinimą yra inžinierė, klientų aptarnavimo srityje ji dirba jau virš 20 metų.

„Turbūt „tiksliukės“ išsilavinimas nulėmė, jog esu labai imli detalėms, neleidžiu net menkiausiai smulkmenai, kuri gali būti reikšminga, praslysti pro akis, – pasakojo ji. – Mano karjera buvo horizontali: iš pradžių buvau pardavimų grupės vadovė, o vėliau gavau pakvietimą vadovauti skambučių centrui. Tada keitėsi įmonės, bet visada dirbau tose pozicijose, kai reikia spręsti problemas čia ir dabar.“

Tarptautinėje siuntų bendrovėje dvejus metus dirbanti klientų aptarnavimo komandos vadovė pastebi, kad klientų aptarnavimo principai visose verslo srityse beveik nesikeičia, tačiau jai įdomiausia šio darbo dalis yra įvairovė.

„Nuolat esi šios dienos pulse, nuolat privalai išsiaiškinti, ką galima padaryti geriau ir pagelbėti klientui, jeigu jam kyla neaiškumų ar iššūkių. Šis darbas apima plačią paletę įvairiausių spalvų ir atspalvių, tad nuobodžiauti čia tiesiog neįmanoma“, – sakė J. Rimkevičienė.

Jolanta Rimkevičienė, „Venipak“ klientų aptarnavimo komandos vadovė. Partnerio nuotr.

Pašnekovė pastebi, kad klientų aptarnavimo specialistui atšipusios emocijos nedera: „Kaip ir kiekviename darbe, dienų pasitaiko visokių. Sunkiomis akimirkomis tiesiog įkvėpi, iškvepi ir pakartoji tai dar kartą, jeigu reikia, tačiau nėra gerai, kai pajauti, jog emocijos atšipo – dirbant su klientais, to būti negali.“

Kartais tie nutikimai būna mūsų pusėje, kartais – kliento, bet visą laiką stengiamės ieškoti geriausio toje situacijoje įmanomo sprendimo.

 

Klientų aptarnavimas – darbas su nutikimais

Dalydamasi savo darbo tarptautinėje siuntų bendrovėje užkulisiais, pašnekovė pastebi, kad nekantrūs klientai dažniausiai neigiamas emocijas reiškia tomis aplinkybėmis, kurios nėra klientų aptarnavimo specialistų rankose. Pavyzdžiui, nėra laisvų skyrelių paštomate, nes kažkas saviškės neatsiima laiku, taip pat – oro sąlygos, nepravažiuojami keliai, resursų trūkumas, jeigu darbuotojai suserga, atostogauja.

„Kaip mėgstu sakyti, dirbame su nutikimais, – šypsojosi Jolanta. – Kartais tie nutikimai būna mūsų pusėje, kartais – kliento, bet visą laiką stengiamės ieškoti geriausio toje situacijoje įmanomo sprendimo.“

Net ir tokia smulkmena kaip neteisingai nurodytas skaičius pašto kode kartais gali sutrikdyti sklandų siuntos pristatymą: „Pašto kodas yra pagrindinis elementas, pagal kurį yra rūšiuojamos siuntos, tad vienas ne taip nurodytas skaičius gali siuntą nuvežti ne į Uteną, o į Telšius, – sakė J. Rimkevičienė. – Netgi paaiškinus šiuos niuansus klientui, ne visus tai nuramina, nes žmogus laukė gimtadienio ar kalėdinės dovanos, jam tai – stresinė situacija ir mes tą puikiai suprantame, tačiau galime tik patarti, kaip tokios situacijos išvengti ateityje.“

Pasitaiko ir atvejų, kai klientai piktinasi dalykais, už kuriuos siuntų bendrovė nėra atsakinga – pavyzdžiui, prašo patikslinti, kas yra jų siuntoje, o užuot kreipęsi į pardavėją, skambina skųstis, jog prekė atkeliavo nekokybiška ar neatitiko lūkesčių.

Jolanta Rimkevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jeigu siuntėjas nekomunikuoja su pirkėju, o taip, beje, neretai nutinka, mūsų kurjeris – vienintelis tiesioginis žmogaus kontaktas. Todėl neretai sulaukiame priekaištų, kad netiko megztinio spalva, odinė rankinė buvo nekokybiška, o striukė – ne to dydžio arba išvis įdėta ne ta prekė, kurią užsisakė. Būna ir taip, kad nepatenkinti žmonės ateina į biurą, atneša mums rankinių, megztinių, apatinio trikotažo, reikalauja grąžinti pinigus. Tokiais atvejais visada stengiamės išklausyti, paaiškinti ir nukreipti ten, kur reikia. Nors tai jau nėra susiję su siuntos pristatymu, mums rūpi gera klientų patirtis“, – pasakojo J. Rimkevičienė.

Rašymas ir skaitymas – lyg terapija

J. Rimkevičienė pasakoja, jog klientų aptarnavimo specialistui taip pat svarbu išsiugdyti įgūdžius dirbti su dideliu kiekiu informacijos: „Atsidarius informaciją apie siuntą, matai daug pastabų, varnelių, o visa tai sužiūrėti nėra lengva, todėl ilgiau dirbančiųjų specialistų pranašumas – gebėjimas greitai apdoroti informaciją.“ Tačiau svarbiausios klientų aptarnavimo specialisto savybės, pasak pašnekovės, yra empatija, atidumas detalėms, greitas mąstymas ir net kūrybiškumas, kai tenka spręsti nestandartines situacijas.

Nors klientų aptarnavimo srityje vis dažniau įsigali įvairūs automatizavimo sprendimai, o bendravimą su klientais nemažai verslų paveda dirbtiniam intelektui, visgi, Jolantos nuomone, žmogiškumo tai nepakeis.

Manau, gyvo bendravimo proporcijos ateityje keisis, bet neabejoju, kad žmogiškojo kontakto neatstos jokie robotai.

 

„Automatizavimo įrankiai klientų aptarnavimo srityje tikrai populiarėja, tačiau vis dar sulaukiame skambučių, kai žmogus klausia, kur yra jo siunta, nors turi galimybę pasitikrinti suvedęs siuntos numerį. Manau, gyvo bendravimo proporcijos ateityje keisis, bet neabejoju, kad žmogiškojo kontakto neatstos jokie robotai. Žmonėms kartais svarbu paprasčiausiai pasikalbėti, pajausti, kad jų problemos kažkam rūpi, gali pasitarti ir kartu surasti sprendimą“, – teigė specialistė.

Rašymas ir skaitymas – lyg terapija

Anot J. Rimkevičienės, dirbant bet kokį darbą, kuriame patiriama daug streso, svarbiausia atsiriboti, o geriausiai padeda užklasinė veikla. „Mano hobis yra rašymas ir skaitymas. Skaitydama knygas, esu pastabi detalėms, renkuosi citatas ir jas užfiksuoju, – pasakojo ji. – Man tai padeda ir darbe: jeigu žmogus tavęs nesuprato, tenka tą patį jam pasakyti kitais žodžiais. Turint didelį žodžių bagažą, situaciją valdyti lengviau.“

Į klientų aptarnavimo specialistus pagalbos besikreipiantiems žmonėms pašnekovė pataria pasverti, ar emocija gali kažką laimėti: „Pavyzdžiui, kai pati atsiduriu kliento vietoje, esi reikli, tačiau mano reiklumas santūrus. Visad pirmiausia pabandau suprasti, kiek iš tikrųjų procesai priklauso nuo to žmogaus, su kuriuo kalbuosi telefonu, o kiek – nuo aplinkybių visumos.“

Pagrindinį tyrimo rodiklį, pasitenkinimo indeksą, sudaro trys matuojami aspektai: bendras pasitenkinimas įmone, atitikimas kliento lūkesčiams, įmonės palyginimas su įsivaizduojama idealia bendrove. Atliekant minėtą tyrimą, pasitelkta tarptautinė Global Customer Satisfaction Index (GCSI) klientų tyrimų metodologija, kurios tikslas yra išgryninti įmonėje pirmaujančias sritis bei nustatyti tobulintinus procesus.

„Klientų pasitenkinimo tyrimas yra tarsi veiklos žemėlapis, leidžiantis dar plačiau pažvelgti į bendrovės klientų poreikius ir įsivertinti teikiamų paslaugų bei aptarnavimo kokybę. Nors privačių klientų pasitenkinimo GCSI indeksas net devyniais punktais viršija bendrą Lietuvos komunalinių paslaugų vidurkį, o ir bendrai vertinant privačių ir juridinių klientų segmentus, rezultatai yra geri, tačiau tikrai matome dar tobulintinų sričių. Šiemet didelis dėmesys bus skiriamas ne tik infrastruktūros rekonstrukcijai, bet ir klientų patirties gerinimui – planuojamos investicijos į skambučių centro paslaugas, kurios leistų dar patogiau ir operatyviau teikti klientams aktualią informaciją“, – teigė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Tyrimas patvirtino tobulintiną sritį – klientų užklausų valdymą. Įmonės paslaugomis naudojasi daugiau nei 100 tūkst. klientų, bendrojo telefono skambučių linijos užimtumas yra itin didelis, todėl susisiekti su konsultantu ne visada pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Sprendžiant šį iššūkį, numatyta dar šiais metais įsigyti Klientų skambučių centro paslaugas.

Džiugina tai, kad juridiniai ir privatūs klientai teigiamai vertina įmonės teikiamų paslaugų kokybę, aptarnavimo ir bendravimo kultūrą, užregistruotų problemų sprendimo greitį bei siūlomus atsiskaitymo už paslaugas ir rodmenų deklaravimo, sąskaitų pateikimo būdus.

Bendrovė kviečia gyventojus vietoj popierinių sąskaitų rinktis elektronines paslaugas, taip ne tik tausojant gamtą, bet ir taupant savo laiką – savitarnoje patogiai ir lengvai galima deklaruoti rodmenis, neišeinant iš namų apmokėti sąskaitas bei naudotis kitais savitarnos privalumais.

Praėjusiais metais „Mano BŪSTAS“ pirmenybę teikė klientų aptarnavimo ir atliekamų darbų kokybės užtikrinimui, o taip pat – stiprios komandos formavimui, kuri dar geriau atlieptų daugiabučių namų gyventojų lūkesčius.

Sunku prisiskambinti? Mitas!

Patobulinęs veiklos procesus, įmonės Klientų aptarnavimo centras ženkliai gerino klientų užklausų, gaunamų telefonu ir kitais kanalais, valdymą.

Kalbėdama apie klientams naudingus pokyčius „Mano BŪSTO“ pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Gina Grigaliūnienė tuo pačiu išsklandė mitą, esą prisiskambinti bendrovei vis dar yra sudėtinga.

„Laikas, kai mūsų klientams tekdavo po keletą ir daugiau minučių laukti, kol bus sujungti su konsultantais, jau praeityje. Pernai vidutinis atsiliepimo į skambutį laukimo laikas buvo 43 sekundės, ir tai yra kone tris kartus trumpiau, nei 2021-siais. Be to, net į 68 proc. skambučių mūsų konsultantai atsiliepė greičiau nei per 20 sek., o 80 proc. klientų klausimų pavyko išspręsti jau pirmojo skambučio metu. Tai yra bene geriausias rezultatas per visą įmonės veiklos istoriją ir tikiu, jog mūsų klientai šiuos pagerėjimus tikrai pajuto“, – sakė G. Grigaliūnienė.

Į iškvietimus – dvigubai greičiau

Jau daugiau nei dešimtmetį nuosava, 24 val. per parą budinti „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba užtikrina, kad užsikimšus kanalizacijai, trūkus vandens tiekimo vamzdžiams ar įvykus kitiems gedimams daugiabučiuose, gyventojai sulauktų operatyvios ir savalaikės pagalbos. Už avarinės tarnybos veiklą atsakingas įmonės atstovas Julius Žilinskas pastebi, kad šiandien, nutikus bėdai, gyventojai pagalbos sulaukia žymiai greičiau nei, pavyzdžiui, prieš penkis ar dešimtį metų.

„Mano BŪSTAS“ nuotr.

„Kasmet reagavimo laikas į avarinius iškvietimus pastebimai gerėja ir šiuo metu į nelaimės vietą mūsų ekipažai vidutiniškai atvyksta per 54 minutes nuo iškvietimo. Tai yra maždaug du kartus greičiau, nei prieš penkis metus“, – pabrėžė J. Žilinskas.

Didino darbų ir renovacijos tempą

Gerėjo ne tik klientų aptarnavimo rodikliai, bet ir atliekamų darbų tempas. Įmonės skaičiavimais, per metus darbų, kurie pagal įsipareigojimą turėjo būti atlikti per penkias dienas, įvykdymo terminas pagerėjo beveik 40 proc. Tai reiškia, kad bendrovės klientų objektuose dauguma suplanuotų remonto darbų buvo atlikti žymiai greičiau nei ankstesniais metais.

Praėję metai buvo ir daugiabučių namų renovacijos proveržio metais, nes „Mano BŪSTAS“ savo klientams padėjo pilnai modernizuoti 27 namus. Dar 39 daugiabučiuose pernai pradėti rangos darbai, o 85 namų gyventojai pritarė modernizacijos startui. Toks praėjusių metų renovacijos tempas komfortą ir mažesnes šildymo sąnaudas užtikrins dar 7335 namų ūkiams. Pagal šiuos rodiklius „Mano BŪSTAS“ yra absoliutus lyderis tarp visų kitų būsto administravimo įmonių Lietuvoje.

Girdi, ko nori klientai

Didelį dėmesį klientų lūkesčių išpildymui skiriantis „Mano BŪSTAS“ pastaruosius trylika mėnesių pagal tarptautinę metodiką kasdien matuoja klientų pasitenkinimo indeksą NPS („Net Promoter Score“). Šis įrankis realiu laiku leidžia matyti, ar gyventojai patenkinti įmonės teikiamomis paslaugomis. Susumavus matavimo duomenis paaiškėjo, jog klientų pasitenkinimas įmone per metus išaugo 22 proc. NPS metodiką savo veikloje naudoja daugelis didžiųjų korporacijų, tokių kaip „Google“, „Facebook“, „Amazon“ ir kt.

Gerindama paslaugų kokybę įmonė plėtė ir naujų klientų. Vien pernai „Mano BŪSTO“ paslaugomis pradėjo naudotis 123 daugiabučiai namai, kurių bendras plotas – per 200 tūkst. kv. metrų.

„2022-ieji buvo orientuoti į klientų patirties gerinimą bei naujų technologijų diegimą. Šiemet neketiname mažinti apsukų, todėl savo klientams ne tik pasiūlysime dar geresnės kokybės paslaugų, bet ir naujų, inovatyvių produktų bei sprendimų, apie kuriuos būtinai informuosime metų eigoje“, – užtikrino „Mano BŪSTO“ direktorius Mindaugas Genys.

Pirmąjį praėjusių metų pusmetį aktyviai diegęs naujus veiklos procesus „Mano BŪSTAS“ baigė tobulinimo darbų etapą, po kurio žymiai pagerėjo telefonu ir kitais skaitmeniniais kanalais konsultuojamų klientų aptarnavimas.

Problemas išsprendžia greičiau

Šiuo metu į 67 proc. klientų klausimų, kuriuos jie užduoda skambindami bendruoju įmonės numeriu, atsakoma jau pirmojo skambučio metu. Žymiai pagerėjo ir pats atsiliepimo į skambučius laikas. Pradėjus diegti naujus veiklos procesus iš pirmo karto buvo atsiliepiama tik į ketvirtadalį visų skambučių, o dabar pirmuoju bandymu su konsultantais telefonu susisiekia net 85 proc. visų besikreipiančiųjų.

Be to, jei birželį klientams, kol bus sujungti su konsultantais, vidutiniškai tekdavo laukti 3 min. 16 sek., tai praėjusių metų pabaigoje laukimo laikas sutrumpėjo iki 1 min. Be to, į 64 proc. visų skambučių konsultantai atsiliepia ne ilgiau kaip per 20 sekundžių.

„Mano Būstas“ informacija.

Per mėnesį „Mano BŪSTO“ nuotolinio klientų aptarnavimo centras vidutiniškai sulaukia apie 25 tūkst. skambučių.

Pakėlė kokybės kartelę

Įmonės direktorius Mindaugas Genys sako, kad paskutinių praėjusių mėnesių įmonės veiklos rodikliai ir klientų pasitenkinimo indeksas rodo, jog esminės aptarnavimo spragos pašalintos, o veiklos kokybės kartelė pakelta į aukštesnį lygį.

Neseniai atlikta klientų apklausa parodė, kad, pertvarkius ir patobulinus veiklos procesus, „Mano BŪSTO“ klientų pasitenkinimo indeksas išaugo 21 proc.

„Jau esu minėjęs, kad kol vyko vidinių procesų tobulinimo darbai, dalis klientų galėjo susidurti su tam tikrais aptarnavimo nesklandumais. Tačiau dabar situacija pasikeitė kardinaliai ir tai aiškiai rodo visi mūsų stebimi rodikliai. Kiekvienam daugiabučiam namui jau yra paskirtas asmeninis klientų atstovas ir priežiūros inžinierius, daug efektyviau dirba nuotolinio klientų aptarnavimo centras, nuolat plėtojama geriausiai rinkoje vertinama „eBŪSTO“ savitarna, gedimus daugiabučiuose šalina vienintelė Lietuvoje nuosava avarinė tarnyba. Šių dedamųjų visuma dabar leidžia teikti klientams aukščiausios kokybės paslaugas“, – teigė M.Genys.

Dabar situacija pasikeitė kardinaliai ir tai aiškiai rodo visi mūsų stebimi rodikliai.

Toliau gerins teikiamas paslaugas

Įgyvendinęs veiklos pokyčius „Mano BŪSTAS“ nemažina investicijų ir į kitus klientų poreikius atliepiančius sprendimus. Toliau nuosekliai vystoma ir tobulinama savitarnos platforma „eBŪSTAS“, kuri, remiantis rinkos tyrimų kompanijos KANTAR atlikta apklausa, geriausiai rinkoje savo klientams suteikia galimybę naudotis savitarnos teikiamomis naudomis.

Visą parą padėti klientams ir toliau pasiryžusi „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba. Priešingai nei kitose daugiabučių administravimo įmonėse, šis bendrovės padalinys yra nuosavas, o ne samdomas, todėl užtikrina  reagavimą laiku į avarinius pranešimus.

„Mano BŪSTAS“ daugiabučių priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 20 metų. Įmonės paslaugomis naudojasi per 190 tūkst. namų ūkių visoje Lietuvoje. Bendrovė priklauso kontroliuojančiajai bendrovei, kuios akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Tai garantuoja finansinį stabilumą ir patikimumą bei nėra rizikos, kad įmonė neįstengs vykdyti savo įsipareigojimų ar bankrutuos, o dar svarbiau – nepradangins klientų kaupiamųjų lėšų.

Po šios publikacijos internautai socialiniame tinkle išsakė savo poziciją – vieni piktinosi žmonių segregavimu, kiti palaikė tokį maitinimo įstaigos sprendimą. Buvo ir tokių, kurie piktinosi ne restorano pozicija, o valdžia.

„Baigia visai nukvailėti žmonės. Jau rimtai pikta darosi, kad mūsų lietuviai kaip avių banda paklūsta bet kokiam Šimonytės pirstelėjimui“, – piktinosi Regina.

„Prie ko čia ta „Seklytėlė“, kaltinkit valdžią, kad priėmė tokius sprendimus, atrodo, kad vaikinas labai nustebo apie esamą padėtį. Jeigu žmonės yra suskirstomi į dvi grupes, tai kodėl čia stebėtis, kad yra suskirstyti ir tualetai?“ – klausė Brigita.

Jau rimtai pikta darosi, kad mūsų lietuviai kaip avių banda paklūsta bet kokiam Šimonytės pirstelėjimui.

„Durni nurodymai, tai ant durniaus ir vykdymas. Vis tiek čia nesąmonė“, – tikino skaitytojas.

Atsirado ir tokių internautų, kurie gyrė maitinimo įstaigos sprendimą, tačiau svarstė, ar jis iš tiesų bus naudingas. „Sprendimas logiškas – netrukdys ir nesipyks skirtingų pažiūrų piliečiai – ar praktikoje pasiteisins? Pamatysim“, – situaciją komentavo internautas.

O štai kiti žmonės maitinimo įstaigos sprendimo atskirti tualetus tvirtino nesuprantantys.

„Absurdo teatras!“ – tarstelėjo Aurelija.

„Be galimybių paso tūlikas turi būti mokamas ir su PVM. Durnėti iki pabaigos“, – rašė internautė Nikolė.

„O fekalijų nenorite atskirti, kieno su galimybių pasu, o kieno be?“ – klausė Diana.

„Giliai dzin... Svarbu į kelnes neprivaryti esant reikalui“, – rašė kitas internautas.

„O tai numirti be to galimybių paso bus galima?“ – klausė Ingrida.

O fekalijų nenorite atskirti, kieno su galimybių pasu, o kieno be?

„As tai be paso išvis neįleisčiau. Tegu krauna i kelnes. Tai jų „laisve“, – rašė skaitytojas.

„Na, cirkas, taip tik Lietuvoje gali būti, na, kas pasakykit stovės prie to šikininko ir tikrins tuos galimybių pasus, juokinga!“ – savo poziciją išsakė Rimas.

Kaip portale rašyta anksčiau, vaizdą užfiksavęs Garry'is žurnalistams teigė, kad ant tualetų durų pamatyti užrašai jo nepapiktino, tačiau situacija atrodė gerokai tragikomiška. „Čia nėra ko piktintis. Čia yra juokas pro ašaras. Tai tiesiog absurdiškas dalykas. Ko piktintis? Nebuvo tiek žmonių, kad būtų eilė prie tualeto. Aš manau, jeigu būtų eilė, tai niekas nereaguotų į tą užrašą. Bet tiesiog kai aš feisbuke įkėliau, buvo, kurie komentavo, kad kažkada buvo „V“ ir „M“ (vyrai ir moterys, – aut. past.), dabar tapo „paskiepyti“ ir „nepaskiepyti“. Kiti išvis pradėjo šaipytis, kad dasigyvenome. Daug tokių komentarų“, – situaciją komentavo vyras.

Paklaustas, kaip vertina minėtą maitinimo įstaigos sprendimą, pašnekovas sakė: „Iš kurios pusės pažiūrėjus. Jeigu iš adekvataus žmogaus pusės, tai kaip galima vertinti, kai ta pati patalpa, yra dvi durys ir parašyta: jums galima, o kitiems negalima? Tai kaip galima blaiviomis akimis tai vertinti? Jeigu tai būtų atskiras įėjimas iš gatvės, nes jie kaip sako, ten yra vasaros terasa. Tas įėjimas, tas tualetas skirtas žmonėms, kurie valgo lauke. Bet įėjimas į tualetą yra bendras, kaip aš suprantu“.

O štai restoranas „Birštono seklytėlė“ portalo žurnalistams teigė, kad sprendimas skirstyti tualetus į turintiems ir neturintiems galimybių paso, priimtas remiantis konkrečiais argumentais.

O tai numirti be to galimybių paso bus galima?

„Pradžiai tai turėjo būti griežtai reikalavimu, tačiau reikalavimą atšaukė, o mes vis tiek palikome naudojimuisi atskirus. Kadangi turime du tualetus ir turime galimybę juos suskirstyti, taip ir padarėme. Mūsų lokacija yra gana bloga būtent šiuo klausimu, kadangi pasinaudoti tualetu iki mūsų atkeliauja ne tik mūsų restorano ar lauko terasos svečiai, bet ir asmenys, atvykstantys į šalia esantį apžvalgos bokštą. O restorano svečiai į tualetų skirstymą reaguoja visiškai normaliai, nesame girdėję jokių replikų dėl to. Labai gaila, kad pagal dabartinius Vyriausybės reikalavimus ir esamą padėtį išvis tenka „skirstyti“ žmones, kurie gali užeiti į restorano vidų, o kuriems galima prisėsti tik lauko terasoje. Turintys galimybių pasus asmenys būna netgi patenkinti, kad ne tik patenka į restorano vidų, bet ir naudojasi laikinai jiems skirtomis kitomis „privilegijomis“, – situaciją komentavo maitinimo įstaigos atstovai.

Kaip portalo žurnalistams pasakojo vyras, minėtoje maitinimo įstaigoje jis lankėsi praėjusios savaitės pradžioje. „Mes buvome darbo reikalais Birštone, sustojome papietauti ten ir štai tokie fokusai“, – pasakojo vyras.

Jeigu iš adekvataus žmogaus pusės, tai kaip galima vertinti, kai ta pati patalpa, yra dvi durys ir parašyta: jums galima, o kitiems negalima?

Paklaustas, kaip vertina minėtą maitinimo įstaigos sprendimą, pašnekovas sakė: „Iš kurios pusės pažiūrėjus. Jeigu iš adekvataus žmogaus pusės, tai kaip galima vertinti, kai ta pati patalpa, yra dvi durys ir parašyta: jums galima, o kitiems negalima? Tai kaip galima blaiviomis akimis tai vertinti? Jeigu tai būtų atskiras įėjimas iš gatvės, nes jie kaip sako, ten yra vasaros terasa. Tas įėjimas, tas tualetas skirtas žmonėms, kurie valgo lauke. Bet įėjimas į tualetą yra bendras, kaip aš suprantu“.

Panašu, kad ši situacija vyro nepapiktino, tačiau atrodo gerokai tragikomiška. „Čia nėra ko piktintis. Čia yra juokas pro ašaras. Tai tiesiog absurdiškas dalykas. Ko piktintis? Nebuvo tiek žmonių, kad būtų eilė prie tualeto. Aš manau, jeigu būtų eilė, tai niekas nereaguotų į tą užrašą. Bet tiesiog kai aš feisbuke įkėliau, buvo, kurie komentavo, kad kažkada buvo „V“ ir „M“ (vyrai ir moterys, – aut. past.), dabar tapo „paskiepyti“ ir „nepaskiepyti“. Kiti išvis pradėjo šaipytis, kad dasigyvenome. Daug tokių komentarų“, – situaciją komentavo vyras.

Feisbuko nuotr.

Garry'is paminėjo, kad dėl maitinimo įstaigos sprendimo atskirti tualetus trumpai šnektelėjo ir su personalu. „Juokais paklausiau kaip ir kas, jie sako tas antras tualetas yra skirtas žmonėms, kurie sėdi lauke. Bet labai teisingai kažkas pakomentavo, kad tas tualetas, kuris yra skirtas žmonėms lauke, yra švaresnis, nes mažiau naudojamas, nes lauke tuo metu nieko nebuvo, nes buvo šalta ir terasa buvo tuščia“, – prisiminė pašnekovas.

Žurnalistams paminėjus, kad planuojama susisiekti ir su „Birštono seklytėlės“ atstovais, vyras pažėrė klausimų, kuriais norėjo išsiaiškinti, ar sprendimas skirti „vakcinuotųjų“ ir „nevakcinuotųjų“ tualetus išties yra efektyvus.

Čia yra juokas pro ašaras. Tai tiesiog absurdiškas dalykas.

„Pirmas klausimas: ką toks dalykas sprendžia? Kavinė dar pasakė: mes turime tokius nurodymus ir mes taip elgiamės. Todėl klausimas šiuo atveju, ką tai sprendžia ir ar iš tikrųjų yra kažkoks efektyvumas? Esminiai klausimai“, – kalbėjo vyras.

Portalo žurnalistai šeštadienio pavakarę paskambino vienu iš internete nurodytų „Birštono seklytėlės“ telefono numerių. Atsiliepęs žmogus prisistatyti nepanoro, tačiau situaciją pakomentavo. Pašnekovo pozicijos pateikti publikacijoje negalime, kadangi jis dėl platesnio komentaro nurodė kreiptis į restorano administratorę.

Klausimus „Birštono seklytėlės“ atstovams portalo žurnalistai išsiuntė raštu.

„Pradžiai tai turėjo būti griežtai reikalavimu, tačiau reikalavimą atšaukė, o mes vis tiek palikome naudojimuisi atskirus. Kadangi turime du tualetus ir turime galimybę juos suskirstyti, taip ir padarėme. Mūsų lokacija yra gana bloga būtent šiuo klausimu, kadangi pasinaudoti tualetu iki mūsų atkeliauja ne tik mūsų restorano ar lauko terasos svečiai, bet ir asmenys, atvykstantys į šalia esantį apžvalgos bokštą. O restorano svečiai į tualetų skirstymą reaguoja visiškai normaliai, nesame girdėję jokių replikų dėl to. Labai gaila, kad pagal dabartinius Vyriausybės reikalavimus ir esamą padėtį išvis tenka „skirstyti“ žmones, kurie gali užeiti į restorano vidų, o kuriems galima prisėsti tik lauko terasoje. Turintys galimybių pasus asmenys būna netgi patenkinti, kad ne tik patenka į restorano vidų, bet ir naudojasi laikinai jiems skirtomis kitomis „privilegijomis““, – situaciją komentavo maitinimo įstaigos atstovai.

Apie tai, kad sulaukė garbingų svečių, restoranas „Namų pakrašty“ pranešė socialinio tinklo paskyroje.

„Mūsų šiandienos svečiai.... Gali būti pačiame pasaulio pakraštyje ir tie, kas labai norės, vis tiek ras.... Džiaugiamės, kad turėjome garbės susipažinti iš arčiau su mūsų šalies vadovu“, – rašoma įraše.

Restorano atstovai pasidalijo ir nuotrauka, kurioje įsiamžino su prezidentu ir jo žmona.

Feisbuko nuotr.

Tačiau visuomenei pro akis nepraslydo tai, kad minėta maitinimo įstaiga rugpjūčio 7 dieną viešoje erdvėje buvo paskelbusi sprendimą nuo rugsėjo vidurio aptarnauti nevakcinuotus klientus.

Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų.

„Nuo šių metų rugsėjo 14 dienos visos Lietuvos maitinimo įstaigos savo klientus galės priimti tik su galimybių pasu. Tik šį dokumentą turintys žmonės turės teisę naudotis šiomis paslaugomis. Taip mūsų Vyriausybė nusprendė apsaugoti dalį visuomenės nuo nepaskiepytų žmonių. Kad apsisaugotume nuo pavojingų kontaktų ir nepaliktume nuskriaustų… Oficialiai pranešame – nuo rugsėjo 14 dienos mūsų restoranėlyje galės lankytis tik nepasiskiepiję žmonės. Taip prisidėsime prie visų mūsų saugumo ir išlaikysime galimybę visiems turėti pasirinkimo teisę. Priimsime ir pasiskiepijusius, bet tik su asmenine atsakomybe, kad neturėsime vieni kitiems pretenzijų. Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti Žmonėmis Visiems!“ – tąkart rašyta namų restorano socialinio tinklo paskyroje.

Feisbuko nuotr.

Po kiek laiko minėta maitinimo įstaiga pasidalijo dar vienu įrašu, kuriame teigė, kad sulaukė ne tik palaikymo, tačiau ir kritikos.

„Neseniai pasidalinome įrašu, kuriame pasisakėme prieš galimybių pasus ir žmonių rūšiavimą. Atsirado žmonių, kurie dėl to piktinasi ir kaltina reklamos sau ieškojimu. Tie, kas pas mus buvo ar mus pažįsta, žino mūsų nuostatas žmonių atžvilgiu – mums svarbus kiekvienas mūsų svečias. Jau iki šių „nesąmonių“ esame rašę, kad mums nesvarbu nei žmogaus politinės pažiūros, nei orientacija, nei odos spalva ar pan. – jei jie gerbia mus, mes visada atsakome tuo pačiu. Mes pasisakome prieš bet kokią žmonių diskriminaciją, žeminimą ir skirstymą. Ir tikimės, kad tarp mūsų restorano svečių (esamų ir būsimų) yra daug bendraminčių. Būkime vieni kitiems geresni ir jautresni ir pasaulis bus daug gražesnis. Stiprybės visiems“, – savo poziciją dėstė restorano atstovai.

Dėl prezidento sprendimo pietauti minėtame restorane portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į Prezidentūrą. 

„Vizitų Lietuvos regionuose metu Prezidentas renkasi pietauti mažuose šeimos verslo restoranėliuose. Taip Prezidentas padarė ir vakar, pasirinkęs restoraną, kuris veikia pagal Vyriausybės nutarimų reikalavimus, t.y. jau beveik mėnesį priima klientus tik su galimybių pasais. Apie tai, ką šio restoranėlio savininkai prieš du mėnesius buvo parašę savo feisbuko paskyroje, Prezidentas nebuvo informuotas“, – teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta penktadienį, Lietuvos prezidentas G. Nausėda teigia matantis du kelius dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ateities: arba šis turi pateikti sprendimo būdus, kaip suvaldyti koronaviruso pandemiją, arba pasitraukti. „Šitoje padėtyje klausimas yra paprastas, yra du keliai ministrui: arba jis pasako, kad žino, kaip pasiekti persilaužimą, (...) arba, jeigu jis nemato, kaip tą padaryti, tai sąžiningai prisipažįsta ir nepaima įkaitais Vyriausybės“, – penktadienį žurnalistams Mažeikiuose sakė G. Nausėda.

„Manau, kad tai, pirmiausia, yra premjerės sprendimas. Jei premjerė šiandien nepriima šio sprendimo, ponas A. Dulkys, jei pripažįsta, kad jam sunkoka susitvarkyti, gali padėti premjerei, kelias labai paprastas“, – pridūrė jis.

Be kita ko, pasak prezidento, opozicijos svarstymai, jog Seimas Vyriausybei galėtų skelbti interpeliaciją, turi būti labai gerai apgalvoti. „Reikia turėti galvoje, o kas po šitos interpeliacijos. Šiandien aš kol kas nematau arba bent jau niekas nedemonstruoja tokios politinės valios suformuoti kažkokią alternatyvią Vyriausybę. Tai turime turėti omenyje, nes priešingu atveju kalbėjimas apie interpeliacijas yra situacijos destabilizavimas“, – kalbėjo jis.

O štai penktadienio vakarą premjerė I. Šimonytė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo trumpu įrašu. „Perlenktos skiepijimo lazdos savaitę keitė devyniasdešimties procentų paskiepijimo iššūkio savaitė. Ją keitė „nereikia mūsų gąsdinti“ savaitė, pramaišiui su „situacija blogėja“ savaite.  Bet kad taip per vieną dieną sugebėt aplink savo ašį būt lygiai teisingam ir provakseriams, ir antivakseriams, tai net pavydu to aiškaus, vieno kelio“, – rašė premjerė.