Griauna demokratijos ramstį

Visuomenę sukrėtusi siūloma teismų reforma, anot jos kritikų, pakerta vieną demokratijos ramsčių – teismų institucijos atskyrimą nuo politinės valdžios. Žinant, kad vyriausybę visada formuoja parlamento dauguma, teismai laikomi vienintele nepriklausoma valdžia.

Izraelis neturi Konstitucijos, tad Aukščiausiasis Teismas vykdo kitur įprastas Konstitucinio Teismo funkcijas ir gali vetuoti bet kokį Kneseto priimtą įstatymą. Žinant, kad vidutinė vyriausybės ir koalicijos gyvavimo trukmė – 1,5–2 metai, per šį laiką paprastosios balsų daugumos palaikomi valdantieji gali netrukdomi priimti jų sampratą ar interesus atitinkančius įstatymus.

Jei valdančioji dauguma būtų tvirtai remiama ir per rinkimus sulauktų akivaizdžios daugumos rinkėjų palaikymo, anot apžvalgininkų, būtų galima teigti, kad politikai vykdo piliečių valią. Tačiau kai nė viena partija nelaimi daugumos ir tik per įvairius užkulisinius sandorius suburiama koalicija, kalbėti, kad Knesete daugiausia vietų turinti partija yra įgijusi ir aiškų piliečių mandatą, esą negalima.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima.

 

Kita vertus, valdančiųjų oponentai pritaria: teismų sistemos reforma būtina. Apie tai byloja kad ir tokie pavyzdžiai kaip kad buvusio finansų ministro Avigdoro Libermano byla: jo tariamos korupcijos įrodymai rinkti dešimtmetį, tačiau teisme byla subliūško.

Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė tvirtina, kad Aukščiausiasis Teismas pernelyg kišasi į politinius sprendimus ir siūlo pakeisti Izraelio įstatymus, kad parlamentas paprasta balsų dauguma galėtų panaikinti teismo sprendimus. Siūlomos reformos taip pat suteiktų vyriausybei kur kas daugiau galių skiriant teisėjus.

Lygios stovyklos

Vyriausybės bandymas vykdyti teismų reformą sukėlė smurtinių protestų, suskaldė ne tik visuomenę, bet ir valdančiąją koaliciją.

Stabdyti reformą ragino net gynybos ministras Yoavas Galantas, pabrėžęs, kad masiniai protestai prieš reformą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis akcentavo, kad kariuomenėje ir žvalgybos tarnybose kilo nepasitenkinimas reformos planais, tūkstančiai karių, lakūnų ir žvalgybos pareigūnų pagrasino netarnausią vyriausybei, kuri abejoja demokratiniais valstybės pagrindais.

Be to, anot Y. Galanto, tokie vidiniai nesutarimai sutampa su padidėjusia Irano ir Libano „Hezbollah“ grėsme Izraeliui, neramumais Palestinos teritorijose.

Protestas prasidėjo spontaniškai, nevadovaujant jokiai politinei partijai. Net B. Netanyahu oponentas, buvęs premjeras Yairas Lapidas tik prisijungė prie protestuotojų, užuot tapęs jų lyderiu.

Neatlaikęs masinių protestų Izraelio premjeras pirmadienį paskelbė laikinai stabdantis ginčytiną teismų reformą. Šis klausimas į parlamentą grįš ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje.

Tačiau tris mėnesius vykstančių protestų organizatoriai pareiškė nesitrauksiantys. Laikinai įšaldyti reformos planus esą neužtenka ir todėl nacionaliniai protestai vyksią, kol įstatymas Knesete bus atmestas.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima. Aktyvioji piliečių bendruomenė pasidalijo į apylyges dalis.

Giliai susiskaldę

Kita vertus, ši situacija – tik problemų aisbergo viršūnė. Kaip radijui NV sakė Sergejus Auslenderis, Izraelio politinė sistema yra pasenusi, nepritaikyta dabartinėms sąlygoms. „Ją sukūrė kiti žmonės, kiti politikai, kitomis aplinkybėmis, kitiems žmonėms. Nuo to laiko Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios“, – sakė jis.

Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios.

 

Apžvalgininkas laikosi nuomonės, kad šaliai reikia konstitucijos. Tačiau, turint omenyje visuomenės susiskaldymą, vargu ar būtų įmanoma dėl jos susitarti.

Be to, kartu su teisine reforma valdantieji bandė prastumti ir vadinamąjį dovanojimo įstatymą. Tai įstatymas, kuris leidžia valstybės pareigūnams, savivaldybių pareigūnams priimti dovanas, tam tikras finansines aukas neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Įstatyme buvo kalbama apie neatidėliotinas teisines ir medicinines išlaidas.

„Daugelis teisininkų ėmė kalbėti, kad tai yra užslėpta kyšininkavimo forma. Jei rytoj kuriam nors ministrui bus iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos, jis gali priimti dovanas ir gintis teisme, samdyti brangius advokatus pasinaudodami šiomis dovanomis“, – sakė S. Auslenderis.

Šis įstatymas, pvz., leistų ir pačiam B. Netanyahu nevykdyti teismo sprendimo grąžinti 270 tūkst. dolerių, kuriuos jis gavo iš savo velionio pusbrolio advokatams nusisamdyti.

Subtilus spaudimas

Iki teismų reformos klausimas grįš į Parlamentą, valdančioji koalicija ir opozicija problemos sprendimo bandys ieškoti tarpininkaujant šalies prezidentui Itzhakui Herzogui.

Iki šiol B. Netanyahu atmetė prezidento siūlytą kompromisą.

Spaudimas B. Netanyahu iš atviros formos pereina į užkulisinę. Antradienį Izraelio premjerui teko šalto dušo porcija nuo artimiausio strateginio partnerio. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė artimiausiu metu nelaukiąs B. Netanyahu Vašingtone. Žurnalistų paklaustas, ar pakvies Izraelio premjerą į Baltuosius rūmus, J. Bidenas atsakė: „Ne artimiausiu metu.“

JAV lyderis sakė, kad viliasi, jog B. Netanyahu atsisakys teismų reformos planų. Į tai B. Netanyahu atsakė įrašu tviteryje: jis vertinąs J. Bideno paramą, bet „Izraelis yra suvereni šalis ir priima sprendimus vadovaudamasis žmonių valia, o ne spaudimu iš užsienio, įskaitant ir geriausių draugų“.

Senbuvio klaidos

Nors pats B. Netanyahu laikomas vienu iš labiausiai patyrusių Izraelio politikų, jis, anot ekspertų, suklydo vertindamas pilietinės visuomenės galią. Pernelyg pasitikėta ir savo rėmėjais.

Naujausios apklausos rodo: jei rinkimai vyktų rytoj, jo „Likud“ nesurinktų pakankamai balsų ir nebegalėtų formuoti koalicinės vyriausybės. Pvz., 13-ojo kanalo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad B. Netanyahu partija gautų tik 27 mandatus vietoje dabar turimų 32.

Jei koaliciją paliktų kuris nors partneris, Izraelyje būtų skelbiami nauji rinkimai – šeštieji per ketverius metus.

Šis žingsnis sustiprino tikimybę, kad parlamentas bus paleistas ir šaliai teks rengti jau ketvirtus rinkimus per trumpesnį nei dvejų metų laikotarpį.

Izraelio koalicinė vyriausybė, kurią spaudžiami aplinkybių nenoromis sudarė premjeras Benjaminas Netanyahu  ir jo politinis varžovas, gynybos ministras Benny Gantzas, jau kurį laiką yra atsidūrusi prie žlugimo slenksčio.

Pagal dabartinį susitarimą tarp B. Netanyahu dešiniojo sparno partijos „Likud“ ir B. Gantzo centro kairiųjų partijos „Mėlyna ir balta“, koalicija vėliausiai iki trečiadienio vidurnakčio turi sutarti dėl šių metų biudžeto.

Jei 2020-ųjų biudžetas nebus priimtas, Izraelio 120 vietų parlamentas bus paleistas ir tikriausiai jau kovo mėnesį bus rengiami nauji Kneseto rinkimai.

Buvęs kariuomenės vadas B. Gantzas kaltina B. Netanyahu, esą šis atsisako pritarti biudžetui dėl asmeninių politinių priežasčių.

Trejiems metams sudaryta koalicinė sutartis numato, kad B. Netanyahu 18 mėnesių eis vyriausybės vadovo pareigas, o B. Gantzas turės pakaitinio ministro pirmininko statusą. 2021 metų lapkritį jie turėtų apsikeisti postais.

B. Gantzas tvirtino, kad koalicija turi priimti biudžetą, apimantį 2020 ir 2021 metus. Anot jo, Izraeliui reikia stabilumo po rimčiausios šalies istorijoje politinės krizės ir bandant atgaivinti ekonomiką, kurią smarkiai paveikė koronaviruso pandemija.

B. Netanyahu atsisako pritarti 2021 metų biudžetui.

Anot kritikų, tai premjero politinė taktika, skirta kurstyti nestabilumą koalicijoje, kad jam būtų lengviau sužlugdyti vyriausybę, kai artės laikas perduoti valdžią B. Gantzui.

Sekmadienį vėlai vakare „Mėlyna ir balta“ pareiškė pasiekusi susitarimą su „Likud“ dėl teisės akto projekto, kuris suteiktų vyriausybei daugiau laiko biudžetui priimti.

Projektas numatė galutinį terminą 2020 metų biudžetui patvirtinti atidėti iki gruodžio 31 dienos. Tokiu atveju vyriausybė 2021 metų biudžetą būtų turėjusi priimti iki sausio 5-osios.

Anksčiau pirmadienį būta ženklų, kad projektas gali būti priimtas. Tačiau vėliau B. Netanyahu ir B. Gantzas vėl įsivėlė į žodžių karą.

Premjeras sakė, kad B. Gantzas „nusprendė išsižadėti duotų pažadų“, ir kaltino gynybos ministrą, esą šis „per koronaviruso krizę stumia [Izraelį] į nereikalingus rinkimus“.

B. Gantzas savo ruožtu sakė pateikęs B. Netanyahu aiškias sąlygas, kurios leistų išvengti dar vienų rinkimų.

„Jei „Likud“ nepatenkins mūsų reikalavimų, eisime į rinkimus aukštai pakelta galva“, – sakė jis.

Per balsavimą už teisės akto projektą pasisakė 47 deputatai, prieš balsavo 49 įstatymų leidėjai.

„Mes laimėsime“

Tiek B. Netanyahu, tiek B. Gantzas turi priežasčių vengti naujų rinkimų.

Šeštadienį premjerui buvo sušvirkšta pirmoji iš dviejų vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos dozių, šalyje prasidėjus skiepijimo nuo COVID-19 kampanijai. Tačiau Izraelio ekonomika tebėra pandemijos sukeltos krizės gniaužtuose.

Įtakingas dešiniojo sparno politikas Gideonas Saaras paliko „Likud“ ir steigia naują partiją, norėdamas mesti iššūkį vyriausybės vadovui.

Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad G. Saaras gali pervilioti nemažą dalį B. Netanyahu elektorato, jei rinkimai įvyktų netolimoje ateityje.

Jei rinkimai būtų rengiami kovą, B. Netanyahu tektų užsiimti rinkimų kampanija ir tuo pat metu dalyvauti teismo posėdžiuose, kur bus nagrinėjama jam iškelta byla dėl  kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu.

Premjeras kaltinamas nederamų brangių dovanų priėmimu ir neteisėtomis paslaugomis mainais į palankų jo nušvietimą žiniasklaidoje. B. Netanyahu tvirtina nenusižengęs įstatymams.

Kalbėdamas greta stovint JAV prezidento Donaldo Trumpo žentui ir aukšto rango patarėjui Jaredui Kushneriui, kuris pirmadienį lankėsi Jeruzalėje, B. Netanyahu išreiškė įsitikinimą, kad laimėtų rinkimus, jeigu jie būtų sušaukti.

„Mes nenorime rinkimų“, – sakė premjeras.

„Tačiau jei rinkimai bus mums primesti, mes laimėsime, nes visi mato mūsų pasiekimus“, – kalbėjo jis, paminėdamas istorinius susitarimus su keliomis arabų valstybėmis dėl santykių normalizavimo, taip pat pradėtą nacionalinę vakcinavimo kampaniją.

Tuo metu B. Gantzas, regis, praranda politines pozicijas.

Buvusio kariuomenės vado partija „Mėlyna ir balta“ balandį skilo, kai jis priėmė sprendimą sudaryti susitarimą su B. Netanyahu, o pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ši politinė jėga iškovotų nedaug mandatų, jei rinkimai įvyktų greitu metu.

Opozicijos pateiktas siūlymas paleisti Knesetą buvo priimtas 61 balsais prieš 54, B. Netanyahu politiniam oponentui B. Gantzui išvakarėse paskelbus, kad jo vadovaujama partija „Mėlyna ir balta“ parems šią trapiai koalicijai nepalankią iniciatyvą.

Trečiadienį surengto balsavimo rezultatas gali nulemti ketvirtus rinkimus per pastaruosius dvejus metus, tačiau tam prireiktų dar dviejų sėkmingų svarstymų Knesete.

Antradienį sakydamas per televiziją transliuotą kalbą, B. Gantzas apkaltino B. Netanyahu rūpinantis tik savo siaurais politiniais interesais ir keliant nestabilumą šalyje, kuri dėl koronaviruso pandemijos susidūrė su anksčiau neregėtais ekonominiais iššūkiais.

B. Gantzo sprendimas bent jau kol kas bendradarbiauti su opozicija išryškino vis didėjančius įtrūkimus Izraelio centro dešinės valdančiojoje koalicijoje, kuriai nuo pat pradžių kėlė pavojų abipusis nepasitikėjimas, vidaus kovos ir vieši kaltinimai.

„Nepuoselėjau jokių iliuzijų dėl Netanyahu“, – antradienį sakydamas kalbą pabrėžė B. Gantzas.

Buvęs kariuomenės vadas priminė izraeliečiams, kad jam teko varžytis su ministru pirmininku per tris iš eilės surengtus rinkimus, nedavusius aiškaus nugalėtojo ir neleidusius nė vienam iš lyderių savarankiškai suformuoti vyriausybę.

B. Gantzas pareiškė sutikęs formuoti vienybės vyriausybę su B. Netanyahu, kurį jau tuomet laikė „serijiniu pažadų laužytoju“, nes tenorėjo, kad izraeliečiai išvengtų „nemalonių ir brangių“ ketvirtųjų rinkimų, ypač įsibėgėjant koronaviruso pandemijai.

„B. Netanyahu nemelavo man, – sakė B. Gantzas. – Jis melavo jums visiems.“

Manoma, kad šis netikėtas žingsnis gali atverti kelią koalicinei „Mėlyna-Balta“ ir dabartinio premjero Benjamino Netanyahu vadovaujamos „Likud“ vyriausybei.

B. Gantzo kandidatūrą palaikė 74, jai nepritarė 18 Kneseto narių.

Žiniasklaidos žiniomis, B. Gantzo aljansas dėl tokios įvykių eigos suskilo, o kai kurie jo nariai nesutiko prisijungti prie koalicijos su B. Netanyahu ir jo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partneriais.

Svarstoma, kad B. Gantzas gali tapti užsienio reikalų ministru, o B. Netanyahu būtų premjeras iki 2021 m. rugsėjo, kai užleistų savo pareigas B. Gantzui.

Žydų valstybė jau daug mėnesių yra patekusi į politinę aklavietę. Dvi didžiausios į Knesetą patekusios partijos – „Likud“ ir aljansas „Mėlyna ir balta“ – akivaizdžiai nebesudarys susitarimo dėl pasidalijimo valdžia iki galutinio termino trečiadienį, tad besivaržančių stovyklų deputatai kartu parengė siūlymą paleisti parlamentą.

Numatoma, kad parlamentas dėl šio siūlymo balsuos trečiadienį, o nauji rinkimai galėtų vykti kovo 2-ąją.

„Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms ir po dviejų viena po kitos įvykusių rinkimų kampanijų, po kurių jokia vyriausybė nebuvo suformuota, siūloma paleisti 22-ąjį Knesetą“, – sakoma dokumente.

Nei premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), nei jo pagrindinis varžovas Benny Gantzas (Benis Gancas) nesugebėjo suformuoti koalicinės vyriausybės tiek po balandį, tiek po rugsėjį vykusių rinkimų.

Kita vertus, apklausos rodo, kad trečio balsavimo baigtis vargu ar smarkiai skirtųsi nuo ankstesnių.

Deputatų pateiktas siūlymas yra veikiau formalus žingsnis. Laikotarpis, iki kurio turėjo būti suformuota vyriausybė, baigiasi trečiadienio vidurnaktį, o nesant koalicijos sutarties bet kokiu atveju būtų automatiškai skelbiami rinkimai, tik jie vyktų vėliau kovą.

Abeji šių metų rinkimai ir vėlesnės derybos dėl koalicijos buvo savotiškas referendumas dėl B. Netanyahu. Premjerui neseniai buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, pasitikėjimo pažeidimo ir sukčiavimo, susijęs su trimis korupcijos bylomis.

Dėl ilgamečio lyderio teisinių problemų „Mėlyna ir balta“ vadovas B. Gantzas atsisakė dalyvauti B. Netanyahu vadovaujamoje koalicijoje. B. Netanyahu savo ruožtu atsisakė atsistatydinti ir tebėra tvirtai remiamas „Likud“ ir kitų savo šalininkų.

Seime šią savaitę lankysis Izraelio Valstybės Kneseto generalinis direktorius Ronenas Plotas.

Izraelio parlamento generalinis direktorius su darbo vizitu viešės nuo antradienio iki penktadienio, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Trečiadienį Kneseto administracijos vadovas susitiks su Seimo kanclere Daiva Raudoniene, Seimo kanclerio pavaduotoju Antanu Dimaičiu, Seimo kanceliarijos departamentų atstovais. Susitikime dalyvaus Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.

Pasak pranešimo, susitikimo metu numatoma aptarti Seimo ir Kneseto aktualijas, parlamentų administracijos darbo patirtį, iššūkius, bendradarbiavimo galimybes.

Izraelio parlamentarai pirmadienį nubalsavo už parlamento paleidimą ir patvirtino pirmalaikių visuotinių rinkimų datą – kovo 17-ąją.

Baigiantis debatams, kuriuos transliavo televizija, Kneseto nariai 93 balsais pritarė projektui dėl paleidimo, kurį rėmė opozicinės partijos. Prieš pasiūlymą nebalsavo niekas.

„Izraelio premjeras padarė dvi klaidas“, – sakė buvęs finansų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), kuris praėjusią savaitę, atleistas premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus), su savo partija „Yesh Atid“ pasitraukė į opoziciją.

„Jo pirmoji klaida buvo, kai jis nuvedė Izraelį į visiškai nereikalingus rinkimus, – nuo pakylos Knesete sakė Y.Lapidas. – Antra klaida yra ta, kad jis pralaimės“.

Y.Lapidas ir kita centristė, partijos „HaTnuah“ vadovė ir teisingumo ministrė Tzipi Livni (Cipi Livni), buvo atleisti praėjusį antradienį.

Praėjusį kartą visuotiniai rinkimai Izraelyje vyko 2013 metų sausį, o kiti rinkimai turėjo įvykti 2017 metų lapkritį.

Skilimai B.Netanyahu dešiniosios pakraipos koalicijoje atsirado dėl 2015 metų biudžeto ir ginčijamo įstatymo projekto, kuriuo siekiama įstatymu įtvirtinti Izraelio, kaip žydų valstybės, statusą, nors kritikai sako, kad tokiu žingsniu būtų oficialiai nustatyta mažumų, tarp jų – arabų, diskriminacija.

Kaip rodo naujausios apklausos, B.Netanyahu partija „Likud“ turėtų laimėti 22-24 vietas parlamente, kur dabar turi 18 vietų.

Stebėtojai sako, kad kita dešiniojo sparno vyriausybė sumažintų šansus atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą po to, kai JAV remiamos derybos balandį žlugo, ypač – dėl Izraelio gyvenviečių statybų palestiniečių teritorijoje.

Griežtosios linijos ministrai B.Netanyahu koalicijoje spaudė intensyvinti žydų naujakurių namų statybas okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, tuo provokuodami tarptautinį pasmerkimą ir piktindami palestiniečius, kurie tų žemių nori savo valstybei.

Izraelio parlamentarai kadenciją baigiančio prezidento Shimono Pereso (Šimono Pereso) įpėdinį išrinks birželio 10-ąją, pirmadienį žurnalistams pranešė Kneseto pirmininkas Yuli Edelsteinas (Julis Edelšteinas).

Šis parlamento pirmininko pareiškimas reiškia, kad prasideda oficiali prezidento rinkimų kampanija.

Politikos veteranas, Nobelio taikos premijos laureatas 90-metis Sh.Peresas prezidento pareigas eina nuo 2007-ųjų.

Pasak Y.Edelsteino, kandidatai turi gauti mažiausiai 10 kitų parlamentarų paramą ir pateikti pirmininkui savo oficialų prašymą raštu gegužės 27 dieną.

Izraelio prezidento postas yra daugiau simbolinis, nes vykdomąją valdžią turi šalies premjeras.

Sh.Peresas atsistatydins liepos pabaigoje, prieš pat savo 91-ąjį gimtadienį, baigdamas beveik septynis dešimtmečius trukusią savo politinę karjerą.

Šis Y.Edelsteino pranešimas nuskambėjo po kelis mėnesius trukusios būsimųjų kandidatų neoficialios, bet energingos rinkimų kampanijos, kurią vykdė ir dabartinis energetikos ministras Silvanas Shalomas (Silvanas Šalomas), kovą policijos apklaustas dėl įtarimų, susijusių su prieš 15 metų įvykdytu lytiniu nusikaltimu.

Kitas kandidatas į prezidentus yra Darbo partijos parlamentaras Benjaminas Ben Eliezeras (Binjaminas Ben Eliezeras), kuris kelis kartus yra vadovavęs ministerijoms ir jau turi užsitikrinęs reikiamą parlamentarų paramą.

Taip pat pirmadienį apie ketinimą kelti savo kandidatūrą pranešė buvęs Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas iš „Likud“. Jis dalyvavo ir 2007 metų rinkimuose, kuriuose pralaimėjo Sh.Peresui.

Ultradešiniųjų pažiūrų ir karingo būdo Izraelio politikas Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybermanas) pirmadienį davė priesaiką parlamento akivaizdoje, grįždamas į užsienio reikalų ministro postą po to, kai buvo iš jo atsistatydinęs dėl kaltinimų korupcija.

120 narių turintis Knesetas patvirtino jo grįžimą į diplomatijos vadovo pareigas 62 balsais prieš 17, praėjus beveik metams po to, kai A.Liebermanas atsistatydino, kad galėtų apsiginti nuo kaltinimų korupcija, kurie buvo panaikinti praeitą savaitę.

A.Liebermanas vadovauja ultranacionalistų partijai „Yisrael Beitenu“ („Izraelis  - mūsų namai“), kuri spalį sudarė oficialų aljansą su premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) partija „Likud“.

Anksčiau pirmadienį B.Netanyahu sakė per ministrų ir aljanso įstatymų leidėjų susitikimą, kad tikisi A.Liebermano grįžimo į vyriausybę.

„Po kelių valandų galėsime pasveikinti (jį), grįžusį prie kabineto stalo, – premjero pasisakymą transliavo visuomeninis radijas. – Aš jo pasiilgau.“

„Mūsų laukia daug darbų; dideli išbandymai ir iššūkiai, – sakė B.Netanyahu. – Sveikas sugrįžęs“.

Pasitraukus A.Liebermanui premjeras pats ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, o viceministro postą užėmė Zeevas Elkinas iš „Yisrael Beitenu“.

Kneseto paskelbtame pareiškime teigiama, kad dabar Z.Elkinas turės palikti šį postą.

Daugiau detalių pareiškime nepateikiama, tačiau žiniasklaida daro prielaidą, kad viceministro postas veikiausiai atiteks kitai partijai, nes po A.Liebermano sugrįžimo „Yisrael Beitenu“ dar sustiprino savo pozicijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Taip pat intensyviai varžomasi dėl to, kas pakeis A.Liebermaną svarbaus parlamento Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininko poste, kuris dabar liko laisvas.

Kritikai jau seniai kaltina A.Liebermaną rasizmu. Ši kritika ypač sustiprėjo po to, kai jis pareiškė, kad dauguma arabų gyvenamų Izraelio rajonų turėtų būti prijungti prie Palestinos valstybės mainais į Izraelio teisę pasilikti savo nausėdijas Vakarų Krante.

A.Liebermanas taip pat neslepia paniekos Vakarų remiamam palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui (Mahmudui Abasui), kurį vadina „diplomatiniu teroristu“ ir kliūtimi taikai.

Įstatymų leidėja Zehava Gal-On iš opozicinės kairiojo sparno partijos „Meretz“ sakė, kad stambaus sudėjimo buvusio naktinio klubo apsaugininko sugrįžimas į ankstesnį postą vyriausybėje gali dar apsunkinti trapias taikos derybas su palestiniečiais, kurioms tarpininkauja JAV.

„Tai tarsi padėti bombą taikos procese“, – sakė ji Knesete.

A.Liebermanas atsistatydino 2012 metų gruodį, kai jam buvo pareikšti oficialūs kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Tai įvyko po to, kai A.Liebermanas paskyrė Latvijos ambasadoriumi Zeevą Ben Aryeh (Zeevą Ben Arją), kuris prieš tai įspėjo ministrą apie policijos tyrimą dėl įtartinos jo veiklos.

Prokurorai tvirtino, kad postas ambasadoriui buvo skirtas kaip atlygis, todėl tai buvo rimtas interesų konfliktas, ypač turint galvoje faktą, kad A.Liebermanas niekam neužsiminė apie Z.Ben Aryeh suteiktą informaciją.

Jeruzalės teismas trečiadienį nusprendė, kad A.Liebermano veiksmai traktuotini kaip „nederamas elgesys“, ir per posėdį, kuris truko vos kelias minutes, jį išteisino.

Sekmadienį generalinė prokuratūra reaguodama į teismo sprendimą pareiškė, kad nors A.Liebermano veiksmai etikos požiūriu buvo abejotini, „nėra teisinio pagrindo neskirti jo ministru“.

Parlamentaras Micky Rosenthalis (Mikis Rozentalis) iš centro kairiųjų Darbo partijos sakė, kad pirmadienį parlamente vykę debatai dėl A.Liebermano paskyrimo parodė, kad nors teismas jį išteisino dėl įstatymų pažeidimo, „dėl jo viešo elgesio tebetvyro didžiulis šešėlis“.