„Šių dienų Lietuva, Kaunas. Matote konteinerį, pilną XIX amžiaus (!!!) literatūros išmetimui. #Kaunaskultūrossostinė“, – tokia žinute ir nuotraukomis, užfiksuotomis prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendrabučio Kudirkos g. pasidalijo abejingu negalėjęs likti vyras.
„Čia neblogai atsispindi istorinės atminties svarba. Galima stebėti mūsų visuomenės istorinį išprusimą, šis faktas tai labai gerai iliustruoja“, – piktinosi ne vienas komentatorius.
„Kaip suprantu, čia ne pirmas kartas. Gal reik griežtint literatūros utilizavimo taisykles ar pan.? Pvz.: tik su departamento leidimu būtų galima naikinti literatūrą. Gal ne visą, kažkokio senumo ar pan. Jei tokios taisyklės išvis dabar yra“, – siūlė kitas internautas. Kiti tokius vaizdus vadino barbarizmu, nedovanotina klaida.
Kol LSMU atstovai rengia išsamų komentarą visuomenei, sureagavę paveldosaugininkai pateikė savo situacijos vertinimą ir išvardijo, kokios knygos buvo išmestos.
Galima stebėti mūsų visuomenės istorinį išprusimą, šis faktas tai labai gerai iliustruoja.
„Gavę pranešimą apie XVIII – XIX a. knygas sumestas į konteinerį ir išvežtas į atliekų tvarkymo aikštelę nedelsiant nuvykome į vietą jų apžiūrėti. Deja, tuo metu knygos jau buvo sunaikintos. Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje – supresuoti knygų blokai“, – teigė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai.
Anot jų, dauguma sunaikintų knygų buvo XX a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją. Dalis knygų išleistos XIX a. Senesnių leidinių (pvz. XVIII a. ) likučių neaptikta.
LNK reportažas:
„Beveik visi leidiniai su tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Stepono Batoro universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) bei kitų tarpukariu Kaune ir Vilniuje veikusių institucijų antspaudais. Nustatyti sunaikintų leidinių vertę kultūrinę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – nuomonę išreiškė paveldosauginininkai.
T. Biliūno/BNS nuotr.
Jie įvardijo vieną įdomių knygų, kurios atsidūrė tarp šiukšlių. „Per atsitiktinumą išlikusioje (šiukšlių krūvoje rastoje) knygoje Gustav Gauger „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“ ( išleistoje 1845 m. Sankt Peterburge) mes galime paskaityti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines. Kauno gubernijoje 1845 metais buvo 20 vaistinių. Pačiame Kauno mieste, kuriame tuo metu buvo 558 namai ir 8525 gyventojai, buvo dvi vaistinės. Jas valdė provizorius Carl Fischer ir vaistininkas Joachimas Ley su daktaru Gottliebu Ley. Taip pat surašyti ir kitose mažesniuose miestuose veikusių vaistinių savininkai (šis knygos puslapis nufotografuotas). Pavyzdžiui Rietavo vaistinės valdytojas buvo pats grafas Oginskis, o Ukmergėje buvo atskirai žydų bendruomenei priklausiusi vaistinė“, – teigė inspektoriai, pridūrę, kad ši VDU priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga, laimei, išsaugota. Ją planuojama perduoti į muziejų tolesniems tyrimams.
Departamento atstovai nurodo, kad dėl galimai istorinę vertę turinčių kultūros objektų sunaikinimo pradėjo tyrimą.
Savo ruožtu LSMU tvirtina, kad sklindanti informacija nėra tiksli.
„Informuojame, kad tai yra seni, suskaitmeninti periodiniai leidiniai, prieinami el. žurnalų archyvuose. Leidiniai šiuo metu neatitinka higienos normų, yra supeliję ir nėra tinkami naudoti. Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad Universitetas supainiojo leidinius“, – portalui kauno.diena.lt nurodė universitetas.
Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad Universitetas supainiojo leidinius.
LSMU taip pat tvirtino, jog kreipėsi į didžiąsias šalies bibliotekas su siūlymu perimti trūkstamus periodinius leidinius, tokie leidiniai atrinkti ir bus perduoti bibliotekoms.
„Nurašyti atrinktus periodinius leidinius įvertino Universiteto specialistai. Taip pat LSMU kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti nurašyti senus ir pelėsio sugadintus užsienio šalių periodinius leidinius. LR kultūros ministras rugsėjo 14 dieną pasirašė įsakymą (...), leidžiantį nurašyti leidinius pagal pridedamą sąrašą ir remiantis Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2016-11-24 dienos įsakymu“, – pabrėžė LSMU.
Anot kultūros ministro Simono Kairio, buvo išmesti ne tie leidiniai.
„Pasirodo ne tie dalykai buvo išmesti, buvo išmestos visai kitos knygos, pabrėšiu, knygos, ne periodika, ne kiti dokumentai. Tai jau skamba absurdiškai ir tikrai, tiek biblioteka, tiek universitetas keistai pasižiūrėjo į klausimą“, – LNK žinioms sakė ministras.
„Jeigu ir pats prašymas dėl tų, pabrėšiu, leidinių ar dokumentų rinkinių – su juo buvo viskas kaip ir iš principo tvarkingai, tai visi įvykiai sekę po to yra mažų mažiausiai keisti“, – teigė S. Kairys.
