Būdai – skirtingi

„Turėjome svajonę įrengti gamtos mokslų laboratoriją. Tai pavyko padaryti naudojantis projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis. Be to, gamtos mokslų mokytojai savo patirtį sudėjo į leidinį – integruotų gamtos mokslų veiklų scenarijų“, – apie pasirinkimą įgyvendinti mokinių ir mokytojų augimo laboratoriją AULA pasakojimą pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Puidokienė.

„Įgyvendindami projektą „Kokybės krepšelis“ atsižvelgėme į bendruomenės norus. Įsigijome šiuolaikinių prietaisų inžinerijos ir technologijų ugdymui, kartu kėlėme ir mokytojų kompetencijas. Dalyvaudami „Erasmus+“ projektuose ir mokymuose Lietuvoje mokytojai gilino žinias, kaip, naudojant įsigytas priemones, ugdyti mokinį, kuris sėkmingai galėtų įsilieti į inžinerijos pasaulį“, – lydėdama iki technologijų kabineto, kalbėjo J. Puidokienė. Jame – daugybė mokinių darbų: lazerinėmis pjaustymo staklėmis išpjautų įvairių formų gaminių su išgraviruotais pasirinktais ornamentais, užrašais. Tai tik dalis turimos įrangos galimybių.

Kitų mokyklų atstovai konferencijoje, surengtoje VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje, pristatė pasirinktas stiprinti kryptis ir pasidalijo, kaip sekėsi įgyvendinti savo sumanymus.

Vilkijos gimnazija siekia gerinti mokinių gamtos mokslų ir matematikos pasiekimus. Pasirinktas būdas – per patirtinį ugdymą. „Mokytojai pirmiausia patys įsitraukė į patirtinį mokymą(si), paskui tuo užkrėtė ir mokinius“, – pranešimo metu džiaugėsi Vilkijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Kaminskienė. Ši gimnazija jau turi pažangią gamtos mokslų laboratoriją, įsirengė patrauklią jaunimo erdvę, įdiegė daug kitų naujovių ir surengė įvairių veiklų, iniciatyvų.

Babtų gimnazija nusprendė stiprinti mokinių komunikavimo įgūdžius užsienio kalbomis. Tam pasitelkė inovatyvią mokymosi aplinką, integruotas pamokas, rengia pamokas-stovyklas.

Zapyškio pagrindinė mokykla gerinti mokinių pasiekimus imasi pasitelkdama IT priemones. Lapių pagrindinė mokykla „Kokybės krepšelio“ lėšas skyrė veiklų tvarumo perspektyvoms. Viena itin pasiteisinusių iniciatyvų – kelių dienų išgyvenimo žygis.

Galimybės sutelkė

Mokyklų atstovai, nors ir pasirinkę skirtingas veiklas, vardijo panašius projekto „Kokybės krepšelis“ pranašumus: mokyklų bendruomenių sutelkimą, laisvę patiems pasirinkti veiklos kryptis, finansines galimybes įgyvendinti idėjas, pagalbą plečiant papildomo mokinių konsultavimo galimybes, įdarbinant papildomų pagalbos specialistų.

Ne viena mokykla pokovidiniu laikotarpiu sprendė klausimą, kaip sugrąžinti mokinius į klases, kaip mokyklos gyvenimą padaryti visiems patrauklesnį ir priimtinesnį, aplinką – šiuolaikiškesnę, kaip įsigyti pažangios įrangos ir priemonių. Tam puikiai pravertė „Kokybės krepšelis“. Buvo inicijuotos ir veiklos, skatinančios mokinių savivaldą, sutelktumą. Konstatuota, kad mokyklos bendruomenės paaugo visomis prasmėmis.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Dalia Brazienė džiaugėsi, kad projektas ir iniciatyvos tikrai pasiteisino.

„Visi rodikliai pagerėjo. Mokykloms buvo suteikta laisvė įgyvendinti savo pasirinktus tikslus ir uždavinius. Papildomai skirtos lėšos mokyklų bendruomenėms padėjo susitelkti sprendžiant, kaip tikslingiau šias lėšas būtų galima panaudoti. Labai svarbus aspektas, kad pati bendruomenė, išanalizavusi esamą situaciją, subrandina viziją ir pasirenka, kokiu keliu eiti. Dar galiu pridurti, ką patvirtino ir išorės vertintojai, kad visos mokyklos finansus panaudojo labai tikslingai ir atsakingai“, – kalbėjo D. Brazienė.

Mokykloms buvo suteikta laisvė įgyvendinti savo pasirinktus tikslus ir uždavinius.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad pokyčiai itin ryškūs kalbant apie mokinių ir mokytojų bendrą savijautą, mokyklų vadybą ir lyderystę.

„Akademiniai rezultatai, lyginant egzaminų ir kitus rezultatus, taip pat gerėja, bet suprantame, kad žymesniems pokyčiams tiesiog reikia daugiau laiko“, – teigė J. Petkevičius ir pastebėjo, kad iš projekte dalyvavusių vienuolikos Kauno rajono mokyklų padaugėjo mokinių, laimėjusių prizines vietas respublikinėse ir tarptautinėse olimpiadose. Šie pokyčiai indikuoja, kad kelias, kurį pasirenka, susikuria pati bendruomenė, yra rezultatyvesnis ir efektyvesnis nei primestas pasirinkimas.

„Labai džiugina tai, kad mokyklos nebijo iššūkių. Dalyvavimas projekte reikalauja daug susitelkimo, naujų įgūdžių, mokyklos yra tikrinamos, reikalaujama rezultatų. Mums nereikėjo ieškoti mokyklų, norinčių dalyvauti projekte. Norinčių buvo net daugiau, nei leido projekto galimybės. Teko atsirinkti“, – sakė J. Petkevičius.

Pasiekimams gerinti

Projekte „Kokybės krepšelis“, kurio tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose, dalyvavo vienuolika Kauno rajono mokyklų. Tai 40 proc. visų Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė. Nacionalinė švietimo agentūra mokykloms skyrė konsultantus veiklos tobulinimo planams parengti.

Kiekvienos mokyklos bendruomenė išsigrynino svarbiausias kryptis, veiklas jų mokinių pasiekimams gerinti, bendruomenės nariai generavo efektyviausias idėjas tikslams įgyvendinti.

Kauno rajono savivaldybė projekte „Kokybės krepšelis“ dalyvauja nuo 2019 m. Tuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalyvauti projekte atrinko šešias savivaldybės mokyklas.

Užpernai Nacionalinė švietimo agentūra pasirašė naują partnerystės sutartį su Kauno rajono savivaldybe, pagal kurią į projekto antrą etapą įtrauktos dar penkios savivaldybės atrinktos mokyklos.

Pastarųjų penkių mokyklų parengtiems ir su savivaldybe ir Nacionaline švietimo agentūra suderintiems dvejų metų veiklos tobulinimo planams įgyvendinti skirta apie 650 tūkst. eurų. Iš jų beveik 100 tūkst. eurų skyrė Kauno rajono savivaldybė. Vykdant Kokybės krepšelio projektą nuo 2019 m. vienuolikai savivaldybės mokyklų iš viso skirta per 1,2 mln. eurų.

Finansavimas mokykloms skirtas priklausomai nuo jose besimokančių mokinių skaičiaus. Dvejiems metams skirta po 254 eurus kiekvienam antrajame projekto etape dalyvaujančios mokyklos mokiniui, įskaitant priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą.

Lėšas mokyklos gali naudoti mokinių konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai atnaujinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokyklos bendruomenei stiprinti ir kitoms priemonėms, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų ar jose besimokančių mokinių grupių.

„Mokinių pasiekimų tyrimai rodo didelį atotrūkį tarp miesto ir kaimo mokyklų, netgi tos pačios savivaldybės mokyklų, kai vaikai iš panašios socialinės aplinkos pasiekia labai skirtingų rezultatų. Siekiame, kad visi vaikai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokią mokyklą lanko, pasiektų pačių geriausių rezultatų. Kokybės krepšelis – tai papildoma finansinė ir konsultacinė pagalba mokykloms, ir yra skiriama būtent to atotrūkio mažinimui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta komisija pagal pateiktas paraiškas kokybės krepšelį šiemet skyrė 89 šalies mokykloms iš daugiau nei 50 savivaldybių.

Jurgita Šiugždinienė. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Kokybės krepšelis – tai lėšos, skirtos mokinių pasiekimams gerinti. Jos gali būti naudojamos švietimo pagalbai mokiniams suteikti, individualioms mokytojų konsultacijoms, naujoms ugdymo priemonėms įsigyti, mokymosi aplinkai atnaujinti, mokytojų kompetencijoms kelti, pertvarkyti bibliotekas ir kt.

Mokinių pasiekimų tyrimai rodo didelį atotrūkį tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Kokybės krepšelio“ projekto trukmė – dveji metai. Mokyklos, remdamosi mokinių pasiekimais, veiklos kokybės įsivertinimo ir (ar) išorinio vertinimo išvadomis parengia mokyklos veiklos tobulinimo planą, kuris suderinamas su savivaldybe bei Nacionaline švietimo agentūra. Kokybės krepšelio lėšos skaičiuojamos ir skiriamos vieną kartą visam mokyklos veiklos tobulinimo plano įgyvendinimo laikotarpiui. Kokybės krepšelio lėšos apskaičiuojamos pagal mokinių skaičių, vienam mokiniui skiriant 127 eurus per metus.

„Kokybės krepšelio“ projektas įgyvendinamas nuo 2018 m. Projekte jau dalyvauja 180 mokyklų iš 52 savivaldybių, paramos suma joms siekia daugiau nei 18,5 mln. eurų. Šiam finansavimo modeliui pasiteisinus, projektas pratęstas dar trejiems metams. Lėšos kokybės krepšeliui skiriamos iš ES paramos.

Anot jos, tai leis dotaciją gauti daugiau mokyklų.

„Skiriant kokybės krepšelio lėšas dabar bus dar labiau sustiprintas savivaldybės vaidmuo ir atsakomybė, nes savivaldybėms suteikiama galimybė atrinkti mokyklas, nustatyti joms aktualius stebėsenos rodiklius. Svarbus savivaldybės ir mokyklos bendradarbiavimas, nes jos kartu turės rengti mokyklos, gavusios kokybės krepšelį, veiklos tobulinimo planą. Bus būtina susitarti dėl vizijos, veiklų ir sprendimų“, – pranešime cituojama ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lėšas mokyklos galės naudoti mokinių konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai atnaujinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kitoms priemonėms, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp mokyklų ar jose besimokančių mokinių grupių.

Mokyklos, norinčios gauti kokybės krepšelį, turės atitikti nustatytas sąlygas: mokykloje mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių (ši nuostata netaikoma mokykloms, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba), mokykloje nėra jungtinių 5–8 klasių, mokykla, priimdama mokinius, neorganizuoja atrankos pagal pasiekimus.

Kokybės krepšelis taip pat neskiriamas specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms ar savitas pedagogines sistemas įgyvendinančioms mokykloms. Taip pat mokykla neturi būti gavusi kokybės krepšelio anksčiau.

Atrinktos mokyklos parengs ir pasitvirtins dvejų metų mokyklos veiklos tobulinimo planą, suderins su savivaldybe, Nacionaline švietimo agentūra ir gaus kokybės krepšelio lėšas visiems dvejiems metams.

Lėšos bus apskaičiuojamos pagal mokykloje besimokančių mokinių skaičių ir pervedamos savivaldybei. Nustatyta, kad vėliau mokyklos galės koreguoti veiklos planus ir, jeigu reikės, galės juos pratęsti iki 6 mėnesių.

Nacionalinė švietimo agentūra paskirs konsultantą, kuris patars ir stebės, kaip konkrečioje mokykloje įgyvendinamos numatytos ugdymo kokybės gerinimo priemonės. Mokyklos padaryta pažanga bus vertinama ne anksčiau kaip po metų.

Kokybės krepšelio projektą įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su savivaldybėmis. Kokybės krepšelis finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Vykdant kokybės krepšelio projektą nuo 2019-ųjų 180 mokyklų iš viso jau skirta per 16 mln. eurų.

Anot ministerijos, atsiskaitydamos už pirmųjų metų veiklą, mokyklos išskyrė tai, kad kokybės krepšelis labai pagelbėjo mokinių konsultavimui, leido atnaujinti mokyklų aplinką ir priemones, įdarbinti papildomus pagalbos specialistus.

Tačiau užklupus pandemijai, dalis numatytų veiklų ir kokybės krepšelio lėšų buvo nukelta į laikotarpį, kai mokiniai sugrįš į klases.

Konsultantai padėjo mokykloms pasirengti veiklos tobulinimo planus, orientuotus į 5–8 klasių mokinių pažangą. Lėšos skirtos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, edukacinėms aplinkoms kurti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti.

Garliavos Jonučių progimnazija buvo tarp 30-ties pirmųjų nuo 2019 m. į projektą pakviestų dalyvauti šalies mokyklų. Ugdymo įstaigai skirta 324 866 eurai parengtam Veiklos tobulinimo planui 2020–2021 m. įgyvendinti.

Progimnazijoje pastebimai pasikeitė biblioteka. Ugdymosi poreikiams labiau pritaikytos bibliotekos aplinkos padės mokiniams tobulinti bendradarbiavimo, gebėjimo mokytis kompetencijas. Mokinių tėvai irgi galės rasti naudingos informacijos, susitikti, diskutuoti, tartis.

Garliavos Jonučių progimnazija buvo tarp 30-ies pirmųjų nuo 2019 m. į projektą pakviestų dalyvauti šalies mokyklų.

Bibliotekos erdvės plečiasi. Įkurta nauja jos zona mokyklos erdvėje, skirta pertraukų metu ar po pamokų mokiniams susitikti, bendrauti, žaisti stalo žaidimus, skaityti. Naujojoje knygų lentynoje-spintoje esančios knygos skirtos visai bendruomenei. Čia galima atnešti savo knygų, kurias mokinys nori padovanoti.

Sukurtas dendrologinis takas, kuris nuolat keičia savo veidą. Prie pokyčių prisidėjo visa bendruomenė. Sulapoję augalai skatina mokinius smalsauti, tyrinėti, pažinti. Įrengtas pojūčių takas suteikia galimybių naudoti įvairius sveikatinimo būdus.

Įrengtos gamtos mokslų, menų, muzikos laboratorijos, lauko klasės, teikiama papildoma pagalba gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų mokiniams, tobulinami mokytojų, anglų kalbos įgūdžiai.

Kaita: sukurtas dendrologinis takas, kuris nuolat keičia savo veidą.

Progimnazijoje surengta visų dalykų mokytojų apklausa atskleidė, kad net 46 joje dalyvavę mokytojai pageidautų tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Šie mokytojai jau yra įsitraukę arba ketina įsitraukti į mokykloje vykdomą anglų kalbos ir dalyko integruotą mokymą, PROMODI (probleminio mokymo diena) ir tarptautinius projektus.

Sukurta CLIL programa 2–4 ir 5–8 klasėms (integruotas anglų kalbos ir gamtamokslinių mokomųjų dalykų kursas), perkama įranga organizuojamoms probleminio mokymosi dienoms (PROMODI) tobulinti. Progimnazija atvira dalytis savo patirtimi, projekto pabaigoje planuoja organizuoti respublikinę konferenciją, kurioje pasidalys iš Kokybės krepšelio lėšų įvykdyta veikla, pokyčiais mokykloje ir jų nauda bendruomenei.

Per dvejus metus projekte dalyvaujančioms 180 bendrojo ugdymo mokyklų numatyta skirti 24 mln. eurų. Lėšos bus skirtos mokiniams konsultuoti, kitai mokymosi pagalbai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, edukacinėms aplinkoms kurti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.

Garliavos Jonučių progimnazija buvo tarp 30-ties pirmųjų nuo 2019 m. į projektą pakviestų dalyvauti mokyklų. Ugdymo įstaigai skirti 324 866 eurai Veiklos tobulinimo planui 2020–2021 m. įgyvendinti. Progimnazijoje jau dabar pastebimai pasikeitė biblioteka, atsirado dendrologinis takas, rengiamos gamtos mokslų, menų, muzikos laboratorijos, lauko klasės, teikiama papildoma pagalba gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų mokiniams, tobulinami mokytojų technologiniai, anglų kalbos įgūdžiai, kuriamos CLIL programos 2–4 ir 5–8 klasėms (integruotas anglų kalbos ir gamtamokslinių mokomųjų dalykų kursas), perkama įranga organizuojamoms probleminio mokymosi dienoms (PROMODI) tobulinti.

Progimnazija atvira dalytis savo patirtimi, projekto pabaigoje planuoja organizuoti respublikinę konferenciją, kurioje ji pasidalys apie įvykdytą veiklą, pokyčius mokykloje ir jų naudą bendruomenei.

Nuo 2020 m. rugsėjo Kokybės krepšelio projekte dalyvauja dar penkios rajono mokyklos: Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos, Ežerėlio, Kulautuvos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos.

Šios ugdymo įstaigos, padedant konsultantams, pasirengė dvejų metų Veiklos tobulinimo planus ugdymo kokybei gerinti. 2020–2021 m. m. joms skirti 126 378 eurai. 15 proc. šių lėšų skyrė savivaldybė – 24 345,9 euro.

Šio tikslo siekia ir šiame projekte dalyvaujančios šešios Kauno rajono mokyklos.

Per dvejus metus visoms 180 projekto dalyvių (iš įvairių ES valstybių) numatyta skirti 24 mln. eurų. Lėšos bus skirtos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, edukacinėms aplinkoms kurti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir panašioms reikmėms finansuoti.

Anot Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, Garliavos Jonučių progimnazija buvo tarp 30-ties pirmųjų nuo 2019-ųjų į projektą pakviestų mokyklų. Šiai ugdymo įstaigai skirta 324 866 Eur Veiklos tobulinimo planui 2020–2021 m. įgyvendinti.

Šioje progimnazijoje jau dabar pastebimai pasikeitė biblioteka, atsirado dendrologinis takas, rengiamos gamtos mokslų, menų, muzikos laboratorijos, lauko klasės, teikiama papildoma pagalba gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų mokiniams. Taip pat tobulinami mokytojų technologiniai, anglų kalbos įgūdžiai, kuriamos CLIL programos 2-4 ir 5-8 klasėms (integruotas anglų kalbos ir gamtamokslinių mokomųjų dalykų kursas), perkama įranga organizuojamoms probleminio mokymosi dienoms (PROMODI) tobulinti. Progimnazija atvira dalintis savo patirtimi ir projekto pabaigoje planuoja organizuoti respublikinę konferenciją, kurioje kitų mokyklų atstovus supažindins su įvykdyta veikla, pokyčiais ir jų nauda vietos bendruomenei.

Nuo šių metų rudens „Kokybės krepšelio“ projekte dalyvauja ir Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos, Ežerėlio, Kulautuvos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos. Šios ugdymo įstaigos, padedant konsultantams, pasirengė 2 metų Veiklos tobulinimo planus ugdymo kokybei gerinti. 2020–2021 mokslo metų laikotarpiu joms skirta 126 378 Eur. Pasak atstovų iš Kauno rajono savivaldybės, ji projekto vykdytojams paskyrė 15 proc. šių lėšų, – 24 345,9 Eur.

ŠMM skelbia naujai įvedamu kokybės krepšeliu siekianti sudaryti prielaidas ugdymo kokybės gerinimui, sumažinti ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių „suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms“. Kartu siekiama palaikyti „geros mokyklos požymių raišką“ turinčių mokyklų lygį, sudaryti prielaidas, kad tokios mokyklos dalytųsi patirtimi su silpnesnėmis.

Iniciatyvai numatytos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, jos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Pinigai mokyklas turėtų pasiekti jau kitąmet ir bus skiriami dvejus metus.

„Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.

Tarp atrinktų pavyzdinių mokyklų – penkios Klaipėdos, keturios Kauno, trys Šiaulių, po dvi Panevėžio ir Vilniaus mokyklas, taip pat Rokiškio, Ukmergės, Šilutės, Ignalinos ir kitos ugdymo įstaigos. Tarp „silpnųjų“ mokyklų – 14 Vilniaus miesto savivaldybės, 10 Vilniaus rajono įstaigų, septynios Šakių rajono, šešios – Šilalės rajono ir kitos, daugiausia regionų mokyklos.

Pasak ŠMM, silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, tai yra skiriamas didesnis krepšelis, nei stipriosioms, nes jos įgyvendins daugiau veiklų.

Lėšos bus skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti.

Tikisi gerinti moksleivių pasiekimus

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikisi, kad kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių.

„Tai pat prisidės ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – komentare BNS sakė viceministras.

Pasak jo, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški – didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją: geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sakė G. Kazakevičius.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, su savivaldybe bei projekto vykdytoju turės parengti dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Mokyklos turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Prioritetas – gaunantiems nemokamą maitinimą

Mokyklas atrinko speciali komisija, susidedanti iš ŠMM, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovų.

Tarp taikytų atrankos kriterijų – reikalavimai, kad mokyklose būtų ne mažiau nei 120 mokinių, jos neturėtų jungtinių 5-8 klasių, nevykdytų šių klasių moksleivių atrankos pagal pasiekimus.

Į stipriųjų mokyklų sąrašą pateko įstaigos, kurių jungtinio ugdymo pasiekimų rodiklio reikšmė arba brandos egzaminų rezultatai yra tarp aukščiausių šalyje, ne seniau nei prieš penkerius metus atliktas mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas.

Silpnųjų mokyklų sąraše atsidūrė mokyklos, kurių pasiekimai prasčiausi.

Tiek stipriųjų, tiek silpnųjų mokyklų atrankai didelės įtakos turėjo ir didesnis nemokamą maitinimą gaunančių moksleivių skaičius.

Numatytoms savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, likusius 15 proc. jos turės skirti iš savo biudžetų. Vėliau savivaldybėms lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai.

Po metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.