Europos energetikos ministrų taryboje Liuksemburge D. Kreivys sakė, kad jėgainei išduoti leidimai komercinei elektros gamybai, nors streso testų reikalavimai vis dar nėra įgyvendinti, skelbia Energetikos ministerija.

„Tai kelia pavojų Lietuvos ir visų kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams, ypač vertinant tai, kad Baltarusija stengiasi nuslėpti problemas, nepaaiškina jau įvykusių AE bloko sustabdymų ir gedimų priežasčių“, – Taryboje kalbėjo D. Kreivys.

Pasak ministerijos, Lietuvos pasisakymą palaiko dar aštuonios šalys narės.

Anot pranešimo, jeigu ES rinkoje bus tiesiogiai ar netiesiogiai prekiaujama nesaugiai pagaminta elektra, tai be kita ko, trukdys siekti klimato kaitos mažinimo tikslų – vystyti švarios energijos pajėgumus, užtikrinti, kad elektros rinka veiktų stabiliai ir efektyviai.

Energetikos ministrų tarybos metu buvo diskutuota ir dėl sąlygų vandenilio rinkai ES mastu sukūrimo. D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad pirmiausia būtina užtikrinti tarpvalstybinį dujų kokybės koordinavimą ir nustatyti kokybės principus. Ministrai taip pat patvirtino Tarybos išvadas dėl renovacijos skatinimo ES.

„Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai – visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją, su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius L. Kasčiūnas.

Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos ir drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.

Konstitucijos 108 straipsnis numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai gali būti pašalinti Seimo apkaltos proceso tvarka, o Konstitucijos 116 straipsnis sako, kad Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Kaip pastebi L. Kasčiūnas, „Lietuvos ryto“ televizija šią savaitę paskelbė, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kurios vykdo komercinę veiklą, vesdami įvairius seminarus verslininkams, buhalteriams, įdarbinimo bendrovėms, net stambiems verslo koncernams.

Konstitucijos 113 straipsnis numato, kad „teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“

„Ženkliai padidėjusios baudos privers susimąstyti ir stabdys nesąžiningus verslininkus, kurie pelnosi apgaudinėdami vartotojus, ir geriau ginti vartotojų teises, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Užfiksavus pakartotinus įmonės pažeidimus, finansinės sankcijos jai atneštų nemenkų nuostolių".

Pagal naują įstatymą už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gali skiri baudą iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100 tūkst. eurų. Jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienus metus, tuomet grėstų bauda iki 6 proc. įmonės metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų. Anksčiau maksimali bauda už šį pažeidimą siekė 8 688 eurus.

Vyriausybės patvirtintoje baudų apskaičiavimo tvarkoje numatyta, kad skiriamų baudų dydis priklausys nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, trukmės, masto, sunkiančių ar lengvinančių aplinkybių. Pavyzdžiui, ar įmonė bendradarbiavo su tyrimą atlikusia institucija, ar slėpė reikalingą informaciją, pašalino padarytą žalą ar toliau tęsė pažeidimą. 

VVTAT taip pat galės skirti tik įspėjimą, jeigu vartotojų interesams nebus padaryta esminės žalos, kai, pavyzdžiui, pažeidimas nelabai pavojingas, ilgai netruko, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Praėjusiais metais VVTAT skyrė 23 baudas už nesąžiningą komercinę veiklą.

Dažniausiai jos skiriamos už klaidinamą komercinę veiklą ar agresyvią komercinę reklamą. Pavyzdžiui, baudos buvo skirtos įmonei, prekiavusiai patalyne, neva, turinčia gydomųjų savybių, kelionių agentūrai, įtikinėjusiai klientus pirkti kelionę, nes tokia siūloma kaina galios labai trumpai ir panašiai.

Šiemet atliktas auditas taip pat parodė, kad apie trečdalis vartotojų susiduria su klaidinančia reklama, o kas dešimtas – su kita nesąžininga komercine veikla.

VK teigimu, pagal vartotojų sąlygų indeksą Lietuva užima 24-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių, o tai parodo, kad sistema turi trūkumų.

„Daugiau nei pusė vartotojų nežino savo teisių, jų įgyvendinimo ir gynimo tvarkos, nors per metus įvykdoma per 9 tūkst. švietimo priemonių. Tokia situacija susidarė, nes švietimo priemonės parenkamos nežinant, kokioms vartotojų grupėms ir kokių žinių trūksta. Per pastaruosius trejus metus vartotojų, nežinančių, kur kreiptis, kad apgintų savo pažeistas teises, padaugėjo penkis kartus“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Anot jos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ir paslaugų teikėjams tėra tik rekomendaciniai, jei jie nevykdomi, vidutiniškai pažeidimų šalinimas užtrunka ilgiau nei metus – kol šį klausimą išsprendžia teismas. Neįvykdytų tarnybos nutarimų 2017-aisiais, palyginti su 2015-aisiais, padaugėjo triskart.

Valstybės kontrolė kritikuoja ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sistemą – anot auditorių, Lietuva, pasirinkusi ilgiausią ES leistiną 90 dienų terminą, per jį išnagrinėja tik kiek daugiau nei pusę ginčų. Kai kurie taip pat nagrinėjami ilgiau nei metus.

Auditoriai siūlo inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad ginčų nagrinėjimo išlaidas turėtų atlyginti patys pažeidėjai. Tai, institucijos nuomone, galėtų sumažinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos krūvį.

„Auditorių skaičiavimais, jeigu įstatyme būtų numatyta galimybė iš pardavėjų ir paslaugų teikėjų išieškoti ginčų nagrinėjimo sąnaudas tais atvejais, kai buvo pripažinta, kad jie pažeidė vartotojų teises, per 2016–2018 metus galėjo būti sutaupyta apie 700 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų“, – tvirtina Valstybės kontrolė.

Jau šeštą patobulintą jo variantą antradienį Seimui pristačiusi parlamentarė Asta Kubilienė pastebėjo, kad žiniasklaida dažnai nušviečia įvairias čia kylančias konfliktines situacijas, o Seimo nariai nuolat sulaukia prašymų patobulinti teisinį reguliavimą.

Parlamentarų pastebėjimais, kiekvieno sodo situacija yra skirtinga, yra ir tokių, kurie yra visiškai integravęsi į miestus. Politikai įžvelgia taip pat didelę miestų ir rajonų savivaldybių konfrontaciją, nes kai kurie rajonai nenori prisidėti prie šių teritorijų tvarkymo, nes ten esą gyvena miesto žmonės.

Viena iš įstatymo pataisų autorių Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sakė pati gyvenanti sodo bendrijos teritorijoje, kur nesutvarkytos gatvės, kyla daug problemų su tais, kurie nepageidauja būti bendrijų nariais ir mokėti mokesčius.

Nesileisti „į šito sovietinio relikto reanimaciją“ siūlė parlamentaras Linas Balsys.

„Vietoj to, kad atgaivintume mėgėjo sodo kategoriją, siūlau panaikinti kolektyvinę sodininkystę kaip tokią, nes tai sovietinis reliktas“, - ragino L. Balsys.

Kas yra sodininkas mėgėjas, mėgėjų sodininkystė ir kokia ūkinė - komercinė veikla yra galima mėgėjų sodo teritorijoje, siūloma reglamentuoti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimu projektu.

Už projektą po pateikimo balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 13. Projektas po svarstymo komitetuose į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti birželio 27 d.

Įstatyme siūloma įteisinti, kad „mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė - komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.

Sodininkas mėgėjas, pagal įstatymo pataisas, - fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.

Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų įrašyta, kad „kitas asmuo - fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.

Pagal siūlomą įstatymo projekto redakciją, sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, o vienbutis namas - vienai šeimai skirtas namas.

Naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams (gatvių juostoms) siūloma nustatyti minimalų plotį - 4,5 m.

Įstatymo pataisų rengėjų teigimu, šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje fizinis asmuo, kartu su savo sugyventine, neįregistravęs ūkinės komercinės veiklos,  pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu siųsdamas trumpąsias žinutes,  socialiniais tinklais „Viber“, Whatsapp“ reklamavo turimus pardavimui įvairius maisto ir ne maisto produktus, alkoholinius gėrimus (su pasibaigusio galiojimo terminais arba be atsekamumo dokumentų).

2018 m. kovo 23 d. atliktų kratų metu 1965 m. gimusio klaipėdiečio, valdomuose sandėliuose Klaipėdos mieste,  rasta ir paimta įvairių šaldytų ir rūkytų maisto produktų (lašišos, ešerių, žuvies pirštelių, apie ikrų, daržovių, rūkytos žuvies), kurie dėl pasibaigusio galiojimo laiko netinkami žmonių vartojimui, buitinės cheminės priemonės – plastikiniai indai su skalbimo geliu, taip pat rasti ir paruošti lipdukai „Persil Universal Gel“ skirti prekių pažymėjimui, įvairios pramoninės prekės (dirbtinės plaukų sruogos supakuotos, losjonų „Shvarzkopf“, kremai „Gold Body“, plaukų dažai, nauji šviestuvai (stalo, pastatomi, pakabinami), avalynė, be įsigijimo dokumentų, taip pat rasta 1180 litrų denatūruoto alkoholio išpilstyto į 3 litrų plastikines permatomas pakuotes su dozatoriumi, bei aptiktos pakuotės „Beluga“, „Smirnoff“ skirtos fasuoti alkoholį tolimesniam realizavimui į rinką.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, arba laisvės apribojimu, arba laives atėmimu iki 4 metų.

Už neteisėtą svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą bauda,  arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Įregistruotas jau penktas Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo variantas, kuriame siūloma naujai reglamentuoti ūkinę komercinę veiklą mėgėjų sodo teritorijoje.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė-komercinė veikla, kuri neatitinka mėgėjų sodininkystės sąvokos, gali būti vykdoma tik nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.

Tokį patikslintą Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą parengė penkios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė, Guoda Burokienė ir Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Parlamentarės siūlo įstatyme numatyti, kad „bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, transporto priemonių parkavimo bendrojo naudojimo teritorijoje apribojimai ir tvarka, atliekų tvarkymo reikalavimai, draudžiamos veiklos, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai“.

Jei Seimas pritartų, bendrijos vidaus tvarkos taisyklės būtų privalomos visiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą ir sodų bendrijos teritorijos lankytojams.

Pagal projektą, „sodininkas mėgėjas (sodininkas) - fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.

„Kitas asmuo“ - taip įstatymo projekte siūloma apibūdinti tą fizinį asmenį, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, tą, kuris yra išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinį asmenį, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.

Įstatymo pataisos numato, kad „kitas asmuo“ turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Tokio asmens pareiga būtų, kaip nurodoma projekte, „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas“.

Projektas numato, kad „kitas asmuo“ be balsavimo teisės gali dalyvauti bendrijos narių susirinkime, įstoti į bendriją, gauti informaciją apie bendrijos narių susirinkimo nustatytas įmokas, kurias jis privalo apmokėti pagal šį bei kitus įstatymus, ar kitus narių susirinkimo priimtus sprendimus, kurie susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir priežiūra.

Kartu su šeimos nariais jis gali naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, patikslinti nuostatas, susijusias su sodininkų bendrijai nepriklausančių, bet sodo sklypą įsigijusių, asmenų statusu, teisėmis ir pareigomis, sodininkų bendrijų valdymu. Taip pat siekiama tobulinti teisinį reguliavimą dėl veiklos, kuria galima užsiimti mėgėjų sodo teritorijoje, dėl sandorių ar kitų veiksmų, atliekamų su sodo sklypais. Projekto autoriai taip pat siekia supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.

Tokią nuostatą į Sodininkų bendrijų įstatymą siūlo įrašyti šio įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravusios Seimo narės Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Laimutė Matkevičienė.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, užsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.

Seimo narės siūlo įstatyme apibrėžti, kas yra sodininkas mėgėjas. Tai, jų nuomone, „fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“.

Įstatymo pataisas parengusios Seimo narės pastebi, kad daugėja teisinių ginčų dėl sodininkų bendrijose vykdomos komercinės veiklos, kuri nėra susijusi su mėgėjiška sodininkyste.

„Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste. Šis procesas galimai didina korupcijos sklaidą. Valstybės institucijos, nepaisydamos įstatymo nuostatų bei sodininkų bendrijų vidaus dokumentuose nustatytų draudimų, išduoda leidimus fiziniams ar juridiniams asmenims kitai veiklai vykdyti, todėl sodininkų bendrijų teritorijose kuriasi vaikų darželiai, automobilių remonto dirbtuvės, viešbučiai, degalinės ir kt. Be to, sodininkų bendrijų valdymo organai dažnais atvejais negauna informacijos apie turto pardavimą, sklypų formavimą, nekilnojamojo turto įkeitimą bankams ar antstoliams, todėl kyla įtampa tarp sodininkų bendrijų narių dėl įsiskolinimų nepadengimo“,- aiškinamajame rašte pažymi parlamentarės.

Neaiškiu būdu iš valstybinių institucijų yra gaunami leidimai įvairiai veiklai, visai nesusijusiai su mėgėjiška sodininkyste.

Jos atkreipia dėmesį į tai, kad sodininkų bendrijos steigėsi ir kūrėsi daug dešimtmečių, o šio reiškinio tikslas „teisingai ir naudingai organizuoti laisvalaikį, keisti kraštovaizdį, užsiauginti vaisių, daržovių“.

Įstatymo pataisas parengusios Seimo narės pastebi, kad pastaruoju metu sodininkų bendrijų veiklai neigiamą poveikį daro asmenys, įsigiję sklypus sodininkų bendrijų teritorijose, nestojantys į bendrijas ir nenorintys mokėti jokių mokesčių bendrijai.

Pagal siūlomą projektą, „nario mokestis - sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijos veiklai užtikrinti“, o tiksliniai įnašai - „sodininkų bendrijos narių susirinkimo patvirtinti įnašai, skirti numatytiems projektams įgyvendinti“.

Įstatyme siūloma apibrėžti ir tuos gyventojus, kurie turi sodo sklypą, tačiau nenori tapti sodininkų bendrijos nariu.

Siūloma numatyti, kad „ne sodininkų bendrijos narys - fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.

Ne bendrijos narys, pagal siūloma projektą, turi pareigą „pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti bendrijos administravimo išlaidas, tikslinius įnašus, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“.

Tokio asmens pareiga taip pat būtų tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus.

Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalėtų pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Esant priverstiniam sodo sklypo ar jo dalies perėjimui tretiesiems asmenims sodo sklypo savininkas privalėtų apie tai informuoti bendriją.

Sodininkų bendrijų įstatymo pataisomis taip pat siekiama supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarką.