Energetikos ministerija pranešė siūlanti antrąjį pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą. Tuo metu kompensacijų už elektrą siūloma atsisakyti. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.

„Elektros energijai greičiausiai kompensacijų nereikės. Šiandien kaip tik esame gavę Energetikos ministerijos projektą dėl kompensavimo poreikio ir jame elektros sektoriui nėra numatoma kompensavimų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė R. Pocius.

Tačiau, pasak jo, kompensacijų buitiniams vartotojams už dujas prireiks ir toliau. Kompensacija siektų 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, nurodoma ministerijos parengtame nutarimo projekte.

„Preliminariai antrai (vartotojų – BNS) grupei, kurie dujomis šildosi namus, prognozuojame kainą, kuri bus patvirtinta birželio pradžioje, bus apie 1,57 euro (be kompensacijos – BNS). Akivaizdu, kad dujų atveju gali tekti turėti kompensacijų, juolab, kad ir tame pačiame (Energetikos ministerijos – BNS) projekte yra pateiktas poreikis. Siūloma kompensuoti gamtinių dujų tarifus gyventojams, kad tarifas išliktų tame pačiame lygyje, kuris šiuo metu ir yra galiojantis“, – parlamentarams teigė R. Pocius.

Pasak VERT skaičiavimų, dujų tiekėjos „Ignitis“ tarifai nuo liepos be kompensacijos didėtų daugiau kaip 40 proc.: pirmos grupės vartotojams – 45 proc. (63 centais už kubą), antros – 67,4 proc. (62 centais), o trečios – 70,45 proc. (62 centais).

Tačiau su valstybės kompensacija tarifai beveik nesikeistų: pirmai, mažiausiai dujų suvartojančiai grupei siektų 1,4 euro (kaip ir dabar), antrai, dujomis namus besišildantiems buitiniams vartotojams, – 0,91 euro (1 centu mažiau) ir trečiai, daugiausia dujų suvartojančiai grupei, – 0,87 euro (1 centu mažiau).

Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Planuojama, jog tam iš viso gali reikėti beveik 54,5 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų.

Kompensacijų už elektrą antrąjį pusmetį siūloma atsisakyti, įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros energijos rinkos kainas ir VERT prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Remiantis VERT prognoze, antrąjį pusmetį elektros rinkos kaina turėtų siekti apie 114,9 euro už megavatvalandę (MWh). Visuomeninės kainos viršutinė riba mažės nuo 55,5 cento už kilovatvalandę (kWh) iki 22,3 cento, todėl manoma, kad kompensacijos būtų netikslingos.

Pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos.

Vyriausybė elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms šių metų pradžioje skyrė iki 556,8 mln. eurų, iš jų Iki 174 mln. eurų skirta – įmonėms (nuo sausio iki kovo pabaigos), o iki 382,8 mln. eurų – buitiniams vartotojams nuo sausio iki birželio pabaigos.

2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą buvo skirta 812 mln. eurų kompensacijų.

„Sunku pasakyti, kokia bus dujų kainų dinamika, kada prasidės saugyklų pildymas. Šiuo metu dujų kainos svyruoja ties 40–45 eurais už megavatvalandę. Ar mes neturėsime kažkokio pašokimo į viršų per artimiausius du mėnesius, mes matysime“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė D. Kreivys.

„Todėl dabar sunku tiksliai apibrėžti (elektros – BNS) kainos lygį. Manau, kad reguliatorius kaip tik tai ir spręs turbūt sulaukęs saugyklų pildymo sezono pradžios ir įpusėjimo, kad galėtų nustatyti tikslią kainą“, – pridūrė ministras atsakydamas į demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laimos Nagienės klausimą apie numatomą kompensacijų modelį antrąjį pusmetį.

D. Kreivys pabrėžė, kad elektros kainos dėl biržos algoritmo labiausiai priklauso būtent nuo dujų kainų.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje balandžio ateities dujų sandorių kaina ketvirtadienį ryte buvo 43,6 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio tokių sandorių kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, tačiau nekompensuojama žemiau 28 centų tarifo ribos. 

Energetikos viceministrė Inga Žilienė dar kovo pradžioje sakė, kad gegužę bus geriausiai matyti tendencijos šių metų antrajam pusmečiui, todėl Vyriausybė tada ir apsispręs, kaip bus kompensuojama. Jos teigimu, gali nutikti ir taip, kad elektros kainos rinkose bus labai žemos, dauguma gyventojų bus pasirinkę mažesnį tarifą nei 28 centai ir tokiu atveju kompensacijų jiems nereikės.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra teigusi, kad antrąjį pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą. Pasak jos, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kWh per mėnesį.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina kovo 1–28 dienomis, palyginti su vasariu, sumažėjo 23 proc. iki 8,8 cento (be PVM). Tuo metu nuo šių metų pradžios nepriklausomų tiekėjų fiksuotų planų kaina sumažėjo 30–40 procentų.

LEA vadovas Virgilijus Poderys kovo viduryje sakęs, kad remiantis ateities sandoriais, elektros ir dujų kainos ir toliau turėtų išlikti panašios į dabartines.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“, kuri per teismą reikalauja grąžinti dujų kainos nuolaidą ne pigesnėmis dujomis, o pinigais, siekia pasiimti lėšas ir nesidalyti jomis su vartotojais, teigia energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, bendrovės veiksmus galima traktuoti kaip laiko tempimą.

„Įmonė yra padavusi „Lietuvos dujų tiekimą“ į teismą tam, kad atgautų nuolaidą, kurią gavome iš „Gazprom“, tai mano įtarimas yra, kad jie nenori pirkti tų dujų, nes tokiu būdu jie gautų nuolaidą per dujas ir ją tektų atiduoti vartotojams. Vietoj to jie nuperka brangesne kaina, už jas sumoka vartotojai, ir turbūt yra tikslas dar per teismą tą nuolaidą, kuri skirta vartotojams, irgi pasiimti sau, ir tokiu būdu uždirbti dvigubą pelną“, - LRT radijui trečiadienį sakė R.Masiulis.

Pasak jo, įmonė gali įsigyti pigesnių gamtinių dujų, bet to nedaro - „Vilniaus enerigja“ nuo sausio dujas perka per biržą, o anksčiau skelbtą dujų pirkimo konkursą yra sustabdžiusi, kol dėl jo neva aiškinasi su Energetikos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Traktuoju tai kaip atsikalbinėjimą ir laiko tempimą. Jeigu ši įmonė norėtų ištaisyti situaciją ir nupirkti pigesnių dujų, jie tą galėtų padaryti labai greitai. Vietoj to jie siuntinėja raštus, nors ir gauna teigiamus atsakymus, kad jie gali taip pirkti dujas, kaip jie klausia, jie rašo tada kitą raštą kitai tarnybai - tai yra laiko tempimas“, - tikino energetikos ministras.

„Vilniaus energijos“ vadovas Linas Samuolis antradienį pareiškė įtariantis dujų tiekėjus karteliniu susitarimu, o bendrovę „Lietuvos dujų tiekimas“ - noru parduoti dujas kuo brangiau.

R.Masiulis antradienį teigė, kad „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per biržą, moka maždaug 20 proc. daugiau, todėl vartotojai per mėnesį praranda apie 1 mln. eurų. Ministerijos prašymu Kainų komisija trečiadienį svarsto, ar „Vilniaus energija“ iš tikrųjų perka per brangias dujas.

„Vilniaus energija“ praėjusią savaitę kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą reikalaudama, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ grąžintų 19 mln. eurų permoką, - esą tiek pinigų įmonė permokėjo už „Gazprom“ tiektas dujas 2013 metais ir 4 pirmus 2014-ųjų mėnesius.