„Vienas nepriklausomas tiekėjas jau yra pasiūlęs mažiau nei 28 ct už kilovatvalandę (kWh), t. y. 27 su skaičiukais ir 25 su skaičiukais po kablelio. Mano akimis, prasideda tikroji konkurencija“, – komentavo Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Kiti du didžiausi tiekėjai elektros kainas siūlo fiksuoti 31–33 ct už kWh ribose. Anot Energetikos agentūros, panašias kainas vartotojai galėjo gauti tik pernai pavasarį. Vėliau – rūgpjūtį–rugsėjį tiekėjų kainos šoko iki 60 ct už kWh.

„Per mėnesį jie sumažino tarp 7–11 ct už kWh. Tai yra nemažai“, – sakė V. Poderys. 

Nors tiekėjų pasiūlymai pinga, vis dar yra mokančių daugiau kaip 28 ct už kWh, pritaikius valstybės kompensaciją. Šias kainas žmonės užfiksavę ilgam laikui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tokių sutarčių yra labai nedaug. Vos trys šimtai, t. y. apie 0,24 proc. nuo visos mūsų klientų bazės“, – konstatavo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.  

„Tokia dalis vis mažėja, nes persirašo sutartis. Tačiau grubiai imant, yra apie 50 proc. klientų, kurie moka daugiau kaip 28 ct už kWh“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

„Kurie moka 28 ct ribose už kWh su kompensacija, yra apie 13 tūkst. Tai reiškia, kad jie turi didesnę kainą nei 56,5 ct“, – konstatavo „Igničio“ Privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas.

Energetikos viceministrė siūlo pasidomėti, ar tokiems klientams neverta nutraukti sutartis ir eiti pas kitą tiekėją arba pasirinkti kitą planą. Tai esą leis sutaupyti ir biudžeto ir asmeninių lėšų.

„Įsivertinę savo turimus tarifus, ypač jei jie buvo pasirašę sutartį praeitą rudenį, ir tuos tarifus, kuriuos šiandien siūlo nepriklausomi tiekėjai, gyventojai galėtų sutaupyti 200–500 eurų per metus“, – kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Kompensuoti, pavyzdžiui, visiems iki 100 kWh būtų teisingesnis, nes jis nuima nuo valstybės pečių poreikį nuspręsti, kam duoti, o kam neduoti.

 

Prezidento komanda ragina įsikišti reguliuotoją, kuris stebėtų, kaip krentant elektros kainoms, keičiasi ir tiekėjų kainodara.

„Institucijos, kurios prižiūri liberalizuotą rinką, yra ir ministerija, kuri taip pat turi informacijos, ir nepriklausomų elektros tiekėjų atsakomybė yra atnaujinti pasiūlymus“, – sakė prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius.  

Anot didžiausių elektros tiekėjų, valstybės kompensacijų elektros kainai šiuo metu nereikia trečdaliui vartotojų, o vieno tiekėjo – net 60 proc. klientų. Tačiau iki liepos mėnesio galiojančias kompensacijas Vyriausybė žada pratęsti.

„Kol elektros kainos yra aukštos, tol ta kompensacija tikrai yra reikalinga. Priešingu atveju patirtume tą vadinamą kainų šoką“, – kalbėjo A. Kavaliauskas.

„Kompensacijos iš viso nelabai reikia, nes visi vartotojai gali pasirašyti sutartį už mažesnę nei 28 ct“, – teigė M. Giga.

Dabar kompensacijos priklauso visiems, mokantiems už elektrą daugiau nei 28 ct už kWh. Vyriausybė svarsto galbūt keisti šią kompensacijos tvarką.

„Vienas variantas yra išlaikyti esamą kompensavimo modelį tokį, koks yra dabar. Antras variantas – galbūt taikyti skirtingų subsidijų dydžius socialiai pažeidžiamiems gyventojams ir likusiems taikyti kitokį subsidijos dydį. Trečias variantas yra subsidijuoti tik tam tikrą vartojimo dalį“, – svarstė I. Žilienė.  

Konkretų modelį Vyriausybė žada priimti pavasarį. Veikiausiai gegužę. Seimo pritarimo tam nebereikės. Nereikės ieškoti ir naujų lėšų.

„Mūsų žiniomis, vertinant biudžeto galimybes, buvo įvertintas ir antrojo pusmečio finansavimas“, – teigė energetikos viceministrė.

Vien šiemet pirmam pusmečiui kompensacijoms skirta 330 mln. eurų. Prezidento patarėjas ir ekonomistas ragina biudžeto taip nebešvaistyti ir paramą sukonkretinti.

„Nustatyti kažkokias lubas kilovatvalandžių kiekiui. Pavyzdžiui, praeitą vasarą buvo kalba apie 150 kWh. Galbūt galėtų būti ir koks nors kitas skaičius“, – sakė J. Neverovičius.

„Kompensuoti, pavyzdžiui, visiems iki 100 kWh būtų teisingesnis, nes jis nuima nuo valstybės pečių poreikį nuspręsti, kam duoti, o kam neduoti. Ir tuo pačiu palieka visiems gyventojams paskatas atsakingiau ir taupiau naudoti energiją“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šių metų biudžete gyventojams už elektrą ir dujas skirta daugiau kaip 800 mln. eurų kompensacijų.

„Nuo sausio 1 dienos bus taikomas toks pat kompensavimo mechanizmas, kaip ir dabar, bus kompensuojama visuomeniniame ar nepriklausomame tiekime esančių vartotojų mokama kaina iki nustatytos ribos, kurią dabar planuojame 28 centus, panašiai bus ir su dujomis. Tačiau nuo liepos 1 dienos, neatmesiu, kad gali būti pokyčių“ , – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Anot jos, norint kompensacijas skirti pagal energijos suvartojimą, pirmiausia reikia įvertinti papildomus išteklius, kad tiekėjai paruoštų skaičiavimo sistemas, taip pat įvertinti, ar diferencijavimas duotų didesnę naudą, ar sukurtų papildomų administracinių sunkumų.

Labai sunku pasakyti, koks kiekis yra ekonomiškai pagrįstas.

„Jei orientuojamės į vidutinį vartotoją, vidutinis namų ūkis ir maždaug 160 kilovatvalandžių per mėnesį, tai reikia suprasti, kad namų ūkiai yra labai skirtingi, nes yra namų ūkis, kuris vidutiniškai sunaudoja 160 kilovatvalandžių elektros per mėnesį, tačiau šildosi centralizuotu šildymu ir ten valstybė kompensuoja ir PVM, ir dalį kainos, jei viršijama tam tikra pajamų dalis, o yra žmonės, kurie šildosi elektra ir ten jau yra visiškai kita istorija apie elektros suvartojimą“, – sakė I. Šimonytė.

„Labai sunku pasakyti, koks kiekis yra ekonomiškai pagrįstas“, – pridūrė premjerė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dabar tokiems svarstymams nėra daug laiko, o ir netinkamas metas tą daryti.

„Apskritai situacija elektros rinkoje ir dujų rinkoje yra tikrai toli nuo stabilumo, tai tas klausimas nėra uždarytas, bet kad pokyčių bus, pažadėti tikrai negaliu“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad prognozuojama elektros kaina kitų metų pirmąjį pusmetį gali būti kiek mažesnė nei manyta teikiant biudžeto projektą.

„Daug girdžiu momentinio susižavėjimo, kad jau dabar visos kainos nukrito. Norėčiau tikėti, kad taip ir bus, bet galvos nukirsti, kad taip ir bus, tikrai neduočiau, dabar situacija susiklosčiusi gana išskirtinė – Europos Sąjungoje praktiškai nebėra kur dėti dujų, visos saugyklos užpildytos, yra šiltas ruduo, dėl to daug mažesnis vartojimas, yra pakankamai vėjo ir hidroenergetikos, ta situacija yra tokia“, – sakė I. Šimonytė.

Ji teigė nenorinti spekuliuoti, kaip klostysis situacija rinkoje, kai Europa pradės vartoti saugyklose sukauptas dujas ir jos pradės tuštėti. Premjerė teigė pasikliaunanti Energetikos reguliavimo tarybos prognozuojama visuomeninio elektros tiekimo kaina pirmajam kitų metų pusmečiui, kuri, anot jos, mažėja nesmarkiai, palyginti su anksčiau skelbta 64 centų prognoze. 

„Jeigu bus mažesnės kainos, tai reiškia, kad kompensacijoms reikės mažiau lėšų, bet pasakyti, kad taip bus (...), tikrai nesiryžčiau“, – sakė ji.

Premjerės teigimu, šiuo metu maždaug trečdaliui nepriklausomą elektros tiekėją turinčių vartotojų moka žemesnę negu 28 centų kainą.

Pasak pranešimo, nuo vasario 1 dienos įsigalioja tvarka, numatanti visų regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių kompensavimą, sutrumpintas jų naudojimo laikotarpis. Techninės pagalbos priemones įsigijęs savo lėšomis ir pateikęs išlaidų dokumentus, žmogus gaus šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensaciją.

Aprūpinimui techninės pagalbos priemonėmis šiemet iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,7 mln. eurų.

„Nuo šiol valstybė padengs daugiau faktiškai patirtų išlaidų įsigyjant būtiniausias techninės pagalbos priemones. Be to, bus galima įsigyti įvairesnių, konkretaus žmogaus poreikius atitinkančių techninės pagalbos priemonių. Tai dar vienas žingsnelis link geresnių galimybių žmonėms su negalia dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagal naują tvarką, žmogus galės pirkti jam reikalingą klausos ar regos techninės pagalbos priemonę Lietuvoje ar užsienyje ir iš karto Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui pateikti šios priemonės įsigijimo dokumentus. Dokumentus bus galima pateikti atvykus į įstaigą, siunčiant juos registruotu laišku, elektroniniu paštu ar per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Nuo šiol valstybė padengs daugiau faktiškai patirtų išlaidų įsigyjant būtiniausias techninės pagalbos priemones.

Anksčiau buvo prašoma pirmiausia gauti Techninės pagalbos neįgaliesiems centro sprendimą dėl kompensacijos skyrimo ir tik tuomet buvo galima įsigyti reikalingas priemones. Taip pat atsisakyta reikalavimo pateikti klausos ir regos techninės pagalbos priemonių garantinius dokumentus.

Pranešama, kad žmonės su klausos negalia galės įsigyti įvairesnių jų poreikius atitinkančių techninės pagalbos priemonių, pavyzdžiui, vaizdo telefonspynės komplektą, belaidį signalizavimo įtaisą (priėmėją), asmenims, turintiems regėjimo negalią – išmanųjį laikrodį, kalbančias kūno svarstykles, garsinį etikečių žymeklį, nešiojamąjį kompiuterį ir kt.

Į komunikacijos ir sensorikos techninių pagalbos priemonių sąrašą įtraukta nauja sensorikos techninės pagalbos priemonių grupė. Pavyzdžiui, įvairi stimuliacinė įranga (šviesos projektoriai, burbulai, šviesos stalai), slopinimo įranga (apsunkintos antklodės, svareliai), balansavimo priemonės (batutai, supimo įranga, aktyvumo sienelės).

Anksčiau sensorikos techninės pagalbos priemonėmis buvo aprūpinami tik turintys negalią vaikai, o dabar amžius neribojamas.

Žmonės, turintys komunikacijos sutrikimų, taip pat galės įsigyti įvairesnių ir jų poreikius atitinkančių techninės pagalbos priemonių, pavyzdžiui, kalbinio dialoginio įtaisą, pažintinių funkcijų lavinimo programinę įrangą, pelės įtaisą, kompiuterio valdymo svirtį ir pan.

Norėdamas gauti komunikacijos ar sensorikos techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensaciją, pirmiausia žmogus turės Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui pateikti išrašą iš medicinos dokumentų, kad turi tokį sutrikimą, ir užpildyti prašymą. Tai galima padaryti atvykus į įstaigą, siunčiant registruotu laišku, elektroniniu paštu ar per SPIS.

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir priims sprendimą dėl kompensacijos skyrimo. Sprendimas galios 12 mėnesių, per kuriuos žmogus galės įsigyti jam reikalingą komunikacijos ar sensorikos techninės pagalbos priemonę Lietuvoje ar užsienyje.

Dabar Kauno mieste darželius lankančių vaikų tėveliai dalinai apmoka atžalų maitinimą ir ugdymą. Pastaroji dalis sudaro 0,58 Eur už vieną lankytą dieną, o daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms taikomos lengvatos mokestį sumažinant perpus ar išvis atleidžiant nuo jo.

Šie dydžiai nustatyti dar 2012 metais ir, nepaisant kainų augimo, iki šiol nesikeitė. Tokie patys mokesčiai išliks ir toliau, tačiau didžiąją dalį kaštų padengianti savivaldybė parengė kompensavimo tvarkos pakeitimus, kurie palies kitų savivaldybių gyventojus.

„Visi puikiai suprantame, kad vaiko diena darželyje realiai kainuoja toli gražu ne 58 centus. Reali suma yra bemaž devynis kartus didesnė. Likusią bendros kainos dalį kompensuoja savivaldybė. Tai kasmet pareikalauja nemažai lėšų iš miesto biudžeto.

Miestas suinteresuotas investuoti gerinant sąlygas savo gyventojams, todėl ir toliau lygiai taip pat kompensuos didžiąją dalį išlaidų už vaikų ugdymą. Tačiau ne mieste savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, kurių gyventojų pajamų mokestis keliauja kitoms savivaldybėms, atitinkamai už darželius Kauno mieste turės mokėti pilną arba pusę kainos priklausomai nuo to, vienas ar abudu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą ne Kaune“, – numatomas naujoves pristatė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.

Pasak jos, tai leis sutaupyti ženklią dalį biudžeto lėšų, kurios bus skirtos spartesnei įstaigų plėtrai statant naujus darželius ir toliau didinant grupių skaičių. Vietų trūkumą darželiuose Kauno miestas išsprendė jau prieš kelerius metus, tačiau to nepakanka. Miestas, anot savivaldybės atstovų, privalo užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos gyventojams būtų kuo patogiau pasiekiamos, arčiau namų.

Pagal naująją tvarką nustatytas atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis siekia 9,20 Eur už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jei abudu vaiko tėvai yra kauniečiai, taikoma 8,62 Eur lengvata. Taigi mokėtina suma kauniečiams išlieka nepakitusi – 0,58 Eur.

Jeigu vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė – 4,31 Eur, o mokestis už ugdymo paslaugas kainuos 4,89 Eur. Jeigu abudu tėvai ne kauniečiai, kompensacijos netaikomos, tad viena diena darželyje atsieis 9,20 Eur.

Tėvai, deklaravę gyvenamąją vietą ne Kaune, galės tęsti vaikų ugdymą miesto darželiuose atnaujintomis sąlygomis arba rinktis kitas alternatyvas.

Šis mokestis naudojamas įstaigų išlaikymo reikmėms – edukacinėms erdvėms, ugdymo priemonėms ir kitam turtui įsigyti, renginių paslaugoms apmokėti, darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo išlaidoms.

Kauno savivaldybė ikimokykliniam ugdymui organizuoti ir įgyvendinti iš savo biudžeto kasmet skiria vidutiniškai 31,35 mln. eurų. Dar per 400 tūkst. eurų šiemet suplanuota kompensacijoms už privačių darželių paslaugas.

Pagal praėjusių mokslo metų duomenis, vidutiniškai vieno vaiko išlaikymas per mėnesį siekia nuo 267 iki 335 Eur (valstybės, savivaldybės ir specialiosios lėšos). Iš jų 152-250 eurų per mėnesį už vieną darželinuką kompensuodavo savivaldybė.

„Kitąmet, įsigaliojus naujajai tvarkai, tikimasi, jog kauniečiams padidės ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, atsiras daugiau galimybių patekti į pageidaujamas įstaigas. Tuo metu tėvai, deklaravę gyvenamąją vietą ne Kaune, galės tęsti vaikų ugdymą miesto darželiuose atnaujintomis sąlygomis arba rinktis kitas alternatyvas – leisti atžalas į kitų savivaldybių įsteigtas bei išlaikomas arba privačias ugdymo įstaigas“, – komentavo J. Baltaduonytė.

Šių metų rugsėjo duomenimis, Kauno miesto savivaldybės įstaigose yra daugiau kaip 14,5 tūkst. darželinukų. Net tūkstantis iš jų nedeklaruoti Kauno mieste, o beveik 900 vaikų nė vienas iš tėvų nėra Kauno miesto gyventojai.

Prijungti prie miesto planuojamose teritorijose ruošiamasi vykdyti gyventojų apklausą. Tiek Vyriausybės, tiek Kauno savivaldybės atstovai teigia, jog jų nuomonė bus svarbiausias argumentas priimant sprendimą.

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius BNS sakė dar negavęs minimo savivaldybės tarybos sprendimo projekto, tačiau teigė, jog įstatymai numato teisę savivaldybėms nustatyti mokesčio už vaikų išlaikymą dydį bei šio mokesčio taikymo lengvatas.

Su tokiu prašymu į ministrą kreipėsi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, nustačiusi, kad sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo tvarką, asmenys diskriminuojami dėl jų amžiaus ir negalios.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi asmuo su negalia: sulaukus 18 metų per mėnesį kompensuojamų sauskelnių skaičius sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų, taip pabloginant jo padėtį.

Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pasak pareiškėjo, taip sumažinus skiriamų kompensuojamų priemonių skaičių, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir negalios.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė šį sumažinimą motyvavo lėšų stygiumi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Jos teigimu, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos duomenis, norint suaugusiems kompensuoti tokį patį sauskelnių skaičių kaip ir vaikams (60 vienetų), papildomai reikėtų 4,84 mln. eurų.

Tyrimo metu Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti skirtingą medicinos pagalbos priemonių skyrimo tvarką, siejamą su amžiumi.

Lygių galimybių įstatymas įpareigoja valstybės institucijas užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos teisės ir galimybės, nepaisant amžiaus ir negalios. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija nustato, kad asmenys su negalia turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį jų nediskriminuojant dėl neįgalumo. Valstybės narės yra įpareigotos teikti sveikatos paslaugas, kurios yra būtinos asmenims su negalia būtent dėl jų neįgalumo bei imtis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų galimybę gauti sveikatos paslaugas už prieinamą kainą.

A. Skardžiuvienės teigimu, valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuodama. „Šiuo atveju sauskelnių kompensavimas žmonėms su negalia diferencijuojant juos pagal amžių yra visiškai nepateisinamas, kai asmens sveikatos būklė nepasikeitė ir sauskelnių poreikis nesumažėjo“.