„Prieš metus vykusioje konferencijoje kalbėjome apie Europos Sąjungos išorės sienų apsaugos stiprinimą, siekiant atremti Lukašenkos režimo hibridinę ataką“, – ministerijos BNS perduotame komentare cituojama A. Bilotaitė.

„Šiandien, artėjant karo prieš Ukrainą metinėms, kontekstas yra visiškai pasikeitęs. Taip pat pasikeitęs ir mūsų požiūrį į sienų apsaugą – dabar ji reiškia daugiau nei kovą su neteisėta migracija. Šiandieniame geopolitiniame kontekste sienos apsauga tampa sienos gynyba“, – tvirtino ministrė.

Šiandieniame geopolitiniame kontekste sienos apsauga tampa sienos gynyba.

Pirma tokia konferencija prieš metus vyko Vilniuje, ją kartu su Lietuva organizavo Lenkija, Austrija ir Graikija.

Tuomet renginio dalyviai iš Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Danijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos priėmė bendrą pareiškimą, kuriame konstatuota, jog išorinių ES ir Šengeno erdvės apsauga yra bendra šalių atsakomybė, o Bendrija turėtų finansiškai remti priemones apsaugai užtikrinti.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Lietuva neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos vadina hibridine ataka.

Ministrė Atėnuose lankysis iki penktadienio.