„Federalinė saugumo tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į visuomenės veikėjo – įmonių grupės „Cargrad“ direktorių valdybos pirmininko Konstantino Malofejevo – gyvybę“, – sakoma FSB pareiškime, išplatintame Rusijos naujienų agentūrų.

K. Malofejevas yra su Kremliumi susijęs verslininkas, kuriam Jungtinės Valstijos pateikė kaltinimus dėl sankcijų pažeidimų.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas pareiškė, kad areštuotas jo turtas bus nukreiptas Ukrainos žmonėms remti.

FSB teigė, kad pasikėsinimą nužudyti organizavo Denisas Kapustinas – įtariamas Rusijos savanorių korpuso, kuris, kaip teigiama, praėjusią savaitę pro pietinę šalies sieną iš Ukrainos pateko į Briansko sritį, įkūrėjas.

Pareiškime teigiama, kad vyras gimė 1984 metais, gyvena Ukrainoje, vykdo Kyjivo saugumo tarnybų įsakymus ir kovoja prieš Rusijos karius.

„Teroristinį aktą buvo planuojama įvykdyti susprogdinant savadarbį sprogstamąjį įtaisą, pritvirtintą po Malofejevo automobiliu“, – priduriama jame.

FSB teigimu, pasikėsinimas į verslininko gyvybę buvo panašus į nacionalistinių pažiūrų filosofo ir Kremliaus šalininko Aleksandro Dugino dukters Darjos Duginos nužudymą praėjusių metų rugpjūtį.

Ukrainos valdžios institucijos kol kas nekomentavo kaltinimų dėl tariamo dalyvavimo pasikėsinant nužudyti K. Malofejevą.

Privačiam bankui „Transkapitalbank“ buvo įvestos sankcijos, kuriomis siekiama atkirsti jį nuo pasaulinių finansų tinklų, uždraudžiant JAV institucijoms ir fiziniams asmenims ar kitiems JAV veikiantiems subjektams turėti su juo verslo reikalų.

Iždo departamentas nurodė, kad „Transkapitalbank“ sukūrė savo internetinę pervedimų sistemą ir pasiūlė prieigą Kinijos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių bankams, kad būtų galima vykdyti mokėjimus JAV doleriais nenaudojant tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir išvengiant mokėjimų per JAV bankų sistemą.

„Transkapitalbank“ sistema sudaro sąlygas kitoms institucijoms ir įmonėms apeiti JAV sankcijas Rusijai, kurios buvo smarkiai išplėstos, kai Rusijos kariuomenė vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Be to, Iždo departamentas į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukė K. Malofejevo vadovaujamą maždaug 40 fizinių ir juridinių asmenų tinklą, kuriuo, pasak amerikiečių pareigūnų, naudojamasi siekiant palengvinti sankcijų apėjimą.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.   

Pasak Iždo departamento, K. Malofejevas ilgą laiką veikė Rusijos vyriausybės naudai, siekiant remti separatistus Ukrainoje ir slapta kenkti demokratijai bei stabilumui keliose šalyse.

„Iždo departamentas gali imtis ir imsis priemonių prieš asmenis, kurie apeina, bando apeiti ar padeda apeiti JAV sankcijas Rusijai, nes jie padeda remti brutalų [Vladimiro] Putino pasirinktą karą“, – sakė už terorizmą ir finansinę žvalgybą atsakingas iždo sekretorės pavaduotojas Brianas Nelsonas (Brajenas Nelsonas).

Tuo pat metu Valstybės departamentas uždraudė išduoti vizas daugiau kaip 650 asmenų, daugiausia rusams, taip pat Ukrainos separatistams ir baltarusiams.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad šiuo draudimu siekiama „skatinti atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus“.

„Pasinaudosime visomis priemonėmis skatinti atsakomybę už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainoje“, – išplatintame pareiškime nurodė A. Blinkenas.

Pasak JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando (Meriko Garlando), anksčiau buvo nustatyta, kad šis milijardierius finansavo separatizmą Kryme skatinančius rusus, taip pat teikė paramą apsišaukėliškai „Donecko liaudies respublikai“ Rytų Ukrainoje.

„Sulaukęs Jungtinių Valstijų sankcijų, K. Malofejevas mėgino jų išvengti, per bendrininkus slapta įsigydamas ir valdydamas žiniasklaidos priemones Europoje“, – žurnalistams sakė M. Garlandas.

Tai pirmas kartas nuo karo Ukrainoje pradžios, kai Rusijos oligarchui iškeliama byla Jungtinėse Valstijose, pranešė generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco (Liza Monako).

M. Garlandas taip pat pareiškė, kad Vašingtonui pavyko „išardyti“ Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU kontroliuotą vadinamąjį „botnetą“ – jau užkrėstų kompiuterių tinklą.

„Rusijos vyriausybė pastaruoju metu naudojo panašią infrastruktūrą Ukrainos taikiniams atakuoti, – kalbėjo jis. – Laimei, mums pavyko išardyti šį botnetą, ir nebuvo spėta juo pasinaudoti.“

„Glaudžiai bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, sugebėjome aptikti, kad buvo užkrėsti tūkstančiai tinklo įrenginių“, – sakė generalinis prokuroras.

„Paskui sugebėjome sutrukdyti GRU kontroliuoti šiuos įrenginius prieš tai, kai botnetas galėjo būti panaudotas kaip ginklas“, – pridūrė jis.