Kaip pranešė Seimo kanceliarija, Konstantinopolio patriarchato vadovas Vilniaus geto aukas pagerbs sostinės Rūdninkų aikštėje, čia padės gėlių kompoziciją ir sustos tyliai maldai prie paminklo.

Pagerbime dalyvaus ir Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Emanuelis Zingeris.

Šis pagarbos gestas sutampa su artėjančiomis 80-osiomis Vilniaus geto likvidavimo metinėmis 1943 metais, kai jo gyventojai buvo sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos stovyklas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Lietuvoje viešinčiam Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I parlamento vadovė dėkojo, kad jis palaikė penkis Lietuvos stačiatikių dvasininkus, nesutikusius su tokia Maskvos patriarcho pozicija, ir grąžino juos į kunigystės luomą.

„Naudodamasi proga noriu padėkoti Jo Šventenybei ir Ekumeniniam patriarchatui, kad patenkino penkių Maskvos patriarchato iš luomo pašalintų kunigų apeliaciją, atkūrė jų statusą, priėmė į motininę bažnyčią ir suteikė galimybę vėl švęsti Eucharistiją. Dar daugiau – šį žingsnį vertinu kaip atkurtą istorinį teisingumą“, – trečiadienį per Seime vykstančią konferenciją apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šis sprendimas suteikia vilties ne tik minėtiems kunigams, bet ir tiek tikintiesiems. Juoba, kad stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šiuo metu yra išaugusi atvykus per 70 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

„Jie negali melstis bažnyčioje, kuriai vadovauja karą Ukrainoje palaikantis Kirilas“, – tvirtino parlamento vadovė.

„Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai“, – sakė ji.

Stačiatikių bendruomenę Lietuvoje augina ir nuo represijų pabėgę baltarusiai ar net Vilniuje prieglobstį nuo Kremliaus represijų radę rusai.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad kalbant apie tarpreliginį ir tarpkultūrinį dialogą, Vilnius yra ypatinga vieta, jis garsėja kaip religinės tolerancijos miestas.

„Vilniuje Dievo žodis buvo skleidžiamas meile, o ne kardu. Todėl mums, vilniečiams ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikuonims, absoliučiai nepriimtina, kai imperialistiniai Kremliaus režimo siekiai pridengiami Dievu. Būtent šioje šviesoje matome ir Lietuvos stačiatikių situaciją“, – kalbėjo ji.

„Visų tautybių Lietuvos stačiatikiams privalome užtikrinti galimybę praktikuoti tikėjimą be konflikto su sąžine“, – pabrėžė parlamento vadovė.

Ji priminė, kad nuo XIII amžiaus iki 1686 metų Lietuvos teritorijoje gyvenę stačiatikiai motinine Bažnyčia laikė Konstantinopolį, iš kurio stačiatikybė ir atėjo į Lietuvą.

„Ji buvo Kijevo metropolijos dalis, pavaldi Ekumeniniam patriarchui. Ir tik vėliau plečiantis Rusijai ir augant jos galybei tapo pavaldi Maskvos patriarchatui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sakė, kad karas galbūt labiau nei bet kuris kitas išbandymas priverčia žmogų permąstyti savo santykį su Dievu, kai kam gal pirmą kartą atrasti tikėjimą, bandyti suvokti kančios prasmę.

„Penki Lietuvos dvasininkai Konstantinopolio patriarchate atrado savo religinius namus ir dėl to, neabejoju, praturtėjo visa Lietuva. Naujos galimybės atsivėrė motininei Bažnyčiai sugrįžti į Lietuvą ir Rytų krikščionybei čia skleistis“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad betikslis žiaurumas ir nusikaltimai žmoniškumui niekaip nesuderinami su krikščioniška etika.

Pasak I. Šimonytės, karas atskleidė ir didžiulį atjautos, artimo meilės potencialą, tai liudija sutelkta parama Ukrainos žmonėms.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.

Penki dvasininkai viliasi, kad Konstantinopolio patriarchatas greitu metu Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą. Baltramiejus I Vilniuje teigė matantis tam atsiveriančią perspektyvą.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Bažnyčia ir valstybės vadovai Rusijoje bendrininkavo vykdant agresijos nusikaltimą ir dalinasi atsakomybe už tokius nusikaltimus, kaip šokiruojantis Ukrainos vaikų pagrobimas“, – trečiadienį Seime dalyvaudamas konferencijoje apie tarpkultūrinį ir religinį dialogą sakė patriarchas.

„Jie sukėlė dideles kančias ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir rusams, kurie skaičiuoja daugiau kaip 100 tūkst. aukų ir atsakomybę už baisius žiaurumus“, – kalbėjo dvasininkas.

Visuotinis (Konstantinopolio) patriarchas tvirtino, kad jau nuo caro laikų politinė Rusijos valdžia siekia instrumentalizuoti religiją ir pasitelkia ją savo tikslams. Tai daroma ir dabar, Kremliaus režimui propaguojant „rusų pasaulio“ ideologiją.

„Ypač svarbus šiuo aspektu yra panslavizmas, ideologija, pagal kurią visi slavai turi susivienyti po Maskvos lyderyste, tai XIX amžiaus giliai rasistinė ideologija, religinę išraišką radusi etnofiletizme, kurį kaip ereziją Konstantinopolis pasmerkė 1872 metais“, – sakė Baltramiejus I.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Anot jo, karas Ukrainoje parodė, jog be ekonominės ir politinės vienybės ne ką mažiau svarbi ir dvasinė.

„Kaip visi žinote, pasibaigus Šaltajam karui, sugriuvo visos sienos. Išnyko ribos, pagreitėjo žmonių, prekių judėjimas“, – tvirtino svečias.

„Šis vienijimasis buvo griežtai materialinis, jame dominavo technologiniai ir ekonominiai veiksniai. Tuo pačiu pasirodė ir visuotinės, pasaulinės problemos, jos pasidarė aštresnės: klimato krizė, finansų krizė, sveikatos krizė pandemijos metu, energetikos krizė. Visa tai tapo globaliais iššūkiais, kuriems reikėjo globalių veiksmų“, – kalbėjo dvasininkas.

Galiausiai tapo akivaizdu, kad be politinės ir ekonominės vienybės, labai svarbi ir dvasinė vienybė, tačiau šioje srityje, užuot pasiekę progreso, mes, deja, patyrėme nuolatinį regresą.

Jis apgailestavo, jog pastangas pasiekti vienybės sprendžiant šias problemas nutraukė Rusijos karas Ukrainoje.

„Užuot siekę globalios vienybės ir veiksmų pasauliniu lygmeniu, deja, dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, viskas stagnavo, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas. – Galiausiai tapo akivaizdu, kad be politinės ir ekonominės vienybės, labai svarbi ir dvasinė vienybė, tačiau šioje srityje, užuot pasiekę progreso, mes, deja, patyrėme nuolatinį regresą.“

Jo teigimu, pastarieji dešimtmečiai parodė, jog viltys, kad ekonominė globalizacija suvienys žmones kultūriniu ir dvasiniu pagrindu bei atves prie pasaulinės taikos, neišsipildė. Pasak dvasininko, religija tapo marginalizuota, ji pasitelkiama siekiant geopolitinių ir politinių tikslų.

„Dabartinė krizė Ukrainoje, kuri vyksta dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos, yra geopolitinio žemės drebėjimo epicentras. Europa bunda iš gilios iliuzijos, nes ji manė, kad karas Europoje yra praeities dalykas. Nors Europa intelektualiai buvo tam nepasirengusi, greitai prisitaikė prie situacijos su tokių valstybių narių, kaip Lietuva, pagalba“, – sakė Baltramiejus I.

„Šis karas, be abejonės, paveiks ir Europos, ir pasaulio vystymąsi. Ši krizė Europoje susijusi su didžiausiu iššūkiu ortodoksų krikščionių pasaulyje“, – teigė jis.

Konstantinopolio patriarchas sakė, kad po karo reikės ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai atstatyti Ukrainą.

Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas savo ruožtu konferencijoje tvirtino, jog didelį susirūpinimą kelia šio karo nuspalvinimas religiniu atspalviu.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Mums ypač didelį susirūpinimą kelia, kad karo naratyvą nuspalvino religinis atspalvis. Maskvos patriarcho Kirilo karingos homilijos mus pribloškė, kartu guodžia daugelio taikos vyrų pozicija“, – teigė jis.

Anot arkivyskupo, jei krikščionys būtų vieningi, nebūtų skelbiami „teisingi“ karai, būtų tik taikos teisingumas.

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Lietuvoje vieši po šio patriarchato sprendimo į kunigų luomą grąžinti penkis lietuvius dvasininkus. Juos Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Šie dvasininkai kritikavo Lietuvos stačiatikių bažnyčią dėl to, kad neatsiriboja nuo karą Ukrainoje remiančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nepripažįstanti Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti kunigams įgaliojimus.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Baltramiejus I pristatė Prezidentui planus dėl Konstantinopolio patriarchato bažnytinės struktūros Lietuvoje“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak jos, G. Nausėda taip pat padėkojo stačiatikių patriarchui už jo tvirtą poziciją palaikant Ukrainą ir smerkiant Rusijos karinę agresiją prieš šią šalį.

„Šalies vadovas pabrėžė, kad nepaprastai svarbu, jog krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis Baltramiejus I pasmerkė ne tik žiaurų karą pradėjusią politinę Rusijos Federacijos vadovybę, bet ir Maskvos patriarchą Kirilą, parėmusį karinę agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama pranešime.

Pasak jo, G. Nausėda atkreipė patriarcho dėmesį, kad Lietuva yra priėmusi daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos bei pabrėžė, jog svarbi yra „ne tik materialinė pagalba nuo tėvynės atplėštiems ukrainiečiams, bet ir moralinė parama jiems, jų dvasinių poreikių patenkinimas“.

Šalies vadovas su Konstantinopolio patriarchu taip pat aptarė stačiatikių istorinį, kultūrinį, dvasinį paveldą Lietuvoje.

Patriarchas Baltramiejus I pakvietė G. Nausėdą aplankyti patriarchatą Stambule.

Baltramiejus I anksčiau antradienį su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Keliems stačiatikių dvasininkams siekiant sukurti Lietuvoje Konstantinopoliui pavaldžią bažnytinę struktūrą, jis patvirtino, kad šiandien „atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“.

Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.

Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo penkis dvasininkus, nurodydamas, kad šie padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Savo ruožtu Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

„Šiandien prieš mus atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“, – žurnalistams antradienį sakė stačiatikių dvasininkas.

Taip jis kalbėjo po to, kai Vyriausybėje su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija.

„Istorinis teisingumas“

Pasak Baltramiejaus I, tokios struktūros sukūrimas yra tiek Lietuvoje esančių dvasininkų, tiek tikinčiųjų siekis.

„Palaikome abiejų grupių – ir stačiatikių kunigų, ir tikinčiųjų – siekį“, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas.

Kaip nurodė stačiatikių dvasininkas, galimybė išpažinti tikėjimą esant Konstantinopolio patriarchato pavaldume atkuria „istorinį teisingumą“.

„Stačiatikybė Lietuvoje mena XIII amžių. Šiame šimtmetyje užmegzti jūsų šalies stačiatikių ir Ekumeninio patriarchato santykiai“, – sakė Baltramiejus I.

Palaikome abiejų grupių – ir stačiatikių kunigų, ir tikinčiųjų – siekį.

Vilniuje viešintis patriarchas vėliau antradienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, aplankys šalyje besikuriančią tikinčiųjų bendruomenę, susitiks su penkiais dvasininkais, kuriuos praėjusį mėnesį sugrąžino į į kunigų luomą.

Minėtus dvasininkus Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Tuomet teigta, kad kunigai padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vyriausybė žada paramą

Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad „natūralu ir žmogiška“, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, o Maskvos patriarchui Kirilui remiant karą, daliai Lietuvos stačiatikių „tapo nebeįmanoma be konflikto su sąžine būti Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos dalimi“.

„Visiškai suprantama, be to, istoriškai pagrįsta, kad, siekdami išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine, tautinių bendrijų atstovai kreipėsi į Jo Šventenybę, Visuotinį patriarchą Baltramiejų priimti juos į motininę – Konstantinopolio – bažnyčią“, – sakė ministrė pirmininkė.

Nors ji teigė parėmusi tokį kreipimąsi, tačiau pabrėžė, kad galutinį sprendimą priima tik pats Konstantinopolio patriarchatas.

„Tai yra Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė akcentavo, kad Vyriausybė „padarys viską“, kad užtikrintų Konstitucijoje įtvirtintą tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvę.

„Valstybė ir jos pareigūnai negali kištis ar bandyti daryti įtaką kanoniniams bažnyčių sprendimams, visgi, kai jie priimami, būtų veidmainiška apsimesti, kad nesuprantame jų svarbos“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Gavus žinią apie Jo Šventenybės Konstantinopolio Patriarcho Baltramiejaus I būsimą viešnagę Vilniuje, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos kanceliarija, palaiminus Vilniaus ir Lietuvos metropolitui Inokentijui, praneša, kad Jo Šventenybė ir Jo stačiatikių delegacijos nariai turi galimybę pagerbti Didžiųjų Lietuvos Šventųjų, tautos globėjų, kankinių Antonijaus, Joano ir Eustachijaus relikvijas, saugomas Šventosios Dvasios stačiatikių vienuolyne“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Kvietime taip pat užsimenama, jog šalia minėto vienuolyno, katalikų koplyčioje, yra saugoma Aušros vartų Dievo Motinos ikona, „kuri yra garbinama tiek Romos katalikų, tiek stačiatikių“.

Jame nurodoma, jog, metropolito Inokentijaus teigimu, šis kvietimas yra „pagarbos ženklas aukštam Konstantinopolio Patriarchato vadovo dvasiniam rangui ir Jo delegacijos narių išpažįstamam Stačiatikių tikėjimui“.

Kaip BNS nurodė Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė Marija Jakubovskaja, šis kreipimasis yra „tiesiog geros valios ženklas, viešas kvietimas“.

Antradienį į Lietuvą atvyksiantis Baltramiejus I-asis su premjere Ingrida Šimonyte pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo, taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda.

Patriarchas aplankys šalyje besikuriančią tikinčiųjų bendruomenę, susitiks su penkiais dvasininkais, kuriuos praėjusį mėnesį sugrąžino į į kunigų luomą.

Minėtus dvasininkus Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą iš šio luomo pašalino.

Tuomet teigta, kad kunigai padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.

Tačiau Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“, ir grąžino jiems kunigų statusą.

Į kunigystės luomą sugrąžinti dvasininkai viliasi, kad Konstantinopolio patriarchas Lietuvoje suformuos jam pavaldžią nuolatinę bažnytinę struktūrą. Tačiau kol kas toks sprendimas nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

„Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – rašoma Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pareiškime.

Jame teigiama, kad buvę kunigai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas yra pasauliečiai ir liks jais, net jeigu jie išdrįs apsirengti bažnytiniais rūbais ir atlikti „apeigas“.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako, kad iš dvasininkų luomo pašalinto asmens atlikti sakramentai neturi galios.

„Susidaro įspūdis, kad informacija, kuri buvo pateikta Švenčiausiajam Patriarchui Baltramiejui nėra nei išsami, nei tikra, nei objektyvi. Nes kuo kitu galima paaiškinti pranešimo teiginį, „kad priežastys, dėl kurių buvo priimti šie nuosprendžiai, buvo grindžiamos absoliučiai ne bažnytiniais kriterijais, o aukščiau minėtų klero narių teisingu nesutikimu su karu Ukrainoje.”. Šis teiginys neatitinka tikrovės“, – rašoma pareiškime.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako ne sykį pabrėžusi, kad bažnytinis teismas aukščiau minėtų klero narių veiksmus nagrinėjo išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės požiūriu.

„Jų antikarinė pozicija neturėjo jokios įtakos teismo priimtam sprendimui. Maža to, buvusių kunigų požiūris į karą Ukrainoje niekuo nesiskiria nuo Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos šiuo klausimu“, – teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.

G. Sungailą, V. Mockų, V. Dauparą, G. Ananjevą ir V. Seliavko Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.

Dvasininkai tokį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I.

G. Sungailos teigimu, po sugrąžinimo į kunigystę šie dvasininkai buvo priimti į Konstantinopolio patriachatą.

„Kol kas žinome tiek, kiek paskelbta viešai, – sakė dvasininkas. – Laukiame tolesnių sprendimų ir informacijos.“

Jo teigimu, nors maldų namų, kuriuose galėtų aukoti mišias, dvasininkai kol kas neturi, „įvairios bendruomenės mūsų susitikimams su tikinčiaisiais teikia patalpas“.

Konstantinopolio Sinodas konstatavo, jog priežastys, dėl kurių minimiems dvasininkams buvo paskirtos bausmės, „kyla visai ne iš bažnytinių kriterijų, bet iš pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai iš luomo pašalinti sulaužius priesaiką, teikus melagingus pranešimus, nepaklusus valdančiajam vyskupui, rengus sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, griovus bažnytinę taiką, siekus perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo.

Iš kunigystės pašalinti ir į ją sugrąžinti dvasininkai taip pat yra inicijavę Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, prašydami Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam.

Tačiau kol kas sprendimas dėl šio klausimo nėra priimtas.

Savo ruožtu Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia didesnės autonomijos, tačiau teigia susidurianti su Maskvos Sinodo delsimu, priimant sprendimus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, tokie valdžios veiksmai „kelia nerimą bei verčia apgailestauti“.

„Be to, visuomenė nėra informuojama apie valdžios žingsnius ir tikslus“, – nurodoma pranešime.

M. Adomėnas susitikime Stambule pirmadienį dalyvavo drauge su premjerės patarėja Galina Vaščenkaite, Lietuvos ambasadoriumi Turkijoje Ričardu Degučiu.

Kaip BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, delegacija su Konstantinopolio patriarchu aptarė „Stačiatikių bažnyčios veiklos Lietuvoje aktualijas, tikinčiųjų teises ir regiono politinės aktualijas“.

Be to, visuomenė nėra informuojama apie valdžios žingsnius ir tikslus.

Tuo metu M. Adomėnas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog susitikimo metu kalbėta ir apie galimą kanoninio pavaldumo Konstantinopolio patriarchatui atkūrimą.

„Sprendimus dėl Bažnyčios organizacijos klausimų pirmiausia priima tikinčiųjų bendruomenė ir Bažnyčios vadovybė“, – BNS sakė politikas.

Pavasarį į Konstantinopolio patriarchą laišku kreipėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji išreiškė Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato. Vis dėlto vėliau ministrė pirmininkė pabrėžė, kad laišku nesiekia kištis į religinius reikalus.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Vis dėlto Stačiatikių bažnyčios vadovas nurodo, kad „kelių Bažnyčios skėlimo kelią pasirinkusių kunigų bandymai pasėti nesantaiką nedavė norimo rezultato“.

„Manome, kad bažnytinės taikos šalyje užtikrinimas yra mūsų bendras reikalas, dėl to Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos hierarchai yra visiškai atviri dialogui. Kartu negalime sutikti su valstybės valdžios kišimusi į Bažnyčios vidaus reikalus“, – teikė metropolitas Inokentijus.

„Su apgailestavimu konstatuoju, kad mūsų raginimai pradėti dialogą iki šiol nebuvo išgirsti. Atsakymo į savo laišką su pasiūlymu susitikti, asmeniškai siųstą premjerei gegužę, dar negavau“, – nurodė dvasininkas.

Dvasininkams pradėjus kalbėti apie kanoninio pavaldumo keitimą, Lietuvos stačiatikių bažnyčia viešai prakalbo apie didesnės nepriklausomybės siekį.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Šiuo metu Stačiatikių bažnyčia iki metų galo siekia užsitikrinti didesnę autonomiją.

Šiuo metu tik trys stačiatikių bažnyčios, kurios yra kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, turi savivaldos bažnyčios statusą – Estijos, Latvijos ir Moldovos.

Anot jos, visus sprendimus turi priimti būtent religinės bendruomenės.

„Būtent taip ir manau, kad religinė bendruomenė pati turi svarstyti šiuos klausimus (...). Tikrai Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą“, – sakė žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra dalies Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyva, kuri susijusi su jų teise išpažinti jų tikėjimą, kas yra konstitucinė  teisė, tai atitinkamai toks ir yra to laiško turinys, tikrai nieko kito tame laiške nėra“, – pabrėžė premjerė.

Ji taip pat teigė mananti, kad daliai karą Ukrainoje smerkiančių tikinčiųjų šiuo metu gali kilti keblumų išpažinti savo tikėjimą Lietuvoje.

„Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Yra žmonių, kuriems dabar gali būti sudėtinga išpažinti savo tikėjimą be tam tikro kompromiso su savo įsitikinimais apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Manau, kad tą situaciją reikia gerbti.

I. Šimonytė laišku kreipėsi į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I ir išreiškė Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Praėjusią savaitę Lietuvos ambasadorius Turkijoje Ričardas Degutis perdavė premjerės laišką patriarchui Baltramiejui I.

Kaip nurodė Vyriausybė, laiške I. Šimonytė išreiškė paramą tikinčiųjų kreipimuisi ir patvirtino pasirengimą aptarti galimą Vyriausybės vaidmenį Konstantinopolio patriarchatui atkuriant motininės bažnyčios veiklą Lietuvoje tiek tiesiogiai su patriarchu, tiek ir „darbiniu lygmeniu“ siunčiant užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.

Laiške ji akcentuoja, kad stačiatikybė yra antroji didžiausia tradicinė religija Lietuvoje, be to, stačiatikių bendruomenė šalyje sparčiai auga, mat šalyje apsigyveno daugiau kaip 50 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, o jo patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į I. Šimonytę, klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant. Anot jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.

Dž. G. Barysaitės / BNS nuotr.

Lietuvos stačiatikių vadovas prašo susitikimo su premjere

Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas prašo susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

Antradienį išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime metropolitas Inokentijus pabrėžė, kad dauguma šalies ortodoksų „lieka ištikimi stačiatikių bažnyčiai, kanoniškai priklausančiai Maskvos patriarchato jurisdikcijai“ ir neketina keisti bažnytinės jurisdikcijos. Jis tikisi šiuos klausimus aptarti su premjere.

„Mums reikia atviro ir sąžiningo dialogo. Išsiunčiau asmeninį laišką premjerei Ingridai Šimonytei su pasiūlymu susitikti. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus priimtas, ir galėsime aptarti susidariusią situaciją. Tai būtų palanku visos Lietuvos visuomenės interesams“, – sakė metropolitas.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie inicijavo atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Minėti kunigai anksčiau kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie tvirtina, jog su jais susidorojama dėl kitokios nuomonės. Lietuvos stačiatikių vadovai tai neigia ir sako, kad pati Lietuvos ortodoksų bažnyčia pasmerkė Rusijos veiksmus, o kunigai skaldo bendruomenę, sulaužė priesaiką ir pažeidė kitus kanonus.