„Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien yra kaip niekados geri. Puikūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra kontroversijų ar diskusijų objektas tarp skirtingų politinių grupių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – žurnalistams penktadienį sakė diplomatas.

Pasak jo, Lietuva ir Lenkija glaudžiai bendradarbiauja tiek įgyvendinat įvairius dvišalius projektus, tiek tarptautiniuose formatuose, sprendžiant saugumo, Europos Sąjungos plėtros klausimus.

„Šioje atmosferoje verta pažvelgti į kitus klausimus, kurie dar neveja šių dinamiškai ir puikiai besivystančių santykių. Mano nuomone, vienintelė sritis, kur yra dar neišspręstų problemų, tai – lenkų tautinės mažumos padėtis, nors ir čia matomas postūmis“, – kalbėjo ambasadorius.

K. Radziwillas sakė besitikintis, kad Lietuva išspręs klausimą dėl galimybės lenkų mažumos gausiai gyvenamose vietose vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalba, įteisins diakritinių ženklų rašymą dokumentuose, sudarys galimybę laikyti valstybinį lenkų kalbos egzaminą.

„Stebime vykstančias diskusijas, kaip turi atrodyti mokytojo krūvis, klasių dydžiai, bet, nepaisant šių diskusijų rezultato, norėtume, kad tautinių mažumų mokykloms būtų taikomas išskirtinumo kriterijus, pabrėžiant, kad tai yra tautinių mažumų mokyklos“, – sakė diplomatas.

„Apie mokyklų likvidavimo grėsmę norėtume pamiršti“, – kalbėjo jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau iki šiol nėra priėmusi Tautinių mažumų įstatymo.

Šiuos Lenkijos lūkesčius K. Radziwillas išsakė kitą savaitę Vilniui ir Varšuvai minint Tarpusavio įžado akto metines. Tai – svarbus istorinis dvišalis dokumentas, papildęs Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstituciją, kuri laikoma pirmąja konstitucija Europoje.

Dokumentas priimtas Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

K. Radziwillas vylėsi, kad glaudiems tarpusavio santykiams įtakos neturės nei Lenkijoje sekmadienį vykstančių parlamento rinkimų rezultatai, nei kitąmet Lietuvoje vysiantys Seimo rinkimai.

Lenkijos visuomenės nuomonės apklausose pirmauja valdančioji konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ją remia apie 35 proc. rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad ji gali prarasti daugumą parlamente.

Jos varžovė, Donaldo Trusko vadovaujama Pilietinė koalicija, nuo PiS atsilieka tik keliais procentais, tačiau pastaruoju metu vis labiau įgauna pranašumą.

Ambasadorius viliasi, kad aukščiausi šalies vadovai pasmerks A. Valotkos pasisakymus, išsakytus praėjusią savaitę LRT radijo laidoje. 

Kaip skelbia ambasada, ambasadorius kultūros ministrui Simonui Kairiui išsiuntė raštą, smerkiantį A. Valotkos „neatsakingą pasisakymą“ lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

Raštas taip pat adresuotas ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, Tautinių mažumų departamento vadovei Vidai Montvydaitei, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei, Seimo narei Ritai Tamašunienei, premjerės patarėjui Artuir Liudkovski bei Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių departamento direktoriui Edvinui Raudonikiui.

„Esu įsitikinęs, kad išsireiškimai, kuriais stigmatizuojamos ištisos tautinės grupės ir pateikiamos klaidingos ir antagonistiškai veikiančios tezės apie praeitį, labiau atitinka totalitarinių režimų, nuo kurių Lenkija ir Lietuva taip daug kentėjo XX a., istoriografijos ir propagandos kanonus nei demokratinių valstybių ir draugiškų visuomenių standartus“, – nurodo diplomatas.

K. Radziwillas nurodė, kad nederamas yra situacijos Vilniaus rajone palyginimas su Rusijos veiksmais Ukrainoje.

Man ypač nemalonus situacijos Vilniaus rajone palyginimas su padėtimi Ukrainos rytuose ir tariamų separatistinių tendencijų priskyrimas šios Lietuvos dalies gyventojams

„Man ypač nemalonus situacijos Vilniaus rajone palyginimas su padėtimi Ukrainos rytuose ir tariamų separatistinių tendencijų priskyrimas šios Lietuvos dalies gyventojams. Tai itin nedera šiuo metu, kai Lenkijos ir Lietuvos tautos, įskaitant lenkų mažumą Lietuvoje, Rusijos agresijos sukeltame kare vienareikšmiškai yra Ukrainos pusėje“, – rašoma rašte.

Ambasadorius pabrėžė, kad stiprėjant Lietuvos ir Lenkijos strateginiams santykiams, tokiais pareiškimais  gali pasinaudoti Kremlius.

„Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos valdžios atstovai pasmerks elgesį ir pasisakymus, kurie neverti valstybės tarnautojo, kurio užduotimi turėtų būti viešosios tvarkos ir rimties siekis, o ne tautinės nesantaikos kurstymas“, – pabrėžė ambasadorius.

Valstybinei kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.

Ketvirtadienį apie lenkiškus užrašus Vilniaus rajone diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.

„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona, ir tai vadinti tradiciniais užrašais – su tuo nesutinku“, – sakė jis.

Kultūros ministras S. Kairys penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Tokio prašymo jis sulaukė iš Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus.

Anot R. Ducnevičiaus, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos pasisakymai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.

Apie tai šią savaitę „Twitter“ paskyroje pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

K. Radziwillas pakeis Urszulą Doroszewską (Uršulą Doroševską), ambasadorės pareigas ėjusią nuo 2017 metų.

Būsimas ambasadorius iki šiol vadovavo Mazovijos vaivadijai.

K. Radziwillas 2015–2018 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas Beatos Szydlo (Beatos Šydlo) ir Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) vyriausybėse.

Būsimasis ambasadorius Lietuvoje yra kilęs iš garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės.