Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra reikalingas efektyvus vaikų vakcinavimo modelis.

„Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulinta. Susitikimo metu buvo aptartas ne tik vakcinavimo klausimas, bet ir vaikų sergamumas. Tai labai aktualus klausimas. Matome, kad vaikai serga COVID-19 liga ir vaikai patenka į intensyvios terapijos skyrius. Tai yra svarbi žinia“, – sakė I. Segalovičienė.

Vaikų sergamumas žymiai išaugo

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo atkreipė dėmesį į tai, kad šio rudens COVID-19 banga pasižymi dideliu COVID-19 atvejų skaičiumi tarp vaikų.

„Jeigu mes palygintume su praėjusių metų panašiu laikotarpiu, sakykime, vėlyvu rudeniu–žiema, tai vaikų nuo 0 iki 19 metų procentas tarp visų atvejų sudarydavo apie 6–7 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė LSMU profesorius M. Stankūnas.

„Tačiau, jeigu mes paimtume šio rudens skaičius, ypač jeigu paimtume prieš mokinių atostogas laikotarpį, tai atvejų procentas siekė daugiau nei 30 proc. Tai reiškia, kad praktiškai kas trečias naujas atvejis COVID-19 buvo fiksuojamas būtent tarp vaikų“, – pridūrė jis.

Iš visų stacionarizuotų asmenų dėl COVID-19 vaikai sudarė 3 proc. Ir jeigu mes pabandytume pasižiūrėti paskutinius du mėnesius – rugsėjį, spalį – per tą laikotarpį stacionare buvo gydyti 405 vaikai.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad, vertinant pastarosios savaitės duomenis, vaikai tarp visų naujų COVID-19 atvejų sudarė apie ketvirtadalį – 25 proc. visų atvejų.

M. Stankūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad vaikai COVID-19 liga serga žymiai lengviau. Vis tik, pasak jo, nuo pandemijos pradžios iki spalio pabaigos iš per 39 tūkst. stacionare gydytų pacientų vaikų buvo 1222.

„Tai iš visų stacionarizuotų asmenų dėl COVID-19 vaikai sudarė 3 proc. Ir jeigu mes pabandytume pasižiūrėti paskutinius du mėnesius – rugsėjį, spalį – per tą laikotarpį stacionare buvo gydyti 405 vaikai“, – sakė ekspertas,

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad reanimacijos skyriuose per visą pandemijos laikotarpį buvo gydyta 6,2 tūkst. asmenų, iš kurių 177 buvo vaikai.

Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis akcentavo, kad vaikų sergamumą padidino šalyje išplitusi delta atmaina.

„Ši rudens banga, kai delta atmaina įsisuko tarp vaikų, buvo kitokia nei ankstesnės bangos. Ir tikrai vaikų hospitalizacijos skaičius žymiai išaugo. Jeigu mes pradedame dabar skaičiuoti visos Lietuvos duomenis, matome, kad skaičiai yra įspūdingi – 1222 vaikai gydyti ligoninėse dėl kovido nuo 2020 metų, iš jų 14,5 proc. prireikė intensyvios terapijos paslaugų“, – atkreipė dėmesį V. Gurskis.

Pasak jo, panaši vaikų sergamumo tendencija fiksuojama ir kitose valstybėse.

„Tai tikrai delta atmaina nukreipia didesnę dalį vaikų į ligonines negu ankstesnių pandemijos bangų metu“, – pabrėžė jis.

Vaikų mirtingumas nulinis

Vis tik V. Gurskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje vaikų mirčių kol kas nėra fiksuota.

„Matyt, tai atspindi, kad mūsų vaikų sveikata ir mūsų vaikų sveikatos priežiūros sistema funkcionuoja pakankamai gerai, kadangi pavyko išvengti mirčių. Tačiau sakau kol kas, nes užsienio duomenys rodo, kad nors 0–9 metų amžiaus grupėje mirštamumas nuo COVID-19 tarp vaikų yra labai nedidelis (...), tačiau jis žymiai išauga virš 9 metų vaikų grupėje iki 18 metų amžiaus“, – pažymėjo V. Gurskis.