Braškės. Braškes ne vienas įvardija kaip mėgstamiausias uogas, tad jomis mėgautis birželis – geriausias mėnuo. Raudonosios gražuolės ne tik skanios, bet ir be galo naudingos – suvalgę stiklinę braškių gausite 150 proc. vitamino C paros normos. Jos yra ir vertingas vitaminų A, E ir B grupės vitaminų, skaidulų šaltinis, padeda malšinti uždegimus ir stiprinti organizmo imunitetą. Braškių sezonas gana trumpas, todėl vertėtų iki valios prisivalgyti jų šviežių, ruošti užkandžius ir desertus. Taip pat – nepamiršti užsišaldyti ar išsivirti uogienių.

Išbandykite braškių ir mangų salsą. Kubeliais supjaustykite puodelį braškių ir puodelį mangų, susmulkinkite vieną Chalapos papriką be sėklų, du šaukštus raudonojo svogūno ir du šaukštus šviežių kalendrų arba petražolių lapelių. Išspauskite vienos žaliosios citrinos sultis, įmaišykite į jas du šaukštelius medaus ir apliekite vaisius. Puikiai tiks prie grilio patiekalų.

Sausmedžio uogos. Šios jaunystės eliksyru vadinamos uogos dar nėra gerai pažįstamos lietuviams, bet jų nauda – milžiniška. Šilauoges primenančios mėlynos pailgos uogos vadinamos vienomis sveikiausių pasaulyje, tačiau jų derlius trunka vos kelias savaites. Azijos šalyse dar nuo seno žinomos gydomosios ir sveikatą stiprinančios sausmedžio uogų savybės. Jose apstu antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių polifenolių, vitaminų C, A, ypač daug geležies. Jos gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos veiklą, o bioelementai, pavyzdžiui, magnis, mažina streso poveikį.

Išbandykite sveikuolišką kokteilį. Tereikia sutrinti plaktuvu 120 g braškių, 60 g bananų, 60 g sausmedžio uogų, 5 g saulėgrąžų sėklų ir 200 ml pieno (tinka ir įprasto pieno pakaitalas). Viskas – mėgaukitės sveiku kokteiliu! Jeigu norite, kad jis ir vėsintų, prieš gamindami vaisius ir uogas pusvalandžiui įdėkite į šaldiklį.

Salotos. Naujos technologijos lietuviškomis salotomis leidžia mėgautis ištisus metus, tačiau birželį jos kaip niekad traškios ir sultingos. Salotų rūšių gausu, ir visose jose rasite daug folio rūgšties ir skaidulų, dėl kurių sumažėja cukraus ir riebalų įsisavinimas. Jos taip pat yra geras B, E ir C grupės vitaminų, geležies, kalio ir magnio šaltinis. Jas ypač lengva įtraukti į savo mitybos planą, kadangi dera tiek prie mėsos, tiek prie vegetariškų patiekalų.

Išbandykite salotas su apelsinų padažu. Į stiklainį įpilkite alyvuogių aliejaus ir perpus mažiau išspaustų apelsinų sulčių. Įdėkite susmulkintą česnako skiltelę, druskos ir pipirų. Uždengę stiklainį stipriai suplakite – ingredientai susimaišys į vientisą padažą. Pilkite ant salotų ir išmaišykite.

Krapai. Ne veltui šviežių krapų taip dažnai dedame į patiekalus, ypač vasarą, kai jų gausu. Krapai ne tik pasižymi viliojančiu aromatu, bet ir suteikia daug naudos sveikatai. Juose gausu antioksidantų, flavonoidų, tad krapai gali padėti ir širdies darbui. Jų vertėtų naudoti tiems, kurie cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs. Be to, krapai gali padėti nuo menstruacijų skausmo, o dėl kalcio, magnio ir fosforo kiekio – stiprinti kaulus.

Išbandykite česnakinį sviestą su krapais. Į 200 g kambario temperatūros sviesto įmaišykite tris išspaustas skilteles česnako, pusę ryšulėlio smulkintų krapų ir perpus mažiau smulkintų petražolių. Gerai ištrinkite, suvyniokite į aliuminio foliją ir dėkite į šaldytuvą. Bus puiki užtepėlė ant šviežios duonos riekės, arba gabalėlį tokio sviesto galėsite uždėti ant iškepto kepsnio.

Šviežios bulvės. Po plonyte jau kasamų bulvių odele slypi daug vertingų ingredientų. Visų pirma, organizmui jos suteikia kalio ir vitamino C. Be to, jos yra geras vitamino B6, atsakingo už tinkamą organizmo funkcionavimą, šaltinis. Palyginti su vėlesnėmis veislėmis, ankstyvose bulvėse yra daugiau vandens, vadinasi, jos mažiau kaloringos nei rudeninės. Jos pasižymi stipriomis šarminančiomis savybėmis, kurios leidžia geriau reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Išbandykite graikiško stiliaus keptas bulves. Kruopščiai nuplaukite bulves (skusti nereikia). Kiekvieną bulvę įpjaukite peiliu per vidurį pailgai, bet neperpjaukite iki galo. Į įpjovą įdėkite po lauro lapą. Sudėkite į karščiui atsparų indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, berkite šiek tiek pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių ir kepkite 180 °C temperatūroje 35 minutes. Tuo tarpu paruoškite padažą: susmulkinkite skardinę konservuotų pomidorų, sumaišykite su žiupsneliu raudonėlių, pagardinkite paprikos ir česnako milteliais. Pabarstykite padažą trupinta feta ir patiekite su keptomis bulvėmis.

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistės Algintės Serapinaitės, pirmą šių metų pusmetį VMVT inspektoriai patikrino apie 300 kg sezoninių daržovių (ridikėlių, burokėlių, šparagų, svogūnai, cukinijų, moliūgų ir kt.), apie 1,5 t bulvių, beveik 1 t agurkų ir pomidorų, apie 750 kg uogų (braškių ir šilauogių), taip pat 4,7 t vaisių (obuolių, kriaušių, arbūzų, mandarinų, apelsinų ir citrinų). Grubių kokybės pažeidimų (ligų, puvinių, mechaninių pažeidimų ir kt.) patikrinimų metu nebuvo nustatyta.

Šių metų pirmą pusmetį ištyrus 11 lietuviškų, lenkiškų, graikiškų ir ispaniškų braškių mėginių, nė viename jų pesticidų likučių nebuvo nustatyta. Normas viršijančių pesticidų likučių rasta 2 Lietuvoje užaugintų krapų mėginiuose. Cheminių teršalų taip pat buvo nustatyta apelsinuose iš Egipto, greipfrutuose iš Turkijos, špinatuose iš Italijos ir petražolėse iš Gruzijos.

„Nesaugių produktų tiekimas rinkai nedelsiant buvo uždraustas. Tačiau lyginant ankstesnių metų statistikos duomenis, galima pasidžiaugti kad Lietuvos ūkininkai atsakingiau žiūri į vartotojams tiekiamų vaisių ir daržovių kokybę, o prekybininkai stengiasi pasirinkti patikimus tiekėjus. Todėl ir pažeidimų atvejų šiais metais nustatyta mažiau“, – pranešime cituojama A. Serapinaitė.

Pasak VMVT, klaidingai nurodoma parduodamų vaisių, uogų ar daržovių kilmės šalis jau keletą metų yra vienas dažniausiai fiksuojamų pažeidimų. Šiemet tokie pažeidimai sudarė apie 13 proc. visų nustatytų pažeidimų atvejų. Dažniausiai prekeiviai iš viso neturėjo ar negalėjo pateikti vaisių ar daržovių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų deklaruojamos kilmės šalies autentiškumą. Tačiau vis dar nustatoma ir atvejų, kai prekeiviai sąmoningai klaidina pirkėjus, nurodydami kitą produktų kilmės šalį.

Ant namų palangės užaugintomis ar parduotuvėse esančiomis prieskoninėmis žolelėmis galima mėgautis ištisus metus. Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ šį pavasarį galima rinktis net iš 49 jau nuskintų ar vazonėliuose augančių prieskoninių žolelių rūšių, o kurios iš jų lietuvių yra mėgstamiausios?

„Kasmet pastebime vis didėjantį prieskoninių žolelių populiarumą – vien pirmąjį šių metų ketvirtį jų paklausa išaugo 47 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirkėjai vis dažniau atranda prieskonines žoleles, kurios puikiai tinka gardinti žuvies ir mėsos patiekalus, salotas, ruošti žaliuosius kokteilius ir daugelį kitų patiekalų.

Mūsų pardavimų duomenys rodo, kad šiandien lietuviai renkasi ne tik svogūnų laiškus, krapus ar petražoles, bet ir svečių šalių virtuvėje plačiai naudojamas prieskonines žoleles tokias, kaip mėta, bazilikai, kalendra, rozmarinas ir kita. Kasdien savo pirkėjams siekiame pasiūlyti platų šviežių žalumynų asortimentą“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

TOP 5 prieskoninės žolelės

Didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galima rasti beveik pusšimtį tiek skintų ir fasuotų, tiek vazonėliuose augančių prieskoninių žolelių. „Švieži svogūnų laiškai, krapai, petražolės, bazilikai, mėtos yra perkamiausi, tačiau šiemet matome ir pačių populiariausių žolelių didėjančią paklausą“ , – pažymi V. Drulienė.

Krapai

Šios, beveik kiekviename darže augančios prieskoninės žolelės, tarp pirkėjų yra itin paklausios. „Šį pavasarį krapų nupirkta net 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – atskleidžia V. Drulienė. Krapų ryšulėlio kaina nuo 0,29 euro.

Daugumą prieskoninių žolelių galima užsiauginti ir ant palangės, tačiau norint nuolatos namuose skabyti krapų juos reikės itin dažnai sėti iš naujo, nes šis augalas yra vienmetis ir greitai peraugantis, o nuskabius jo šakeles – jos nebeatauga. „Tai yra itin lepi prieskoninė žolelė, jeigu auginate ją ne darže, o ant savo virtuvės palangės. Krapus reikia dažnai laistyti, tačiau stengtis neperlaistyti. Ši prieskoninė žolelė puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams, sriuboms pagardinti ir, žinoma, šaltibarščiams, kur krapai karaliauja“, – teigia V. Drulienė.

Svogūnų laiškai

„Svogūnų laiškai irgi yra vieni populiariausių tarp mūsų pirkėjų – jų paklausa šįmet prasidėjus pavasariui išaugo net 78 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jie gardžiausi šviežūs – tol, kol yra traškūs, todėl pirkėjams siūlome sufasuotus į nedidelius ryšulėlius. Pirkėjams patogu pirkti svogūnų laiškus nedideliu kiekiu, kad jie būtų suvartoti per vieną ar du kartus“, – aiškino  V. Drulienė.

Ji primena, kad yra paplitęs ne vienas būdas kaip patiems ant palangės užsiauginti svogūnų laiškų, bene populiariausias jų – įdėti svogūną ant indo su vandeniu arba pasodinti svogūną į žemę lovelyje ar vazonėlyje. „Norint užsiauginti svogūnų laiškų merkiant juos į vandenį, reikėtų nepamiršti, kad vanduo turi apsemti tik apatinę svogūno dalį. Tokiu būdu svogūnas jau po keleto dienų išleis šaknis ir pradės auginti laiškus“, – patarimais dalijasi V. Drulienė.

Petražolės

Pasak  V. Drulienės, petražolės yra paklausios ištisus metus, nes tinka daugelio patiekalų paskaninimui ir papuošimui. „Petražolės yra ne tik itin subtilų skonį turintis prieskoninis augalas, bet ir vitaminų šaltinis – jose gausu vitamino C“, – teigė V. Drulienė.

Parduotuvėse galima rasti kelių skirtingų rūšių petražolių, kainuojančių nuo 0,39 euro.

Bazilikas

Populiariausių prieskonių žolelių sąraše svarbią vietą užima kvapnieji bazilikai, kuriuos žmonės perka ir sufasuotus, ir augančius vazonėliuose. „Jei baziliką auginate vazonėlyje, nepamirškite, kad šį augalą reikia dažnai laistyti, mat jis per stambius ir plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Ši prieskoninė žolelė dažnai naudojama ruošiant italų virtuvės patiekalus, taip pat su patiekalais, kurių sudėtyje yra pomidorų, puikiai tinka paskaninti salotoms. Puikus skonis išgaunamas baziliką derinant kartu su česnakais ir petražolėmis“, – teigia V. Drulienė.

Baziliko kaina, priklausomai nuo to ar jis auga vazonėlyje, ar yra sufasuotos jo šakelės, nuo 0,85 euro iki 1,49 euro.

Mėta

„Šią prieskoninę žolelę lietuviai vis dažniau atranda gamindami patiekalus ir ją naudoja ne tik arbatai. Šiuo metu mėtos pardavimai šoktelėjo beveik 60 proc., palyginti su praėjusiais metais. Asortimente turime ir fasuotų mėtos šakelių, ir augančių vazonėliuose“, – sakė V. Drulienė.

Ši prieskoninė žolelė puikiai tiks norint suteikti gaivos patiekalams, tačiau ja gali būti gardinami ir tradiciniai cepelinai su varške, įvairios trintos sriubos, salotos ar net glotnučiai.

„Ant namų palangės žaliuojantys vazonėliai su prieskoniais puikiai tiks ne tik patiekalams gardinti. Jie papuoš jūsų namus, suteiks jiems pavasariškumo, gaivos ir džiugins akį, o galbūt net ir uoslę“, – priduria V. Drulienė

Medikas pataria vartoti krapus įvairiomis formomis – kaip sėklas, krapų ekstraktą, šviežius, džiovintus ar šaldytus.

Norint apsisaugoti nuo uždegimų, depresijos, menstruacijų skausmų galima vartojant visiems puikiai žinomą augalą – krapus. Šis žalumynas lengvai prieinamas ir itin naudingas sveikatai bei gerai savijautai, sako daktaras A. Unikauskas.

Krapai naudingi sveikatai, nes:

Didina energiją, padeda virškinimui.

Tyrimais buvo vertinami krapų, kmynų, kalendrų, anyžių, salierų ir pankolių kambario temperatūros eterinių aliejų ekstraktai. Nustatyta, kad krapuose yra daug organizmui būtinų riebalų rūgščių – nuo 52 iki 82 proc., taigi, vartojant krapus, galima apsirūpinti sveikata ir energija.

Lengvina menstruacijų skausmus.

Tirtas ir krapų poveikis moterims, kenčiančioms skausmingus menstruacijų periodus – dismenorėją. Tai kankina daugiau nei pusę vaisingų moterų, jos skundžiasi įvairaus pobūdžio neigiamais pojūčiais dubens srityje. Daugiau nei dešimtadalis moterų per menstruacijas patiria labai stiprius skausmus, trikdančius bet kokią veiklą.

Tyrimai, kurių metų viena moterų grupė vartojo įvairias vaistines žoles, o kita gėrė, pavyzdžiui, žuvų taukus, parodė, kad būtent krapai pašalina didžiąją dalį diskomfortą keliančių pojūčių ir mažina menstruacijų skausmus.

Padeda gydyti depresiją.

Nustatyta, kad krapai ir krapų sėklos pasižymi analgetiniu ir antidepresiniu poveikiu, tokiu pat kaip daugelis depresiją gydančių vaistų. Gera žinia tai, kad krapai neturi jokio šalutinio poveikio.

Krapų sėklos mažina cholesterolio kiekį, gliukozės kiekį kraujyje, mažina kepenų fermentų aktyvumą.

Tyrimais įrodyta, kad žmonių, mėnesį vartojusių krapus įvairiomis formomis (kaip ekstraktą, mityboje ir pan.) cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo.

Saugo nuo laisvųjų radikalų žalos.

Krapų vandeninio ekstrakto antioksidacinės molekulės turi savybę prisijungti prie oksiduotų molekulių, kurios kitu atveju padarytų organizmui žalos, pavyzdžiui, sukeltų vėžį.