Pasitelkė šaltį

Praėjusią savaitę Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą buvo atliktos krioabliacijos procedūros: inkstuose aptikti augliai sunaikinti šalčiu. Tai mikroinvazinis gydymo metodas, kai navikas kompiuterinio tomografo kontrolėje pasiekiamas itin plonomis adatomis ir paveikiamas šalčiu.

Krioabliacija trunka apie dvi valandas, pacientui taikoma bendrinė nejautra. Šis gydymo metodas pasirenkamas, kai navikas aptinkamas nepatogioje bei sunkiai chirurgams pasiekiamoje vietoje, kai kyla rizika prarasti inkstą arba pacientui dėl įvairių priežasčių negalima taikyti įprasto chirurginio gydymo būdo. Gydymas šalčiu dažniausiai pasirenkamas esant sudėtingiems ligos atvejams.

Naujas gydymo metodas pritaikytas 48 metų ir 75 metų vyrams iš Klaipėdos regiono. Po procedūros abu pacientai kitą dieną išleisti namo.

Pasižymi tikslumu

Naująsias procedūras su didžiule įvairių specialistų komanda atliko Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas radiologas Mindaugas Lesutis. Įsisavinti naująjį gydymo metodą klaipėdiečiams padėjo didelę patirtį turintis Nacionalinio vėžio instituto intervencinis onkologas Mantas Trakymas, kolegų vadinamas intervencinių radiologinių procedūrų tėvu Lietuvoje. Šios srities ekspertas kaip didžiulį krioabliacijos privalumą paminėjo tai, jog po šios procedūros, pasišalinus žuvusioms vėžio ląstelėms, inkste nelieka randų. Sunaikinus naviką, išsaugotas inkstas toliau funkcionuoja, taip pat išsaugoma šlapimo nutekėjimo funkcija.

„Krioabliacija – preciziška gydymo procedūra, kai galima pasirinkti šalčiu paveikiamą zoną, kurioje žus vėžinės ląstelės. Tai ypač svarbu, kai navikas yra rizikingoje vietoje, arti kraujagyslių. Atliekant abliaciją karščiu tai padaryti ne visada pavyksta“, – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

Mokslinių tyrimų duomenimis, po gydymo šalčiu vėžys 99 proc. atvejų neatsinaujina.

Nereikia koreguoti darbų ar mitybos

„Gydytojai urologai nuo šiol turės dar vieną įrankį, gydant inkstų vėžį, kai maksimaliai išsaugomas bei tausojamas pats organas“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas, paminėjęs, kad šio gydymo metodo atsiradimui Klaipėdos regione įtakos turėjo ir glaudus bei ilgalaikis bendradarbiavimas su ligoninės urologais.

Kaune ir Vilniuje šios procedūros jau buvo atliekamos ir anksčiau. „Galime pasidžiaugti, kad nuo šiol šias pažangias procedūras galime pasiūlyti ir Klaipėdos regiono pacientams“, – sakė Radiologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas urologas Marius Markevičius pasakojo, kad po krioabliacijos pacientas gana greitai vėl gali gyventi visavertį gyvenimą ir grįžti į darbą. Jam tik kuriam laikui tenka apriboti fizinę veiklą, gali jausti maudimą ligos pakenktoje vietoje.

„Po gydymo šalčiu pacientai gana greitai gali grįžti prie fizinės veiklos, kuri onkologiniams pacientams yra itin svarbi. Bet jiems nereikia koreguoti darbų ar mitybos. Tokie pacientai mažiau laiko praleidžia ligoninėje ir greičiau grįžta į darbą, tad šiuo atveju išlošia ir valstybė“, – privalumus vardijo urologas.

Nauja: svečias iš sostinės intervencinis onkologas M. Trakymas (pirmas iš kairės) kolegai M. Lesučiui padeda įvaldyti naują metodą – naviko suardymą šalčiu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sprendimą priima komanda

A. Čiuvašovas paaiškino, kad krioabliacija nebus kasdienė procedūra. Šis gydymo metodas šalčiu yra gana brangus, tad Ligonių kasos išlaidas apmoka tik esant sudėtingiems ligos atvejams. Svarbus ir naviko dydis – šalčiu sunaikinti naviką galima, kai jis yra ne didesnis nei 3–4 centimetrų.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Viktoras Raševskis paaiškino, kad minimaliai invaziniais metodais stengiamasi gydyti vyresnio amžiaus, turinčius gretutinių ligų ar jau netekusius inksto pacientus, kuriems aptinkamas nedidelis auglys ir didelės apimties operacija gali būti rizikinga. Tokiais atvejais gali būti taikoma radiodažnuminė, mikrobangų abliacijos arba krioabliacija.

„Pasitarę su pacientu bei vadovaujantis tam tikrais apibrėžimais kada kokį gydymą taikyti, diskutuojame, aptariame su radiologais ir priimame sprendimą, koks gydymo metodas pacientui būtų optimaliausias bei tinkamiausias“, – sakė Urologijos skyriaus vedėjas.

Kiekvieno paciento gydymas turi būti aptariamas multidisciplininėje komandoje ir parenkamas geriausias, labiausiai tinkamas gydymo būdas.

Pritaikymo galimybės – vis platesnės

Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai vis labiau plečia intervencinių procedūrų galimybes, tad vis daugiau pacientų sulaukia tausojančio gydymo, užkertamas kelias grėsmingos ligos plitimui arba numalšinamas stiprus skausmas.

„Radiologija, vadinamosios medicinos akys, vis dažniau tampa ne tik diagnostine sritimi, bet kartais – ir rankomis, – pritarė Radiologijos skyriaus vedėjas. – Mes galime ne tik pamatyti, bet ir paimti mėginius diagnostikai, o nustatę pažeidimą, galime ir gydyti.“

Nuo praėjusių metų intervencinis radiologas M. Lesutis kartu su komanda atlieka mikrobangų abliacijas: apie specialią adatą sukuriamas reikalingos temperatūros laukas ir ligos židinys tiksliai bei preciziškai suardomas. Šios procedūros padeda išsaugoti organo vientisumą, nes neprireikia didelio pjūvio, mažiau pažeidžiami aplinkiniai audiniai, mažesnė komplikacijų rizika, gerokai mažesnis pooperacinis skausmas ir pacientas greičiau pasveiksta.

Gydytojo M. Lesučio atliekamos nervinės šaknelės blokados stuburo tarpslankstelinėje angoje tarp pacientų – gana paklausios ir jaučiamas vis didesnis jų poreikis. Blokada – skausmą malšinančio vaisto ar vaistų mišinio suleidimas aplink nervą, siekiant nutraukti, blokuoti patologinio skausmo impulso plitimą. Šios procedūros padeda nuimti didžiulį nugaros ar kitos srities skausmą, kurį gali sukelti besikartojantys nervinių šaknelių uždegimai.

A. Čiuvašovas akcentavo radiologų komandinį darbą su kitų sričių gydytojais, taip pat ligoninės administracijos pasitikėjimą ir palaikymą, kuris itin svarbus siekiant rezultatų.

„Džiugu, kai įdėjus didžiules pastangas, gauname pozityvų rezultatą, galime taikyti naujus gydymo metodus ir padėti pacientui“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas.

Tačiau efektyvaus, bet brangaus metodo pritaikymą riboja vis nesibaigiantis procedūros įkainio nustatymo procesas. Atsakingos institucijos toliau rodo viena į kitą pirštais.

Kas stabdo procesą?

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos viceprezidentas, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys Gediminas Žižys piktinasi, kad susiklosčiusi situacija dėl vėžio gydymo šalčiu yra tiesiog nepaaiškinama. Net pusantrų metų trukęs krioabliacijos metodo akreditavimo procesas pasibaigė dar metų pradžioje, o procedūros įkainio nustatymo klausimas vilkinamas ligi šiol.

Jo nuomone, šiuo metu procesą stabdo krioabliacijos aparatūrą turintis ir galinti ja naudotis Nacionalinis vėžio institutas (NVI): „Patys buvo to iniciatoriai, o dabar nesikreipia į Valstybinę ligonių kasą (VLK), kad būtų patvirtintas įkainis, neduoda paraiškos procedūroms reikalingoms adatoms pirkti.“

Tačiau NVI direktorius Feliksas Jankevičius tvirtina, jog dėl procedūros įkainio nustatymo kreiptasi buvo daug kartų, o klausimas yra įstrigęs VLK.

„Krioabliacija – vienas brangiausių institute taikomų gydymo būdų. Tikimės, kad bent naujoji vyriausybė ims spręsti šį klausimą. Tai nėra vien tik vėžio instituto problema – šia aparatūra gali naudotis kitos šalies gydymo įstaigos. Daugelio kitų procedūrų įkainiai taip pat nėra iki galo patvirtinti, tokie klausimai VLK užstringa ilgam“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

Kitoks gydymas atsieina brangiau

Krioabliacija jau gana plačiai taikoma Vakarų šalyse. Atliekant šią procedūrą naudojama nauja technologija, kai adatoje sumaišius argono ir helio dujas pasiekiama minus 60 laipsnių Celsijaus. Šalčio adata veikiamas navikas sunaikinamas mažiausiai pažeidžiant sveikus audinius.

Įsivaizduokite, kaip turi jaustis sunkiai sergantis žmogus, kai priėjus liepto galą jam sako, jog dar galima išgyti taikant šį metodą, tačiau ligonių kasos siūlo rinktis dešimt kartų brangesnį, kuris dar ir neišgydys.

„Gydant prostatos vėžį ši procedūra yra išsigelbėjimas lokalių atkryčių po stipraus spindulinio gydymo atvejais. O gydant inkstų vėžį krioabliacija leidžia padėti išsaugoti inkstą. Kitu atveju, jei jo nepašalini, po to skiriami vaistai ir dializė atsieina 50 tūkst. eurų daugiau išlaidų per metus. O krioabliacijos adatų rinkinys kainuoja keturis–penkis tūkstančius eurų“, – sakė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas gydytojas urologas dr. Algirdas Ulys.

Jei naujasis gydymo būdas būtų kompensuojamas, per metus galima būtų atlikti 20–30 inkstų ir apie 30 prostatos navikų šaldymo procedūrų. Dabar jų per metus gal atliekama penkios šešios, kai nėra kito pasirinkimo.

Kaimynai pinigus skaičiuoja

„Dabar yra pasakyta A, bet nepasakyta B. VLK renkasi, ką finansuoti, o ko – ne. Bet juk kalbama ne apie milijonus, o kelias dešimtis būtiniausių procedūrų per metus. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis sunkiai sergantis žmogus, kai priėjus liepto galą jam sako, jog dar galima išgyti taikant šį metodą, tačiau ligonių kasos siūlo rinktis dešimt kartų brangesnį, kuris dar ir neišgydys.

Savo ruožtu masiškas gydymo būdas – dializė yra finansuojamas, pilna įsteigta centrų, su taksi nuvežami ir parvežami pacientai. O tai, kad žmogus yra neįgalus ir nedarbingas, nerūpi. To būtų galima išvengti pritaikant krioabliaciją“, – aiškino gydytojas urologas.

Be to, jis priminė, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Estijoje ir kitur ši procedūra yra finansuojama, nes išties skaičiuojami pinigai.

„Estai skiria dešimt procentų daugiau lėšų priemonėms negu vaistams. O mes, atvirkščiai, didžiąją dalį skiriame būtent jiems ir dializei“, – pabrėžė A. Ulys.

Komentaras

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas:

– Technologija buvo įvertinta, nuspręsta, kad ji verta dėmesio ir gali duoti pridėtinės vertės. Tačiau toliau svarbiausia išsiaiškinti, ar tam esame finansiškai pajėgūs ir kaip greitai tą galėtume leisti. Todėl viskas buvo perduota VLK, kad jie atliktų skaičiavimus, koks galėtų būti įkainis ir kiek tam reikės pinigų.

O VLK ne vieną tokią užduotį turi, tad reikia laukti šio klausimo sprendimo. Mums pateiktas visas tokių procedūrų sąrašas ir dabar kaip tik turės būti dėliojami prioritetai, kad nebūtų taip lėtai judama. Tačiau konkretūs sprendimai dar nėra priimti.

Valstybinės ligonių kasos atsakymas

Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komitetas, įvertinęs sveikatos technologijos vertinimo ataskaitą „Prostatos ir inkstų vėžio gydymo taikant kriobliaciją (CKYO)“, pritarė minėtai ataskaitai.

Tačiau tam, kad šio metodo taikymas būtų apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, to nepakanka – turi būti priimti konkretūs sprendimai ir priimti teisės aktai, kuriais vadovaujantis minėtas gydymas būtų kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų.

Tik priėmus sprendimus ir patvirtinus teisės aktus, ligonių kasos nustatyta tvarka galės apmokėti šį gydymą.