Po ketvirtadienį registruoto Seimo nutarimo dėl laikinosios komisijos sudarymo projektu pasirašė per 40 parlamentarų.

Numatyta 12 klausimų, kuriuos komisija būtų įpareigota ištirti ir nustatyti.

Tarp jų – kaip, kieno ir kokiu tikslu buvo derinamas sausio 20 dieną generalinės prokurorės Nidos Grunskienės vizitas pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir koks buvo N. Grunskienės pateikto pranešimo turinys. Siekiama išsiaiškinti, ar šiame susitikime buvo ir kitų dalyvių, taip pat, ar generalinės prokurorės patikėta informacija buvo pasidalinta su Seimo pirmininkės sekretoriato, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais arba kitais valstybės tarnautojais.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar apie N. Grunskienės vizitą ir jo turinį per tris dienas po susitikimo buvo informuoti kiti Seimo nariai, frakcijos, valdančiąją koaliciją sudarančių partijų, Vyriausybės nariai. Jei taip, kokiems asmenims, kada ir kodėl buvo pateikta informacija.

Keliamas klausimas, ar po generalinės prokurorės vizito Seimo pirmininkė buvo susitikusi su Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariais, tarp jų ir premjere Ingrida Šimonyte. Jei susitikimai įvyko, kas jų metu aptarta. Taip pat, ar V. Čmilytė-Nielsen arba TS-LKD seniūnė asmeniškai ar per kitus asmenis bet kokia forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu K. Bartoševičiumi ir jei taip, kas buvo perduota.

Taip pat klausiama, kada bei kokiomis aplinkybėmis V. Čmilytė-Nielsen sužinojo apie tai, kad Generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi dėl tuometinio Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo, su kokiais asmenimis ir kaip šia informacija Seimo pirmininkė pasidalino.

Komisija aiškintųsi, kuriems asmenims Generalinėje prokuratūroje bei Lietuvos policijoje buvo žinoma apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą arba faktą, kad bus kreipiamasi į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo ir kas iš jų galėjo siekti informuoti I. Šimonytę, Seimo bei Vyriausybės narius, turint tikslą iš anksto įspėti K. Bartoševičių.

Nutarime nurodoma, kad jei atsakant į klausimus komisija nenustatytų aplinkybių, kurios informacijos nutekėjimą K. Bartoševičiui susietų su nurodytais politikais ar valstybės tarnautojais, būtų tiriama, ar informacija tuometiniam Seimo nariui netapo prieinama kitu būdu, jai pasklindant iš Lietuvos policijos, Generalinės prokuratūros arba asmenų, kitais būdais gavusių informaciją apie teisėsaugos veiksmus.

Komisijai ketinama pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.

Prokuratūra K. Bartoševičiui yra pateikusi įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis. Įtariami nusikaltimai, kaip manoma, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Politikas Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą elektroniniu būdu pateikė būdamas Čilėje. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Šaltiniai teisėsaugos institucijose portalui patvirtino, kad K. Bartoševičius apie planuojamus jam pareikšti įtarimus sužinojo anksčiau, nei generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Įtariama, kad ši informacija tuometį parlamentarą galėjo pasiekti iš su „Ąžuoliuko“ choru susijusių asmenų, tačiau, kaip teigiama, ši informacija nebuvo gauta iš vaikų.

„Naktį, kai mes jau miegodavome, jis įsėlindavo į mūsų kambarį“, – taip apie K. Bartoševičių kalbėjo nuo jo, įtariama, nukentėję nepilnamečiai. Kaip teigiama, tai galėjo nutikti suorganizuotos stovyklos metu.

K. Bartoševičius trečiadienį buvo iškviestas į apklausą policijoje.

Pasak portalo šaltinių, pareigūnai Panevėžyje jau ne kartą apklausė K. Bartoševičių, tačiau šis jam mestų įtarimų nepripažino ir nurodė, kad įtarimai neatitinka tikrovės.

Kaip buvo skelbta anksčiau, buvęs Seimo narys, įtariama, tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Prokuratūra dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo ikiteisminį tyrimą atlieka nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui buvo pareikšti vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Įtariama, jog seksualinius nusikaltimus jis galėjo padaryti būdamas Seimo nariu.

Jaunuolis iš Kauno Remigijus Jakštys būdavo dažnas įvairių laidų ir mokyklų svečias. Moksleiviams vesdavo motyvacines pamokas. Pasakodavo savo sėkmės istoriją, kaip jis, dar būdamas moksleivis, tapo direktoriumi, vadovavo karjeros ugdymo agentūrai. Neseniai paviešinta, kad dar 2021-aisiais Kauno apylinkės teismas R. Jakštį pripažino kaltu dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo.

Tuomet šiam vaikinui buvo skirtas daugiau nei metų laisvės apribojimas, uždrausta bendrauti su nepilnamečiais. Taip pat teismas iš jo dviem nepilnamečiams priteisė po 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

„Tai jo nesustabdė. Jis toliau ėjo savo keliais“, – teigė „Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius.

Neseniai teismą pasiekė dar viena byla. Įtariama, kad nuo šio moksleivių mentoriaus galėjo nukentėti dar keli nepilnamečiai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienas tėvas, kiekviena mama ir kiekvienas kaimynas, manau, turi teisę žinoti, kas šalia jų gyvena, jeigu tai yra seksualinis nusikaltėlis“, – kalbėjo D. Sinkevičius.

Praeitą savaitę „Delfi“ paviešino, kad ir buvęs garsus politikas Remigijus Ačas buvo nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Nors buvęs Seimo narys nuteistas dviejų teismų, apie tai tvirtino nežinojusi net žmona Vida Ačienė.

„Sužinojau, kaip ir visa visuomenė, tuo pačiu metu iš žiniasklaidos“, – sakė V. Ačienė.

Ir visai visuomenei atrodo, kad to nusikaltimo nėra ir atitinkamai neįsijungia nei tėvų prevenciniai instinktai saugoti vaikus.

 

Jeigu Kristijonas Bartoševičius būtų spėjęs padėti mandatą iki generalinės prokurorės kreipimosi į Seimą, apie įtarimus jam visuomenė vargu ar būtų sužinojusi. Informacijos kelią iki visuomenės būtų galima suskirstyti į tris laiptelius. Pirmas – policija. LNK žinios jau pasakojo, kad policija tokius atvejus dažniausiai nuo visuomenės nuslepia. Policija aiškino, kad taip siekiama nepakenkti tyrimui ir nepadėti identifikuoti aukų.

„Kaip ir numato įstatymai, informacija apie seksualinius nusikaltimus nėra skelbtina. Dažnu atveju ji nepatenka į įvykių suvestines“, – konstatavo  policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Nors pernai užregistruota pusė tūkstančio atvejų, kai galimai seksualiai buvo išnaudoti nepilnamečiai, kasdienėse nusikaltimų suvestinėse jie dažniausiai neatsirasdavo.

„Ir visai visuomenei atrodo, kad to nusikaltimo nėra ir atitinkamai neįsijungia nei tėvų prevenciniai instinktai saugoti vaikus“, – komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.  

Antras laiptelis – teismai. Kai su vaikais susijusi byla pasiekia teismą, posėdžiai būna uždari, nes irgi siekiama apsaugoti vaikus. Bet su jais nuo viešumo kartu apsaugomi ir įtariami skriaudėjai, nes viešuose teismų tvarkaraščiuose įtariamojo pavardė neskelbiama.

„Tada visa bylos medžiaga yra pripažįstama nevieša. Advokatai puola argumentuoti, kad jūs nieko negalite apie tai rašyti, nes teismas padarė uždarą posėdį. Bet iš tiesų ginamos nukentėjusiųjų teisės, o ne kaltinamųjų. Tačiau gaunasi priešingai“, – kalbėjo žurnalistas D. Sinkevičius.

Advokatai puola argumentuoti, kad jūs nieko negalite apie tai rašyti. Iš tiesų ginamos nukentėjusiųjų teisės, o ne kaltinamųjų. Tačiau gaunasi priešingai.

Trečias laiptelis – žiniasklaida. Jeigu pirmus du slaptumo barjerus ji įveikia ir mato visuomenės interesą įtariamuosius pedofilija paviešinti, atsimuša į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio įstatymą.  O šis draudžia skleisti informaciją apie įtariamuosius ar nuteistuosius, jeigu taip galima nustatyti aukos tapatybę.

„Visi natūraliai pradeda galvoti apie jo aplinką, kur jis dirbo, galbūt lankėsi ir t. t.“, – savo pastebėjimus išsakė A. Širinskienė. 

Todėl žiniasklaida dažnai rodo vadinamuosius asociatyvinius kadrus, nes nerizikuoja įvardinti, kur tiksliai nusikaltimas įvykdytas.

„Jeigu kalbame apie tą konkretų įstatymą, kuris buvo priimtas prieš gerą dešimtmetį, aš laikausi nuomonės, kad jo iš esmės nelabai ir reikia, nes jis nieko nei labai apsaugo, nei gerai veikia. Juolab, kad yra gauta ganėtinai daug grupinių institucijų pastabų, kad tas įstatymas yra nereikalingas“, – svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas.

Palyginti su Lenkija, ten visuomenė pati gali prieiti prie pedofilų duomenų – sukurtas viešas registras. Jame – nusikaltėlių nuotraukos, vardai, pavardės ir vietovės, kur asmenys dažniausiai būna. Apie tokį registrą prieš kelerius metus buvo diskutuojama ir Seime. Iniciatorė Rimantė Šalaševičiūtė siekė, kad prieigą turėtų su vaikais dirbančios įstaigos.

„Ne tik nuteistųjų, bet ir įtariamųjų. O šiandien tokius duomenis duoda tik apie nuteistuosius“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Bet tada buvo atsimušta į kitą Lietuvos įstatymą – išaiškinta, kad Lenkijos pavyzdžiu pasekti neišeina dėl asmens duomenų apsaugos.

Televizorių ekranuose tuo klausimu pasisakė net valstybės vadovu paskelbtas Vytautas Landsbergis ir „urbi et orbi“ paskelbė Seimo pedofilijos skandalo „elementus“, esą visi konservatoriai yra „padorūs žmonės“, o ne informacijos „tekintojai“. Na, dar pridūrė porą LGBT bendruomenę žeidžiančių detalių.

Bet mes grįžkime į Seimą, kuriame po iškilmingo Kovo 11-tosios posėdžio vėl bus ieškoma, kam nuimti skalpą ir ką išlydėti iš Seimo pavymui K. Bartoševičiui? Ir, apskritai, ar tokia misija įmanoma?

Prisiminkime, sausio 20 d. Seimo pirmininkę aplanko generalinė prokurorė, norėdama paklausti Seimo vadovės, ar nebus sušaukta neeilinė Seimo sesija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 str. 2 d. skelbia, kad neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Tuo metu Seime nebuvo jokių indikacijų, kad Seimo nariai ketintų inicijuoti neeilinę sesiją. Suprantama, kad tokį atsakymą ir gavo generalinė prokurorė iš Seimo pirmininkės.

Taigi šis vizitas buvo trumpas ir visiškai bereikšmis. Generalinei prokurorei turėtų būti pamoka, kad tokių susitikimų metu, kai sprendžiamas Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, paklausimai, prašymai turi būti įforminami raštu.

Dar daugiau, tikėtis, kad politikai saugos ir nesidalins gauta informacija būtų tiesiog naivu. Todėl laikas pasirinktas vizitui buvo nelabai tinkamas, nes K. Bartoševičius tuo metu buvo Čilėje ir jo veiksmų gavus informaciją tiksliai prognozuoti nebuvo galima. Be to iš Čilės jis tiesiai skrido į Indiją ir laikas galėjo tapti jo sąjungininku. Klausimas ar netapo? Perspėjant bendrininkus, naikinat įkalčius ar grasinant prieš jį liudijusiems vaikams ir jų šeimoms?

Generalinės prokurorės raštas dėl neeilinės sesijos inicijavimo Seimo pirmininkę pasiekė sausio 23 d. (pirmadienį), neįvardinant Seimo nario pavardės. Norėčiau pažiūrėti, kaip sektųsi rinkti Seimo narių parašus dėl sutikimo anoniminį kolegą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tačiau viso šito neprireikė, nes K. Bartoševičius jau sausio 20 d. 20 val. parašė pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad atsisako Seimo nario mandato ir pastaroji sausio 24 d. Seimo nario K. Bartoševičiaus įgaliojimus pripažino nutrūkusius.

Reikšmingas klausimas, kas paskatino K. Bartoševičių, būnant Čilėje ir jau suplanavus kelionę į Indiją, staiga atsisakyti Seimo nario mandato? Mažai kas abejoja, kad K. Bartoševičius gavo ne tik informaciją, kokiu klausimu generalinė prokurorė apsilankė Seime, bet ir nurodymą nedelsiant rašyti pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Tas nurodymas, neabejotinai, atėjo iš asmens, turinčio valdingus įgaliojimus.

Dabar niekas neprisimena, kaip K. Bartoševičius atsirado Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų sąraše ir tapo Seimo nariu. Tačiau atidžiau pažvelgus į nuotraukas, kurios pastarosiomis savaitėmis sukasi ekrane, K. Bartoševičius visada buvo ne tik pirmo partijos dešimtuko narių apsuptyje, bet ir šalia Ingridos Šimonytės. Būtent jis kviečiamas į fotosesijas su svarbiausiais partijos žmonėmis ir patikėti, kad niekas nepaklausė, „kas šis žmogus“, tiesiog neįmanoma.

Sakoma, rafinuočiausias melas – kai sakoma pusė tiesos. Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė dažnai su žurnalistais bendravo lyg sugauta, pripažinusi, kad skambino K. Bartoševičiui, atsisakė įvardinti priežastį, žinučių, pokalbio turinį. Panašu, kad Radvilė, atsargiai rinkdama žodžius, bando netapti atpirkimo ožiu šioje istorijoje.

Ar sunku nustatyti asmenis, skambinusius K. Bartoševičiui į Čilę? Visai nesunku. Seimo narys naudojasi Seimo telefonu, kompiuteriu, turbūt turėjo ir asmeninį privačiai komunikacijai – tai prietaisai, iš kurių reikiamą informaciją galima išgauti. Manau, tyrėjai ir prokurorai mažiausiai suinteresuoti aiškintis, kuris Seimo narys meluoja, kaip suveikė informacijos perdavimo grandinėlė, nes jų baudžiamąja tvarka atsakomybėn už tai nepatrauksi.

Baudžiamojo kodekso 247 str. už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo numato atsakomybę tik specialiems subjektams. Ne kiekvienas asmuo, atskleidęs ikiteisminio tyrimo duomenis, atsakys pagal šį straipsnį, o tik tie baudžiamojo proceso dalyviai, kurie nurodyti baudžiamojo proceso kodekso 177 str. 2 d. Tai yra proceso dalyviai ar kiti asmenys, matę atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno įspėti dėl draudimo juos skelbti be prokuroro leidimo.

Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 247 str. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tokio rašto iš į Seimą atėjusios generalinės prokurorės tikrai negavo.

Taigi, jeigu informaciją atskleidė politikai ar kiti asmenys jiems gali kilti moralinė, etinė, drausminė, bet ne baudžiamoji atsakomybė.

Teisėsaugos institucijų pareigūnai, atskleidę ikiteisminio tyrimo duomenys, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Suprantu, kad visuomenės noras žinoti, kas talkino K. Bartoševičiui, verčia įtarinėti Seimo narius, kanceliarijos darbuotojus ir kitus asmenis. Daugelis pastebėjo Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės pasakojimo neatitikimus. Tai ar buvo pasakyta, kad įtariamas asmuo yra ne iš liberalų partijos? Kodėl generalinei prokurorei Seimo pirmininkė pasakiusi, kad neeilinės sesijos neplanuoja, tą dieną įvykusiame susitikime su premjere aptarė neeilinės sesijos klausimą? Kodėl G. Landsbergis, apskritai, vengia kalbėti šia tema ir akivaizdžiai pyksta, kai jam apie tai žurnalistai užduoda klausimus? Visas šis nenatūralus elgesys reikalauja paaiškinimo, o ne pykčio proveržių. Romėnai turėjo posakį „Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, esi neteisus“.

Bet šiuose tyrimo duomenų atskleidimo gaudynėse iš akiračio dingo pats K. Bartoševičius. Kai aš paklausiau vieno žurnalisto, kodėl pedofilija įtariamo K. Bartoševičiaus niekas neklausinėja, negaudo prie namų durų, man atsakė, kad jis esą jau privatus asmuo ir jo negalima traumuoti. Sakyčiau, savotiškas požiūris.

Juk vos prieš kelias dienas – Seimo narys, šiandien įtariamasis, paliktas ramybėje, nors turi visus atsakymus į taip rūpimus klausimus. Ką tik prašęs Lietuvos žmonių balsų, pasitikėjimo, už jų pinigus keliavęs aplink pasaulį, staiga K. Bartoševičius atsivėrė nuo jų tylos siena. Ar taip gali būti? Ar tautos atstovas, nuotoliniu būdu pasitraukęs iš Seimo, neprivalo pasiaiškinti jį išrinkusiems žmonėms?

Tūlas pilietis man gali paprieštarauti, betgi K. Bartoševičius jau ne politikas. Bet klausimas, ar kartu su mandatu atsisakoma garbės, atsakomybės, sąžinės, pagarbos žmonėms? O gal į šiuos klausimus už K. Bartoševičių nori atsakyti žmogus, atvedęs jį į Seimą?

Norisi tikėti, kad atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, sužinosime ne nuosprendžio paskelbimo metu.

Anot publikacijos, galima seksualinė prievarta prieš choro auklėtinius panaudota Panevėžyje.

BNS primena, kad prokuratūra dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo ikiteisminį tyrimą atlieka nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui buvo pareikšti vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Įtariama, jog seksualinius nusikaltimus jis galėjo padaryti būdamas Seimo nariu.

Pasidauginkite dioptrijas – patriarchas neapreiškė to, kuo jį kaltina. Ir nenusišnekėjo. Kalbėdamas apie K. Bartoševičiaus skandalą, jis tik klausė: „Aš nežinau, ar pedofilas, ar tiesiog homoseksualas?“ Gerb. filologijos namudininkai, kur čia yra homoseksualumo ir pedofilijos tapatinimas, apie kurį žviegiama nuo praėjusios savaitės? Jo nebuvo. Kaltinimus čia drabstė bandos instinkto pakasyti feisbuko kiaulidės žinduoliai: pulk pirmas, būsi kanopinių vadas!

Keista, kad į tą žviegiančią minią įsiliejo teisingumo ministrė E. Dobrowolska, iki šiol paprastai išvengdavusi visokių dichotomijų.

Keista, kad į tą žviegiančią minią įsiliejo teisingumo ministrė E. Dobrowolska, iki šiol paprastai išvengdavusi visokių dichotomijų. Maža to, ji pažėrė dar ir pamokymų apie demonus ir manipuliacijas. Tarsi V. Landsbergis būtų demonizavęs homoseksualus. Na, taip, pedofilija, skirtingai nei homoseksualumas, teisiniu požiūriu yra nusikaltimas. Teisi čia ministrė. Tačiau kodėl tuomet ekshibicionistai yra baudžiami ne už ekshibicionizmą, o už chuliganizmą? Juk jie šiukšlių dėžių nespardo, tik leidžia pažvelgti į neduodančius ramybės savo išteklius. Koks čia chuliganizmas? Gi nėra konkrečios teisinės bazės, todėl iškrypimo veikai kergiamas bet koks BK straipsnis.

Tai kas iš tiesų tie iškrypėliai, o kas adoruota vaivorykštinė nomenklatūra? Ar ne teisingumo ministrei derėtų vienąkart sutvarkyti šį teisinių kvalifikacijų jovalą? Turėtų būti aiškiai įstatymu apibrėžta, kas yra toleruotinos seksualinės mažumos, legali seksualinė orientacija, o kas jau nebe. Tuomet nebereikėtų ir pakiliai edukuoti patriarchų.

P. S. Isterija ir pamokymai nesibaigia – kreiptasi dar ir į Generalinę prokuratūrą. Dėl kito rečitalio. Šlitinėja žmonės.

„Šitoje situacijoje visi turėtume būt suinteresuoti, kad neaiškumų, neatsakytų klausimų būtų kiek galima mažiau, ypatingai ta partija, kurios atstovas galimai gali būti apkaltintas šitokio pobūdžio nusikaltimais, nes kuo daugiau liks skeletų spintoje, tuo ilgesnį laiką tie skeletai virs iš tos spintos“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ transliuotame interviu apie buvusį valdančiųjų konservatorių frakcijos narį sakė prezidentas.

Šalies vadovas sakė, jog turėti tokio pobūdžio besitęsiančią krizę, kai reikia spręsti šalies nacionalinio saugumo, ekonomines ir socialinės politikos problemas, yra nepateisinama.

Pasitikėjimas mūsų politine sistema patyrė ženklų smūgį ir šitas baisus pedofilijos reiškinys atėjo jau iki mūsų teisėkūros institucijos.

„Tenka apgailestauti, kad nugalėjo tie, kurie norėtų, kad tie skeletai spintoje toliu būtų, tariasi, kad užrakino šitą spintą ir nieko ten nebeiškris, bet aš metaforiškai pasakysiu – tiesa išėjo iš aptvaro, mes su ja kol kas dar nesusitikome, bet tikrai manau, kad ir teisėsaugos institucijos tirs, ir vis tiek šitoje istorijoje gausime atsakymus į klausimus“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šioje istorijoje nebus „jokių laimėjusių, jokių pralaimėjusių“, nes pralaimėjo visi. „Pasitikėjimas mūsų politine sistema patyrė ženklų smūgį ir šitas baisus pedofilijos reiškinys atėjo jau iki mūsų teisėkūros institucijos“, – sakė prezidentas.

Seimas praėjusią savaitę atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją konservatorių frakcijai priklausiusiam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Savo ruožtu antradienį prokuratūra pranešė atsisakanti pradėti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo. Pasak jos, nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.

Į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui, kreipėsi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija.

Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

„ Kas jau kas, bet partija, kuri delegavo Bartoševičių į politiką, tikrai turėtų būti pati suinteresuota, kad į visus klausimus būtų atsakyta, kad neliktų jokių nutylėjimų, nes, akivaizdu, kad tuos nutylėjimus visuomenė pasistengs išsiaiškinti – savais būdais ir savais keliais“, – LNK Žinioms antradienį sakė šalies vadovas.

Seimas praėjusią savaitę atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Aš manau, kad tai yra Pyro pergalė.

„Aš manau, kad tai yra Pyro pergalė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, jeigu nėra ką slėpti, į visus klausimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) aiškiai galėjo atsakyti nuo pat pradžių, o dabar ši istorija „kabos ir trukdys spręsti kitus klausimus“.

Savo ruožtu antradienį prokuratūra pranešė atsisakanti pradėti tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo.

Pasak jos, nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.

Į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui, kreipėsi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija.

Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.