-
Seime – antras bandymas kurti komisiją dėl informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui 33
Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus sukurti laikinajai komisijai, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui.
Tyrimą jo atžvilgiu teisėsauga atlieka dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.
„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai turi būti daroma pavasario sesijos metu, kada susirinks darbui visi Seimo nariai. Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo. Tikimės, kad visi politikai, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jie atstovauja, norės išsiaiškinti tiesą, nes būtina užkirsti kelią kenksmingiems politikų poelgiams ateityje“, – LVŽS pranešime cituojamas jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Norint inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, siūlymą savo parašais turi paremti bent 36 parlamentarai.
Iniciatyvos su opozicija nederino
Darbo partijos lyderis, parlamentaras Andrius Mazuronis BNS sako, kad jo frakcija būtų linkusi pritarti tyrimui, tačiau kol kas prašymo paremti frakcija nesulaukė.
„Mūsų dar niekas neprašė, nežinau, tarsimės frakcijoje. Aš visą laiką maniau, kad komisiją būtų tikslinga sudaryti, beprecedentis atvejis, kai aukščiausi šalies vadovai neatsakingai elgiasi su jiems patikėta jautria informacija“, – kalbėjo politikas.
Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos atstovė Seime Orinta Leiputė tvirtina, kad partija skeptiškai vertina tokių komisijų sudarymą, įskaitant ir šią.
„Nelabai remiam tokias iniciatyvas. Jei pamenate, mes nuo partijos ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, kadangi ji atsisakė, kreipėmės į Etikos komisiją, kuri pradėjo tyrimą. „Valstiečių“ turinio dar nemačiau, jie su mūsų frakcija nediskutavo“, – BNS teigė parlamentarė.
Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Lukas Savickas BNS nurodė, kad iš esmės tyrimui pritartų, tačiau konkrečią „valstiečių“ iniciatyvą dar žada įvertinti, nes ji nebuvo derinta.
„Tokie tekstai įprastai yra derinami, šiuo atveju nebuvo derinama, reikia su juo susipažinti“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu valdantieji tyrimo palaikyti nežada, nes, anot jų, į visus klausimus jau atsakyta.
„Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. Ovčarenko, P. Peleckio / BNS nuotr.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius BNS teigė siūlantis „valstiečiams“ užsiimti „kuo nors įdomesniu“.
Antras bandymas
Kitos opozicinės Seimo frakcijos jau buvo surinkusios parašus dėl tokios laikinosios komisijos sudarymo, bet per jų inicijuotą neeilinę sesiją vasario viduryje nutarimo projektas valdančiųjų balsais buvo atmestas.
„Valstiečiai“ tąkart neprisidėjo prie neeilinės sesijos sušaukimo sakydami, kad tyrimo dėl K. Bartoševičiui galimai nutekintos informacijos reikia imtis prasidėjus eilinei pavasario sesijai, o ne paskubomis.
Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti.
Neeilinės sesijos metu į parlamentarų klausimus taip pat atsakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytė-Nielsen.
Prieš K. Bartoševičiui atsisakant mandato sausio 20 dieną, penktadienį, jos buvo susitikusios ir generalinė prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, tačiau abi tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo.
Tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.
Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
Etikos sargai tirs Seimo ir TS-LKD frakcijos vadovių elgesį K. Bartoševičiaus istorijoje 7
Tyrimas bus atliekamas pagal opozicinių socialdemokratų kreipimąsi.
Balsuojant Etikos komisijoje, ar reikia tokio tyrimo, visi opozicijos atstovai pasisakė „už“, valdančiųjų – „prieš“. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lėmė komisijos pirmininkės „valstietės“ Aušrinės Norkienės apsisprendimas.
„Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas. Valdantiesiems nepavyko ir nepavyks visko pašluoti po kilimu, kad ir kaip jie stengtųsi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime trečiadienį sakė frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas.
Socialdemokratai prašo įvertinti, ar V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems politikų elgesio principams, ar nesumenkino valstybės ir jos institucijų prestižo.
„Prašome atsakyti, ar jos nepamynė viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų skandalo dėl Kristijono Bartoševičiaus kontekste. Kilus klausimui, kaip K. Bartoševičių pasiekė žinia apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, savo pasisakymais V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sukėlė įtarimų, kad bando kažką nutylėti, nes abi kalbėjo nenuosekliai, prieštaringai“, – tvirtino O. Leiputė.
Anot socialdemokratų, V. Čmilytės-Nielsen viešai pateiktoje informacijoje apie susitikimą su generaline prokurore Nida Grunskiene esama „reikšmingų neatitikimų, jei lyginame visus jos pasisakymus, kai kurios detalės kertasi su generalinės prokurorės teiginiais“.
Prašydami įvertinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės elgesį, socialdemokratai pažymi, kad ji buvo linkusi nutylėti kai kurias aplinkybes kalbėdama apie savo kontaktus su dabar jau buvusiu Seimo nariu K. Bartoševičiumi tuo metu, kai Seimą pasiekė informacija apie prokuratūros vykdomą tyrimą.
Anksčiau socialdemokratai prašė prokuratūros atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui. Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.
Tačiau prokuratūra pranešė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.
Seimas vasario viduryje taip pat atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją konservatorių frakcijai priklausiusiam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą.
Kaip anksčiau skelbta, sausio 20-osios rytą generalinė prokurorė N. Grunskienė lankėsi pas Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir domėjosi, ar neplanuojama rengti neeilinės sesijos, bei informavo, jog ketina kreiptis dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ir prokurorė, ir Seimo vadovė teigia, kad šio politiko pavardė nebuvo įvardyta, taip pat nepasakyta, kokios frakcijos narys jis yra.
Tos pačios dienos popietę TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia sulaukusi tuo metu komandiruotėje Čilėje buvusio kolegos K. Bartoševičiaus pranešimo programėle „Signal“, kad jis ketina atsisakyti parlamentaro mandato. Po kurio laiko ji tvirtina perskambinusi K. Bartoševičiui pasiteirauti, ar jo apsisprendimas – tvirtas.
Sausio 20-osios vakarą K. Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) elektroniniu būdu pateikė prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.
Sausio 23 dieną Generalinė prokuratūra viešai pranešė, jog kreipsis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo šiam Seimo nariui, tiriant mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą bei tvirkinimą.
Kitą dieną, sausio 24-ąją, VRK panaikino K. Bartoševičiaus mandatą.
Į Seimą 2020 metais jis buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, nors nėra šios partijos narys.