„Prezidentas pažymėjo, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, demonstruoja neužtikrintumą ir blaškosi, nesugeba planuoti žingsnių į ateitį, kalbėjo apie bevaises rietenas ir neįsiklausymą. Tai – pagrįsta kritika valdantiesiems, visa tai matome ir šiandien. Žmonėmis reikia pasitikėti labiau, o politiniam elitui – užsiimti žmonių skaudulių sprendimu, o ne kiršinti visuomenę vardan siaurų politinių išskaičiavimų“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratų lyderės teigimu, į daugelį problemų savo metiniame pranešime prezidentas žvelgia iš kairiųjų pozicijų.

Krizė apnuogino problemas ir atskleidė gerovės valstybės svarbą.

„O tai reiškia jautrų požiūrį į žmonių gyvenimus ir matymą, kaip skaudžiai pandemija kirto daugeliui piliečių. Krizė apnuogino problemas ir atskleidė gerovės valstybės svarbą. Matome, kad vieni skaičiuoja per krizę išaugusius pelnus, džiaugiasi naujais ferariais ir jachtom, tuo tarpu didžioji dalis žmonių vos suduria galą su galu. Tai aiški žinutė valdantiesiems, kad reikia baigti žaisti galios žaidimus, rūšiuoti žmones į „savus“ ir „svetimus“. Nustoti dangstytis pandemija ir pagaliau realiai imtis daugeliui žmonių aktualių problemų sprendimu“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat viliasi, kad valdantieji atsižvelgs į daugelio Lietuvos gyventojų nuomonę ir prezidento siūlymą kuo greičiau Konstitucijoje įteisinti tiesioginius mero rinkimus.

„Būtų labai neišmintinga, jeigu dėl to politinėms jėgoms susitarti nepavyktų. Žmonės yra už tiesioginius mero rinkimus. Jiems svarbiausia, kad žinotų, ką renka. Laiko įteisinti tiesiogiai renkamus merus Konstitucijoje liko labai mažai, iki kitų metų vidurio turime turėti sprendimą dėl Konstitucijos keitimo. Mes, socialdemokratai, esame pateikę konkrečius siūlymus“, – priduria V. Blinkevičiūtė.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė antrąjį savo metinį pranešimą. Kaip numato šalies Konstitucija, metiniuose pranešimuose prezidentas aptaria padėtį šalyje bei Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Entuziazmas dėl referendumų suprantamas, bet būtina matyti ir rizikas

Seimo socialdemokratų frakcija sako, kad referendumas – svarbus demokratijos instrumentas; tačiau idėja visus esminius klausimus spręsti referendumais yra itin kontroversiška. Taip socialdemkratai reagavo į antradienį parlamente skaitytame metiniame pranešime prezidento Gitano Nausėdis išreiškštą palankų požiūrį į siūlymus palengvinti referendumo inicijavimo sąlygas, kad būtų galima šiuo būdu, t. y. visuotiniu balsavimu, spręsti, prezidento žodžiais, „esminius valstybės gyvenimo klausimus“.

„Kyla klausimas, kas vadinama „esminiais valstybės gyvenimo klausimais“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. „Štai siekiame iki 2,5 proc. BVP didinti gynybos finansavimą. Ką prezidentas manytų dėl referendumo šiuo klausimu?“

Štai siekiame iki 2,5 proc. BVP didinti gynybos finansavimą. Ką prezidentas manytų dėl referendumo šiuo klausimu?

Referendumas neturėtų tapti dingstimi valdžios institucijoms nusimesti atsakomybės naštą dėl vadinamųjų nepopuliarių sprendimų, įspėja socialdemokratai. „Ne vienas teisės teoretikas yra sakęs, kad referendumas ir panašios plebiscito formos nėra tinkamas būdas spręsti, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimus“, – pažymi A. Sysas.

Anot socialdemokratų, ypač tokiais klausimais, kuriais visuomenė yra susipriešinusi, įskaitant mažumų teisių ir pažeidžiamų visuomenės grupių, taip pat prieglobsčio prašančių asmenų problemas, referendumas ne tik neišspręstų, bet ir gali dramatiškai pabloginti situaciją.

Ar tai – tik baimės ir drąsos klausimas, kaip įtaigauja rezidentas? Vadinamųjų nepopuliarių klausimų sprendimas taip pat reikalauja drąsos, – pažymi socialdemokratai.

Kreipdamasis į Seimą prezidentas ragino neskirstyti Lietuvos žmonių „į „savus“ ir „svetimus“. Socialdemokratų įsitikinimu, šis raginimas taikytinas ir jautriausiems žmogaus teisių klausimams, tokiems kaip socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir mažumų teisės.

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytos kritikos logiką. Vis tik politikė akcentuoja, kad reikia atskirti rengiamą susitarimą dėl švietimo ir „Naujos kartos Lietuva” planą, kuris, anot jos, neišvengiamai siejasi su Vyriausybės programa. Apskritai valdančiųjų atstovė įsitikinusi, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo ir Ekonomikos gaivinimo planas vienas kitam neprieštarauja.

V. Targamadzė: planas parengtas į diskusijas neįtraukiant opozicinių frakcijų

Socialdemokratų frakcijos Seime narė V. Targamadzė teigia, kad valdantieji, rengdami „Naujos kartos Lietuva“ planą ir skirstydami finansavimą švietimui, neįdėjo pakankamai pastangų, siekiant į diskusijas įtraukti ir opozicines frakcijas.

„Šiuo metu kalbamės dėl principinių veiksmų, ką reikia daryti, kad susitartume ilgesniam laikotarpiui, bent dešimt metų, dėl švietimo. Kad nebūtų jis stumdomas į kairę ir į dešinę turi būti principiniai susitarimai, o jau paskui priemonės gali būti įvairios. Tačiau „Naujos kartos Lietuva“ plane mes pamatome sudėliotą schemą, kaip bus panaudojami pinigai ir t.t., visiškai nesitariant nei su frakcijomis, nei su frakcijų deleguotais asmenimis. Veiksmas vyksta, yra įgyvendinama, tai kokia tada yra ta švietimo susitarimo esmė ir prasmė“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Politikė atkreipia dėmesį, kad socialdemokratų frakcijai kyla nemažai klausimų dėl plane numatomo lėšų panaudojimo. Ji taip pat akcentuoja, kad į kylančius klausimus valdantieji nepateikia aiškių atsakymų.

„Pavyzdžiui, mums yra neaišku dėl Tūkstantmečio gimnazijų, dar nėra parengta koncepcija. Kai kreipėsi, ar Tūkstantmečio gimnazijos bus, sakė, kad finalizuojama koncepcija. Bet ką reiškia finalizuojama koncepcija? Jeigu jau planuojama, kad Tūkstantmečio gimnazijos bus ir numatyta šimtas penkiasdešimt tokių gimnazijų, tai tada reikia ir tartis“, – sakė V. Targamadzė.  

„Jeigu mes pasakome A, tai turi būti ir B. O dabar pagal pavadinimus mes niekaip nesuprantame, kaip bus įgyvendinamas ikimokyklinis ugdymas, kaip jis bus tobulinimas, nėra paaiškinama, kodėl reikia steigti Mokslinių inovacijų technologijų agentūrą“, – taip pat pabrėžė ji.

V. Targamadzė teigia, kad tai, jog jau yra praktiškai suderėtas nepasitarus su opozicinėmis Seimo frakcijomis, yra neetiška. 

„Jeigu mes jau tariamės, tai mes turime matyti visą paveikslą, į ką ir kodėl mes keičiame ir kaip mes tai darysime. O dabar tai yra sudedama nepasitarus su frakcijomis, nepasitarus su žmonėmis, kurie rengia susitarimą dėl švietimo. Manau, kad tai yra mažų mažiausiai neetiška“, – piktinosi ji.

Nors politikė pripažįsta, kad plane yra ir gerų idėjų, tačiau pagrindinė problema, pasak jos, neaišku, kaip tos idėjos siejasi su tikslais ir priemonėmis.

„Pavyzdžiui, vienoda starto pozicija visiems Lietuvos žmonėms – puiki idėja, bet kaip ją įgyvendinti, tai čia yra kitas klausimas“, – sakė parlamentarė.

„Tai iš tikrųjų yra ir gerų idėjų, negalima sakyti, kad viskas blogai, bet trūksta dialogo, trūksta tarimosi ir susitarimo. (...) Tai turi būti bendras ir platus susitarimas. O dabar mums kaip triušiui iš skrybėlės ištraukė praeitą savaitę ir mes dabar kapstomės“, – taip pat akcentavo ji.

V. Targamadzės įsitikinimu, dabartiniai plano svarstymai Seime yra tik imitacija, nes, anot jos, iki plano pateikimo datos praktiškai jau nebeliko laiko.

„Ką galima dabar padaryti, jeigu balandžio 30 dieną jau reikia pateikti planą. Per dvi savaites mes puikiai suprantame, kad sunku yra ir tikslus peržiūrėti, ir turinį, juo labiau, bendro paveikslo neturint“, – savo nuomonę išsakė Seimo narė.

Politikė teigia, kad jeigu valdančiųjų siekis iš tiesų yra nacionalinis susitarimas dėl švietimo, tai diskusijas dėl principinių pozicijų švietime reikėjo pradėti gerokai anksčiau. Vis tik V. Targamadzė teigia, kad kol kas socialdemokratų frakcija pasitraukti iš valdančiųjų organizuojamo švietimo susitarimo rengimo neketina.

„Kol kas nėra svarstymo pasitraukti iš rengiamo susitarimo, nes turime viltį, kad žmonės vis dėlto supras, kas yra susitarimas, kad dėl švietimo turime rasti sąlyčio taškus, o ne tik stumti savo idėjas. Nes susitarimo semantika yra visiškai kita“, – teigė ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: planas ir rengiamas švietimo susitarimas vienas kitam neprieštarauja

Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia suprantanti V. Targamadzės išsakytų priekaištų logiką. Vis tik švietimo susitarimo rengime dalyvaujanti politikė akcentuoja, kad reikia skirti Vyriausybės programą, kuri, pasak jos, yra susijusi su „Naujos kartos Lietuva“ planu, ir ruošiamą susitarimo projektą.

„Aš suprantu lūkestį, suprantu logiką pasisakymų, bet vis tik Vyriausybės programos įgyvendinimas yra vienas dalykas, tai yra turbūt tam tikros politinės krypties, kuri gavo pasitikėjimą formuoti Vyriausybę, požiūris. Lygiai taip pat tai yra ir Ekonomikos gaivinimo plano ištekliai į tai iš dalies nukreipti. O nacionalinis susitarimas yra kiek platesnis“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vis tik politikė sako, kad Ekonomikos gaivinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos lėšos švietimo sričiai ir rengiamas švietimo susitarimas neišvengiamai siejasi ir vienas kitam neprieštarauja.

„Gerai, kad tai siejasi, bet nėra turbūt įmanoma visko turėti vienu metu. Mes gyvename tokiu dinamišku metu ir niekas netikėjo, kad bus tokio pobūdžio pandemija, aišku buvo, galbūt, kad keisis valdžios, bet nueinantieji žadėjo vienus dalykus, pasikeitus Vyriausybei ta vizija yra kiek kitokia. Na ir dar lygiagrečiai einantis nacionalinis susitarimas dėl švietimo, jis yra platesnio pobūdžio negu šie dalykai“, – sakė parlamentarė.

„Bet aš manau, kad visų mūsų interesas tikrai yra kokybiškas švietimas ir tai niekaip neprieštarauja principams, dėl ko esame sutarę“, – pridūrė ji.

Vis tik R. Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad teigti, jog dėl „Naujos kartos Lietuva“ plane numatomo finansavimo švietimo sričiai nėra tariamasi su opozicijos frakcijomis nėra tikslu.

„Manau, kad tai yra Vyriausybės didelė dalis atsakomybės. Ir jeigu yra poreikis kalbėtis, jeigu opozicija prašo, tai yra daroma. Jeigu kalbant konkrečiai apie RRF atsigavimo fondą, jis buvo pristatinėjamas įvairiuose šakiniuose komitetuose Seime (...). Tai sakyti, kad nėra tariamasi nėra visiškai tikslu“, – sakė ji.

Valdančiųjų atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Ekonomikos atsigavimo planas yra derinamas ir su Europos Komisija.

„Aišku dabar daug siūlymų iš kai kurių komiteto kolegų arba nusivylimo, kad štai nėra numatyta dėstytojų algų padidinimui. Tai nėra tas fondas skirtas tam. Ir mes gal daug ką norėtume padaryti už tuos pinigus, bet yra tam tikros tikslinės dotacijos ir tikslinis paskirstymas. Tai nėra kažkokie absoliučiai laisvi pinigai, kur nori ten padedi, turi būti ir pagrįstumas, ir orientuota į sistemines pertvarkas, ir kitus dalykus“, – akcentavo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad parengtas Ekonomikos gaivinimo planas dar bus derinamas su Europos Komisija. Valdančiųjų atstovė taip pat mano, kad planą rengianti Vyriausybė į visus konstruktyvius opozicinių frakcijų pasiūlymus tikrai atkreips dėmesį.

Šeštadienį vykusio partijos tarybos posėdžio metu liberalų lyderė dar kartą pristatė ir liberalų pasiūlymą – įgyvendinti „Galimybių Lietuvos“ programą.

„Su tokiu valdančiųjų radikalėjimu mūsų valstybė gali pavirsti ES paraščių valstybe“, – šeštadienį vykusio partijos tarybos posėdžio metu sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, šiuo metu paminami įvairių visuomenės grupių interesai ir poreikiai.

„Seime pilasi viena už kitą bjauresnės iniciatyvos. Paralyžiuojamos profesinės savivaldos: odontologai, advokatai, notarai, statybininkai bei dar daugelio profesijų atstovai – jau ne lengvo šoko, o siaubo būsenos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime pilasi viena už kitą bjauresnės iniciatyvos.

Kitų metų siūlomas valstybės biudžetas, pasak liberalų lyderės, galėtų būti pramintas „keršto biudžetu“.

„Biudžetas sudaromas taip, tarsi gyventume apokalipsės išvakarėse – bėgte, pametant paskutinius sveiko proto likučius“, – siūlomą biudžeto projektą apibūdino V. Čmilytė-Nielsen.

Kartu ji pridūrė, kad Liberalų sąjūdis siūlo „Galimybių Lietuvos“ programą.

„Galimybės yra tai, kas gimdo iniciatyvą, leidžia kiekvienam siekti tiek savosios gerovės, tiek ir bendrojo gėrio. Gerovę kiekvienas suvokia savaip, ir tas suvokimas veikiau skiria, o ne vienija. Išlaisvinę iniciatyvą, garantavę lygias galimybes ją įgyvendinti, suradę ir įtvirtinę teisingą individo, visuomenės ir valstybės santykį, pasieksime išties realios gerovės“, – pabrėžė politikė.