"Šopkas" į Klaipėdą atvežė Krokuvos muziejininkai, dalyvavę folkloro festivalyje "Lauksnos".
Unikalios rankų darbo prakartėlės, žėrinčios įvairiausiomis spalvomis, traukė akį ornamentų ir puošybos gausa.
"Tai įprasta kalėdinė "šopka", kur mes matome kūdikėlį Jėzų, Mariją ir Juozapą. Jie vaizduojami ne Betliejuje, o Krokuvai būdingų bažnyčių maketuose. "Šopkų" gamyba labai sena ir labai svarbi krokuviečių tradicija", – pasakojo Krokuvos istorijos muziejaus atstovas Andrzejus Szoka.
Šopkų arba karališkųjų prakartėlių gamyba paplito XVI–XVII a.
Iš popierinio karkaso gaminamos gana sudėtingos bažnyčios ar katedros modelio konstrukcijos, puošiamos aliuminio folija.
Bažnyčias, kitus pastatus, taip pat karališkuosius rūmus vaizduojančių "šopkų" maketų gamyba tapo tradicine lenkų liaudies meno šaka.
Puošniausiomis laikomos Krokuvos "šopkos", kur nuo 1937-ųjų kasmet rengiamas jų konkursas.
Miestiečiai kiekvienais metais čia išrenka gražiausias "šopkas", kurios vėliau eksponuojamos Krokuvos istorijos muziejuje.
"Šopkos" įtrauktos į UNESCO paveldo sąrašą. Dar ir šiandien "šopkų" gamyba Krokuvoje labai populiari.
Šiame karališkame mieste yra bent 40 profesionalių "šopkų" meistrų – vyrų ir moterų, kurie savo kūrybą kasmet prieš Kalėdas demonstruoja šventinėse mugėse.
