Žinomi krepšinio žaidėjai broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai taip pat yra įsitraukę į čempionato stebėjimą ir pripažįsta, jog futbolas bei jo atmainos jiems yra labai artimos.

– Ar jūs vaikystėje žaidėte futbolą?

– Be abejo, vaikystėje kiemuose žaidėme visą laiką ir lažindavomės iš sulčių dėžės. Taisyklės būdavo paprastos: kas laimės – tas jas ir gaus.

– Kuris iš jūsų buvo vartininkas, o kuris – puolėjas?

– Mes dažniausiai abu būdavome vartininkai, bet kuomet išmokome labiau valdyti kamuolį, tuomet perėjome ir prie puolėjų pozicijos.

– Krepšinyje jūs labai draugiški ir palaikote vienas kitą, o ar būdavo nesutarimų žaidžiant futbolą vaikystėje?

– Nesutarimų būna ir krepšinio aikštelėje, kuomet užvaldo emocijos, noras laimėti ir atiduoti visas turimas jėgas. Išgyvenome ir pykčių, ir padrąsinimų, visada norėjome vienas iš kito išspausti maksimumą.

Esame vienas kitam geriausia motyvacija ir konkurencija, nuolat stumiame vienas kitą į priekį.

– Jei baigtumėte savo sėkmingą krepšinio karjerą, ar pradėtumėte žaisti salės futbolą?

– Mūsų Lietuvos rinktinės treneriai visada suteikdavo galimybę žaisti futbolą, nes šis sportas atskleidžia visiškai kitokias emocijas, o žaidžiant dirba skirtingi kojų raumenys.

Žinoma, pergyvendavome dėl traumų, kadangi nesame profesionalai futbolo srityje, bet visuomet labai patiko. Po krepšinio, futbolas mums yra artimiausia sporto šaka.

– Kiek yra svarbūs arenoje esantys sirgaliai, kokias emocijas jie sukelia?

– Sirgaliai yra pagrindinis rungtynių variklis. Mes žaidžiame dėl fanų, todėl mums yra itin svarbus jų palaikymas. Kuo daugiau ateina žiūrovų, tuo mes stipriau jaučiame emocijas. Net jaunystėje, kol kiemo merginos nesusirinkdavo, Kšištofas nežaisdavo susikaupęs.

Kai esi žaidėjas, rungtynės arenoje yra tavo darbas ir viskas krenta ant tavo pečių, o kai atsiduri žiūrovo vietoje, tu sergi už tą komandą, kuri tau labiausiai patinka, kaip už savo vaikus. Kai esi sirgalius, tu maža dalele jauti, lyg prisidėjai prie komandos pergalės, nes palaikymas yra tikrai be galo svarbus.

– Kurią komandą palaikote pasaulio salės futbolo čempionate?

– Žinoma, palaikėme Lietuvos rinktinę, bet šiuo metu neturime konkretaus favorito. Na, bet jeigu reikėtų rinktis iš dabartinių komandų, tuomet linktume prie brazilų.

– O kaip dėl pasaulio salės futbolo čempionų argentiniečių?

– Mes už brazilus, nes Argentinos krepšinio rinktinė nemažai skriaudos padarė mūsų rinktinei.

*****

Turnyre jau rytoj startuoja pusfinalio etapas. Trečiadienį 20 valandą Kauno arenoje įspūdingame derbyje susitiks Brazilijos ir Argentinos komandos, o ketvirtadienį tuo pačiu metu Kauno arenoje susirungs Portugalija ir Kazachstanas.

Šį vakarą laidoje „Gero vakaro šou“ broliai Lavrinovičiai prisimins, kad kai Kšištofas žaidė Rusijoje, o Darjušas – Ispanijoje, jie gavo rekordinę sąskaitą už pokalbius telefonu. „Labai keista, bet kol reikėdavo mokėti už telefoną ir nebuvo tokių priemonių kaip skypas, viberis, watsappas, tai mes kalbėdavome daug daugiau, o kai atsirado, tai mes kalbam mažiau. Aišku, atsirado šeimos, mažiau laiko. Aš tikrai atsimenu, kai žaidžiau Rusijoje, brolis Ispanijoje, tai ojėtau, kokia sąskaita atėjo. Daugiau nei 3000 eurų“, – prisimena Kšištofas.

Krepšininkai su nostalgija prisimena ir žaidimą Lietuvos rinktinėje. Laidos vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui pasidomėjus, ar olimpiniame kaimelyje vykdavo puotos, Darjušas atskleidė, kad švęsdavo tie, kurie jau būdavo baigę savo pasirodymą žaidynėse: „Be abejo, ten yra ir diskoteka!“ – pasakojo Darjušas. Kalbėdami apie rinktinės pasirodymus artėjančiuose turnyruose broliai Lavrinovičiai nusiteikę optimistiškai: „Jeigu pažiūrėtume į praeitį, kai tik keičiasi treneris, tai pirmi metai duoda savo vaisių: Su Butautu Europos čempionate Ispanijoje – bronza, su Jonu Kazlausku – Europos sidabras, su Antanu Sereika – auksas. Statistika rodo, kad viskas bus gerai“, – analizavo rinktinės veteranai.

J. Jankevičiui paklausus, ar broliai dar planuoja keliauti į NBA, šie nepasimetė: „Nebent Kuziai prakaitą nušluostyt“. Apie karjeros pabaigą krepšininkai dar labai nesvarsto, bet vieną po kito vardija užsiėmimu, kuriais galėtų užsidirbti pragyvenimui, kai nebežais krepšinio: žvejyba, grybavimas, uogavimas. Tiesa, verslininkais būti jie esą negalėtų. „Versle turi būti kaip ryklys, piktas, žiaurus, o mes gi su broliu... nu ką... kokie mes verslininkai“, – sako K. Lavrinovičius.

Ar broliai Lavrinovičiai planuoja trenerių karjerą? Kaip jiems seksis laidos vedėjų pasiūlytame žaidime spėlioti faktus apie krepšinį ir atpažinti vaikų dainuojamus krepšinio hitus?

Taip pat laidoje „Gero vakaro šou“ – išskirtinė pažintis su Žalgiriniu, kuris ne tik pakartos savo šokį su arenos apsaugos darbuotoju, bet ir pasirodys be kostiumo.

Kokios sporto šakos čempionas slepiasi po Žalgirinio kauke? Kiek sveria kostiumas ir po kelių minučių jame pasiekiama pirties temperatūra? Visi atsakymai, o taip pat vaikų pasisakymai apie krepšinį ir krepšininkus – šį vakarą 20 val. laidoje „Gero vakaro šou“ per TV3.

„Cido“ arenoje vykusio renginio organizatoriai sako, kad šį pasiekimą, kartu su bandytų metimų skaičiumi, sieks užregistruoti Gineso rekordų knygoje.

Rekordo siekė daugiau kaip 200 žmonių, kurie metė 8860 kartus. Pirmieji prie baudų metimo linijos stojo Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubo sportininkai ir administracijos darbuotojai.

Vėliau kamuolį į rankas ėmė nuo visai mažų krepšinio gerbėjų iki itin solidaus amžiaus: jauniausio dalyvio amžius tesiekė 6 metus, o vyriausio – 72-ejus.

Dalyviai rinkosi pačius įvairiausius metimo stilius, būdus ar kiek kartų mesti. Daugiausia baudų metęs dalyvis atliko 200 metimų iš eilės, iš kurių pataikė 144 kartus.

Pasak pranešimo, metikams buvo sudarytos sąlygos pasitreniruoti, prieš metant rekordinius baudų metimus, o savo malonumui pamėtyti galėjo ir žiūrovai. Renginio atidarymo metu baudų mėtymo pamokėlę pravedė taiklumu nuo baudų metimų linijos pasižymintys broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai.

„Maloniai nustebino norinčiųjų dalyvauti rekordo siekime skaičius. Prieš renginį galvojome, kad darysime pertraukėles, tačiau metikų buvo tiek, kad kamuolys nepaliaujamai skriejo lanko link. Svarbiausia ne tai, kad pasiekėme galimai oficialų pasaulio rekordą, o tai, kokia puiki nuotaika lydėjo renginį ir jo dalyvius“, – sakė renginį organizavusios „Cido“ arenos vadovas Tomas Inčikas.

Tai bus jau antrasis pasaulio rekordo siekimas „Cido“ arenoje. Praėjusių metų rugsėjį 251 dviratininkai per 24 valandas drauge įveikė 648 kilometrus. Šis pasiekimas yra pripažintas Lietuvos rekordu, tačiau oficialaus Gineso rekordų knygos patvirtinimo kol kas laukiama.