– Kokiu laiku geriausia migdyti vaikus? Kaip įpratinti juos gultis tuo pačiu metu?

– Fiziologinis miego poreikis priklauso nuo amžiaus: vienerių metų mažyliui per parą reikia 13–14 val. miego, penkerių metų – 9–10 val. Kada vaikui gultis ir keltis vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga – kiekvienas mažylis kitoks, tačiau, kaip ten bebūtų, tėvams labai svarbu paisyti jo fiziologinius poreikius ir padėti laikytis poilsio bei būdravimo režimo.

Tėvai turi pamažu vaiką pratinti prie rutininės dienotvarkės – rutina tapęs miegui pasiruošimo laikas ir jo ritualai mažylį ramins, nuteiks poilsiui. Vakarus reiktų leisti ramiai – atsisakyti aktyvių žaidimų, šėlionių, vengti piktumų ir barnių. Įpročių formavimą palengvins asociatyvūs su miegu dalykai: šilto pieno stiklinė, knygelės skaitymas, paveiksliukų peržiūra ir t.t. Mažyliams iki 3 metų amžiaus miegoti savo lovytėje padeda vadinamas "miego brolis" – daiktas, primenantis motinos šilumą: minkštas žaisliukas, maža pagalvėlė, skiautelė audinio – "merliukas".

Ramesnio charakterio vaikui nebus sunku – apsipras per kelias dienas, kur kas daugiau kantrybės reikės prie naujo ritmo pripratinti aktyvų mažylį.

Labai svarbu, kad vaikas būtų migdomas tame pačiame kambaryje ir toje pačioje lovytėje: užmigdžius vaiką tėvų lovoje ir miegantį nunešus į jo lovytę gali tekti jį migdyti iš naujo – prabudęs ne ten, kur užmigo, mažylis išsigąs, ims verkti, gali nevalingai pradėti šlapintis. Savo įprastoje miegui aplinkoje vaikas jaučiasi saugiai, pasitiki aplinka ir suaugusiais.

Rutina tapęs miegui pasiruošimo laikas ir jo ritualai vaiką ramins, nuteiks poilsiui.

– Sunkiau užmiega ūmesnio būdo vaikai...

– Vaiko elgesys priklauso nuo jo individualių temperamento savybių ir nuo suaugusiųjų elgesio. Impulsyvesnio būdo mažylį auginantys tėvai neretai netekę jėgų pasiduoda jo norams – leidžia ilgiau sėdėti prie televizoriaus, žaisti. Tokiu būdu išblaškomas miegas – vaikas tampa irzlus, verksmingas. Ne visi tėvai žino, kaip elgtis tokiu atveju: kiek savitvardos ir tvarkos galima tikėtis iš mažylio, barti, reikalauti – gal jis per mažas? Taikstytis, nuolaidžiauti nepatartina: primityvieji įtampos nuleidimo būdai, netinkamas elgesys gali sulėtinti vaiko intelektinę raidą. Jeigu tokį jo elgesį tėvai toleruos, nesieks, kad atžala elgtųsi tinkamai, mažylis taip ir nesupras, kas yra atsakomybė, disciplina.

– Gana dažnai sunkiai užmiegantį mažylį tėvai pasiima į lovą. Ar šis problemos sprendimo būdas efektyvus?

– Kartu su suaugusiais vienoje lovoje miegantis mažylis nėra geras sprendimas, kartais toks miego būdas netiesiogiai tampa tėvų skyrybų priežastimi. Jeigu vaiko mama arba tėtis prieštarauja tam, kad vaikas miegotų savo lovoje, kyla klausimas, dėl ko tai jam/jai patogu ir ko tuo siekiama? Vaikas intuityviai jaučia tėvų nuotaiką, myli jie vienas kitą ar ne. Nedraugiški tėvų santykiai gali atsiliepti vaiko sveikatai arba pabloginti jo elgesį. Kad išvengti skaudžių pasekmių šeimai, 3 metų vaiką jau reikia pratinti miegoti savarankiškai savo kambaryje.

Oksana Čekavičienė. 

– Patarkite tėvams, kaip tai padaryti lengviau?

– Paguldyti ir užmigdyti atžalą gali tiek tėtis, tiek mama. Vaikams patinka pabūti vieniems su vienu iš tėvelių, intymiai pasikalbėti, paslapukauti – jie mielai laukia šio laiko prieš užmigdami. Jeigu tėvai jį atidžiai išklauso, pasikalba, sutvirtėja abipusis pasitikėjimas – mažylis įpranta su tėvais būti atviras. Prie jo lovelės ilgai užsisėdėti nereikia. Jei vienas iš pasiruošimo miegui ritualų – pasaka, leiskite vaikui išsirinkti knygelę, paskaitykite pasakėlę ir palinkėkite labos nakties. Tuo atveju, kai vaikas nerimsta, įkyriai kviečiasi tėvus ateiti arba pats skverbiasi į jų kambarį, nebarkite, o ramiai pasakykite: "Suprantu, kad nori ilgiau pabūti su manimi, bet dabar atėjo laikas man pabūti su tėčiu/mama". Vaikai turi žinoti, kad yra santykių ir situacijų, kuriose jie negali dalyvauti.

Dažno vaiko pasiteisinimas – jo kambaryje gyvenančios įsivaizduojamos pabaisos, gyviai. Tėvai turėtų pasidomėti ar šios baimės realios, ar tai tik įrankis jo manipuliacijoms. Kadangi realios baimės turi savo pagrindą, pasidomėkite, ką vaikas matė per televizorių, gal žaidė telefonu ar nugirdo suaugusiųjų pokalbį. Pasisodinkite mažylį ant kelių, apkabinkite ir nuraminkite sakydami, kad jus visada esate šalia ir, jeigu tik reikės, jam būtinai padėsite. Įprastai vaikui to ir užtenka. Galite jam padėti susirasti saugumo objektą, kurį laikytų savo lovoje – kokį mielą žaisliuką, prie lovelės pastatyti blausų šviestuvą su muzikėle. Atidžiai rinkitės prieš miegą skaitomas pasakas: jų turinys turi būti gražus, be aktyvių elementų – tokios pasakos nesujauks vaiko vaizduotės, nekels baimių.

– Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai bandydami pripratinti vaiką miegoti atskirai?

– Pažadai ir nerealios viltys. Negalėdami užmigdyti vaiko jie jam pažada mažai tikėtinus dalykus, pavyzdžiui, "jei miegosi savo lovoje, rytoj eisime į zoologijos sodą". O rytoj atsiranda skubių darbų arba staiga pradeda lyti ir į zoologijos sodą vaiko niekas neveda. Vaikas jaučiasi apgautas, nemylimas, kyla mintys, ar gali pasitikėti tėvais. Pažadai mažiesiems sukelia nerealias viltis – jų vaikams niekada nereikėtų nei duoti, nei iš jų reikalauti.

Neigiamai veikia ir papirkinėjimas: "Jei miegosi savo kambaryje, į taupyklę įmesiu pinigėlių" – tokia tėvų pozicija formuoja neteisingą požiūrį į vertybes. Ilgainiui papirkinėjimas gali tapti vienintelė tėvų atperkančioji meilė vaikui, materialumo sureikšminimas iškreips jo pasaulio, žmonių santykių suvokimą.

Tikrą grėsmę vaikų psichinei sveikatai ir efektyviam tarpusavio bendravimui kelia suaugusiųjų sarkazmas. "Kuo tu save laikai? Tu per didelis tokioms kvailystėms, kaip miegoti su mama vienoje lovoje", "Kas darosi – gal į lėliuką pavirtai, kad šalia tavęs turiu sėdėti visą valandą?" – tokių posakių, asmenybę žeidžiančių etikečių auklėjime geriau vengti. Vaiko menkinimas sukelia atsakomąsias reakcijas – keršto fantazijas ir agresyvų puolimą. Jo jausmus žeidžia ir nepasitikėjimas, laikymas melagiu. Maži vaikai meluoja savigynos tikslais, todėl nereikia skubėti jų smerkti – atidžiau įsižiūrėkite, kas slypi už to melo. Jeigu vaikas pasakoja, kad nenori miegoti vienas, nes bijo įsivaizduojamų piktų kačių, bet gyvenime šios gyvūnėlius myli, pagalvokite, gal jis nerimauja, baiminasi miegodamas savo kambaryje. Šiuo atveju jam praverstų priminti: "Mačiau, kaip tu žaidei su katyte, tau ji patiko ir tu jai patikai. Tikriausiai nerimauji ir bijai pradėti miegoti atskirai nuo mūsų?". Tai vaikui bus švelni, bet labai svarbi pamoka: "Mama supranta mane. Aš galiu jai pasakyti savo bėdas".

Amerikos pediatrų akademija ir toliau tvirtina, kad kūdikiai turėtų miegoti ant nugaros, ant tuščio paviršiaus be žaislų ir antklodžių. Šios rekomendacijos galioja nuo 10-ojo dešimtmečio ir kūdikių staigios mirties atvejų skaičių sumažino maždaug 50-čia procentų.

Vis dėlto Jungtinėse Valstijose dėl su miegu susijusių priežasčių, tarp jų – staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS), atsitiktinio uždusimo ir pasismaugimo, kasmet dar miršta maždaug 3,5 tūkst. vaikų.

Pagrindinis rekomendacijų pakeitimas yra raginimas, kad mažiausiai šešis mėnesius, o jei įmanoma – iki metų, kūdikiai miegotų tėvų kambaryje, bet ne tėvų lovoje. „Tėvai niekada neturėtų guldyti kūdikio ant sofos ar fotelio – nei vienų, nei palikti miegoti su kitu asmeniu, – sakė pagrindinė autorė Rachel Moon (Reičel Mun). – Žinome, kad šie paviršiai yra itin pavojingi“.

„Niekada nepamirši“

Ekspertai sako, jog raginimas tėvams migdyti vaikus ant nugaros, o ne ant pilvo padėjo staigios kūdikių mirties atvejų sumažinti nuo 120 atvejų 100-ui tūkst. kūdikių 1992 metais iki 56 atvejų 100-ui tūkst. kūdikių (2001 metais). Sumažėjimas – 53 proc. per vieną dešimtmetį. Ši rekomendacija tebegalioja.

SKMS atvejų skaičius pastaraisiais metais stabilizavosi, bet tai vis tiek yra pagrindinė kūdikių nuo vieno mėnesio iki vienų metų mirties priežastis. Vaikai gali įsipainioti į patalynę ar uždusti po apsauginėmis lovyčių sienelėmis ar žaislais, būti suspausti sofos ar fotelio kampe, perkaisti arba paprasčiausiai nustoti kvėpuoti be jokios aiškios priežasties.

„Tai tiesiog tragiška“, – sakė Šiaurės Vestčesterio ligoninės pediatrijos skyriaus vadovas Peteris Richelas (Piteris Ričelas). Jis prisimena per pastaruosius 26 metus dėl staigios kūdikių mirties praradęs du pacientus: keturių mėnesių berniuką ir dviejų savaičių mergytę. „Dažnai nebūna nieko konkretaus, ką būtų galima nurodyti – tik tai, kad jie tarsi atimami, – sakė jis. – Tokių dalykų niekada nepamirši“.

Kiti su SKMS siejami rizikos veiksniai yra rūkymas namuose, narkotikų ar alkoholio poveikis.

Pasak P. Richelo, naujoji politika reiškia, kad gydytojai turės keisti kai kurias seniai galiojančias savo rekomendacijas. „Daugelis pediatrų pataria nuo dviejų mėnesių amžiaus vaikus perkelti į jų atskirą kambarį su kontrolės prietaisu, kad būtų galima išgirsti jų verksmą išalkus, – sakė jis. – (Mūsų išvados) prieštarauja šiam įprastam patarimui. Ir tai yra gerai, nes jeigu (naujos rekomendacijos) gelbsti gyvybes, mes visi tai palaikome“.

Naujausi duomenys

Naujoji politika išdėstoma straipsnyje „SKMS ir kiti su miegu susiję kūdikių mirties atvejai: atnaujintos 2016 metų rekomendacijos dėl saugios kūdikių miego aplinkos“. Pirmadienį jos bus pateiktos per Amerikos pediatrų akademijos nacionalinę konferenciją San Fransiske.

„Svarbiausia yra atsiminti, kad vaikiškoje lovelėje neturėtų būti jokių palaidų daiktų, kurie galėtų nulemti pasismaugimą ar uždusimą“, – sakė Robertas Glatteris (Robertas Glateris) iš Lenoks Hilo ligoninės, kuris nedalyvavo šiame tyrime. „Tai reiškia, kad tuščia aplinka yra saugiausia“, – pažymėjo jis.

Amerikos pediatrų akademija taip pat rekomenduoja naujagimio ir motinos odos prie odos kontaktą „iškart po gimimo, mažiausiai valandai, kai tik motina yra mediciniškai stabili ir pabunda“.

Be to, rekomenduojamas maitinimas krūtimi, tačiau motinos yra raginamos po to perkelti kūdikį į atskirą miegojimo erdvę. „Jeigu maitinate savo kūdikį ir galvojate, kad yra bent menkiausia tikimybė jums užmigti, maitinkite kūdikį savo lovoje, o ne ant sofos ar fotelio“, – sakė viena autorių Lori Feldman-Winter (Lori Feldman-Vinter), darbo grupės dėl SKMS narė. „Jei užmiegate, vos prabudusi užtikrinkite, kad kūdikis būtų perkeltas į savo lovelę“, – sakė ji.

Didžiausias SKMS pavojus yra nuo vieno iki keturių mėnesių amžiaus. Vyresni nei aštuonių mėnesių vaikai nuo SKMS miršta retai. Tarp kitų strategijų yra žindukas miego metu ir visi rekomenduojami skiepai.

Tėvai perspėjami nenaudoti brangių mobiliųjų auklių, trikampių pagalvių ar pozicionavimo priemonių, kurios gali būti pardavinėjamos kaip produktai, mažinantys SKMS riziką. „Mes žinome, kad galime užtikrinti didesnį vaiko saugumą neišleisdami daug pinigų kūdikių stebėjimo prietaisams – vien paprastomis atsargumo priemonėmis“, – sakė R. Moon.