„Šis vizitas vyksta tokiu metu, kai Ukrainai reikia visokeriopos paramos kovoje už laisvę“, – žurnalistams Ukrainos sostinėje sakė R. Habeckas.

„Ir tai yra kova už laisvę, tai yra svarbus dalykas, kurio pasaulis, Europa ir Vokietija neturi pamiršti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukraina kovoja už vertybes, kurios apibrėžia Europą.

Kelionė surengta po to, kai Vokietija savaitgalį paskelbė siunčianti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“. Kyjivas buvo paprašęs Berlyno skubiai padėti atremti rusų atakas.

Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad šalies kariuomenei trūksta ginkluotės Rusijos raketoms ir dronams numušti. Savo ruožtu Maskva intensyvina išpuolius prieš ukrainiečių energetikos infrastruktūrą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius skubiai pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų.

R. Habeckas, kurį kelionėje lydi verslo delegacija, kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis taip pat susitiks su ukrainiečių pareigūnais aptarti skubios pagalbos ir verslo ryšių, taip pat pasirengimo birželį Berlyne vyksiančiai kasmetinei Ukrainos atstatymo konferencijai, sakoma Vokietijos ekonomikos ministerijos pranešime.

„Visapusiška parama Ukrainai taip pat apima paramą atspariam energijos tiekimui ir atstatymui. Kad tai pavyktų, labai svarbios privataus sektoriaus investicijos“, – pareiškime cituojamas R. Habeckas.

Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios visos Ukrainos atstatymo išlaidos siekia mažiausiai 486 mlrd. JAV dolerių (455 mlrd. eurų).

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.

Pasak R. Umerovo, Lietuvos žmonės labai gerai pažįsta priešą, kuris kariauja su Ukraina.

„Esu dėkingas Laurynui ir jo šaliai už paramą, kuri mums ypač vertinga“, – pabrėžė Ukrainos gynybos ministras.

Ukrainos atstovai išsamiai informavo Lietuvos delegaciją apie situaciją mūšio lauke, apie neatidėliotinus Ukrainos karinius poreikius.

R. Umerovas pažymėjo, kad Lietuvos lyderystė išminavimo ir dronų koalicijose yra nepaprastai svarbi Ukrainos gynybai.

Po derybų pasirašytas ketinimų protokolas suteiks dar didesnę dinamiką Ukrainos žemės išminavimo darbams.

Pažymint Lietuvos indėlį į Ukrainos gynybą nuo agresoriaus L. Kasčiūnui buvo įteiktas Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas.

„Ukrinform“ primena, kad balandžio 10 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su L. Kasčiūnu aptarė tolesnę visapusišką paramą Ukrainai.

Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gali pažadėti, kad Ukrainos valstybė ir Kyjivas niekada nepateks į rusų rankas, A. Blinkenas atsakė: „Esu tikras, kad mes tą jau pažadėjome. Kitaip tariant, to nebus, to niekada nebus“.

Jis pridūrė, kad tik prasidėjus Rusijos agresijai 2022 m. JAV manė, jog egzistuoja tikimybė, kad Kyjivas kris.

„Tačiau neįtikėtinas Ukrainos žmonių pasipriešinimas ir pagalba, kurią Ukrainai suteikė Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir kitos šalys lėmė, kad V. Putino troškimas užkariauti visą šalį, nušluoti ją nuo žemės paviršiaus, prijungti ją prie didesnės Rusijos, neišsipildė ir neišsipildys“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Jo teigimu, nuo pat plataus masto invazijos pradžios prezidentas Joe Bidenas buvo tikras dėl dviejų dalykų – kad JAV turi dėti visas įmanomas pastangas padėti Ukrainai ir išvengti karo su Rusija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinken balandžio 2 d. Paryžiuje įvykusiame susitikime dar kartą užtvirtino savo bendrą poziciją toliau teikti pagalbą Ukrainai.

„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Kyjive po Rusijos raketų atakos centriniame Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.

Miesto vadovo duomenimis, raketos nuolaužų buvo apgadintas negyvenamasis triaukštis pastatas – vienos ugdymo įstaigos sporto salė.

„Per šiandieninę priešo ataką, ačiū Dievui, nebuvo pataikyta į daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Ir kol kas aukų nėra“, – „Telegram“ nurodė V. Klyčko.

Tai priminimas, kad Ukrainai skubiai reikia didesnės oro gynybos, ypač „Patriot“ sistemų ir raketų, galinčių atremti bet kokią Rusijos ataką.

„Šalia sugriautų valstybinės ugdymo įstaigos patalpų yra bendrabutis, kuriame buvo daug žmonių. Laimei, žalos nebuvo ir niekas nenukentėjo“, – parašė meras.

Gelbėjimo tarnybos sakė, kad po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Darnycios ir Solomjankos rajonuose nuo raketų nuolaužų nukentėjo keli gyvenamieji namai.

Taip pat buvo iškvietimų į Dnipro rajoną, sakė meras.

„Privalome sustabdyti šį terorą“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Ukrainos pagalbos tarnyboms, policijai ir kitiems darbuotojams, likviduojantiems rytinės Rusijos atakos Kyjive padarinius.

„Rusijos teroristai sostinę atakavo balistinėmis raketomis. Deja, paprastame miesto rajone padaryta žalos. Šiuo metu žinoma apie penkis nukentėjusiuosius. Toliau naršoma po griuvėsius“, – parašė jis „Telegram“, kai nukentėjusiųjų skaičius siekė penkis.

„Nepavargstame kartoti, kad Ukrainai reikia daugiau oro gynybos. Tai mūsų miestų saugumas ir išgelbėtos žmonių gyvybės. Mes visi pasaulyje, kurie gerbiame ir saugome gyvybę, privalome sustabdyti šį terorą“, – pridūrė prezidentas.

Sostinėje pirmadienį buvo sunaikintos dvi rusų balistinės raketos, „Telegram“ paskelbė oro pajėgos.

Rusija smogė Kyjivui dviem balistinėmis raketomis iš laikinai okupuoto Krymo.

Keliomis valandomis anksčiau buvo pranešta, kad per Rusijos dronų ataką pietų Ukrainoje buvo sužeisti keli žmonės. Ukrainos oro pajėgos sakė sunaikinusios aštuonis iš devynių atakos dronų.

„Šį rytą Rusija vėl atakuoja Ukrainą hipergarsinėmis raketomis. Garsūs sprogimai Kyjive“, – socialiniuose tinkluose rašė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink (Bridžit Brink).

„Ukrainai dabar reikia mūsų pagalbos. Negalima švaistyti nė akimirkos“, – pridūrė ji, užsimindama apie 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketą, įstrigusį JAV Kongrese.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, pasak jo, matyti, kaip į slėptuvę bėga moksleiviai.

„Tai priminimas, kad Ukrainai skubiai reikia didesnės oro gynybos, ypač „Patriot“ sistemų ir raketų, galinčių atremti bet kokią Rusijos ataką“, – rašė jis.

Ukraina jau seniai prašo savo sąjungininkų daugiau oro gynybos pajėgumų, Rusijai intensyvinant atakas visoje šalyje.

Sekmadienio smūgiai suduoti kitą dieną po to, kai Rusijos kariuomenė pranešė užėmusi Ukrainos Ivanivskės kaimą į vakarus nuo Bachmuto.

„Sprogimai sostinėje. Oro gynyba veikia. Nepalikite slėptuvių“, – sekmadienį „Telegram“ paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad taip pat buvo atakuotas pietinis Stryjaus rajonas, esantis netoli sienos su Lenkija.

Anksčiau Ukrainoje buvo paskelbtas visos šalies oro pavojus, kuriuo buvo perspėjama apie iš Rusijos strateginių bombonešių Tu-95MS paleistas sparnuotąsias raketas. Perspėjimas buvo atšauktas maždaug po dviejų valandų.

Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad raketos į sostinę buvo leidžiamos grupėmis per trečią prieš auštant surengtą ataką per keturias dienas.

Preliminariais duomenimis, aukų ar didesnės žalos nebuvo, sakė jis, o oro gynyba pataikė į „maždaug tuziną“ raketų.

„Priešas tęsia masinį raketų terorą prieš Ukrainą, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė S. Popko. – Jis neatsisako savo tikslo bet kokia kaina sunaikinti Kyjivą.“

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink (Bridžit Brink) taip pat atkreipė dėmesį į pastaruoju metu padažnėjusias atakas.

„Rusija ir toliau beatodairiškai leidžia dronus ir raketas, nepaisydama milijonų civilių gyventojų, pažeisdama tarptautinę teisę“, – rašė B. Brink socialiniame tinkle „X“.

Dronai, raketos

Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad į regioną buvo paleista apie 20 raketų ir septyni Irano gamybos dronai „Shahed“.

„Jos buvo nukreiptos į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – nurodė meras.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė (RSZ) pranešė, kad jos pajėgos yra padidintos parengties būklės dėl „intensyvios Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veiklos šiąnakt“ ir raketų atakų Ukrainoje.

„Aktyvuotos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o RSZ nuolat stebi padėtį“, – teigė ji.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas.

Kyivas, kuris daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto karui susiduria su ginklų ir karių stygiumi, pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų ir perkelti kovas į Rusijos teritoriją.

Šeštadienį per kelias oro atakas su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione žuvo du žmonės ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Toliau į rytus Samaros regione per drono ataką kilo gaisras didelėje naftos perdirbimo gamykloje – tai buvo naujausias iš daugelio smūgių Rusijos energetikos pramonei.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ parašė, kad per dronų ir oro atakas nukentėjo du jo regiono rajonai ir regiono sostinė Belgorodas.

V. Gladkovas teigė, kad sugriuvus trims daugiabučio namo balkonams žuvo žmogus.

Vėliau šeštadienį Rusija pranešė, kad atrėmė Ukrainos raketų, paleistų į Sevastopolio miestą Kryme, kurį ji neteisėtai aneksavo 2014 metais, ugnį.

Maskvos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad nuo raketų nuolaužų žuvo 65 metų gyventojas, o dar keturi žmonės buvo sužeisti.

„Tai buvo didžiausia ataka pastaruoju metu“, – sakė jis.

Teritoriniai laimėjimai

Maskva suintensyvino savo atakas – penktadienį paleido dešimtis raketų ir dešimtis sprogstamųjų dronų, nukreiptų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos taip pat paskelbė perėmusi kelių ties fronto linija esančių gyvenviečių kontrolę.

Praėjusį mėnesį užimta Avdijivka, esanti netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, buvo pirmasis didelis Rusijos teritorinis laimėjimas nuo tada, kai prieš 10 mėnesių buvo užimtas nuniokotas Bachmuto miestas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino šią sėkmę kaip ženklą, kad Rusijos pajėgos grįžta į puolimą.

V. Putinas taip pat siekė susieti Kyjivą su 130 gyvybių pareikalavusiu išpuoliu Maskvos koncertų salėje, sakydamas, kad keturi nusikaltėliai buvo sulaikyti keliaujantys Ukrainos link.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad nematė jokių Ukrainos dalyvavimo „Crocus City Hall“ išpuolyje požymių. Atsakomybę už jį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Nuo 5 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku buvo girdėti dešimtys garsių sprogimų ir priešlėktuvinės gynybos ugnies garsai.

„Raketos nuolaužos nukrito ant vaikų darželio Sviatošyno rajone“, – per „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Jis nurodė, kad dega daugiabutis namas bei kažkiek automobilių kituose rajonuose.

Pasak V. Klyčko, sostinėje buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, įskaitant vaiką. Du sužeistieji hospitalizuoti, o kitiems pagalba buvo suteikta įvykio vietoje.

Šeši žmonės nukentėjo sostinės Ševčenkos rajone, o keturi – Sviatošyno rajone, pridūrė meras.

Kijivo karinė administracija „Telegram“ rašė, kad ataka truko tris valandas ir kad tarp sužeistųjų yra 11 metų mergaitė.

Tuo metu Ukrainos oro pajėgos per „Telegram“ paskelbė, kad rusai atakavo dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ (KN-23)/Ch-47M2 „Kinžal“ iš Rusijos teritorijos ir 29 sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555, paleistomis iš 11 strateginių bombonešių Tu-95MS.

Pranešime sakoma, kad pagrindinis atakos taikinys buvo Kyjivas.

Raketos nuolaužos nukrito ant vaikų darželio Sviatošyno rajone.

Oro pajėgos skelbia numušusios visas raketas virš Kijivo ir jo regiono.

Praėjusį kartą dideli Rusijos smūgiai Ukrainos sostinei buvo suduoti sausio pabaigoje.

Ketvirtadienio ataka surengta kitą dieną po to, kai ir Ukrainoje, ir Rusijoje per oro smūgius žuvo keli civiliai.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad trečiadienį Charkive rusų paleista raketa pražudė penkis žmones ir kad kiti devyni žmonės buvo sužeisti, o dar penki – dingo be žinios.

Be to, per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą netoli Ukrainos pietuose esančio Chersono žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Vienas žmogus žuvo šiaurės rytinėje Sumų srityje, o dar du – rytiniame Donecko regione.

Kitoje sienos pusėje Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas trečiadienį paskelbė, kad čia per kelias atakas žuvo trys žmonės: du pasienio rajone, kur vyko oro smūgiai ir ginkluotų grupių įsiveržimai iš Ukrainos, o dar vienas – srities centre Belgorode, šrapneliui pataikius į automobilį.

Katalikų lyderis supykdė Kyjivą po to, kai šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, kuri per karą užgrobė didelę jos teritorijos dalį.

„Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina pažadėjo neatsisakyti jokios savo teritorijos dalies Rusijos naudai.

„Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėti drąsos derėtis“, – Kyjivo pyktį pakurstė šie popiežiaus žodžiai.

D. Kuleba paragino pagyvenusį pontifiką stoti „į gėrio pusę“, o ne statyti priešingas puses „į vieną gretą ir vadinti tai „derybomis“.

Jis taip pat užsiminė apie kai kuriuos katalikų bažnyčios atstovus, Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavusius su nacių pajėgomis.

Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų.

„Kartu, kalbant apie baltą vėliavą, mes žinome šią Vatikano strategiją iš XX amžiaus pirmosios pusės“, – sakė D. Kuleba.

„Raginu nekartoti praeities klaidų ir palaikyti Ukrainą bei jos žmones teisingoje kovoje už savo gyvybes“, – pridūrė jis.

Jis taip pat padėkojo popiežiui Pranciškui už jo „nuolatines maldas už taiką“ ir sakė, kad Kyjivas tikisi, jog dvasininkas apsilankys Ukrainoje.

„Mes ir toliau viliamės, kad po dvejus metus trukusio niokojančio karo Europos širdyje pontifikas ras progą apsilankyti Ukrainoje su apaštališkuoju vizitu ir paremti daugiau kaip milijoną Ukrainos katalikų, daugiau kaip penkis milijonus graikų katalikų ir visus ukrainiečius“, – sakė D. Kuleba.

Popiežius Pranciškus Šveicarijos televizijos šeštadienį paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje šalis „derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“.

Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės, o pernai sulaukė kaltinimų skleidžiant imperinę propagandą vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.

Tai pranešama Suomijos aplinkos ir klimato ministerijos svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“.

Kaip rašoma pranešime spaudai, K. Mykkänenas aptars karo padarytą ekologinę žalą, energetikos situaciją Ukrainoje ir Suomijos paramą Ukrainos atkūrimui bei pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui.

„Be didžiulių žmonių kančių, agresyvus Rusijos karas taip pat padarė milžinišką žalą aplinkai. Ukraina ir jos žmonės kentės nuo jo padarinių ir tolimoje ateityje“, – pažymima pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Suomija suteiks Ukrainai techninę pagalbą kuriant nacionalinę vandens ir biologinės įvairovės ekologinės stebėsenos sistemą pagal Europos Sąjungos reikalavimus.