Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.

Nors Lietuvos valdžios atstovai tikisi, kad tai vienas paskutinių kartų, kai reikės sukti laikrodį, įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas dar nepavyksta.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Galiojant žiemos laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, lyginant su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Lietuvos valdžia tikisi, kad tai bus vienas paskutinių kartų, kai reikės pasukti laikrodžio rodyklę.

Šią savaitę  Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad Europos Sąjungoje šalys laiko nebesukiotų nuo 2021 metų. Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. Esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Europos Komisija, remdamasi gyventojų apklausa ir mokslininkų vertinimu, Europos Sąjungos narėms siūlo atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019–2021 m.

Paaiškėjo, kad didelė visuomenės dalis nepatenkinta laiko keitimu, o moksliniai tyrimai atskleidė ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Jei būtų nutarta atsisakyti sukiojimo, pačios ES narės galėtų nuspręsti, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.

Tiesa, kol kas realių sprendimų nėra, todėl vargu ar sekmadienį tai bus vienas paskutiniųjų kartų, kai Lietuvoje persukamos laikrodžio rodyklės.

Šią savaitę Vyriausybės išplatintame pranešime premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad spręsdama, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi, Lietuva atsižvelgs į gyventojų ir specialistų nuomonę bei kaimyninių šalių pasirinkimą. Galbūt apsispręsti padės ir apklausa.

Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Žiemos laikas paprastai galioja iki paskutinio kovo sekmadienio.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dienraščiui yra pasakojęs apie neigiamus padarinius. Organizmo adaptacinis laikotarpis kai kuriems žmonėms būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, tai blogai veikia psichologinę būseną, sukelia nuovargį.

Pabrėžiama, kad šis klausimas labai individualus – vieni išties jaučia pasekmes ir adaptacijos sunkumus, kiti to nepastebi.

Gydytojo manymu, ekonominis sukiojimo naudingumas yra labai miglotas, nors tai – vienintelis argumentas, kodėl taip daroma.

Oficialiai vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį, 28-osios naktį.

Kai kurių medikų teigimu, sutrikęs biologinis laikrodis gali paveikti neigiamai ir, ko gero, atneša daugiau žalos nei tariamos ekonominės naudos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dienraščiui yra sakęs, kad organizmo adaptacinis laikotarpis kai kuriems žmonėms būna ypač įtemptas, sumažėja darbingumas, tai blogai veikia psichologinę būseną, sukelia nuovargį.

Esą tai labai individualus klausimas – vieni išties jaučia pasekmes ir adaptacijos sunkumus, kiti to nepastebi.

Gydytojo manymu, ekonominis sukiojimo naudingumas yra labai miglotas, nors tai vienintelis argumentas, kodėl taip daroma.

Laikas du kartus per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą žmonių sveikatai dėl tam tikros naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

Pastaraisiais metais bent šešios ES šalys išreiškė norą, kad laikas nebebūtų kaitaliojamas. Tarp jų – ir Lietuva.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasiūlė Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos dėl vasaros laiko nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai ES šaliai narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje pareiškė poziciją, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko, bet oficialaus laiško Vyriausybė Europos Komisijai dar nėra išsiuntusi.

Jautriausi laiko pokyčiams yra žmonės, kurie skundžiasi prasta miego kokybe ir trumpesne nei rekomenduojama miego trukme.

Gana drastišku organizmo ritmo sutrikimu pasižymi naktinėti mėgstantys paaugliai ir labai anksti kylantys senyvo amžiaus asmenys. Jiems patariama bent savaitę iki planuojamo laikrodžio persukimo pamažu pratintis eiti miegoti ir keltis pagal naująjį laiką.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sako, kad Seimo siūlymas Vyriausybei inicijuoti laikrodžių sukimo pakeitimus greitų permainų neatneš.

„Iš principo procedūros yra labai ilgos, kadangi tai yra direktyva, o direktyva yra atšaukiama, keičiama arba papildoma Taryboje. Taigi jeigu būtų inicijuotas Lietuvos kreipimasis, bet kuriuo atveju tai būtų tik pirmasis veiksmas, o kelias iki laiko nesukiojimo - labai ilgas“, - BNS sakė R.Vaitkus.

Visgi, anot vicekanclerio, nors Europos Sąjungos (ES) direktyvų keitimas labai lėtas, ilgas procesas, tačiau jis nėra neįmanomas.

Parlamentas šią savaitę pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Nutarimu Vyriausybė raginama teikti Europos Komisijai (EK) siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo savo teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Taip pat Vyriausybė turėtų pavesti atitinkamoms institucijoms atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, pateikti sezoninio laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę.

„Kadangi tai (Seimo nutarimas) yra mums įpareigojimas, yra standartinė procedūra, kad mes atitinkamoms ministerijoms nurodysime parengti teisės aktą, jeigu toks yra būtinas. (...) Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad per metus pavyktų parengti tokį sprendimą, kad jam šalys narės pritartų. Juo labiau, kad iniciatyvą labai sunku įtraukti į darbotvarkę“, - teigė R.Vaitkus.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio, Lietuva negalėtų pati viena atsisakyti vasaros laiko, nebent būtų pakeistos ES direktyvos ir tokia teisė suteikta visoms šalims.

„Ne, taip negali būti, kadangi yra direktyva. Ir jos mes negalime nesilaikyti, nes iš karto prieš mus būtų pradėta procedūra per teismą“, - aiškino R.Vaitkus.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje sekmadienį pereisime prie žiemos laiko. Laikrodžių rodyklių persukimas kasmet sukelia daug diskusijų. Dalis žmonių piktinasi tokiais pokyčiais, kiti tvirtina, kad tai daryti būtina.

Žiemos laikas įvedamas kasmet paskutinį spalio sekmadienį 4 val. Tada reikia pasukti laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Tai reiškia, kad miegosime valanda ilgiau, ilgiau džiaugsimės šviesa rytais, bet anksčiau tems vakarais.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio. Tada 3 val. laikrodžių rodyklės bus pasukamos viena valanda į priekį.

Tokia tvarka yra daugelyje Europos šalių. Aiškinama, kad laikas taip reguliuojamas, nes norima geriau išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau kai kurie žmonės piktinasi tokiomis permainomis.

Pabrėžiama, kad prie laiko pokyčių ypač sudėtinga priprasti. Tai trunka apie dvi savaites. Be to, pastebima, kad permainos labiausiai veikia vaikus. Kai įvedamas vasaros laikas, mažyliams tampa sudėtinga keltis rytais.

Pasak Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo Rimvydo Juodviršio, nėra pastebėta, kad pasikeitus laikui žmonės daugiau skųstųsi įvairiais negalavimais, padaugėtų iškvietimų.

"Tikrai nesame pastebėję", – pabrėžė vyriausiasis gydytojas.

R.Juodviršis tvirtino, kad jo paties laiko pokyčiai neveikia: "Aš esu už laiko reguliavimą. Keltis vasarą, kai saulė vos ne virš galvos, būtų keista. Gal vaikams ir sudėtingiau rytais atsikelti, įvedus vasaros laiką, bet jiems visada sunku keltis".

Lietuva pradėjo gyventi pagal vasaros laiką.

Sekmadienį 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikėjo pasukti viena valanda pirmyn.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius - iki spalio pabaigos.

Kasmet du kartus per metus laikrodžiai pasukami, siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.

Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.