Sąrašą patvirtino šeštadienį posėdžiavusi „Laisvės ir Teisingumo“ taryba.

„Pagrindinis dalykas, ką turime padaryti – tai visų pirma įtikinti Lietuvos rinkėjus šių rinkimų svarba mūsų valstybės ateičiai. Juk Briuselyje priimami sprendimai turi tiesioginės įtakos kasdieniam mūsų gyvenimui – nuo žemės ūkio iki migracijos ir šalies saugumo“, – pranešime cituojamas A. Paulauskas.

„Į Europos Parlamentą turime deleguoti tuos, kurie yra pasirengę dirbti su triguba jėga, įveikti konkurentus. Nekompetencija kainuoja pernelyg brangiai, o sumokėti už ją turi visa visuomenė“, – pridūrė jis.

Pagrindinis dalykas, ką turime padaryti – tai visų pirma įtikinti Lietuvos rinkėjus šių rinkimų svarba mūsų valstybės ateičiai.

Antru numeriu įrašytas partijos pirmininkas Artūras Zuokas, toliau jame rikiuojasi Justina Kašėtaitė, Vydūnas Sadauskas, Natalija Istomina, Regimantas Čiupaila, Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, Antanas Zabulis, Kęstutis Bartkevičius, dešimtuką užbaigia Jolanta Butkevičienė.

Iš viso partija patvirtino didžiausią galimą 22 kandidatų sąrašą.

Partijos „Laisvės ir Teisingumo“ EP rinkimų programoje pasisakoma už būtinybę Europos Parlamente inicijuoti teisės aktus, numatančius neteisėtų migrantų apgręžimo politiką hibridinių atakų prieš ES valstybes atvejais.

Dokumente taip pat teigiama, kad jau kelis dešimtmečius ES taikyta migracijos banga „jauninant Europą“ patyrė visišką fiasko ir sukūrė naujų socialinių skaudulių, kurių pasekmės bus jaučiamos dar ilgai.

Partija tvirtina, jog todėl pagrindinis tikslas yra pakeisti ES socialinę politiką taip, kad jauni žmonės ir jaunos šeimos gautų visą reikalingą paramą kurdamos šeimas ir augindamos vaikus.

„Laisvė ir Teisingumas“ taip pat žada siekti subalansuotos ir išmintingos aplinkosaugos politikos, „žaliojo kurso“ reikalavimų švelninimo,

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6–9 dienomis Europos Sąjungos valstybėse narėse, Lietuvoje jie vyks birželio 9 dieną.

Lietuva penkerių metų kadencijai į EP rinks 11 narių.

Partijai A. Zuokas vadovaus dvejus metus.

Anot partijos pranešimo, lyderis rinktas iš penkių kandidatų.

„Tas pasitikėjimas, kurį šiandien pamačiau, tikrai įkvepia. O mums to pasitikėjimo savimi ir darbo šiemet tikrai reikės“, – sakė A. Zuokas.

„Visada esu optimistas, bet suprantu, kad viso pasaulio pakeisti negalime, tad pakeiskime nors valdžią, nuo kurios pavargo visa Lietuva. Kalbu ne tik apie valdančiuosius, pasiklydusius ir savo reformose, ir vertybėse, kalbu ir apie oportunistinę opoziciją, kuri pasirinko ne veikimo, o laukimo strategiją – esą politinės švytuoklės principas ir taip suveiks. Lietuvai reikia ir vizijos, ir ūkiškumo ir naujo vertybinio kompaso“, – teigė jis.

„Laisvė ir teisingumas“ šeštadienį šiek tiek pakeitė organizacijos struktūrą, įkūrė tarybą. Jos pirmininku išrinktas pastaruoju metu laikinai partijai vadovavęs Artūras Paulauskas.

Šeštadienį vykusiame suvažiavime partija gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose nusprendė remti advokato I. Vėgėlės kandidatūrą.

„Laisvė ir teisingumas“ skelbia, jog  A. Zuokas suvažiavimo metu pabrėžė, kad partijos pagrindinės vertybinės nuostatos sutampa su kandidato I. Vėgėlės deklaruojamomis vertybėmis.

Tas pasitikėjimas, kurį šiandien pamačiau, tikrai įkvepia. O mums to pasitikėjimo savimi ir darbo šiemet tikrai reikės.

Pernai lapkritį „Laisvės ir teisingumo“ valdyba buvo pasiūliusi į prezidentus kelti A. Paulauską, tačiau jis šią savaitę paskelbė neketinantis kandidatuoti ir siūlė partijai remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.

„Laisvės ir teisingumo“ suvažiavime šeštadienį taip pat patvirtinta partijos programa šiemet vyksiantiems rinkimams bei gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Programoje akcentuojamas žmonių saugumas, tinkama krašto gynyba, būtinybė aktyviai ginti šalies nacionalinius interesus ieškant palaikymo Europos Sąjungos (ES) institucijose.

Partija taip pat skelbia pasisakanti už būtinybę apsaugoti išorinę ES sieną bei kovojant su nelegalia migracija ir kontrabanda iš bendro Bendrijos biudžeto finansuoti fizinio barjero statybą.

Partija „Laisvė ir teisingumas“ įkurta 2020 metų birželio pradžioje A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu, prisijungus partiją likviduojantiems „tvarkiečiams“ ir A. Paulausko judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.

Per Seimo rinkimus 2020 metais partijai nepavyko įveikti 5 proc. rinkimų barjero, vienmandatėje apygardoje į parlamentą išrinktas tik tuometinis jos vadovas Remigijus Žemaitaitis, tačiau pernai pavasarį jo narystė organizacijoje sustabdyta dėl antisemitinių pareiškimų, o vėliau politikas įkūrė savo partiją „Nemuno aušra“.

„Esu labai dėkingas partijos bičiuliams už pasitikėjimą, tačiau po ilgų svarstymų apsisprendžiau prezidento rinkimuose nedalyvauti“ – partijos pranešime cituojamas A. Paulauskas.

A. Paulausko kandidatūrą pernai lapkritį buvo pasiūliusi partijos valdyba, šis žadėjo galutinai dėl dalyvavimo rinkimuose apsispręsti iki partijos suvažiavimo, jis vyks šeštadienį.

Suvažiavime taip pat bus renkamas partijos pirmininkas, tvirtinami rinkimų programos metmenys, bus apsispręsta dėl paramos I. Vėgėlei.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.

Rinkimuose antros kadencijos sieks dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirinko kelti premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, rinkimuose ketina dalyvauti ir advokatas I. Vėgėlė. Jie visuomenės apklausose įvardijami kaip populiariausi kandidatai.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Kad sieks prezidento posto pranešė ir naujai susikūrusios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas.

Paskelbė apie permainas

Pastarajame Klaipėdos tarybos posėdyje frakcija „Laisvė ir teisingumas“ pareiškė, kad nuo šiol ši frakcija vadinsis „Nemuno aušra“.

„Pranešame, kad nuo šio pareiškimo įgarsinimo momento tarybos frakcija „Laisvė ir teisingumas“ keičia pavadinimą į „Nemuno aušra“. Frakcijos personalinė sudėtis nesikeičia, frakcijos pirmininkas ir pavaduotojai nesikeičia, tikslai ir vertybės nesikeičia. Frakcija toliau dirba miesto tarybą valdančioje daugumoje, įgyvendindama koalicinę programą“, – paskelbė frakcijos pirmininkas Vidas Karolis.

Frakciją sudaro septyni deputatai, kurie nors nebuvo partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai, bet rinkimuose dalyvavo ir į tarybą pateko kaip nepartiniai, įtraukti į šios partijos sąrašus.

Frakcija toliau dirba miesto tarybą valdančioje daugumoje, įgyvendindama koalicinę programą.

Darinį įsteigė Klaipėdoje

Politikų vedlys buvo R. Žemaitaitis, kuris pernai lapkritį paskelbė įkūręs naują partiją jau kitu pavadinimu.

Šis naujas politinis darinys atsirado būtent Klaipėdoje.

Socialiniame tinkle politikas tuomet parašė, jog jis dabar yra partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, ir gyrėsi, kad prie naujosios politinės jėgos prisijungė per 3 tūkst. žmonių, tarp jų – daugybė klaipėdiečių.

Tik po pustrečio mėnesio po naujos partijos įkūrimo paaiškėjo, kad klaipėdiečiai tarybos nariai, į tarybą patekę vedini R. Žemaitaičio su ankstesnės partijos vėliava, juo seks ir toliau.

Per praėjusius savivaldybių ir merų rinkimus R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmasis sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Prašo naikinti neliečiamybę

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis praeitą pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tada tuometės politiko partijos nariai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo parlamentaro kalbų, tačiau klaipėdiečių pozicija liko ne visai aiški.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti R. Žemaitaičio politinė bendražygė Lina Šukytė-Korsakė tada pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai tiesiog yra tik „gerbiamo Seimo nario nuomonė“.

Prieš 10 dienų generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo, prašydama leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, įvertinus 2023 m. gegužę pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Kur ta „Nemuno aušra“?

Per pastarąjį Klaipėdos tarybos posėdį nepateiktas joks politinis pareiškimas dėl kokių nors permainų frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ pavadinime.

Frakciją sudaro septyni deputatai, kurie nors nėra partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai, bet rinkimuose dalyvavo ir į tarybą pateko kaip nepartiniai, įtraukti į šios partijos sąrašus.

Jų vedlys buvo R. Žemaitaitis, kuris prieš mėnesį paskelbė įkūręs naują partiją jau kitu pavadinimu.

Lygiai prieš mėnesį atsirado politinis darinys būtent Klaipėdoje.

Socialiniame tinkle politikas tuomet parašė, jog jis dabar yra partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, ir gyrėsi, kad prie naujosios politinės jėgos prisijungė per 3 tūkst. žmonių, tarp jų – daugybė klaipėdiečių.

Praėjo jau mėnuo po naujos partijos įkūrimo, bet taip ir nepaaiškėjo, ar klaipėdiečiai tarybos nariai, į tarybą patekę vedini R. Žemaitaičio su ankstesnės partijos vėliava, juo seks ir toliau.

Jei taip, kaip turėtų būti pervadinta jų frakcija?

L. Šukytė-Korsakė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemerė – lakoniška

Naujosios partijos pirmininko pavaduotojos, Klaipėdos vicemerės Linos Šukytės-Korsakės pasiteirauta dėl miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ perspektyvų, nes per mėnesį taip ir nebuvo viešai pareikšta politinė pozicija.

Jūsų minima politinė partija nėra įregistruota Registrų centre.

L. Šukytės-Korsakės paklausus, ar tai reiškia, kad minėti politikai atsisako šlietis prie naujos politinės jėgos ir jie liks partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovais, moteris buvo itin lakoniška: „Informuoju, kad jūsų minima politinė partija nėra įregistruota Registrų centre.“

Pasiteiravus, kaip ji vertina partijos vedlio R. Žemaitaičio neseniai viešai išsakytas mintis apie tai, kad perduotų „koordinates, kur sprogdinti“, ir ar tai dera su politine etika bei partijos linija, kuriai atstovauja, politikė vėlgi nedaugžodžiavo: „Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų nevertinu ir nusišalinu.“

Garsėja keistais pareiškimais

Per savivaldybių ir merų rinkimus šiemet R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmasis sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis šį pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tada tuometės politiko partijos nariai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo parlamentaro kalbėjimų, tačiau klaipėdiečių pozicija liko ne visai aiški.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti L. Šukytė-Korsakė tada pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai tiesiog yra tik „gerbiamo Seimo nario nuomonė“.

Kaip pranešta anksčiau, antradienį posėdžiavusi „Laisvės ir teisingumo“ valdyba priėmė sprendimus dėl 2024-ųjų prezidento rinkimų ir tai paskelbė pranešime spaudai.

„(Antradienį – ELTA) posėdžiavusi partijos „Laisvė ir Teisingumas“ valdyba 2024 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose nusprendė kelti savo kandidatą. Juo tapo šiuo metu laikinai partijos pirmininko pareigas einantis Artūras Paulauskas”, – nurodoma pranešime.

Visgi, pats A. Paulauskas ketvirtadienį „Žinių radijui“ užsiminė, jog pastarasis sprendimas jam buvo staigmena. Eltai susisiekus su laikinuoju partijos pirmininku šis patikino, kad valdybos posėdyje nedalyvavo, nes atostogavo. Be to, politikas pabrėžė – valdybos sprendimas nėra galutinis.

„Buvau atostogose, pats valdybos posėdyje nedalyvavau. Šiek tiek užklupo mane, galbūt, nepasiruošusį. Bet laikau tai kaip pasiūlymą svarstyti, nes, pagal mūsų statutą, suvažiavimas ir taryba turėtų priimti sprendimą“, – Eltai situaciją pakomentavo A. Paulauskas.

Jis pripažino, kad partiečių gretose anksčiau būta kalbų apie galimą jo kandidatavimą prezidento rinkimuose.

Buvo visokių šnekų ir pakalbinimų, bet aš niekada nesu nieko pasakęs ar apsisprendęs.

„Buvo visokių šnekų ir pakalbinimų, bet aš niekada nesu nieko pasakęs ar apsisprendęs. Todėl visos kalbos ir buvo kalbomis“, – pridūrė jis.

Todėl, akcentavo A. Paulauskas, jis ketina priimti galutinį sprendimą iki sausio mėnesį vyksiančio „Laisvės ir teisingumo“ suvažiavimo.

Partijos pirmininko pavaduotojas: galutinius sprendimus priima taryba ir suvažiavimas

Visgi, „Laisvės ir teisingumo“ išplatintame pranešime nėra užsimenama apie tai, kad A. Paulauskas dar svarstys pasiūlymą kandidatuoti. Nėra kalbama ir apie tai, jog valdybos sprendimus turėtų patvirtinti partijos suvažiavimas.

Eltai pasiteiravus vieno valdybos narių, partijos pirmininko pavaduotojo Vydūno Sadausko, kodėl išplatinta tokia žinia, nors pats A. Paulauskas tikina dar nėra apsisprendęs, politikas patikino – galutinis verdiktas bus priimtas po naujųjų metų.

„Valdyba pasiūlė ir iškėlė kandidatą Artūrą Paulauską. Toliau sprendimus turi priimti taryba ir pats suvažiavimas – kai pats kandidatas patvirtins. Čia tokia formali procedūra“, – sakė V. Sadauskas.

„Galutinis sprendimas, aišku, turės būti priimtas paties Artūro ir suvažiavime“, – pakartojo jis.

Anot V. Sadausko, A. Paulausko kaip galimo kandidato į prezidento postą idėja buvo aptarinėjama daugelio partijos narių. Todėl siūlomo kandidato dvejonės, svarsto jis, gali būti susijusios su noru išlaikyti tam tikrą intrigą.

„Mūsų partijos viduje tikrai buvo daug diskusijų. Artūras Paulauskas turi didžiulę patirtį, netgi laikinai yra ėjęs prezidento pareigas, buvo Seimo pirmininkas, generalinis prokuroras. Tokiai rimtai pozicijai jis atitinka visus reikalavimus. Daugumos partijos narių nuomone, jis tikrai šioje vietoje yra lyderis“, – kalbėjo A. Paulausko pavaduotojas.

„Jis, turbūt, šioje vietoje dar nori išlaikyti intrigą ir pats pagalvoti – galiu klysti. Bet jis tą žinutę žino ir mums pasakė, kad priims sprendimus vėliau“, – teigė V. Sadauskas.

ELTA primena, kad šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Nepavyko pasiekti jokių susitarimų ar bendro veikimo modelių. Akivaizdu, kad vienas pagrindinių šios partijos atstovų ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas taiko labai aukštus skaidrumo standartus. Norisi tikėtis, kad juos taiko ne tik kitiems, tačiau ir sau“, – pirmadienį feisbuke paskelbė A. Mazuronis.

Jis teigė nebematantis prasmės toliau tęsti pokalbių apie bendrą darbą.

„Pono Zuoko brėžiami skaidrumo bei moralės standartai, tiek jam kovojant dėl tarybos narių balsų mero rinkimuose, tiek toliau užimant mero pareigas, tiek ir dabar – vertinant pastarojo meto teismų sprendimus, bei iš to formuluojant patarimus pareigas einantiems politikams, man, kaip Darbo partijos pirmininkui ir partijos bendruomenei yra per aukšti“, – rašė A. Mazuronis.

Tenka konstatuoti, kad Artūras Zuokas yra tiesiog per daug skaidrios reputacijos politikas.

„Tenka konstatuoti, kad Artūras Zuokas yra tiesiog per daug skaidrios reputacijos politikas. Nenorime teršti jo reputacijos, todėl nematome prasmės toliau ieškoti sąlyčio taškų“, – pridūrė jis.

Apeliacinis teismas praeitą savaitę pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

A. Zuokas po nuosprendžio rašė besididžiuojantis savo valstybe „kuri išlaikė labai rimtą egzaminą, leisiantį mums visiems žengti į tikros, o ne korumpuotos demokratijos etapą.“

„2018 metais paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje konstatuota, kad labiausiai nuo „MG Baltic” nukentėjęs žmogus yra A. Zuokas. Ši pažyma buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo komitetui ir ji atskleidė, kaip verslo struktūros kišosi į politinius procesus ir kaip buvo nuspręsta mane eliminuoti, pasitelkiant nuo koncerno priklausančius prokurorus bei teisėjus“, – feisbuke praėjusią savaitę rašė A. Zuokas.

Pats A. Zuokas 2008 metais buvo nuteistas dėl bandymo papirkti Vilniaus savivaldybės tarybos narį Vilmantą Drėmą.

Spalio pabaigoje posėdžiavusi partijos „Laisvė ir Teisingumas“ taryba įpareigojo darbo grupę bendrauti su Darbo partija kurti koalicijai bei ruoštis rinkimams.

Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis BNS tuomet teigė, kad „Laisvės ir teisingumo“ bei Darbo partijos politinis darinys būtų alternatyva nepalaikantiems nei konservatorių, nei socialdemokratų.

Kiek anksčiau į Darbo partiją dėl galimo susijungimo kreipėsi partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai.

Darbo partija parlamente turi aštuonių narių frakciją, „Laisvė ir teisingumas“ neturi atstovų Seime.

Visuomenės nuomonės apklausos šioms partijos žada maždaug po 3 proc. balsų.

Kitąmet Lietuvoje vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.

Radosi naujas darinys

Savaitgalį Klaipėdos piliavietėje buvo įkurta nauja partija, kurios vedliu tapo buvęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Socialiniame tinkle politikas įrašė, jog jis dabar yra partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, ir gyrėsi, kad prie naujosios politinės jėgos prisijungė per 3 tūkst. žmonių.

Praėjusį savaitgalį, socialinio tinklo paskyroje politikas išplatino vaizdo įrašą, kuriame pasigyrė apie naujo politinio darinio atsiradimą.

„Šiandien yra ta diena arba tas rytas, kaip aš vadinu Nemuno aušros rytas, kada susirinko labai daug žmonių, ir pagal mūsų Politinių partijų įstatymą, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių turi kurti (partiją – A. D.), realiai pasirašė 3 164 žmonės. Ir šiandien būtent čia, Klaipėdos piliavietėje, kuri mena labai daug istorinių įvykių, istorinių faktų, mes drąsiai galime žengti nauju keliu“, – kalbėjo R. Žemaitaitis, kuris pats ir buvo išrinktas tos partijos pirmininku.

Čia aš neatvažiavau su jumis asmeniškai pasikalbėti.

Opus politinis klausimas

BNS teigimu, tą patį savaitgalį buvo patvirtinti ir R. Žemaitaičio pavaduotojai.

Jais tapo dėl partijos lyderio posto besivaržiusi Klaipėdos vicemerė L. Šukytė-Korsakė, Šilutės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė ir Kelmės rajono vicemeras Kęstutis Bilius.

„Šituo klausimu aš nediskutuosiu su jumis dabar, gerbiama, aš atvažiavau į Kalvystės muziejų, neturiu laiko dabar. Čia yra politinis klausimas. Čia aš neatvažiavau su jumis asmeniškai pasikalbėti“, – rėžė L. Šukytė-Korsakė, turbūt pamiršusi, kokias pareigas ji užima ir kad žurnalistai užsiima ne asmeniniais pokalbiais su valstybės tarnautojais, o dirba savo tiesioginį darbą.

L. Šukytė-Korsakė atsakymo į šį klausimą vengė ir anksčiau.

Vedlio pasisakymai nešokiravo

Per savivaldybių ir merų rinkimus šiemet R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmasis sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato po ilgo delsimo galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis šį pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tada tuometinės politiko partijos nariai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo R. Žemaitaičio kalbėjimų, ką vargu ar galima pasakyti apie klaipėdiečius.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti, tuomet partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė L. Šukytė-Korsakė pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai tiesiog tik yra „gerbiamo Seimo nario nuomonė“.

Kaip vadinsis frakcija?

Savivaldybių rinkimuose į Klaipėdos tarybą partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše kartu su R. Žemaitaičiu buvo 47 kandidatai.

Remiantis jų anketomis, kurias pretendentai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, tik septyni politikai iš viso šio sąrašo oficialiai priklausė partijai „Laisvė ir teisingumas“, du nieko nepažymėjo, o likusieji 38 patvirtino nepriklausą jokiai partijai.

Taip jau nutiko, kad po rinkimų Klaipėdos tarybos frakciją „Laisvė ir teisingumas“ sudaro vien nepartiniai tarybos nariai, įskaitant ir frakcijos pirmininką Vidą Karolį.

Ar klaipėdiečiai prisijungė prie R. Žemaitaičio naujai įkurtos partijos? Partijos vicepirmininkė L. Šukytė-Korsakė neatskleidė.

Todėl neaišku, ar Klaipėdos taryboje veikianti frakcija „Laisvė ir teisingumas“ ir toliau išlaikys šį pavadinimą, ar vadinsis kaip nors kitaip.

Klaipėdoje – ori tyla

Po to, kai pavasarį partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderiai atsiribojo nuo Seimo nario R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų, politikas pasitraukė iš šios partijos ir pareiškė kursiantis naują darinį.

Per savivaldybių ir merų rinkimus šiemet R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmas sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato po ilgo delsimo galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis šį pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tuomet politiko partiečiai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo R. Žemaitaičio kalbėjimų, ko negalima pasakyti apie klaipėdiečius.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti, partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė Lina Šukytė-Korsakė pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai yra Seimo nario nuomonė.

Niekur apie tai nepareiškėme? Gerai, pareikšime.

„Puikiai žinote, kad Klaipėda nepritaria, bet tai yra gerbiamo Seimo nario nuomonė, ir mes nekomentuosime. Niekur apie tai nepareiškėme? Gerai, pareikšime. Bet tai yra Seimo nario nuomonė. Ir nieko daugiau nekomentuosiu. Ačiū labai, aš labai atsiprašau, bet turiu eiti pas merą į kabinetą“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.

Frakcijoje – vien nepartiniai

Pats R. Žemaitaitis patikino, kad kaip tik daugybė partijos „Laisvė ir teisingumas“ skyrių, nepaisant jo antisemitinių pasisakymų, dėl kurių kilo kone tarptautinis skandalas, išreiškė jam pasitikėjimą ir išėjo iš partijos.

„Taip, išėjo, partijos skyrių nebėra, beliko gal tik kokie penki. Klaipėdiečiai lygiai ir taip pat visi pasitraukė. Jie kol kas vadinasi „Laisvės ir teisingumo“ frakcija. Bet palaukime gruodžio mėnesio ir bus naujas darinys. Jie bus su manimi. Jau dabar turime daugiau nei 2,7 tūkst. būsimos partijos narių, o Klaipėdos narių bus apie 580, tiek jų išreiškė norą ir užpildė prašymus“, – tikino R. Žemaitaitis.

Savivaldybių rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše buvo 47 kandidatai.

Remiantis jų anketomis, kurias pretendentai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, tik septyni politikai iš viso šio sąrašo oficialiai priklausė partijai „Laisvė ir teisingumas“, du nieko nepažymėjo, o likusieji 38 patvirtino nepriklausą jokiai partijai.

Taip jau nutiko, kad po rinkimų Klaipėdos tarybos frakciją „Laisvė ir teisingumas“ sudaro vien nepartiniai tarybos nariai, įskaitant ir frakcijos pirmininką Vidą Karolį.

Sukliudys nebent kerštas?

Ar klaipėdiečiai jungsis prie R. Žemaitaičio naujai kuriamos partijos, sunku prognozuoti.

Narystę partijoje „Laisvė ir teisingumas“ prieš rinkimus deklaravusi vicemerė L. Šukytė-Korsakė atsakymo į šį klausimą taip pat vengė.

Politikė esą dėl užimtumo neatsakė, ar lig šiol ji yra šios partijos narė, ar, kaip tikino buvęs sąrašo vedlys, kartu su kitais klaipėdiečiais jau pasitraukė ir laukia naujos partijos įkūrimo.

Partija dar neįregistruota, įregistravimo procedūra trunka 45 dienas, R. Žemaitaitis tikino, kad iki kitų metų rinkimų tikrai spės susitvarkyti.

„Jokių kliūčių steigti partijai nėra, nebent kerštas, kuris ir dabar vykdomas valdančiosios daugumos. Apkalta – ne apkalta, partija vis tiek bus įsteigta. O apkaltos negali būti, nes nėra net ką svarstyti. Aš turiu nepriklausomo Seimo nario mandatą ir į komisijos, kuri yra sudaryta pažeidžiant Seimo statutą, posėdžius neprivalau eiti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Priėmėme sprendimą, kad koalicijos būrimas mums yra priimtinas. Sutarėme dalyvauti, jeigu partijos sutiks, telkti bendras jėgas ir ruoštis rinkimams bendroje koalicijoje“, – Eltai sakė „Laisvės ir teisingumo“ laikinasis pirmininkas Artūras Paulauskas.

Svarstoma bendradarbiauti su Darbo ir Regionų partijomis. A. Paulauskas neatmetė, kad bus tariamasi ir su Sauliaus Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“.

„Kol kas dar nėra aišku, gal dar minėti tų partijų neverta, bet iš tikrųjų bandysime kalbėtis su tomis centro lauke veikiančiomis“, – sakė jis.

A. Paulauskas taip pat sakė, kad partija ketina dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

„Dėl prezidento (rinkimų – ELTA) – dar nėra aišku, kas čia tokie kandidatai gali būti, dar anksti išreikšti savo nuomonę. Bet jeigu susiburtų koalicija, tai galėtų nuo tos koalicijos sudalyvauti prezidento rinkimuose“, – svarstė jis.

A. Paulauskas dar pridūrė, kad „Laisvės ir teisingumo“ suvažiavimas suplanuotas sausį.

ELTA primena, kad rinkiminėms koalicijoms taikomas aukštesnis – 7 proc. siekiantis barjeras. Atskirai dalyvaujančios partijos sąrašas Lietuvoje turi surinkti bent 5 proc. balsų, kad pretenduotų į mandatus proporciniu būdu.

Šiuo metu Darbo partija Seime turi 8 mandatus, „Laisvė ir teisingumas“ nėra parlamentinė. Politinė jėga turėjo vieną atstovą parlamente – Remigijų Žemaitaitį. Tačiau po pastarojo antisemitinių pasisakymų „Laisvė ir teisingumas“ pašalino politiką iš organizacijos gretų.

A. Paulauskas sakė, kad R. Žemaitaičio klausimas buvo apsvarstytas šeštadienį posėdyje, tačiau kol kas nuomonės politiko atžvilgiu nesikeičia.

„Mes nusprendėme, kad šiuo metu jis yra išėjęs ir pašalintas. Nesimato jo veiksmuose kol kas atgailos arba pozicijos pasikeitimo“, – sakė jis.

2024 m. gegužę Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai, birželį – rinkimai į Europos Parlamentą, o spalį – Seimo rinkimai.