Be kita ko, jie taip pat tikisi tolesnės Lietuvos paramos priimant bėgančiuosius nuo Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo.

Keli šimtai baltarusių diasporos atstovų ir jų rėmėjų pirmadienį Vilniaus Lukiškių Aikštėje Nepriklausomybės dieną susirinko minėti nešini Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis.

Prasidedant renginiui skambėjo Lietuvos, istorinis Baltarusijos himnas.

42-iejų marketingo specialistė Julija Selech priminė, kad kovo 25-oji, pažymint Baltarusijos demokratinės respublikos paskelbimą, yra svarbi data demokratinėms jėgoms, tačiau ji yra „uždrausta Lukašenkos režimo“.

„Mes labai laukiam, kasmet – galvojame, gal jau kitąmet sutiksime Laisvės dieną namuose – Minske, Baltarusijoje, kartu su visais, kuriems prisiėjo išvažiuoti dėl Lukašenkos režimo iš Baltarusijos, visi grįšime namo ir tai bus didelė šventė“, – BNS sakė J. Selech.

Vilniuje jau beveik dvejus metus ji gyvena su 40-mečiu vyru Aleksandru. Jis tvirtina, kad ši šventė žymi „laisvo žodžio, saviraiškos“ valią.

„Labai norisi, kad būtų savirealizacijos galimybė, reikšti savo mintis nesibaiminant įkalinimo (...). Sistemos perlaužti tiesiog su gėlytėmis, baltomis šlepetėmis, nepavyks, būtina galbūt ne jėga to siekti, ne žudyti, o parodyti, kad tauta – tai jėga, vienybė“, – BNS tvirtino A. Selechas.

Anot jo, Baltarusijos diaspora siekia parodyti vakarams, kad „mes esame, kad mes – gyvi žmonės ir mums reikalingas palaikymas“.

„Norėtųsi bent jau minimalios paramos – nebūtina mums dalinti pinigų. Tiesiog, suteikite galimybę gyventi ir dirbti, padėti šalies ekonomikai, mokėti mokesčius, išmaitinti ir auginti vaikus, išsaugoti kultūrą, kalbą“, – kalbėjo baltarusis.

23-ejų garso inžinierius, Sviatoslavas Salomenikas sako pastarąjį kartą Minske Laisvės dieną minėjęs 2014-aisiais, tačiau vėliau viešai ją švęsti uždrausta.

„Viltis, kad ją vėl švęsime namie, žinoma yra, bet užtikrintumo... nežinia kiek metų tai tęsis, parodys istorija“, – sakė .

Į susirinkusius garso įrašu kreipėsi egzilėje veikiančios Baltarusijos Liaudies respublikos Rados vadovė Ivonka Survilla, Vilniuje prisiglaudusios opozicijos atstovai, dėkoję Lietuvos vadovams ir žmonėms už palaikymą, suteiktą galimybę puoselėti demokratines vertybes.

Čia pirmadienį taip pat pristatyta fotografijų paroda apie baltarusių batalioną Lietuvos kariuomenėje 1918-1923 metais, taip pat šiuo metu vykstantį karą Ukrainoje.

Vėliau mitingo dalyviai žygiavo iš Lukiškių aikštės uždegti žvakes prie Šviesos sargybos Lukašenkos režimo aukų ir baltarusių savanorių didvyrių memorialo prie Baltarusijos ambasados, o toliau – į Reformatų bažnyčią, kur vyko Laisvojo choro koncertas.

Pirmadienio rytą baltarusių diasporos atstovai taip pat lankėsi Konstantino Kalinausko koplyčioje Rasų, aplankė brolių Antano ir Ivano Luckevičių, aktyviai dalyvavusių kuriant Baltarusijos Liaudies Respubliką, kapą, dalyvavo ekskursijose Vilniuje aplankant vietas, kuriose gyveno Baltarusijos liaudies respublikos veikėjai.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

A.Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.

Tautiečių susiėjimą, siekiant paminėti kol kas nedemokratinės tėvynės Laisvės dieną, organizuoja Klaipėdoje nuo 2022-ųjų vasario su šeima gyvenanti Baltarusijos pilietė Evgenia Volotovskaya.

„Lietuvoje valstybės atkūrimo diena švenčiama vasario 16-ąją, baltarusiai irgi turi panašią datą – kovo 25 d. Tądien 1918 m. buvo paskelbta apie įkurtą Baltarusijos Liaudies Respubliką. Tik skirtumas tas, kad Lietuvoje šią dieną vyksta nuostabiausia šventė, o Baltarusijoje visi, kurie švenčia kovo 25-ąją, deja, sodinami į kalėjimą. Todėl mes, susirinkdami pirmadienį prie „Arkos“, norime priminti klaipėdiečiams, kad represijos pas mus anaiptol nesibaigė“, – kalbėjo E. Volotovskaya.

Kiek realiai yra Baltarusijos piliečių, atvykusių į Klaipėdą dėl represijų tėvynėje, nėra tiksliai žinoma.

E. Volotovskaya mano, kad kovo 25-ąją į paminėjimą Klaipėdoje gali susirinkti apie 30 žmonių.

Moteris teigė, kad labai daug atvykėlių bijo dalyvauti viešuose renginiuose dėl Baltarusijoje likusių giminaičių saugumo.

„Aš ateisiu, nebijau. Kiek galima bijoti ir nieko nedaryti? Žinoma, galime šią šventę minėti ir savo šeimose, neišeidami į viešumą, bet manau, kad to nepakanka. Mes čia esame saugūs ir turime parodyti ryžtą, nes Baltarusijoje žmonės negali šios šventės švęsti – vien už baltos raudonos spalvos ir Vyčio simbolius jie yra areštuojami“, – kalbėjo E. Volotovskaya.

„Okupacinės kariuomenės išvedimas – Lietuvos sėkmės istorija. Ilgų ir alinančių derybų rezultatas – taikiai, be prievartos, be pasipriešinimo iš Lietuvos išvežta gausybė galingos technikos, į kitą valstybę perkelta dešimtys tūkstančių karių“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, Lietuva gali didžiuotis savo atkaklumu pasiekusi, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinime pažymėjo, kad prieš 30 metų Lietuvą palikęs „paskutinis sovietinis kerzinis batas“ reiškė išsilaisvinimą nuo okupacijos ir galutinai įtvirtino nepriklausomybę.

Šių metų Laisvės dienos šūkį „Red Army Go Home!“ mes skanduojame ir už Ukrainos pergalę!

„30 metų kūrėme savo valstybę taip, kaip norėjo laisvi jos žmonės. Tapome gerokai stipresni nei tuomet, kai mūsų miestų ir miestelių gatvėmis lauk iš Lietuvos riedėjo sunkioji sovietų ginkluotė ir okupantų kolonos. Dabar esame Europos Sąjungoje ir NATO. Dabar kuriame laisvos valstybės istoriją ir niekam nesuteikiame progos tuo abejoti. O šių metų Laisvės dienos šūkį „Red Army Go Home!“ mes skanduojame ir už Ukrainos pergalę!“ – sveikina Seimo vadovė.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo neužgniaužtą pasipriešinimą okupacijai, Lietuvos nueito nepriklausomybės kelio sėkmę ir šiandienės Ukrainos kovos už laisvę artumą bei svarbą.

„Joks agresorius neturi veto teisės laisvų žmonių apsisprendimui, joks režimas negali uždusinti noro kurti savo ateitį patiems, net ir tada, kai tai mėginama ginklu ir prievarta – brutalia ir fizine ar tylia ir ilgalaike, diegiančia baimę, ardančia tikėjimą ir pasitikėjimą“, – sakė premjerė.

„Ne mažiau svarbu, kad savo patirtimi žinodami fundamentalų gyvenimo priespaudoje ir laisvėje kontrastą, šiandien esame tie, kurie nenusigręžia matydami kitų kovą už laisvę, vykstančią Ukrainoje. Dar daugiau – pagrįstai jaučia šią kovą kaip savą, nes nuo jos baigties priklausys ne tik ukrainiečių, bet ir mūsų, ir viso demokratinio, taisyklėmis grįsto pasaulio ateitis. Neabejoju, kad kaip prieš 30 metų laisvė galutinai triumfavo Lietuvoje, taip ji ir laisva visuomenė triumfuos ir Ukrainoje“, – kalbėjo ji.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, atkūrus Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios okupacinės kariuomenės divizijos ir apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.

Netrukus po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjo derybų procesas, trukęs ne vienus metus ir atnešęs Lietuvai visišką laisvę nuo okupantų.

Paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 minutės.

Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metį, Krašto apsaugos ministerija kviečia į koncertą – mitingą Lukiškių aikštėje.

Anot ministerijos, didžiulėse vaizdo projekcijose bus rodomos istorinės nuotraukos, vaizdo kadrai, pasakojantys apie okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos laikotarpį, skambės muzikiniai kūriniai.

Vaizdo projekcijoje prisiminimais dalysis ano meto įvykių liudininkai bei žinomi visuomenės veikėjai, politikai, jaunieji nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Muzikinius kūrinius atliks Jeronimas Milius, grupė „Baltos Varnos“, Saulius Urbonavičius – Samas, Maksas Melmanas, Jurga Šeduikytė, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, Lina Rastokaitė ir daugelis kitų. Gros Lietuvos kariuomenės orkestras.

Šiųmečio Laisvės dienos minėjimo renginio šūkis „Red Army Go Home!” – gerai žinomas tiems, kas paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvės renginiuose – mitinguose, piketuose, eitynėse, protestuose.

////

Rugpjūčio 31-ąją minima Laisvės diena – paskutiniųjų okupacinės sovietų kariuomenės dalinių išvedimą iš Lietuvos žyminti data. 30-ųjų šio įvykio metinių proga Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi neužgniaužtą pasipriešinimą okupacijai, Lietuvos nueito nepriklausomybės kelio sėkmę ir šiandienės Ukrainos kovos už laisvę artumą bei svarbą.

„Joks agresorius neturi veto teisės laisvų žmonių apsisprendimui, joks režimas negali uždusinti noro kurti savo ateitį patiems, net ir tada, kai tai mėginama ginklu ir prievarta – brutalia ir fizine ar tylia ir ilgalaike, diegiančia baimę, ardančia tikėjimą ir pasitikėjimą. Ilgainiui tai pasmerkta nesėkmei, nes valia priešintis blogiui yra tai, kas nenuginkluojama ir neatimama. To įrodymas įrašytas istorijoje ir daugybės žmonių atmintyje, kai prieš 30 metų Lietuvą paliko paskutinis okupantų karys.

Per šiuos dešimtmečius kaip valstybė pasiekėme daug, grįžome į demokratinių šalių bendruomenę kaip lygiaverčiai jos nariai, kaip stipriausių ir sėkmingiausių sąjungų – ES ir NATO – dalis. Ne mažiau svarbu, kad savo patirtimi žinodami fundamentalų gyvenimo priespaudoje ir laisvėje kontrastą, šiandien esame tie, kurie nenusigręžia matydami kitų kovą už laisvę, vykstančią Ukrainoje. Dar daugiau – pagrįstai jaučia šią kovą kaip savą, nes nuo jos baigties priklausys ne tik ukrainiečių, bet ir mūsų, ir viso demokratinio, taisyklėmis grįsto pasaulio ateitis. Neabejoju, kad kaip prieš 30 metų laisvė galutinai triumfavo Lietuvoje, taip ji ir laisva visuomenė triumfuos ir Ukrainoje“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Minėjimą pradėjo vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo. Vėliau Rasų kapinėse buvo aplankyti Antono ir Ivano Luckevičių, 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, kapai.

Vidurdienį nuo Rasų kapinių link Lukiškių aikštės pajudėjo automobilių kolona.

Petrašiūnų kapinėse Kaune buvo atidengtas paminklas Lietuvos ir Baltarusijos architektui, visuomenės veikėjui Klaudijui Dušauskui-Duž.

Vakare Vilniuje prie Baltarusijos ambasados buvo pagerbti mirusieji už šalies laisvę.

Sveikindamas baltarusius Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad  Baltarusijos žmonių tautinė savimonė yra esminis išlikimo ramstis.

„Išlaikydami savo atkaklumą ir valią kovoti dėl laisvės, Jūs įrodote, kad tiesa yra šviesos pusėje. Baltarusijos žmonės turi teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus. Tarptautinė demokratinė bendruomenė ir toliau palaikys baltarusių laisvos valios išraišką ir teisę į apsisprendimą, sieks režimo izoliacijos ir atsakomybės. Šią Baltarusijos laisvės dieną tvirtai tikiu, kad baltarusių valia ir stiprybė tęsti kovą už demokratiją neužges, ir Baltarusija vėl bus laisva ir nepriklausoma“, – rašoma prezidento sveikinime.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat sakė, kad Lietuva niekada nepripažins suklastotų rinkimų ir Aliaksandro Lukašenkos režimo.

„Lietuva niekada nepripažins Aliaksandro Lukašenkos režimo ir suklastotų rinkimų. Ir toliau visuose tarptautiniuose formatuose ir visomis turimomis priemonėmis remsime baltarusių teisėtus reikalavimus sustabdyti režimo represijas Baltarusijoje, paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius, surengti laisvus ir demokratinius rinkimus“, – sveikindama baltarusius šventės proga teigė ji.

Anot I. Šimonytės, laisvė ir demokratija nėra likimo dovana – ją tenka nuolat ginti.

„Tikiu, kad ne už kalnų tas laikas, kai ši šiandien režimo uždrausta šventė bus plačiai švenčiama visoje šalyje, skelbdama baltarusių tautos vienybę ir drąsą“, – rašoma Vyriausybės vadovės sveikinime.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

A. Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė.

„Prieš 29 metus tapome pavyzdžiu kitoms šalims, kurios taip pat siekė atsikratyti užsilikusių okupantų pajėgų. Tačiau net ir tada mums liko skaudžių prisiminimų. Pernelyg daug Lietuvos liko išbarstyta Sibiro platybėse, susprogdinta partizanų bunkeriuose, ištrinta nelaisvės knygose“, – šios sukakties minėjime sostinės Lukiškių aikštėje sakė G. Nausėda.

Anot jo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teko „ilgai ir kantriai mokytis ne tik privačios iniciatyvos, bet ir viešos atsakomybės“.

„Ko mes niekada nestokojome – tai drąsos, ryžto ir tikėjimo, kad svetimųjų valdžia – laikina. Neblėstančios vilties vedami, perėjome išbandymų kelius, kad taptume dar stipresni. Nepriklausomybės metus skyrėme ne tik asmeninės, bet ir šalies gerovės, tvirtų bei patikimų Tautos namų kūrybai“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą priminė, kad gyvename pavojingoje kaimynystėje, todėl turime laikytis drauge su kitomis laisvomis šalimis ir ginti savo pasiekimus.

Jis akcentavo, kad Lietuva šiandien yra „viena nuoširdžiausių Ukrainos pagalbininkių“ ir kartu su artimiausiais partneriais daug daro, kad „Maskvoje bergždžiai planuojamas blogio imperijos atgimimas patirtų nesėkmę ne tik Kijevo apylinkėse, bet ir Chersone, Donbase ir Kryme“.

„Neabejoju, anksčiau ar vėliau Ukraina nugalės, o kartu su ja – ir mes visi. Ir toliau eikime Laisvės keliu tvirti ir nepajudinami. Rodykime tokį pavyzdį, kuris per amžius galėtų įkvėpti ir kaimynines tautas“, – sakė šalies vadovas.

Pirmasis Lietuvos vadovas po atkurtos nepriklausomybės Vytautas Landsbergis taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenės išvedimo sukaktį reikia tikėti, kad „ir Ukraina atsisveikins su savo okupantais, anksčiau ar vėliau“.

Jis pabrėžė ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino svarbų vaidmenį laikantis susitarimo.

„Taip atsitiko, kad iš Lietuvos ta kariuomenė išėjo anksčiau, nei iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių, todėl, kad turėjome supratimą tuometinėje Rusijos vadovybėje. Ypatingas momentas yra, kad tos pačios nuostatos laikėsi tuometinis Rusijos vadovas Borisas Jelcinas“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Jis priminė, kad pasirašius susitarimą dėl kariuomenės išvedimo datos, tuometinėje Rusijos vadovybėje „prasidėjo nemaža intrigų, kad nereikia taip skubėti, reikėtų palūkuriuoti“.

„Vis dėlto šis politikas nutarė išlaikyti žodį. Tai – unikalus atvejis“, – kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.

V. Landsbergis sakė, kad dar vienas akstinas išvesti kariuomenę buvo suplanuotas tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje.

„Tam tikra prasme, Romos popiežius irgi padėjo išvesti svetimą kariuomenę. Nes jeigu būtų staiga atšauktas jo vizitas dėl to, kad neišvesta kariuomenė ir jis negali atvykti į okupuotą šalį, butų buvęs labai didelis diplomatinis šurmulys. Tikrai Borisas Jelcinas to nenorėjo“, – tvirtino profesorius.

Jis priminė, jog paskutinis kareivis iš Lietuvos išvyko 1993-iųjų rugpjūčio 31-ąją, prieš pat vidurnaktį.

„O rugsėjo 1-oji ir buvo ta pirma tikroji laisvės diena“, – sakė V. Landsbergis.

„Džiaukimės tuo, ką mums padovanojo ir mūsų pačių valia, ir apvaizdos palankumas, galbūt – likimas, ir, be abejo, daugybės Lietuvos žmonių, ėjusių milijonais į Baltijos kelią ir į kitus laisvės renginius, valia ir reikalavimas: mes esame savo namuose, esame savo žemėje, ir mums neprašytų ginkluotų svečių čia nereikia. Viso gero, ir net nesakome „iki pasimatymo“, – kalbėjo jis.

Lukiškių aikštėje vyko valstybinės Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija, žuvusieji pagerbti tylos minute. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis.

Renginyje dalyvavęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta sakė, kad Lietuvos, tiek Ukrainos tuometinis išsivadavimas iš okupacijos parodė, jog Sovietų Sąjunga „pasijuto bejėgė susidūrusi tautų laisvės troškimu“.

Jis priminė, kad Lietuvai okupacijos kaina buvo „neįsivaizduojamai didelė“, palietusi 380 tūkst. žmonių, kurie buvo ištremti, kankinti, persekiojami, nužudyti.

„Putino režimas sukūrė dar vieną nacistinį monstrą, kuris negali egzistuoti be kraujo ir skausmo, griovimo ir neapykantos. Šešis mėnesiai praėjo nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Turime kartu tai sustabdyti atkurdami Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą“,  – pabrėžė ambasadorius, dėkodamas Lietuvai už jos indėlį padedant Ukrainai. 

Renginyje taip pat grojo Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų orkestrai, vyko atvira diskusija apie okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos.

Nors apie atkuriamą nepriklausomybę Lietuva paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, paskutinis Rusijos okupacinės armijos karinis ešelonas šalį paliko 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, likus keliolikai minučių iki vidurnakčio.

Prieš pradedant išvesti Rusijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, maždaug tūkstantis tankų, 180 lėktuvų ir 1,9 tūkst. šarvuočių.

Aikštėje vyks valstybinės Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija, bus pagerbti žuvusieji.

Renginyje dalyvaus šalies vadovai, sveikinimo žodį tars Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, „okupacinės kariuomenės išvedimas buvo ilga ir sudėtinga procedūra, tačiau tai buvo Lietuvos sėkmės istorija“.

„Švęsdami laisvės dieną, nenutylėkime savo pergalių, pasidžiaukime laisvos Lietuvos sėkmės istorijomis ir didžiuokimės savo tautos atkaklumu siekti net ir to, kas kartais atrodo neįmanoma“, – ministerijos pranešime teigė jis.

Minėjime Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliks parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis.

Kiek vėliau Lukiškių aikštėje gros Lietuvos kariuomenės, Karinių oro pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų orkestrai.

Programą pabaigs atvira diskusija apie okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos.

Nors apie atkuriamą nepriklausomybę Lietuva paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną, paskutinis Rusijos okupacinės armijos karinis ešelonas šalį paliko 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, likus keliolikai minučių iki vidurnakčio.

Prieš pradedant išvesti Rusijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, maždaug tūkstantis tankų, 180 lėktuvų ir 1,9 tūkst. šarvuočių.

„Šiomis dienomis mūsų kaimynė Baltarusija susiduria su vis rimtesniu pavojumi prarasti paskutinius nepriklausomybės likučius. Maža to, ją bandoma įvelti į beprasmį ir kruviną karą prieš Ukrainą. Taikiai tautai, kurią su Ukraina ir ukrainiečiais sieja glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, tai reikštų pačią tikriausią katastrofą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, tokioje situacijoje kaip niekada svarbi tampa baltarusių tautinė savimonė.

„Kiek priešiškos jėgos besistengtų sugniuždyti Baltarusijos žmonių orumą, jie išlaiko valią kovoti dėl laisvės. Įsitikinome tuo prieš pusantrų metų, kai Baltarusijos pilietinė visuomenė vieningai stojo ginti savo teisių, ir tik brutalūs jėgos struktūrų veiksmai užkirto kelią taikiam šalies sugrįžimui į demokratiją“, – rašo jis.

Kiek priešiškos jėgos besistengtų sugniuždyti Baltarusijos žmonių orumą, jie išlaiko valią kovoti dėl laisvės.

G. Nausėda Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir visiems laisviems Baltarusijos žmonėms palinkėjo užsispyrimo, kantrybės ir stiprybės tęsti nelengvą, bet nepaprastai svarbią kovą.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu vylėsi, kad ateityje ši diena bus švenčiama ne tik laisvę mylinčių baltarusių širdyse, tačiau ir demokratinės Baltarusijos miestų bei miestelių gatvėse.

„Deja, šiandien esame liudininkai to, kaip Aliaksandras Lukašenka galutinai išduoda baltarusių tautą, atiduodamas jūsų gražios ir taikios šalies teritoriją kaip placdarmą žiauriems Rusijos karo veiksmams Ukrainoje“, – sako premjerė.

„Sveikinu laisvus žmones ir laisvos Baltarusijos lyderius, kurie nedvejodami aiškiai ir viešai palaikė Ukrainą ir pasirinko gėrio, o ne blogio pusę. Džiaugiuosi, kad šiandien mūsų tautų – ukrainiečių, lietuvių, laisvųjų baltarusių – širdys plaka vienu ritmu, kad dalijamės ukrainiečių sielvartu ir švenčiame jų pergales kaip savo“, – savo sveikinime pažymi I. Šimonytė.

Ji palinkėjo šalies žmonėms neprarasti kantrybės ir tikėjimo laisvosios Baltarusijos pergale, o taip pat patikino, kad Lietuva mato ir palaiko nuolatinę laisvų baltarusių kovą už laisvę.

Premjerė pridūrė, kad Lietuvos pareigūnai visuose tarptautiniuose forumuose reiškia palaikymą baltarusių reikalavimams nutraukti represijas, paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius ir savavališkai sulaikytus asmenis Baltarusijoje, o taip pat kuo greičiau surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palaikymą baltarusiams išsakė „Twitter“.

„Palaikau baltarusius, šiandien mininčius savo Laisvės dieną“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai.

Aliaksandro Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė. 

Pasak Vyriausybės vadovės, visą vasarą minėję ne vieną sunkią Lietuvos istorijai datą, vasarą užbaigiame diena, turinčią ypatingą vardą – Laisvės diena.

Laisvės diena primena paskutinį karį okupantą, palikusį Lietuvos teritoriją. Anot premjerės, galima sakyti, kad tik tada ir mums pagaliau baigėsi Antrasis pasaulinis karas, pagimdytas dviejų diktatorių susitarimo.

Premjerės įsitikinimu, ir šiandien laisvę, Tėvynę ir mus pačius taip pat kartais tenka ginti tiek nuo įvairiausių hibridinių agresijų iš išorės, tiek ir agresijų kylančių mumyse. Ypač pavojingi yra kryptingi bandymai smukdyti žmonių pasitikėjimą savo valstybe, sukarikatūrinant laisvės sąvoką, supriešinant žmones, manant, kad laisvė nereiškia atsakomybės, leidžia pasakyti „aš taip noriu“.

„Tuo tarpu mes puikiai žinome, kad laisvė yra kartu su atsakomybe – atsakomybe už save, savo šeimą, savo artimą, savo miestą ir savo žemę. Esu visiškai tikra, kad mes ne tik atsilaikysime, bet ir per visus šiuos išbandymus išeisime brandesni bei, kas labai svarbu, solidaresni. Tikiu, kad vidines įtampas pavyks sumažinti ir galutinai įveikti, taip, kaip kažkada beginklei naujai atkūrusiai nepriklausomybę šaliai pavyko išmintimi, kantrybe, kantriu darbu įveikti išorės įtampą ir išprašyti neprašytus svečius. Laisvė nėra visada patogi, ją reikia ginti ir puoselėti kiekvieną dieną, tačiau vieną dalyką žinau: žmogus, paragavęs laisvės skonio, niekada nenori šito skonio iškeisti į ką nors kitą“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojama I. Šimonytė.

Nuo vidurnakčio (2 val. Lietuvos laiku) vėl gali veikti tokios vietos kaip naktiniai klubai, taip pat pilnu pajėgumu gali veikti kitos įstaigos uždarose patalpose, tačiau nebelieka teisiškai nustatytos tvarkos dėl kaukių dėvėjimo ir darbo iš namų.

Kaip praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas), verslas ir didelių renginių organizatoriai bus skatinami naudoti COVID-19 statuso sertifikatus „didelės rizikos aplinkose“.

Vyriausybė taip pat tikisi, kad žmonės dėvės apsaugines kaukes viešajame transporte ir uždarose erdvėse.

Jei to nepadarysime dabar, turime savęs paklausti, ar apskritai kada nors tai padarysime? Taigi, dabar yra tinkamas momentas, tačiau turime tai padaryti atsargiai.

Mokslininkai būgštauja, kad paskutinių reikalavimų, tokių kaip privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas ir fizinio atstumo laikymasis, atšaukimas gali vėl sukelti problemų. Pasak jų, turėtų likti galioti ir kitos rekomendacijos, pavyzdžiui, dėl darbo iš namų.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), kuriam teko saviizoliuotis po to, kai koronavirusu užsikrėtė jo sveikatos apsaugos sekretorius, paragino visuomenę išlikti apdairią, o žmones, kurie dar nepasiskiepijo, tai padaryti ir prisijungti prie dviejų trečdalių JK suaugusiųjų, kurie dabar yra visiškai vakcinuoti.

B. Johnsonas gynė sprendimą nuo pirmadienio Anglijoje atšaukti didžiąją dalį dėl pandemijos įvestų suvaržymų, nors naujų paros užsikrėtimų skaičius šiuo metu viršija 50 tūkstančių – daugiau fiksuojama tik Indonezijoje ir Brazilijoje.

Žiniasklaida liepos 19-ąją pavadino „Laisvės diena“.

„Jei to nepadarysime dabar, atsiversime rudenį, žiemos mėnesiais, kai virusas turi šalto oro pranašumą“, – vaizdo pranešime sakė premjeras.

Be to, šią savaitę prasidedančios mokyklinės vasaros atostogos tapo „vertinga priešgaisrine proskyna“, sakė jis.

„Jei to nepadarysime dabar, turime savęs paklausti, ar apskritai kada nors tai padarysime? Taigi, dabar yra tinkamas momentas, tačiau turime tai padaryti atsargiai“, – kalbėjo B. Johnsonas.

Opozicinės Leiboristų partijos atstovas sveikatos klausimais Jonathanas Ashworthas (Džonatanas Ašvortas) pareiškė, kad vyriausybė elgiasi „neatsakingai”, ir atkartojo ekspertų tvirtinimus, kad atsivėrimas kelia grėsmę pasaulinei sveikatai.

„Esame prieš atsivėrimą be jokių galiojančių atsargumo priemonių“, – transliuotojui BBC sakė J. Ashworthas, ypač kritikavęs vyriausybės planą dėl apsauginių kaukių.

Vyriausybė tvirtina, kad po sėkmingos vakcinacijos programos visos rizikos ligoninėms yra valdomos.

Tačiau profesorius Neilas Fergusonas (Nilas Fergiusonas) iš Londono imperatoriškojo koledžo perspėjo, kad Britanija artėja prie 100 tūkst. per parą patvirtinamų COVID-19 atvejų, tampant nevaldomu delta variantui.

„Tikrasis klausimas yra, ar gausime dvigubai tiek [atvejų], ar dar daugiau? Ir čia krištolinis rutulys pradeda nebeveikti“, – sakė jis BBC.

„Galime turėti 2 000 hospitalizacijų per parą, 200 000 atvejų per parą, bet tai daug mažiau aišku“, – teigė ekspertas.

„11 val. 05 min. duomenimis, centrui žinoma apie mažiausiai 245 asmenis, sulaikytus 23 Baltarusijos miestuose minint Laisvės dieną“, – rašoma centro išplatintame pranešime.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį vakare pranešė, kad dėl masinių renginių pažeidimus šalyje buvo sulaikyta per 200 žmonių. Tuo pat metu ji nurodė, kad „destruktyviuose „Telegram“ kanaluose anonsuoti didžiuliai protestai neįvyko“.

Apie sulaikymus pranešta protestuotojų grupėms Baltarusijoje ketvirtadienį bandant įkvėpti pernai kilusį, bet rimtų represijų nuslopintą judėjimą prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Vietos žiniasklaidos publikuotuose vaizduose buvo matyti, kaip mažos grupės žygiuoja per Minską mojuodamos Baltarusijos opozicijos simboliu – baltai raudonai baltomis vėliavomis, tuo metu ant valstybinių pastatų buvo iškabintos oficialios raudonai žalios vėliavos.

Sostinės valdžia anksčiau šią savaitę atmetė opozicijos prašymą leisti surengti demonstracijas Laisvės dienai paminėti.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas anksčiau paskelbė apie planuojamus bandymus destabilizuoti padėtį šalyje per kovo 25–27 dienomis numatomas protesto akcijas ir pareiškė, kad valdžia imsis griežtų priemonių.

1918 metų kovo 25-ąją buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respublikos nepriklausomybė. Oficialiai ši data Baltarusijoje neminima, bet opozicija ją švenčia kaip Laisvės dieną, ir tradiciškai Minsko gatvėse vyksta jai skirti renginiai.

Baltarusijos Liaudies Respubliką 1918-aisiais paskelbė nacionalinio judėjimo veikėjų grupė. Kaip savarankiška valstybė BLR egzistavo 1918–1919 metais, vėliau jos vyriausybė buvo priversta emigruoti. Istorikai iki šiol ginčijasi, ar galima BLR vadinti valstybe – kai kas teigia, jog tai buvo tik bandymas sukurti valstybę.

Didžiulės demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo pernai rugpjūtį, A. Lukašenką paskelbus prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų diplomatai vadina suklastotais, nugalėtoju. Nuo 1994 metų 10 mln. gyventojų turinčią šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka dirba jau šeštą kadenciją.

Masinės demonstracijos prieš prezidentą vykdavo kas savaitę ir truko daug mėnesių. Piko metu jose dalyvaudavo apie 100 tūkst. žmonių ir atrodė, kad A. Lukašenkos pozicijos silpnėja.

Tačiau protestų judėjimas buvo palaipsniui nuslopintas masiškai sulaikant žmones. Šimtai jų tvirtina, kad sulaikyti buvo kankinami.

Per neramumus keli protestuotojai žuvo, o daugiau kaip 400 buvo nuteisti kalėti už viešosios tvarkos pažeidimus.