„Vertiname Australiją kaip bendramintę laisvos prekybos partnerę, didelę perkamąją galią turinčią rinką, suteikiančią didžiulį potencialą ir galimybes Lietuvos verslui“, − teigė ministras Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Anot G. Landsbergio, laisvosios prekybos susitarimas galėtų reikšmingai pagerinti verslo sąlygas ES, kartu ir Lietuvos, įmonėms Australijoje.

Pagrindinis ministro vizito tikslas, pasak URM – stiprinti ekonominius Lietuvos ir Australijos ryšius.

Melburne G. Landsbergis susitiko su atkuriamos Lietuvos-Australijos verslo tarybos koordinatoriais, Australijos verslo tarybos ir Europos-Australijos verslo tarybos bei Viktorijos valstijos prekybos skatinimo agentūros „Global Victoria“ atstovais.

Per susitikimus aptartas dvišalio ekonominio bendradarbiavimo, prekybos ryšių potencialas, pristatytos įmonės, norinčios gilinti ar užmegzti prekybinius ryšius su Australija.

Lietuvos ekonomikos galimybės pristatytos Australijos verslo tarybai – jos nariai atstovauja gamybos, infrastruktūros, informacinių technologijų, kasybos, mažmeninės prekybos, finansinių paslaugų ir bankininkystės sritis, taip pat, energetiką, profesines paslaugas, transportą ir telekomunikacijas.

G. Landsbergis akcentavo poreikį plėsti Lietuvos eksporto apimtis aukštos pridėtinės vertės sektoriuose sakydamas, kad apie 80-čiai Lietuvos įmonių reikia padėti pasinaudoti Australijos rinkos nauda.

Verslo plėtros bei investicijų skatinimo galimybės aptartos ir su Viktorijos valstijos verslo, investicijų skatinimo agentūromis. Ministras sveikino Australijos lietuvių verslininkų iniciatyva atkurti aktyvią Lietuvos-Australijos verslo tarybos veiklą.

Melburne ministras G. Landsbergis atidarė Australijos-Lietuvos kibernetinio saugumo tyrimų tinklą, kurį įkūrė Karališkojo Melburno technologijų institutas kartu su Mykolo Riomerio universitetu.

Ministras taip pat susitiko su viena gausiausių ir aktyviausių Australijoje – Melburno lietuvių bendruomene nuo 1960 metų be pertraukų veikiančiuose Lietuvių namuose. 

Ankstesnės pastangos susitarti dėl prekybos žlugo dėl didžiulio priešinimosi ir transatlantinės įtampos.

Po prezidento Joe Bideno kadencijos pradžios pagerėjus santykiams su Vašingtonu, A. Merkel teigė, kad toks susitarimas būtų naudingas abiem pusėms.

„Visuomet pasisakiau už prekybos susitarimą tarp JAV ir ES“, – teigė kanclerė, pažymėdama, kad 27 šalių narių blokas jau sudaręs panašių susitarimų su įvairiais pasaulio regionais.

A. Merkel, kuri po rugsėjį Vokietijoje vyksiančių visuotinių rinkimų paliks kanclerės pareigas, sakė, kad „būtų labai protinga“ kaip pavyzdį naudoti ES-Kanados prekybos susitarimą, kuriuo sumažinami muitai ir skatinamas eksportas.

„Yra daug ką nuveikti transatlantinio bendradarbiavimo srityje šiame neramiame pasaulyje, kuriam reikalingos partnerystės“, – teigė A. Merkel.

„Todėl man malonu, kad, atėjus naujajai (J. Bideno) administracijai, atsivėrė naujų galimybių, kuriomis Vokietijos vyriausybė norėtų pasinaudoti“, – pridūrė kanclerė.

Kelerius metus trukusios derybos dėl ambicingo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimo įstrigo, kai kilo masiniai protestai Vokietijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje dėl nerimo, kad jis paveiks ES maisto ir sveikatos standartus.

Derybos visiškai žlugo, kai JAV vadovavo prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuri prekybos su ES klausimais dažnai laikėsi konfrontacinio požiūrio.

Tačiau J. Bidenas pareiškė didelį susidomėjimą atgaivinti transatlantinius ryšius, įskaitant bendradarbiavimą prekybos srityje, net kai jis propaguoja „Pirk amerikietiškas prekes“ (angl. Buy American) politiką, kurią Europos pareigūnai laiko protekcionistine.

Didžiosios Britanijos prekybos ministerija sekmadienį sakė, kad abi valstybės pasirašys susitarimą, kuriame bus pakartotos esamos prekybos sąlygos.

Dvišalės prekybos apimtys pernai sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).

Šį ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą Briuselio pareigūnai vadino pačia ambicingiausia ES sutartimi su Vietnamu.

Šia sutartimi panaikinama 99 proc. dvišalių ES ir Vietnamo muitų ir kitų prekybos barjerų. ES bendrovės taip pat turės prieigą prie Vietnamo paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkų.

Manoma, kad sutartis sustiprins Vietnamo ekonomiką, nes šalies verslas gaus priėjimą prie didžiulės ES bendrosios rinkos.

Derybos tarp ES ir Vietnamo prasidėjo 2012 m. Jos buvo užbaigtos 2015 m., tačiau sutarties įgyvendinimas įstrigo dėl teisinių problemų.

Vietnamo parlamentas taip pat ratifikavo Priverstinio darbo panaikinimo konvenciją, kuria uždraudžiamas bet koks priverstinis ir vaikų darbas.

Po 17 metų sudėtingų derybų Afrikos Sąjunga paskelbė apie susitarimo dėl Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos zonos (AfCFTA) „įgyvendinimo etapo“ pradžią.

Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki (Musa Fakis) tai pavadino „istoriniu“ momentu.

„Išsipildo sena svajonė, tėvai įkūrėjai gali didžiuotis“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog AfCFTA sukurs „puikiausią prekybos zoną visame pasaulyje“.

Afrikos Sąjungos pareigūnai pranešė, jog pradedamos įgyvendinti penkios AfCFTA „veiklos priemonės“.

Valstybės sutiko laikytis bendrų „kilmės taisyklių, stebėti netarifines kliūtis ir jas šalinti, naudotis suvienodinta skaitmeninių mokėjimų sistema ir Afrikos prekybos stebėsenos sistema“, paskelbė Sąjungos komisija.

Sekmadienio ryte prie susitarimo prisijungė Nigerija ir Beninas. Iš 55 Afrikos Sąjungos valstybių narių prie jo dar nėra prisijungusi tik Eritrėja, nors ši šalis jau paskelbė ketinanti svarstyti tokią galimybę.

Susitarimas buvo įteisintas balandžio pabaigoje, kai buvo įvykdyta sąlyga, jog įgyvendinti susitarimą bus galima tik tuo atveju, jeigu jį ratifikuos mažiausiai 22 šalys.

Zona pradės veikti nuo 2020 metų liepos 1 dienos, kad šalys turėtų laiko prisitaikyti prie sutartų pokyčių.

Be to, pagal AfCFTA dauguma šalių turės per penkerius metus apkarpyti muitus 90 proc., kad žemyne sumažintų kliūtis prekybai.

Šalys, įtrauktos į Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą, tam turės 10 metų, o dar šešios šalys, įskaitant Nigerį ir Malavį, – bent 15 metų.

Afrikos Sąjungos komisijos skaičiavimais, įgyvendinant susitarimą, Afrikos vidaus prekybos apyvarta iki 2022 metų padidės 60 procentų.

Šiuo metu Afrikos šalių tarpusavio prekybai tenka tik maždaug 16 proc. jų bendros prekybos prekėmis ir paslaugomis apyvartos.