Veidus fiksavo

Aistros verda dėl Klaipėdos rajone Karaliaus Vilhelmo kanalo pakrantėse vykusių įvykių.

Asociacija „Lašišos dienoraštis“ policijai pateikė skundą dėl sudaužytos vaizdo kameros, kuria visuomenininkai ne kartą jau buvo nufilmavę ir taip padėję aplinkosaugininkams sučiupti brakonierius.

Paaiškėjo, kad sausio 13 d. vidurdienį visuomenininkų kamera užfiksavo sugadinimą.

„Į paštą mums išsiunčiama nuotrauka. Taip, mes viską turime. Mūsų kamera užfiksavo asmenis ir mes pranešėme aplinkosaugininkams“, – pasakojo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Povilas Bekeris.

Vyras prisiminė, kad naktį ta pati kamera taip pat buvo suveikusi.

„Sulaikyti vyrai paskui aplinkosaugininkams prisipažino, kad jie iš keršto sudaužė kamerą“, – sakė P. Bekeris.

Krante – egzekucija

Tačiau įkliuvę vietos gyventojai policijai pateikė dar skandalingesnį pareiškimą.

Policijai jie teigė, kad praėjusio ketvirtadienio naktį, 2 val., Lankupių kaime trys kaukėti vyrai sumušė 28-erių ir 23-ejų vyrus.

Vienas įtariamasis – 28-erių vyriškis apklaustas.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

„Čia jie turės įrodyti, ne aš, kad taip buvo. Vyksta ikiteisminis tyrimas, viskas bus išsiaiškinta“, – kalbėjo P. Bekeris.

Sučiupo su įkalčiais

Būtent dėl nėgių ir vyksta brakonierių ir aplinkosaugininkų karai.

Esą tie patys veikėjai, kurie pasiskundė smurtu sausio 12-osios naktį, buvo įkliuvę sausio 2-ąją.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai nufilmavo ir pranešė aplinkosaugininkams apie du brakonieriavusius asmenis.

Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės. Už neleistiną žvejybą asmeniui teks atlyginti žalą gamtai – 660 eurų.

„Aplinkosaugininkai patvirtintų, kad tai ne pirmą kartą pagauti asmenys. Jie ir anksčiau bausti“, – patikino P. Bekeris.

Visą įvykių chronologiją ir mestų kaltinimų tikrumą policija vis dar aiškinasi.

Dėl abiejų pusių pareiškimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Klausimas dėl įgaliojimų

Socialiniame tinkle pasirodžius informacijai apie Lankupiuose vykusius įvykius, kai kuriems žvejams kilo klausimų, ar gali visuomeninės organizacijos nariai imtis kokių nors veiksmų vandens telkinių pakrantėse.

„Ar gali iš viso jie ko nors reikalauti – asmens dokumento ar žvejo bilieto? Ar gali jie atiminėti įrankius, net jei jie ir būtų skirti brakonieriavimui?“ – klausė internautas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad jokiai visuomeninei organizacijai tokie įgaliojimai nesuteikti.

„Jie neturi neetatinio inspektoriaus pažymėjimo. Norint jį gauti, reikia išklausyti kursą, išlaikyti egzaminus. Inspektoriui suteikiamos tam tikros teisės ir pareigos, jis jau turėtų elgtis kaip pareigūnas. Mes su visuomenininkais bendradarbiaujame, gauname informacijos. Tačiau jie nėra neetatiniai inspektoriai. Jie – tik visuomenininkai. Jų pareigos ir teisės tokios pat kaip ir kitų piliečių“, – paaiškino V. Marozas.

P. Bekeris pripažino, kad neetatinio inspektoriaus pažymėjimo jis neturi, ir tikino, kad asmenų sulaikymu ar žuvų ir įrankių konfiskavimu užsiima tik aplinkosaugininkai.

Dirba brakonieriai?

Visuomeninė gamtos apsaugos asociacijos "Lašišos dienoraštis" atstovai "Kauno dienai" išvardijo eilę galimų pažeidimų, kuriuos esą slepia Žuvininkystės tarnybos vadovai. Visuomenininkai pastebėjo, kad daugiausia problemų kelia šios tarnybos Šilavoto poskyris, įsikūręs Prienų rajone.

"Norime pasidalyti svarbia informacija apie Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovų ir darbuotojų daromus pažeidimus. Nuo visuomenės šie faktai yra slepiami. Tikimės jūsų pagalbos paskleidžiant žinią apie tarnyboje dangstomus žuvivaisos darbuotojus, kurie sučiupti brakonieriaujant", – teigė "Lašišos dienoraščio" atstovai.

Jie nurodė, kad dar kovo 19 d. Kauno aplinkos apsaugos pareigūnai Kauno mariose sulaikė Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos vyr. specialistus B.D. ir G.M su nedeklaruotomis žuvimis po specialiosios žvejybos komandiruotės. Vienam jų paskirta daugiau nei 1,8 tūkst. eurų bauda dėl padarytos žalos gamtai už neteisėtai sugautas 128 kg kuojų, 29 kg karosų, 2 vnt. karšių, 2 vnt. karpių, 7 kg ešerių ir 1 sterko.

"Kadangi, galimai, visa tai vyksta su Žuvininkystės tarnybos vadovų žinia, apie tai oficialiai jokios informacijos nebuvo pateikta. Išrašytą protokolą galima rasti Kauno aplinkos apsaugos departamente", – pastebėjo gamtos asociacijos nariai.

"Kauno dienai"  Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai patvirtino, kad toks įvykis tikrai buvo.

"AAD prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje pradėtas tyrimas dėl vieno asmens, kuris yra Žuvininkystės tarnybos darbuotojas. Administracinis tyrimas pradėtas dėl to, kad asmuo, turėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduotą specialiosios žvejybos leidimą ir vykdydamas mokslinę žvejybą, nesilaikė visų reikiamų sąlygų ir specialiosios žvejybos žurnalo pildymo tvarkos. Atliekant neplaninį patikrinimą buvo patikrinta specialioji žvejyba. Žuvys buvo sugautos žymėtais nemėgėjiškos žūklės įrankiais – statomaisiais tinklais", – dienraščiu nurodė AAD viešųjų ryšių specialistė Jurgita Jasiūnienė.

Ji aiškino, kad atlikto patikrinimo metu nustatytas vienas asmuo, pažeidęs aplinkos apsaugos reikalavimus. Šiuo metu atsakingam asmeniui apskaičiuota gamtai padaryta žala ir įteiktas siūlymas geranoriškai ją atlyginti.

"Pasibaigus karantinui, asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokolas bus surašomas už tai, kad asmuo netinkamai įformino priegaudą, t.y. ne visą priegaudą įrašė į specialiosios žūklės žurnalą. Asmenys patikrinti prie žvejybos vietos Kaišiadorių rajone, ties Lašinių kaimu, prie Kauno marių", – pridūrė AAD atstovė.

Aplinkosaugininkai užfiksavo nelegaliai žvejojančius Žuvininkystės tarnybos specialistus.

Įtarimai dėl pinigų

"Kauno dienai atsiųstame skunde pasakojama ir apie pinigų švaistymo atvejus. Vienas jų net buvo pasiekęs teismą, kuris įpareigojo grąžinti iššvaistytą valstybės turtą.

Pasak "Lašišos dienoraščio" narių, Žuvininkystės tarnyba prieš keletą metų atleido Šilavoto poskyrio vedėją T.R., kuri šias pareigas ėjo nuo 2010 metų. Atleidimo priežastis – iššvaistytas valstybės turtas ir padaryta žala beveik 25 tūkst. eurų.

"Tai nustatė Kontrolės komisija, kuri patikrinimo metu nerado žuvų rūšių, rudenį įleistų į tvenkinį. Skyrėsi įleistų ir išgaudytų žuvų amžius, rastos žuvų rūšys, kurios net nebuvo suleistos į tvenkinius. Nustatytas žuvų trūkumas – daugiau nei 9 tonos. Į apskaitą neįtrauktų žuvų kiekis – 4 tonos. Patikrinimo metu nerastas ir medžioklinis šautuvas, vėjapjovė, krūmapjovė ir kitas turtas, už kurį materialiai atsakinga buvo T.R.", – pažeidimus vardijo visuomeninininka.

Pasak jų, teismų procesai truko bene tris metus ir tik 2019 m. vasarį paskelbtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuris įpareigojo buvusią Šilavotos poskyrio vedėją T.R. sumokėti daugiau nei 18 tūkst. eurų už padarytą žalą. Į šią sumą įskaitytos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atgal į darbą

Nuolat Žuvininkystės darbus sekantys gamtos aktyvistai buvo šokiruoti, kad T.R. po metų vėl buvo priimta į tą patį Žuvininkystės tarnybos Šilavoto poskyrį. Visuomenininkai teigė, kad minėta specialistė dar net nebuvo sumokėjusi teismo nurodytos sumos.

"Sunku patikėti, tačiau praėjus kiek daugiau negu metams, 2020 balandžio 10 d. T.R. yra įdarbinama į tą patį Žuvininkystės tarnybos Šilavoto poskyrį, kuriame dirbdama 2010-2016 m. išvogė valstybės turtą. Dabar jame užima aukščiausias vyr. specialistės pareigas. Mūsų žiniomis, Žuvininkystės tarnybai, T.R. yra sumokėjusi tik dalį priteistos sumos – apie 4,5 tūkst. eurų", – savo skundą dėstė "Lašišos dienoraščio" nariai.

Užkliuvo dar vienas

Atsiųstame laiške dėstoma ir daugiau atvejų, kuomet įdarbinimo peripetijos Žuvininkystės tarnyboje kelia abejonių šios institucijos skaidrumu.

"Po 2016 m. rugpjūčio 29 d. įvykių ir atleidus T.R., poskyrio vedėjo pareigybės neliko, aukščiausios pareigos poskyryje priskirtos vyr. specialistui. Šias pareigas užėmė iš Žuvininkystės tarnybos Vilniaus skyriaus perkeltas darbuotojas S.V., kuris turi daugiametę patirtį tokio pobūdžio darbe. Šiame poskyryje dirbo bene tris metus. Tačiau gautas pranešimas dėl žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų neįvykdymo, todėl 2019 m. gruodžio 12 d. sudaryta komisija, skirta įvertinti Šilavotos vyr. specialisto S.V. galimus pažeidimus", – visas peripetijas smulkiai išdėstė visuomeninės gamtos asociacijos nariai.

Pasak jų, sudaryta komisija įvertino žuvų trūkumą tvenkiniuose, kitus faktus ir nustatė, kad yra padaryta daugiau nei 74,1 tūkst. eurų žala. Todėl Šilavotos vyr. specialistas S.V. esą įvertintas kaip padaręs šiurkštų darbo pažeidimą ir su juo nutraukta darbo sutartis. Atleistas Žuvininkystės tarnybos specialistas tokį sprendimą apskundė Darbo komisijai, kuri pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas.

"Žuvininkystės tarnyba per nurodytą terminą neapskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl, neva neteisėtai atleistam darbuotojui kompensacijas mokėsime mes visi. Manome, kad Žuvininkystės tarnybos vadovai specialiai neskundė komisijos sprendimo, nenorėdami į viešumą iškelti šio fakto, nes jį nagrinėjant iš esmės, galimai būtų atskleista dar daugiau pažeidimų. Kas atsakingas už tai, kad nustačius daugiau nei 74 tūkst. žalą, nelieka kaltų ir niekas jos neatlygins? Negana to, dabar iš mokesčių mokėtojų pinigų galimai turtą iššvaisčiusiam darbuotojui bus mokama kompensacija už atleidimą", – Žuvininkystės vadovų sprendimais piktinosi "Lašišos dienoraščio" nariai.

"Įdomiausia tai, kad po aprašytų įvykių, į šią "atlaisvintą" vyr. specialisto vietą, priimama darbuotoja T.R., kuri apsivogė, ankščiau dirbdama tame pačiame poskyryje", – pridūrė visuomenininkai.

Žada aiškintis situaciją

Žuvininkystės tarnyba pavaldi Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM).  "Kauno diena" pasidomėjo, kaip ministerija vertina visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos išdėstytą skundą, pridėtas nuorodas į teismo sprendimus bei komisijos išvadas dėl galimai iššvaistyto valstybės turto.

Ministerijos atstovai tikino, kad atliks detalesnį tyrimą, aiškinsis visą situaciją. Tačiau dabar vertinimas – neigiamas.

"Žemės ūkio ministerija susipažino su jūsų pateikta informacija. Ją vienareikšmiškai vertiname blogai. Už personalo politiką, kaip ir už įstaigos veiklą, atsako įstaigos vadovas, šiuo atveju Žuvininkystės tarnybos vadovas. Valstybės tarnautojai privalo laikytis veiklos ir tarnybinės etikos principų, be to, viešajame sektoriuje turi būti keliami aukštesni moralės reikalavimai, todėl pateikta informacija mums kelia didelį susirūpinimą", – teigė žemės ūkio ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.

"Tam, kad padarytume konkrečias išvadas ar imtumėmės atitinkamų veiksmų, pirmiausia norime atidžiai išanalizuoti pateiktą informaciją. Šiuo metu tai ir darome. Jeigu bus nustatytas akivaizdus pažeidimas ar prasilenkta su valstybės tarnautojo veiklos ar tarnybinės etikos principais, bus daromi atitinkami sprendimai", – pridūrė pašnekovas.

Gavus informacijos apie galbūt suklastotus žuvų apskaitos dokumentus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai lankėsi Žuvininkystės tarnyboje. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Bando viską neigti

Žuvininkystės tarnybos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Rita Šakinytė "Kauno dienai" tikino, kad skundas dėl brakonieriavusių darbuotojų nėra pagrįstas. Esą minėti asmenys, kuriuos, kaip nurodė visuomenininkai, nubaudė aplinkosaugininkai, vykdė specialiąsias funkcijas, o ne nelegaliai žvejojo.

"Informuojame, kad įvykio metu Žuvininkystės darbuotojai vykdė specialiąją žuvų reproduktorių žvejybą, auginimui ir vandens telkinių įžuvinimui pagal Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos žuvivaisai leidimą. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Žuvininkystės tarnybos darbuotojai yra padarę administracinį nusižengimą vykdydami specialiąją žvejybą, nes dar nė vienam darbuotojui nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nepriimtas nutarimas.

Mūsų žiniomis, šiuo metu dėl galimo administracinio nusižengimo kompetentingoje institucijoje yra vykdomas tyrimas. Jei bus gauta informacija apie Žuvininkystės tarnybos darbuotojų padarytą administracinį nusižengimą, darbuotojai privalės atlyginti žalą, taip pat bus atliktas tyrimas dėl drausminės darbuotojų atsakomybės", – nurodė R.Šakinytė.

Priimta į kitas pareigas

Paklausus, kodėl į darbą vėl buvo priimta T.R., kuri buvo pripažinta iššvaisčiusi valstybės turtą ir įpareigota atlyginti padarytą žalą, tarnybos atstovė nurodė, kad minėta specialistė dirba kitose pareigose.

"T.R. žalą Žuvininkystės tarnybai padarė eidama Šilavoto poskyrio vedėjo pareigas, iš kurių ir buvo atleista. Vyr. specialisto pareigos, į kurias ji šiuo metu priimta, skirtingai nei anksčiau, nėra susijusios su vadovavimu padaliniui, jo veiklos organizavimu, sprendimų dėl jo veiklos ir padalinio turto valdymu, todėl nesudaro galimybės piktnaudžiaujant vadovaujamomis pareigomis padaryti žalą pakartotinai", – bandė aiškinti tarnybos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė.

Ji tikino, kad minėta darbuotoja esą priimta dėl turimos kvalifikacijos, reikalingos karpių veislių gerinimo selekcinio darbo vykdymui. "Tokių specialistų, kaip žinia, nėra daug, o ir darbo vieta dėl savo lokacijos (Mikalinės kaimas) darbuotojams nėra patraukli", – aiškino R.Šakinytė.

Pasak jos, T.R. priėmimas į pareigas neeliminuoja teismo sprendimu jai nustatytos kaltės ir pareigos atlyginti Žuvininkystės tarnybai padarytą žalą. Sprendimą dėl padarytos žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo įvykdyti.

"Taip pat T.R. priėmimas į pareigas nėra visiškai susijęs su S.V. atleidimu, kadangi buvo ieškomas selekcininkas, nepriklausomai ar S.V. būtų dirbęs tarnyboje, ar ne", – pridūrė pašnekovė.

Atsakas dėl kito darbuotojo

"Kauno diena" užklausė komentaro ir dėl galimos tarnybos specialisto S.V. padarytos žalos atlyginimo bei atleidimo peripetijų. Pasidomėjome, kodėl tarnyba neapskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, kad specialistas buvo atleistas neteisėtai.

Pasibaigus karantinui, asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

"Darbo ginčų komisija, atsižvelgdama į Žuvininkystės tarnybos prašymą negrąžinti pasitikėjimą praradusio darbuotojo į pareigas ir į įstaigos interesus, priėmė sprendimą į pareigas S.V. negrąžinti ir išmokėti išmoką už prastovas. Toks sprendimas priimtinas, atsižvelgiant į tai, kad grąžinus į pareigas netinkamai pareigas vykdžiusį ir pasitikėjimą praradusį darbuotoją, tektų priimti išlaidų reikalaujančių organizacinių sprendimų, kad būtų išvengta S.V. pažeidimų ateityje bei tokiam darbuotojui iš valstybės biudžeto toliau mokėti atlyginimą", – biurokratiškai aiškino R.Šakinytė.

Ji nurodė, kad tarnyba tiria galimai S.V. padarytą žalą ir žada pasinaudoti teise dėl jos išieškojimo kreiptis civiline tvarka.

"Mūsų nuomone, jums pateikta informacija ir skaičiai neatitinka tikrovės. Pateikus viešai žmonių pavardes bei netikslius duomenis, gali būti apšmeižti žmonės kurių kaltė dar nėra įrodyta. Galimą žalą tyrė vidinė komisija ir ji gali būti tikslinama ir tik tada patvirtinta. Būtent dėl šių priežasčių darbo ginčų komisijoje ir buvo nagrinėjamas tik atleidimo iš darbo teisėtumas. Paskelbus netikslius duomenis gali būti pakenkta galimo pažeidimo tyrimui.

Pasikeitus vadovybei ir įvykus reorganizacijai, siekiame gerinti įstaigos įvaizdį ir tinkamai vykdyti Žuvininkystės tarnybai pavestas funkcijas. Tačiau dėl pokyčių, susijusių su įstaigos perkėlimu iš Vilniaus į Klaipėdą, struktūros bei pareigybių optimizavimu bei etatu sumažinimu, nesusitaikantys, tie patys galimai nesąžiningi asmenys nuolat bando diskredituoti tarnybą ir ŽŪM rašydami skundus ir tiekdami informaciją, kurie nebuvo patvirtinti", – komentavo R.Šakinytė.

Apsilankė pareigūnai

Gavus informacijos apie galbūt suklastotus žuvų apskaitos dokumentus, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai praėjusį penktadienį lankėsi Žuvininkystės tarnyboje.

Žuvininkystės tarnybos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šakinytė sakė, jog STT darbuotojai lankėsi įtarus, jog įstaigoje galėjo būti netinkamai vesta žuvų apskaita.

"STT darbuotojai lankėsi tarnyboje, jie gavo iš išorės pranešimą, kad galimai netinkamai vyko apskaita. Po to direktorius pasidomėjo, jis pats skambino STT darbuotojams, informavo, kad gali būti, kad darbuotojas vis tik apskaitė žuvis neteisingai. Direktorius nieko nežinojo apie tą situaciją, pasiaiškinęs informavo STT", – BNS sakė R.Šakinytė.

STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė nurodė, kad kol kas tikrinama informacija, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.

"Yra nagrinėjamas gautas pranešimas ir tikslinant aplinkybes buvo paprašyta pateikti tam tikrus dokumentus. Nėra priimto procesinio sprendimo, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar atsisakyti jį pradėti. Tiesiog įprasta procedūra gavus pranešimą", – sakė R. Keblienė.

Anot R.Šakinytės, STT darbuotojai kratų neatliko ir jokių dokumentų nepaėmė, jie tik kalbėjosi su tarnybos vadovu Tomu Kazlausku.

"Visiškai nieko nepaėmė, jokio dokumento, tiesiog buvo pokalbis su vadovu, nieko nevyko. STT buvo atėję tik pasiaiškinti faktus, patikrinti gautą informaciją", – teigė Žuvininkystės tarnybos atstovė.

R.Šakinytės teigimu, galimai dokumentus klastojęs darbuotojas nuo pareigų nenušalintas, tačiau tarnyba dėl to pradėjo vidinį patikrinimą, kuris turėjo baigtis vakar. Plačiau situacijos ji nekomentavo.

Šaltinis: BNS

„Taip šiandien atrodo „Vilniaus vandenų“ išleistuvas ir juo atitekantys „lobiai“.

Vaizdo įraše puikiai matosi, kad „Vilniaus vandenys“ išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles. O šių smulkinto plastiko (ir ne tik) dalelių randama net už keliolikos kilometrų esančiame Neries regioniniame parke.

Sklinda kalbos, kad jei ilgiau palauki, prie dosniojo vamzdžio gali išvysti į Nerį plaukiančius ir prezervatyvus, įklotus.

„Jei negali patikėti, kad tai tiesa, nuvyk ir pamatysi pats“, – rašoma gamtos sergėtojų paskelbtame įraše.

Į diskusiją po paskelbtu įrašu įsitraukė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis kreipėsi į „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių Marių Švaikauską, prašydamas pakomentuoti situaciją.

„Vilniaus vandenų“ vadovas sureagavo ir patikino, kad bus atliekami tyrimai, bus badoma nustatyti, iš kur į Nerį galėjo papulti teršalai.

„Kas yra prie išleistuvo, vizualiai nustatyti negalime. Matosi, kad dalelės lengvesnės ir laikosi vandens paviršiuje. Nuotekų valyklos procese sutrikimu taip pat nebuvo. Penktadienį Aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė tyrimus. Kol kas, nieko daugiau pasakyti negaliu.

Gavę tyrimo rezultatus, bandysime ieškoti, iš kur į nuotekų valyklą tokios dalelės galėjo pakliūti, nes ankščiau to nebuvo. Vėl gi, ypatingą dėmesį ir kontrolę ir toliau teikti gamybinėms teritorijoms ir jų perduodamomis nuotekomis. Priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys.

Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Išvalytų nuotekų kokybę tikrina ir kontroliuoja laboratorija.

Aišku, nepaisant šiandien veikiančių šiuolaikiškų dumblo apdorojimo įrenginių, daugelis nuotekų valymo įrenginių veikia jau daugiau nei 30 metų. 2019 spalio 1 d. paskelbėme nuotekų valyklos rekonstrukcijos konkursą. Vasarą tikimės pradėti rekonstrukcijos darbus“, – situaciją komentavo M. Švaikauskas.

Susitarusi su policijos pareigūnais ir Klaipėdos gamtosaugininkais asociacija „Lašišos dienoraštis“ penktadienį prie Dangės surengė pasalą. Po kurio laiko prie upės pasirodė asmenys, turintys draudžiamus tinklinius žvejybos įrankius. Paaiškėjo, kad tai gerai organizuota grupuotė. Sugautos nėgės buvo skubiai išvežamos, o brakonieriai vietoje likdavo be žuvų.

Tačiau, pasak „Lašišos dienoraščio“ atstovų, ši schema – puikiai žinoma ir aiški, todėl nusikaltimą dariusius žmones pavyko sulaikyti su visais įkalčiais.

Sučiupti du asmenys, kurie neleistinai sugavo net 695 nėges. Už tokį laimikį brakonieriams gali tekti atlyginti žalą gamtai, kuri siekia daugiau nei 6 tūkst. eurų.

„Džiugu tik tiek, jog pavyko nemažą dalį brakonierių sugautų, tačiau vis dar gyvų nėgių paleisti atgal į upę. Dėkojame visiems savanoriams, Klaipėdos neetatiniams ir etatiniams pareigūnams, Lietuvos policijai bei Klaipėdos rajono žvejams. Be šių žmonių darbo, kantrybės Lietuvos gyvoji gamta ir toliau būtų beatodairiškai niokojama“, – teigiama visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis“ siųstame pranešime.