„Jeigu mes norime matyti aukštą ginkluotųjų pajėgų lygį, gebėjimą per trumpą laiką užtikrinti valstybės gynybą, tai Latvijai tinka tik profesionali armija kartu su Zemessardze (savanorių pajėgos)“, - cituoja jį trečiadienį Latvijos radijo ir televizijos tinklalapis.

Pasak L. Kalninio, demokratinėje šalyje nedraudžiama svarstyti šios temos, bet jis pats nepritaria privalomo šaukimo į armiją įvedimui. „Jeigu mes savo noru sukūrėme Latvijos valstybę, tai ir ją ginti reikia savanoriškai“, - sakė NGP vadas. Anot jo, vertimas ginti valstybę gali sukelti neigiamą reakciją.

Anksčiau trečiadienį Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetąs galimybės įvesti dalinį privalomą šaukimą į armiją. Šalis 2007 metais atsisakė privalomo šaukimo ir visiškai perėjo prie profesionalios karinės tarnybos.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas anksčiau davė nurodymą parengti NGP ir Zemessardzės didinimo planą. Šiuo metu Nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 6,6 tūkst. žmonių, Zemessardzė turi  apie 8 tūkst. savanorių.

Pagal valstybinę šalies gynybos koncepciją 2020-2024 metams, Latvijos NGP karių profesionalų skaičius iki 2024 metų turi pasiekti 8 tūkst., o savanorių – 10 tūkst.

Vizito metu Latvijos kariuomenės vadui bus pristatyti Lietuvos kariuomenės pajėgumai, bendradarbiavimo su skirtingomis pajėgomis planai, aptarta saugumo situacija, BNS informavo kariuomenė.

Taip pat L. Kalninis kartu su Lietuvos kariuomenės vadu lankysis Varėnos rinktinės Druskininkų pasienio užkardoje, kur susipažins su situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija, pasienio stebėjimo sistema. 

Pasak Lietuvos kariuomenės, Latvija yra viena iš svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo ir gynybos srityje. Estija, Lietuva ir Latvija aktyviai koordinuojasi dėl NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių dislokavimo regione, koordinuoja gynybos planus, glaudžiai bendradarbiauja strateginės komunikacijos srityje.

Pasak jo, pasibaigus „Zapad 2017“, Latvijos gynybos planai nepasikeitė; šalis ir toliau stengiasi gerinti NGP kovinius pajėgumus.

„Kiekviena šalis turi teisę treniruoti savo ginkluotąsias pajėgas, ir jau prieš kurį laiką padarėme išvadą, kad gyvename šalia kaimynės, turinčios kitokį požiūrį negu mūsų. Ir toliau vystome savo kovinius sugebėjimus. Pratybos „Zapad“ nelėmė, kad kuri nors konkreti sritis būtų vystoma sparčiau. Nuolat tobuliname savo kovinius pajėgumus, ir tai nėra susiję su „Zapad“, – pareiškė L. Kalninis.

NGP vadas sakė nemanantis, kad Latvijos visuomenė turėtų būti sunerimusi dėl rugsėjo 14-20 dienomis vykusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų.

„Norėčiau aiškiai pasakyti visuomenei, kad esame pasirengę ginti Latviją. Žiniasklaidoje pasirodė daug pranešimų apie tas pratybas, tačiau tai dar nereiškia, kad privalome priimti kardinalius sprendimus dėl kažkokios didžiulės grėsmės“, – pabrėžė jis.

Nors Ukrainos kariuomenė spalį pareiškė, kad kai kurie rusų karių daliniai pasiliko Baltarusijoje po tų pratybų, L. Kalninis sakė nesantis tikras, kad tai tiesa. Jo teigimu, dar neaišku, ar tie daliniai išvyko iš Baltarusijos, ar ne.

„Jei tai būtų faktas, taip ir pasakyčiau. Šiuo metu tai nėra aišku. Rusija oficialiai yra pareiškusi, kad visi jos kariai pasitraukė iš Baltarusijos, todėl dabar nekomentuosiu savo kolegos iš Ukrainos pareiškimų“, – teigė Latvijos NGP vadas.

Jis taip pat sakė, kad tebėra ruošiamos detalesnės išvados apie „Zapad 2017“.

Per interviu žurnalui „Ir“ jis pareiškė, kad reikėtų motyvuoti ir studentus – sudaryti jiems galimybę lankyti nuodugnius karinio parengimo kursus, kad aukštųjų mokyklų absolventai iškart galėtų tapti karininkais. Asmenys, nenorintys siekti karininko karjeros, galėtų tapti Nacionalinės gvardijos nariais, turinčiais pagrindinių įgūdžių, sako L. Kalninis.

Jo manymu, plačiai neįtraukus visuomenės neįmanoma gynybos sistemos pakelti į reikiamą lygį. Visgi privalomosios karinės tarnybos grąžinimui L. Kalninis nepritaria.

Pasak kariškio, kariuomenė privalo aktyviau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir integruoti jas į gynybos sistemą. Tokiu būdu būtų efektyviau reaguojama į krizes ir būtų vykdomos palaikymo funkcijos.

Vis dėlto L. Kalninis sakė norįs, kad Latvijos visuomenė nebijotų Rusijos keliamos grėsmės ir nesureikšmintų žiniasklaidoje neretai pasirodančių įvairaus plauko „ekspertų“ bauginamų pareiškimų.

Už jo paskyrimą balsavo 88 deputatai, balavusiųjų „prieš“ ir susilaikiusiųjų nebuvo.

NGP Jungtinio štabo viršininku L.Kalninis dirbo nuo šių metų rugpjūčio. Kariuomenėje L.Kalninis tarnauja nuo 1997 metų. Jis yra baigęs aukščiausio rango vadų kursus Baltijos gynybos koledže Estijoje, taip pat generalinio štabo vadų kursus JAV Kariuomenės vadų ir generalinio štabo koledže.

2006 metais L.Kalninis buvo Latvijos kontingento Irake vado pavaduotojas.

Ankstesnis NGP vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė atsistatydino spalio 25 dieną, nebaigęs kadencijos.

Pagal įstatymą NGP vadą ketverių metų kadencijai tvirtina ir iš pareigų atleidžia Seimas, vyriausiajam NGP vadui – šalies prezidentui – pateikus atitinkamą pasiūlymą. Kandidatą prezidentui rekomenduoja gynybos ministras.