Paskutinėmis vasaros dienomis vaistų informacinės sistemos vaistai.lt nuolatos skelbiamo ieškomiausių vaistų penketuko viršuje atsidūrė raminamieji vaistai – "Xanax" 0.5mg ir "Lexotanil" 3mg tabletės. Kitaip tariant, informacijos apie šiuos vaistus ieškojo daugiausia įvairių medikamentų besiruošiančių pirkti žmonių. Iš ieškomiausiųjų penketuko šie vaistai neiškrito visą rugpjūtį.

"Xanax", kurių veiklioji medžiaga yra alprazolamas, vartojami trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui ir su depresija susijusiam nerimui gydyti, taip pat trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti. "Vaisto galima vartoti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja ligonio veiklą ar labai vargina", – rašoma "Xanax" informaciniame lapelyje.

Šis vaistas anaiptol nėra nekaltas – gali sukelti nemažai šalutinių poveikių. Tarp labai dažnai pasitaikančių (gali pasireikšti dažniau nei 1 iš 10 pacientų) – depresija, atminties pablogėjimas, kalbos sutrikimas, galvos svaigimas; irzlumas. Dažnai pasitaikantys šalutiniai poveikiai (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 10 pacientų): orientacijos, lytinės veiklos, pusiausvyros, dėmesio sutrikimai, taip pat nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas, neryškus matymas, pykinimas.

Nedažnai pasireiškiantis šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 100 pacientų) – manija, haliucinacijos, pyktis, susijaudinimas (ažitacija), priklausomybė nuo vaisto; atminties netekimas (amnezija); šlapimo nelaikymas ir kiti.

Nėra nekalti

Ne ką mažiau nekaltas atrodo ir "Lexotanil", skiriamas nerimui, įtampai ir kitiems su nerimu susijusiems sutrikimams gydyti. Šalutiniai reiškiniai, vartojant vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra bromazepamas, gali būti tokie: padidėjęs jautrumas, anafilaksinis šokas, lytinio potraukio sutrikimai, abstinencijos sindromas, depresija, agresija, kliedesiai, pyktis, haliucinacijos, psichozė ar nederamas elgesys; atminties pablogėjimas, svaigulys, dvejinimasis akyse, širdies nepakankamumas, įskaitant širdies sustojimą, kvėpavimo slopinimas, pykinimas, vėmimas, ir kiti.

Šių vaistų populiarumas liudija, kad žmonės yra įpratę ne spręsti problemas, bet ramintis vaistais.

"Xanax" ir "Lexotanil" yra receptiniai vaistai, tačiau intensyviausia jų paieška rodo lietuvių norą gauti šiuos raminamuosius bet kokia kaina, tai yra ir be recepto. Tai liudija ir interneto platybėse esantys panašaus pobūdžio skelbimai, įkelti toli gražu ne vaistinių, o privačių asmenų: "Parduodu "Clonazepam", "Xanax", "Bromazepam" vaistų likutį", "Parduodu "Xanax", ir panašiai. Tiesa, tokių skelbimų galiojimas dažniausiai pasibaigęs – matyti, kad skelbimai įdėti prieš keletą metų. Vis dėlto panašu, kad šių vaistų nelegalūs pardavėjai dabar tiesiog geriau užsimaskavo.

Ieško visus metus

"Šie vaistai populiarūs nuolatos – ir žiemą ir vasarą, – pastebi Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovas psichiatras Leonas Kačinskas. – Tačiau dėl to negalima sakyti, kad esame depresyvi tauta. Visų pirma, tai nėra antidepresantai. Šių vaistų populiarumas liudija, kad žmonės yra įpratę ne spręsti problemas, bet ramintis vaistais."

Vis dėlto L.Kačinskas gyrė sveikatos apsaugos ministro sprendimą, kuriam įsigaliojus šeimos gydytojai nebegali išrašyti šių vaistų. "Tai galbūt šiek tiek sumažino jų vartojimo atvejų. Aišku viena: žmonės tuos vaistus kažkaip suranda, kitą kartą – ir be recepto. Psichiatrai vaistus skiria atsakingai – išrašo tada, kai iš tiesų reikia. Bet, kaip minėjau, žmonės nesprendžia problemų, siekia tik jas pamiršti, svaigintis. Ir jei ne alkoholio, tai vaistų griebiamasi. Žmonės nenori gyventi gyvenimo – bando jį kažkuo užtušuoti", – sakė psichiatras.

Leonas Kačinskas. Elijaus Kniežausko nuotr.

Remdamasis dabar galiojančia tvarka, šeimos gydytojas receptą raminamiesiems vaistams įsigyti gali išrašyti tik tada, jei vaistus skirdamas psichiatras parašo, kad kurį laiką dar reikės tęsti gydymą jais. Remiantis tokia psichiatro išvada šeimos gydytojai gali išrašyti receptą.

Eina lengviausiu keliu

L.Kačinskas paneigė mitą, esą gerti vaistus ir tada, kai iš tiesų jų nereikia, yra tik Vakarų valstybių gyventojų problema. "Tai ir pas mus jau seniai problema. Gal anksčiau į tai tiesiog nebuvo atkreiptas dėmesys", – svarstė gydytojas. Tačiau, pasak jo, jei jau ministras priėmė sprendimą riboti galimybes šeimos gydytojams išrašyti receptus tokiems vaistams, tai tampa matoma problema.

Vis dėlto, kokia dalis pacientų, visokiais būdais gaunančių "Xanax", "Lexotanil" ir panašių vaistų, geria juos tada, kai nereikėtų? "Šie vaistai netinkamai vartojami, kai geriami nakčiai. Tai nėra migdomieji vaistai ir tam jie netinka. Kiti juos geria tada, kai pervargsta ir nebepailsi, nenusiramina. Tabletės griebiasi ir tada, kai negali įveikti streso, įtampos. Nors geriau pasportuotų, pasivaikščiotų, nueitų į baseiną ar tiesiog pailsėtų, tačiau ne – griebiasi tabletės. Jie eina lengviausiu, tačiau toli gražu ne teisingiausiu keliu, – L.Kačinsko žodžiais, "Xanax" ir "Lexotanil" vartojantieji be gydytojo žinios rizikuoja prie jų priprasti. – Paskui jau reikia ir didesnės dozės, kad jie veiktų. Išgėręs raminamųjų tabletę, žmogus kuriam laikui nurimsta. Tačiau nekeisdamas savo gyvenimo, jis ir toliau nekeičia situacijos, gyvenimo būdo ir toliau užsiima saviapgaule, kad vaistai jam padeda."