Premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva Vyriausybė pernai spalį pasiūlė J. Kaczynskiui skirti Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių už ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius.

Tačiau jis nebuvo įtrauktas į apdovanotųjų sąrašą Vasario 16-osios proga. Sprendimą dėl apdovanojimų priima prezidentas.

Prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis teigė, kad sprendimo dėl J. Kaczyskio nepriėmė Valstybės apdovanojimų taryba, bet platesnių argumentų nepateikė.

Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“ ketvirtadienį pranešė, kad J. Kaczynskis laikosi taisyklės, jog būdamas pareigas einantis politikas ordinų nepriima. Apie tai laikraštį informavo abi šalys, prašiusios užtikrinti jų anonimiškumą, nes reikalas esąs itin jautrus.

Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ šaltiniai sakė laikraščiui, kad J. Kaczynskis diskretiškai užsiminė tokių apdovanojimų nepriimantis ir pabrėžė, kad „nenorime sukelti nepatogumų“ Lietuvos pusei.

Šią žinią nepriklausomai BNS patvirtino šaltiniai Lietuvoje.

J. Kaczynskis 2013 metais yra priėmęs Gruzijos Šv. Jurgio Pergalės ordiną. „Įstatymo ir teisingumo“ partijos šaltiniai sakė, kad tąsyk padaryta išimtis, nes apdovanojimą įteikė prezidentas Michailas Saakašvilis, J. Kaczynskio velionio brolio dvynio Lecho bičiulis, 2010 metų balandį tapęs vienu iš nedaugelio valstybių vadovų, atvykusių į lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvusio tuomečio Lenkijos prezidento laidotuves, kai skrydžius Europoje trikdė ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje.

Vyriausybė J. Kaczynskio kandidatūrą pateikė likus keturioms dienoms iki Lenkijos parlamento rinkimų.

Trečią pagal reikšmę Lietuvos valstybės apdovanojimą Lenkijos politikui S. Skvernelis siūlė skirti už „ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius bei aktyvią veiklą ir ilgaamžės draugystės tarp abiejų tautų stiprinimą, taip pat ilgametę paramą Lietuvos ir viso Baltijos regiono integravimui į Vakarų struktūras karinio ir energetinio saugumo srityse“.

J. Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ Lenkijos valdžioje yra nuo 2015 metų, partijos rėmėjai giria jos vykdomą dosnią socialinę politiką, partija turi nemažą bažnyčios paramą. Liberalių pažiūrų politikai kritikuoja J. Kaczynskį dėl jo pasisakymų apie homoseksualus ir pabėgėlius.

Partiją J. Kaczynskis 2001-aisiais įkūrė kartu su broliu dvyniu, prieš dešimtmetį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lechu Kaczynskiu.

Premjero iniciatyva Vyriausybė pernai spalį pasiūlė J. Kaczynskiui skirti Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių už ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius.

Tačiau jis nebuvo įtrauktas į apdovanotųjų sąrašą Vasario 16-osios proga. Sprendimą dėl apdovanojimų priima prezidentas.

Prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis teigė, kad sprendimo dėl J. Kaczyskio nepriėmė Valstybės apdovanojimų taryba, bet platesnių argumentų nepateikė.

„Prieš prezidentui priimant sprendimus dėl valstybės apdovanojimų skyrimo, apdovanojimui pateiktas kandidatūras bei kitus su apdovanojimais susijusius klausimus svarsto Valstybės apdovanojimų taryba. Ji vėliau savo išvadas teikia prezidentui, šis priima galutinį sprendimą. Valstybės apdovanojimų taryba, svarstydama kandidatus gauti apdovanojimus Vasario 16-osios proga, sprendimo dėl J. Kaczynskio nepriėmė“, – nurodė A. Bubnelis.

Valstybės apdovanojimų taryba, svarstydama kandidatus gauti apdovanojimus Vasario 16-osios proga, sprendimo dėl J. Kaczynskio nepriėmė.

Valstybės apdovanojimų tarybos pirmininkė Lolita Jablonskienė BNS teigė, kad nėra įgaliota pateikti informacijos nei apie svarstymo darbotvarkę, nei apie sprendimus.

„Mes esame tik patariamoji taryba ir galutinius sprendimus priima prezidentas“, – sakė L. Jablonskienė.

Vyriausybė J. Kaczynskio kandidatūrą pateikė likus keturioms dienoms iki Lenkijos parlamento rinkimų.

Trečią pagal reikšmę Lietuvos valstybės apdovanojimą Lenkijos politikui S. Skvernelis siūlė skirti už „ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius bei aktyvią veiklą ir ilgaamžės draugystės tarp abiejų tautų stiprinimą, taip pat ilgametę paramą Lietuvos ir viso Baltijos regiono integravimui į Vakarų struktūras karinio ir energetinio saugumo srityse“.

J. Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ Lenkijos valdžioje yra nuo 2015 metų, partijos rėmėjai giria jos vykdomą dosnią socialinę politiką, partija turi nemažą bažnyčios paramą. Liberalių pažiūrų politikai kritikuoja J. Kaczynskį dėl jo pasisakymų apie homoseksualus ir pabėgėlius.

Partiją J. Kaczynskis 2001-aisiais įkūrė kartu su broliu dvyniu, prieš dešimtmetį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lechu Kaczynskiu.

LGBT organizacijos sako, kad Lenkijos Seimo rinkimams besirengiantis J. Kaczynskis kursto neapykantą seksualinių mažumų atstovų atžvilgiu.

Premjero S. Skvernelio atstovai sako, kad J. Kaczynskis vertas Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus apdovanojimo, atsižvelgiant į jo nuopelnus dvišaliams santykiams ir Lietuvos saugumui.

„Spjūvis į veidą“

Varšuvos Kampanijos prieš homofobiją vykdomasis direktorius Viačeslavas Melnykas ketvirtadienį pareiškė, kad jį nuliūdino S. Skvernelio sprendimas, nes per parlamento rinkimų kampaniją J. Kaczynskis „begėdiškai vartojo neapykantą LGBTI žmonių atžvilgiu kurstančią kalbą“.

„Dėl to kilo pogromą primenanti atmosfera per Balstogės „Pride“ eitynes ir net nesėkmingai pamėginta susprogdinti bombą per Lygybės eitynes Liubline. Nereikia nė sakyti, kad kalbos apie teisės į taikias demonstracijas apribojimą prieštarauja bet kokiems demokratiniams standartams Europos Sąjungai priklausančioje šalyje. Liūdna girdėti, kad yra demokratinių valstybių, kurios gali pagerbti politikus, beatodairiškai politiniais tikslais vartojančius neapykantą kurstančią kalbą“, – pranešime spaudai teigė V.  Melnykas.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko tvirtino, kad „tokio lygio apdovanojimui turi būti teikiamas nepriekaištingos reputacijos žmogus“.

„Bet jeigu tas žmogus kursto neapykantą vienai socialinei grupei, reikia dešimt kartų pagalvoti, ar tai tinkamas laikas tai daryti. Tai skubotas noras glaistyti santykius su Lenkija vienos ar kitos socialinės grupės sąskaita“, – BNS sakė V. Simonko.

Esu įsižeidęs, nes žmogus, kuris taip kryptingai bando susidoroti su LGBT bendruomene, pripažįstamas vertas aukščiausio apdovanojimo. Man tai kaip spjūvis į veidą.

„Esu įsižeidęs, nes žmogus, kuris taip kryptingai bando susidoroti su LGBT bendruomene, pripažįstamas vertas aukščiausio apdovanojimo. Man tai kaip spjūvis į veidą“, – teigė jis.

Vertinami nuopelnai santykiams

S. Skvernelio iniciatyva Vyriausybė trečiadienį pasiūlė J. Kaczynskiui skirti Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių. Ministrų kabinetas sprendimą priėmė likus keturioms dienoms iki Lenkijos parlamento rinkimų.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas LGBT organizacijų kreipimąsi vertinti atsisakė, tik pabrėžė, kad J. Kaczynskį siūloma apdovanoti už dvišalių santykių stiprinimą.

„Tik priminsiu, kad apdovanojimą J. Kaczynskiui siūloma skirti už neabejotinus nuopelnus stiprinant dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, draugystės tarp mūsų tautų stiprinimą, taip pat ilgametę paramą Lietuvos bei viso Baltijos regiono integravimui į Vakarų struktūras karinio ir energetinio saugumo srityse“, – teigė jis.

S. Skvernelis tikino, kad apdovanojimo iniciatyva nesusijusi su Lenkijos parlamento rinkimais.

Apklausos rodo, kad nuo 2015 metų valdžioje esanti J. Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ turėtų laimėti sekmadienio rinkimus, ji gerokai lenkia centristinę Pilietinę platformą.

J. Kaczynskio rėmėjai giria jos vykdomą dosnią socialinę politiką, paramą šeimoms, partija turi nemažą Bažnyčios paramą, ji ypač populiari kaimiškose vietovėse.

Liberalių pažiūrų kritikai atkreipia dėmesį, kad J. Kaczynskis judėjimą už seksualinių mažumų teises vadina grėsme tradicinėms lenkų šeimoms, Lenkijos identitetui ir krikščioniškoms vertybėms.

S. Skvernelis su J. Kaczynskiu buvo susitikęs tiek prieš tapdamas premjeru 2016-aisiais, tiek jau eidamas šias pareigas.

Su J. Kaczynskiu pirmojo užsienio vizito metu šiemet liepą susitiko ir G. Nausėda.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė šiltėti prieš porą metų. Svarbus lūžis įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Lenkija savo ruožtu siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, kurios Varšuvai grasina sankcijomis dėl teismų reformos.