LMVVK viceprezidentas Juozas Kuklys Eltai teigė, kad padėtis dėl vairuotojų trūkumo šalyje artėja prie katastrofos.

„Skundžiasi ne tik transporto įmonių vadovai – savo apgailestavimus dėl šalies migracijos politikos išreiškia ir užsienio įdarbinimo agentūros, kurios vairuotojų įdarbinimui, deja, turi rinktis ne mūsų šalį, bet kaimynines“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu įdarbinimo agentūros „Tarptautinis personalo servisas“ vadovė Viktorija Kulakovskaja stebėjosi Lietuvos nelankstumu. Agentūra įdarbina vairuotojus iš Ukrainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Pačios sudėtingiausios įdarbinimo sąlygos, pasak agentūros vadovės, šiuo metu yra Lietuvoje.

„Niekada nėra buvę, kad tokios paklausios, deficitinės, profesijos atstovus kaip vilkikų vairuotojai Lietuvoje užtruktume įdarbinti apie 3-4 mėnesius. Visą šį laikotarpį Lietuvos transporto bendrovės neturės darbuotojų ir patirs nuostolių“, – sakė V. Kulakovskaja.

Vienas iš biurokratinių apsunkinimų, anot jos, yra tai, jog norėdami gauti Lietuvos vizas užsienio šalių vairuotojai, kurie jau yra dirbę Lietuvoje, turi gauti pažymą iš „Sodros“. Tačiau vairuotojas, kuris išėjo iš darbo Lietuvos įmonėje, dėl karantino apribojimų šiuo metu negali asmeniškai atvykti į Lietuvą ir gauti tokios pažymos.

V. Kulakovksajos teigimu, vairuotai greičiau gali įsidarbinti kaimynėse Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, kur įdarbinimo procesas užtrunka apie 3 kartus greičiau nei Lietuvoje.

Su panašia situacija pasakojo susidūręs Lenkijoje įmonę įsteigęs „Biominvija“ savininkas Mindaugas Račkauskas.

„Lenkijoje viskas paprasčiau: visas įdarbinimo procesas vairuotojui užtrunka apie 2 savaites, po kurių jis gali pradėti dirbti“, – teigė jis.

Savo ruožtu transporto įmonės „Solotransa“ savininkas Artūras Rutkauskas teigė, kad su dar sudėtingesne situacija susiduriama norint įdarbinti žmones iš tolimesnių šalių, Vidurio ir Rytų Azijos.

„Potencialus vairuotojas, norintis gauti darbo vizą, privalo pateikti biometrinius duomenis Lietuvoje arba mūsų atstovybėse užsienyje. Tačiau šiuo metu gyvai kandidatai užsienyje nėra priimami. Be to, nemažai užsienio šalių neturi Lietuvos ambasados, todėl kandidatai turi skristi į kitą šalį, pateikti savo dokumentus ir tada laukti atsakymo apie 4 savaites. Šiuo metu, pavyzdžiui, Latvijoje visos procedūros sutvarkomos paštu“, – sakė A. Rutkauskas.

LMVVK prezidentas Erlandas Mikėnas tikino, kad veiksmų siekiant ištaisyti susidariusią situaciją reikia imtis nedelsiant.

„Reikia suprasti, kad su tokia įdarbinimo politika ir biurokratiniu aparatu mūsų šalies transporto įmonės taps nekonkurencingos, o tai prives iki viso šalies transporto sektoriaus žlugimo. Turime nedelsiant imtis veiksmų, kad ištaisytume tokią nedėkingą ir nelygios konkurencijos padėtį“, – akcentavo jis.

„Tai ypač svarbu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios balansuoja ant išlikimo ribos“, – pridūrė E. Mikėnas.

„Konfederacija steigiama siekiant telkti ir tinkamai atstovauti mažų ir vidutinių vežėjų interesams, kuriant tvarią, konkurencingą, inovacijoms palankią verslo aplinką Lietuvoje“, – sako konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.

Jo teigimu, naujos asociacijos poreikis kilo dėl nepakankamo mažų ir vidutinių vežėjų interesų atstovavimo. Taip pat dėl pastaruoju metu susikaupusių ir nesprendžiamų mažųjų vežėjų problemų – diskriminacinio minimalaus atlyginimo koeficiento padidinimo, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir jiems nustatytų kvotų, reinvesticinio pelno mokesčio panaikinimo, konstruktyvių derybų su Rusijos Federacija dėl leidimų ir „Žaliojo kurso“ infrastruktūrinės plėtros.

Erlandas Mikėnas, konfederacijos nuotr.

Tik visi kartu galime išspręsti šiuo metu kylančius vis didesnius iššūkius transporto sektoriuje.

„Matome, kad pastaruoju metu vežėjams iškilo rimtų iššūkių ir sunkumų, tokių kaip Mobilumo paketas, mokestinė našta, kuri sunkina vežėjų gyvenimą. Didžiosios transporto įmonės jau masiškai palieka Lietuvą ir iškelia verslus į kitas šalis. Apie tai svarsto didžioji dalis vežėjų, deja, mažoms bendrovėms sudėtingiau išsikelti dėl papildomų išlaidų. Neturėdamos finansinių galimybių, jos lieka, bet balansuoja ant bankroto ribos. Todėl norime telkti būtent mažus ir vidutinius vežėjus spręsti jų problemas, stabdyti vežėjų įmonių emigraciją iš Lietuvos“, – sako konfederacijos tarybos pirmininkas Vytautas Milėnas.

Pagrindiniai konfederacijos steigėjai yra asociacija „Vilniaus vežėjų klubas“ ir asociacija „Kauno vežėjų klubas“. Įkūrimo metu konfederacija suvienijo per 100 vežėjų įmonių, kurios valdo apie 4100 krovininių transporto priemonių, jose dirba apie 7000 darbuotojų.

„Kviečiame visas mažas ir vidutines transporto ir logistikos įmones jungtis prie sukurtos konfederacijos. Tik visi kartu galime išspręsti šiuo metu kylančius vis didesnius iššūkius transporto sektoriuje“,– sako konfederacijos viceprezidentas Raimondas Vėlavičius.

Konfederacijos nariais gali būti visos tiek keleivinio, tiek krovininio transporto bendrovės ar teikiančios su šiuo verslu susijusias paslaugas, taip pat ir kitos organizacijos, susijusios su kelių transporto paslaugų verslu.

Pasak šios konfederacijos viceprezidento Anatolijaus Ašmankevičiaus, ketinama bendradarbiauti su visomis vežėjus vienijančiomis asociacijomis, valstybinėmis institucijomis, socialiniais partneriais, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – sudaryti palankias verslo sąlygas ir mažesniems vežėjams, kad valstybinės institucijos išgirstų ir jų problemas, kurios pastaruoju metu buvo atsidūrusios verslo paraštėse.