Demokratų, „valstiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų registruotoje Rinkimų kodekso pataisoje teigiama, kad rinkėjai turi teisę žinoti, ką renka.

„Baudžiamoji atsakomybė – sunkiausia atsakomybės forma, todėl, manytina, kad rinkėjas turi teisę būti informuojamas ne tik apie kandidato patirtą baudžiamąją atsakomybę, kaip kad yra dabar, bet ir apie jį iškėlusios partijos ar partijos, kuriai jis priklausė, padarytas nusikalstamas veikas“, – teigia projekto autoriai aiškinamajame rašte.

Dabar kandidatai privalo anketoje deklaruoti, jei buvo nuteisti, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. To nepadariusieji šalinami iš rinkimų kovos.

Tokią pat tvarką siūloma pritaikyti ir partijoms.

Pagal registruotą projektą, ir rinkimuose dalyvaujanti partija, ir jos kandidatai privalėtų anketoje pažymėti, kad partija kaip juridinis asmuo buvo pripažinta kalta dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nurodyti padaryto nusikaltimo pobūdį.

Ši informacija būtų paskelbiama ir rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu.

Tokios informacijos nuslėpimas būtų laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.

„Politinė korupcija, kitos nusikalstamos veikos, su kuriomis susiduria politinės organizacijos, pakerta visą politinę sistemą, sumenkina pasitikėjimą ja. Dėl to teisės aktų visuma turėtų veikti preventyviai, tai yra siekti atgrasyti politines organizacijas nuo teisei priešiškos veikos, o kartu ir informuoti rinkėjus apie tai, jei kažkuri politinė organizacija, kaip juridinis asmuo, sulaukė teisinės atsakomybės, taip skatinant sąmoningą ir informuotą rinkėjų pasirinkimą“, – nurodo projekto iniciatoriai.

Rinkimų kodekso pataisa parengta Lietuvos apeliaciniam teismui kaltais pripažinus Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją politinės korupcijos byloje.

Kitais metais Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.

Kaip BNS sakė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, trijų valdančiųjų partijų ir frakcijų vadovai daugiausia dėmesio skirs svarbiausio 2024 metų valstybės pajamų ir išlaidų plano aptarimui. 

„Kadangi iš anksto nieko negavome, dabar analizuojame tai, kas (viešai – BNS) pateikta. Tai aptarsime, kokie yra pagrindiniai biudžeto klausimai, ko trūksta, kas ten yra“, – sakė V. Mitalas.

V. Mitalas neatmetė, kad valdantieji taip pat svarstys švietimo klausimą: „Manau, kad aptarsime švietimo aktualijas, nes tai labai svarbi tema“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad koalicijos taryboje bus kalbama ir dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio naujojo modelio, atsiradusio po to, kai komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą ir jį pakoregavo.

„Reikia apsitarti, ar tikrai antradienį vyks svarstymas, ar kitą dieną, bet tą galimybę, kad darbotvarkėje turėtų savo vietą. Ar jos prireiks, ar ne – kitas klausimas. Bet tas noras yra, kad antradienį turėtume (darbotvarkėje – BNS)“, – teigė M. Lingė.  

Valdantieji Vyriausybės patvirtintą ir Seimui teikiamą 2024 metų biudžeto projektą vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities. 

Komitetai NT mokesčio įstatymo pataisas yra apsvarstę – pagal jas nuo 2025 metų komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirklės“ galėtų siekti 0,05-4 proc., o konkrečius tarifus nusistatytų savivaldybės. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). G. Skaistė sako, kad komiteto siūlomas NT mokesčio variantas yra kompromisinis ir galėtų būti priimtas.

Anksčiau teigta, kad RRF paramai gauti reikia priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, taip pat žaliųjų kuro akcizų paketą, kurį Seimas jau yra priėmęs.        

Tiksliai pastebėjo vienas komentarų anonimas – iš pradžių apspjaudome, o paskui reikalaujame, kad vokiečiai mus gintų.

Dar kartą paaiškėjo, kad turime ne politiką, o geopolitinės arogancijos spazmus. Susidariusi situacija verčia spėlioti: tai kas tie mūsų draugai, be dviejų Baltijos šalių? Koks realus Lietuvos statusas NATO ir ES? Atsakymas paprastas: kitų draugų nėra, priešų – daugybė, o statusas, išėjus į atsargą D. Grybauskaitei, – niekinis. Yra tik įmantrios insinuacijos, vilnietiškas pasipūtimas ir daug daug reikalavimų kitiems.

Tiksliai pastebėjo vienas komentarų anonimas – iš pradžių apspjaudome, o paskui reikalaujame, kad vokiečiai mus gintų.

O ką padarėme patys, kad ta mums mirtinai reikalinga brigada atsirastų? Ar galime jau šiandien priimti 5 tūkst. vokiečių ir juos apgyvendinti taip dailiai, kaip prieš 40 metų Vakarų Vokietijoje buvo apgyvendinami JAV kariai? Ne. Tai kam čia tie priekaištų rečitaliai?

Verta prisiminti ir praėjusios savaitės Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriaus vizitą. Į akis krito svečio garbei skirta rikiuotė prie KAM. Įspūdis bent jau per TV – kažin, ar šimtukui. Ne itin sulygiuotų automatų durtuvų smailės – skirtingame aukštyje, o ir tas žongliravimas kardu – lyg kaimietiškas cirko triukas su dalgiais.

Tačiau buvo visai siurrealistiška, kai po rikiuotės apžiūros abu ministrai patraukė link KAM pastato, o čia jiems kelią pastojo nutrupėję šaligatvio borteliai, kažkada nuterlioti geltonais dažais. Regis, B. Pistorius net išsigando, jog ant tokių reikės lipti, ir ištiesė ranką jį lydėjusiam A. Anušauskui. Kad neparkristų.

Gal mums pirmiausia reikėtų patiems susirasti tvarkytojų brigadą, o paskui reikšti pretenzijas pasauliui?

P. S. Seimas vėl įkyriai prisiplanavo 200 komandiruočių. Vyks nariai santykių puoselėti net į Urugvajų. Ir Čilę. Ar važiuos į Vokietiją, nežinia. Nėra ten nei egzotikos, nei nepilnamečių ąžuoliukų.

Taip ir gyvename tarsi prie krematoriumo ir vis tiek nepasiduodame – nuosekliai laikydamiesi mėnesienos orientacijų, toliau auklėjame nieko apie mūsų vertybes nenutuokiantį pasaulį. Tik veislinis lietuvis tikrai žino, kokio prezidento reikia Jungtinėms Valstijoms ir su kuo telefonu turi kalbėti E. Macronas. Kas, kad nepakanka įgalumo suvokti, jog gal JAV vadovas ir Prancūzijos prezidentas susitarę žaidžia blogą ir gerą dresuotoją su blūdijančiu Kremliaus primatu.

Nors ES esame nuo 2004 m., mūsų "elitas" iki šiol taip ir nesuvokė, kad ta ES iš esmės yra ne kas kita, o Vokietija, kuri ant savo kupros tempia visos Bendrijos naštą.

Tikrai tiksliai pastebėjo Vokietijos ambasadorius – Lietuvoje "yra nesuskaičiuojama daugybė karinių ekspertų". Viską žinantys ir viską geriausiai išmanantys jie net ėmė kvestionuoti O. Scholzo ir G. Nausėdos komunikatą. Esą nesvarbu, kas ten įrašyta, jūs, vokiečiai, privalote mus ginti, tai, davaj, greitai čia brigadą. O mes auksinius šaukštus blizginsime, karinį-patriotinį filmą už milijoną pažiūrėsime, dar, kaip kad jau buvo, sprogimų imitavimui prezervatyvų įsigysime. Viskas biudžeto resursais, aišku.

Nors ES esame nuo 2004 m., mūsų "elitas" iki šiol taip ir nesuvokė, kad ta ES iš esmės yra ne kas kita, o Vokietija, kuri ant savo kupros tempia visos Bendrijos naštą. Būtent dėl to ES pinigų politika, euro kursas ir infliacija yra reguliuojama ne iš Briuselio, o iš Frankfurto prie Maino. Kas valdo pinigus, tas valdo viską, taigi su Vokietija susitarimai negali būti siekiami mužikiškais ultimatumais.

Tik klausimas, kada degeneratų politikos viršugalviai tai pagaliau suvoks?

P. S. Ar jūs tikrai patikėjote ta plaučių uždegimo versija?

Planuojama aptarti šalies ekonominę padėtį ir 2023 metų valstybės biudžeto projektą, taip pat verslo siūlymus dėl  mokesčių.

„Tikimės iš pirmų lūpų išgirsti, kaip ekonominę padėtį mato darbo vietas kuriantys užsienio investuotojai“, – BNS teigė BFK vadovas Mykolas Majauskas. 

Pasak opozicijai priklausančio „darbiečio“ Vytauto Gapšio, „Investuotojų forumas“ atstovauja didelei daliai užsienio kapitalo įmonių, todėl norima išgirsti jų nuomonę, kaip jie mato Lietuvos perspektyvas, kur įžvelgia stipriąsias puses ir kuriose srityse reiktų valstybei „pasitempti“.

„Kad ir jiems būtų patogu dirbti ir kad naujų investuotojų atsirastų. Investicijų pritraukimas yra ilgas darbas (...), todėl investicinė aplinka turi būti patraukti. Reikia sekti tarptautines tendencijas, o tarp dalyvaujančių bus nemažai tarptautinių kompanijų, kurios teikia įvairias konsultacines paslaugas ir mato tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui“, – BNS sakė V. Gapšys.

Parlamentaro teigimu, „kontaktas su verslu“ gali būti katalizatorius kai kuriems jo keliamiems mokesčių klausimams.

„Visą tą sąrašą esame pasiruošę dar kartą išgirsti ir pamatyti, kokiais klausimais ir kiek paėjėta į priekį“, – pridūrė V. Gapšys.

Susistikime dalyvaus „Investors‘ Forum“, įmonių „Sweco Lietuva“, „Rimi Baltic“, „Iki Lietuva“, „DSV Lithuania“, SEB, „ABOVO red“, „KPMG Lithuania“, „Interlux“, „Orion Global PET“, „Fabula Rud Pedersen Group“, „Idavang“, „Deloitte“, „Vėjo projektai“, „PwC Lietuva“, „Grant Thornton“, „Strategic Staffing Solutions“, „Lirema“, „E Energy“, JTI, „Ellex Valiunas“ vadovai ir atstovai.

Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.

Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.

Gintautas Paluckas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą

Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.

Viktoras Fiodorovas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.

„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.

„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (...) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes

Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.

„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.

Saulius Skvernelis. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.

„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus

Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.

„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.

„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.

A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.

Aušrinė Norkienė. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.

„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.

LSDP reitingas vasarį siekė 12,2 proc. (sausį – 10,2 proc.), TS-LKD – 12 proc. (sausį – 11,6 proc.), „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. (8,2 proc.).

Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,7 proc. (7,7 proc.), Darbo partija – 6,5 proc. (6 proc.), Liberalų sąjūdis – 6 proc (6,6 proc.), Laisvės partija 4,5 proc. (5,4 proc.) bei Laisvė ir teisingumas 4,1 proc. (4 proc.).

Partijų pozicijos reitinge nepasikeitė, o pokyčiai įvyko paklaidos, siekiančios 3,1 proc., ribose.

Apklausa atlikta vasario 17–25 dienomis, todėl joje dar neatsispindi, kaip gyventojų nuomones paveikė Rusijos invazija į Ukrainą, prasidėjusi vasario 24 dieną.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Politinė komunikacija, anot politologo, nėra tokia svarbi, kiek svarbūs yra patys procesai.

„Žinoma, vadovų pokalbiai yra svarbūs, tačiau, matyt, situacija gali plėtotis ir nepaisant tų pokalbių. Sunku pasakyti, kokius valstybė viena ar kita turi tikslus. Kiek aš matau, Rusija šiuo metu daugiau taiko savo vidiniam vartojimui tuos veiksmus, kuriuos daro, ir faktiškai nėra suinteresuota tartis. Tai rodo didžiulę propagandos kampaniją pačioje šalyje. Taip kad, pokalbiai svarbūs, tačiau procesai yra daug didesni, grėsmingesni, nei gali išsemti vienas ar kitas pokalbis, susitikimas“, – kalbėjo S. Spurga.

Ar po kelių mėnesių galimybių paso klausimas Konstitucinio Teismo prasme bus toks svarbus, koks yra šiandien, S. Spurga atsakė, kad tai sprendimas, kurio laukiame, ir jis išliks toks pat aktualus.

„Bus svarbus bet kokiu atveju. Tai svarbus sprendimas, kurio laukiame, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimas bus teisinis. Įvertins galimybių paso atitikimą Konstitucijos nuostatoms. Tai, ko tikisi žmonės, tai yra, jie gal mano, kad bus vertinama jo prasmė ir tikslingumas ar kažkokie kiti dalykai. Dar liūdniau, kad, atrodo, taip traktuoja ir Respublikos Prezidentas, kuris paragino Konstitucinį Teismą greičiau priimti sprendimą. Bet man atrodo, kad prioritetas yra teisingam sprendimui ir teisiniam procesui. Toks Prezidento raginimas nėra numatytas jokiuose Teisės aktuose. Konstitucijoje jis neturi jokios galios, o tai yra politiko, išklausiusio nuomonę, raginimas, kuris turi politinį atspalvį. O politikos ir teisės mišinys tikrai nieko gero neduoda“, – kalbėjo vyras.

Saulius Spurga / J. Elinsko / BNS nuotr.

Apie ateinančius metus politologas atsiliepė pozityviai – metai bus geri, tačiau nebus išvengta ir iššūkių.

„Kadangi mes kalbamės Naujųjų metų išvakarėse, gal bus galima iš šiek tiek plačiau pažvelgti į Lietuvą. Ateinantys metai bus geri todėl, kad Lietuva, vis dėlto, jau yra „pagavusi ritmą“, jos visuomenė jau gana brandi, jos verslas, kaip bebūtų, atsistojo „ant bėgių“. Padėtis yra nebloga tuo požiūriu, kad tos bręstančios visuomenės kryptį sugadinti yra sunkoka. Jeigu kalbėtume apie konkrečius iššūkius, tai jie yra dideli ir rimti. Mes matome, kad net kelios krizės užgriuvo šalį ir jos kitais metais taip lengvai nepasitrauks. Tos krizės susijusios ne tiek su Lietuva – tai yra pasaulinės krizės: tai yra ir pandemija, ir energetinė krizė, ir migracijos krizė, kuri pas mus išryškėjusi kaip atskiras hibridinio karo elementas. Vis dėlto, migracijos problema yra pasaulyje, ir ji tik aštrės. Dar pridėkime globalaus atšilimo ir demokratijos krizes visame pasaulyje, ir matysime tokį jau „linksmą“ vaizdą“, – aiškino S. Spurga.

Lietuva, vis dėlto, jau yra „pagavusi ritmą“, jos visuomenė jau gana brandi, jos verslas, kaip bebūtų, atsistojo „ant bėgių“.

Anot pašnekovo, 2021-ieji politikai pokyčių beveik neatnešė.

„Politikai šitie metai, jei kalbėtume apie Lietuvos politiką, šiai Vyriausybei, kaip matote, padėtis išliko stabili. Tenka pasakyti, kad tai yra, kas buvo ir gero, ir blogo, beveik ir sutampa. Tų pokyčių beveik nebuvo, tai kiekvienas gali pasakyti, ar jam tai gerai, ar ne. Tie, kurie norėjo pokyčių, jie nesulaukė, bet pokyčiai gali būti, deja, ne tik į gerą pusę. O pasaulis, be abejo, visiems laikams bus pažymėtas pandemijos ženklu. Amerikoje padangė, galbūt, šiek tiek pragiedrėjo, jeigu mes žvelgtume į tai, ko mes tikimės iš savo didžiojo partnerio“, – svarstė politologas.

„Jaučiuosi geriau. Truputį galiu vaikščioti“, – sakė migrantas iš Sirijos.

Medikai sakė, tai buvo tik sušalimas, o žmogus sunkiau vaikšto, nes turi pėdų deformaciją.

„Aš jį dar patyrinėjau, jeigu nesurasiu, kur prisikabinti, planuoju jį ryt, poryt paleisti, nes nėra prasmės jo laikyti“, – teigė RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus.

Savanoriai, pasivadinę „Sienos grupe“, teigė, kad siras negalėjo pajudėti. Jie jam iškvietė greitąją pagalbą ir pasieniečius. Savanoriai teigė, kad, jų žiniomis, jo sveikatos būklė – sunki: patyrė rimtų nušalimų, komentavo, kad gali amputuoti galūnes.

„Man tik toks įtarimas yra, kad jis šiek tiek daugiau pasako, nei yra realiai. Vieną kartą vienoj vietoj skauda, kitą kartą – kitoj. Amputacijų tikrai nereikės“, – tikino V. Vaitkus.

Waelis / Stop kadras

Waelis žino, kad už grįžimą į Siriją Lietuva jam sumokėtų 1000 eurų, bet sako, negrįš. Waelis nori į Olandiją – sako, ten gyvena brolis.

„Štai jums ir visa istorijos dekonstrukcija, o prieš dvi dienas mes čia jau buvom pasiruošę visą mūsų pasienio apsaugą nubausti, apkaltinti, ir rūstavom, kad jie nejautrūs, o pasirodo, jie gina sieną, kol kažkas užsiima ne žmogaus teisių apsauga, o žmonių gabenimu“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Sienos grupės“ aktyvistas Mantautas Šulskus į tokį pasisakymą atsakė taip: „Galiu reaguoti taip, kad neužsiimame. Mes tiesiog laikomės tarptautinės teisės.“

Dėl Lietuvos rūstauja ir Europos Sienų apsaugos agentūros „Frontex“ vienas iš padalinių, pavadinimu „Fundamentalių teisių biuras“. Kaip pranešė „Delfi“, šis padalinys rekomenduoja, kad pasieniečiai sieną bandančius kirsti migrantus ne apgręžtų, o pavežtų iki pasienio punktų. Ten jie galėtų pateikti prieglobsčio prašymus. Taip pat, jeigu ateina su vaikais, turėtų būti įleisti, bet Lietuva savo politikos keisti nežada.

„Jei mes, sulaikę žalioje sienoje, visus gabentume į pasienio kontrolės punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiandien Lietuvoje tikrai nėra galima“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Vidaus reikalų ministerija akcentavo, kad tai – tik rekomendacija.

„Man atrodo, svarbiausia yra tai, kad mes – ne taip kaip lenkai – nesusipyktume tiek su „Frontex’u“, tiek su Europos Sąjungos institucijomis, nes manau, kad jos yra pagrindinis mūsų strateginis partneris, valdant šią migracijos krizę“, – kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius / Stop kadras

Anot ministerijos, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 50 „Frontex“ pareigūnų.

„Kas, galbūt, negatyviausio gali nutikti, įvertinant šiuos siūlymus, tai, kad Lietuva visų nepriims, o „Frontex’o“ misija gali būti sustabdyta“, – sakė A. Abramavičius.

Tad, anot ministerijos, grąžinimo politika bus tęsiama bent tol, kol bus įrengtas modernus fizinis barjeras.

Bet Waelis, net ir kai bus išrašytas iš ligoninės, negali būti grąžintas bent iki sausio 31-os dienos. Dėl jo tokias laikinąsias apsaugos priemones priėmė Europos Žmogaus teisių teismas. Tuo pasirūpino „Sienos grupės“ savanoriai.

„Tokia procedūra, kad šis mėnesis skirtas suruošti jo prieglobsčio prašymui“, – teigė M. Šulskus.

„Reikia dabar pabandyti jį skųsti ir parodyti, kad tai nebuvo tas atvejis, kuris buvo, galbūt, aprašytas medžiagoje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vieta, kur rastas šis siras, yra pasienio ruože. Čia galima patekti tik su leidimais, tad jį gelbėjusiems savanoriams Valstybės sienos apsaugos tarnyba skyrė 100 eurų baudas. Savanoriai sakė, kad už tiek išgelbėjo gyvybę.

Pirmųjų metų išbandymai

– Lietuvos politiką lyginate su lietuvišku futbolu, kodėl ne su krepšiniu?

– Specialiai ir pasirinkau tokį analogą, nes ir Lietuvos futbolui labai nesiseka. Taip ir Lietuvos politikai, nes vilčių ir lūkesčių buvo daugiau nei realybės. Kalba yra apie valdančiąją konservatorių ir liberalų koaliciją, kuri atėjo su pažangia nuostata ir veikia jau metus. Tačiau šiuos 2021-uosius galime įvardyti klaidų ir nesėkmių metais. Puikiai suprantu, kad laikmetis – neeilinis. Ir svarbiausios temos – pandemijos valdymas ir migrantų ataka – dalykai, kurie buvo neplanuoti, ir daug pastangų reikėjo skirti šitų dviejų problemų sprendimams. Tačiau tai labai stipriai užgožė koalicijos ketinimus bei planus. Ir mes, rinkėjai, per jos veiklos metus iš esmės nematome nė vienos rimtos pertvarkos, kuri buvo žadėta – tiek valstybės valdyme, tiek mokesčių politikoje, tiek atskiruose sektoriuose. Na, išskyrus gal tik toks šviesos spindulėlis – Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir socialinės temos, nes ten regime tam tikras iniciatyvas, kalbant ir apie bedarbių pašalpų pertvarkymą, ir apie didesnę socialinę pagalbą vienišiems asmenims. Šitie dalykai yra sveikintini, bet, jei dar pirmą pusmetį galima buvo manyti, jog Vyriausybė neturi laiko revizuoti savo programų, nes reikia labai greitai spręsti, dabar jau daugiau nei metus tų sprendimų nėra, o šis faktas labai nuvilia rinkėjus, nes jų lūkesčiai buvo didesni.

Eligijus Masiulis: akivaizdu, jog lengvų narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir homoseksualų teisės nėra populiarios temos Lietuvoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Dabar situacija žymiai labiau įtempta nei tada, kai dirbo "valstiečių" daugumos vyriausybė. Kaip manote, kaip jiems būtų sekęsi šiuo metu?

– Sunku politikoje kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, bet pirmiausia, manyčiau, kad nebūtų įvykusio skilimo tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio, nes labai akivaizdžiai matėsi, kad būtent valdžia juos sieja, ir jiems, pragmatiškai vertinant, būtų buvę nenaudinga išsivaikščioti. Antras dalykas, nuo kai kurių "valstiečių" ministrų veiksmų taip pat buvo atsiradęs nuovargis. Bet, manau, kad didelių proveržių irgi nebūtų buvę, viskas būtų tekėję sena vaga ir jokių radikalesnių permainų į gerąją pusę nebūtume sulaukę. Prisiminkime kad ir tuomečio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos vertinimą. Dalis visuomenės irgi labai skeptiškai žiūrėjo į pono A.Verygos valdymą, o dabar, kai pandemija vis neslūgsta, sveikatos apsaugos ministro kėdė išlieka pati karščiausia. Labai sudėtinga bet kuriam būti populiariam ir kartu vadovauti sveikatos apsaugai.

Labai nesinorėtų kritikuoti buvusių savo bendražygių, suprantu, kad būnant valdžioje nėra lengva dirbti, ypač, kai tavo didieji partneriai yra konservatoriai.

Išbandymas ministro kėde

– Ir šios Vyriausybės ministrė Aušrinė Armonaitė sulaukia daugiau kritikos nei vis kiti, kaip manote, ar priekaištai jai pagrįsti?

– Manau, kad pagrindo tam yra. Kalbant apie A.Armonaitę, manyčiau, kad pirmiausia ji prastai vertinama ne kaip ministrė, bet kaip politinė lyderė, nes tiek lengvų narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir homoseksualų teisės nėra populiarios temos Lietuvoje. Tad nešantieji šitą vėliavą, patys degina savo populiarumą ir savo reitingus. Galimybių paso įvedimas, su kuriuo A.Armonaitė labiausiai tapatinasi, manau, taip pat sudavė labai didelį smūgį šiai politinei jėgai. Mano supratimu, čia buvo pasiklysta, kalbant apie liberalizmo ideologiją, nes galimybes liberalai labai mėgsta akcentuoti. Laisvės partijos pagrindiniai lyderiai siekia nuosekliai laikytis klasikinio liberalizmo ideologijos, liberalai nuolat pabrėžia, kad žmonėms reikia sudaryti naujas galimybes, o galimybių paso įvedimas juk nebuvo jokių naujų galimybių sudarymas, bet apribojimas esamų. Kitaip tariant, žmonės, kurie neturi to paso, nebeteko galimybių daryti tai, ką visą gyvenimą darė. Todėl tai kritiškai priėmė visuomenė ir netgi dalis pačių Laisvės partijos rinkėjų. Tai galbūt ir yra pagrindinės priežastys, kodėl A.Armonaitės ir jos vadovaujamos partijos reitingai yra labai žemi.

– Gal tiems reitingams galėjo turėti įtakos ir A.Armonaitės partijos kolegos, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus tam tikri veiksmai?

– Be abejo, R.Šimašiaus kontekstas irgi yra svarbus. Vilniaus meras, ilgą laiką buvęs labai populiarus politikas, atliko tam tikrus veiksmus, kurie sukėlė rezonansą visuomenėje. Kad ir kalbant apie eismo organizavimą Vilniuje.

Nuomonė: E.Masiulio manymu, Laisvės partijos lyderės, ministrės A.Armonaitės prastiems reitingams nemažą įtaką galėjo turėti ir kai kurie jos partijos kolegos, Vilniaus mero R.Šimašiaus veiksmai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui irgi kliūva ne mažiau kritikos nei A.Armonaitei, tačiau ar tikrai pelnytai?

– G.Landsbergio situacija kitokia. Pirmiausia, Landsbergio pavardė dalyje visuomenės yra a priori su minuso ženklu. Sudėtinga būti populiariam, turint šią pavardę. Bet kalbant apie ministro veiklą, kas galėjo rinkėjus nuvilti, tai yra nelabai nuosekli ir apgalvota užsienio politika, pirmiausia, kalbant apie Kinijos atvejį. Demokratinių vertybių palaikymas – labai geras dalykas, bet tas tonas ir veiksmai galbūt nebuvo iki galo apgalvoti, nebuvo apmąstyti penki žingsniai į priekį. O tai kas toliau? Šiuo atveju tas tonas gal buvo per daug radikalus ir griežtas. Juk diplomatija tam ir yra, kad tikslų būtų siekiama subtiliai. Ir ką mes turime šiandien? Labai aiškiai išreiškėme paramą Taivanui, kuris siekia nepriklausomybės nuo Kinijos, ir turime labai įdomius santykius su pačia Kinija. Bet nuo to Kinija tikrai netapo demokratiškesnė, Taivanas netapo labiau savarankiškas, o Lietuvos verslo dalis, kuri dirba su Kinija, patiria sunkumų. Tai šiuo atveju Lietuvos užsienio politika nuskriaudė savo piliečius. Jokiu būdu nesmerkiu ambicingų tikslų, bet visų pirma mes savo regione turime labai rimtų iššūkių – santykiai su Baltarusija, su Rusija. Taigi čia yra prioritetų klausimas. Ar mes norime būti tokie pasaulio teisuoliai, kurie visas autoritarines valstybes imsime vertinti ir komentuoti, o gal geriau susikoncentruotume į mūsų regioną, kur problemos yra labai didelės ir visiškai neaišku, kaip čia tas gyvenimas toliau klostysis. Neaišku, kaip klostysis reikalai Ukrainoje, gal čia tik laiko klausimas, ir mūsų siena greitai bus nebe su Baltarusija, o su Rusija.

Pastabos: ministro G.Landsbergio tam tikri užsienio politikos sprendimai galėjo būti labiau apgalvoti. Vytauto Petriko nuotr.

Tarsi kompresas ant žaizdos

– Kokios, jūsų manymu, užsienio politikos klaidos buvo padarytos?

– Manyčiau, net Baltarusijos atžvilgiu buvo padarytos šiokios tokios klaidos. Juk daug metų buvo akcentuojama, dar būnant prezidentu Valdui Adamkui, kad Lietuva regione stengiasi būti lyderė, neša demokratines vertybes tiek į Ukrainą, tiek į Sakartvelą, Moldovą, Baltarusiją, bet buvo laikytasi nuostatos, kad kaip tik su Baltarusija reikėtų atverti ekonominius santykius ir per rinkos ekonomiką, per kultūrinius ir socialinius ryšius stiprinti ten demokratines jėgas. Šiuo atveju visa sankcijų politika Baltarusiją nustūmė į izoliacionizmą. Ir Aliaksandrui Lukašenkai nieko kito nebeliko, kaip atsiduoti Vladimirui Putinui į glėbį. Ar mes dėl to laimėsime, kad V.Putinas įkels jau ir antrą savo koją į Baltarusiją? Čia didelis klausimas.  Sumenkindami A.Lukašenką, sustipriname V.Putiną. Tad pasigendu aiškesnės analizės ir dėlionės užsienio politikoje.

– Bet juk panašios politikos su Rusija ir Baltarusija Lietuva laikosi jau gal antrą dešimtmetį?

– Kiek pamenu, pirmasis Dalios Grybauskaitės susitikimas su užsienio valstybės vadovu buvo būtent su A.Lukašenka. Tada, manau, buvo nuoširdus noras pritraukti į savo pusę autoritarinį lyderį, kuris ilgainiui galbūt būtų tapęs demokratiškesnis, bet taip neatsitiko.

– Jums pačiam teko bendrauti su A.Lukašenka?

Manyčiau, net Baltarusijos atžvilgiu buvo padarytos šiokios tokios klaidos.

– Kaip tik tada buvau susisiekimo ministru ir per jo vizitą man teko jį pasitikti prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. A.Lukašenka automobiliu tada atvyko į Lietuvą ir pagal protokolą jį turėjo pasitikti kažkas iš vyriausybės. Tuometis premjeras Andrius Kubilius pavedė man šią misiją. Kitą dieną vyko Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas. Tada buvo kalbama apie tam tikrą santykių atšilimą, apie vizų kainų sumažinimą, net apie bevizio režimo tam tikrame pasienio ruože įvedimą. Na, jis elgėsi, kaip kiekvienas autoritarinis lyderis, kuris valdžioje užsibuvo kelis dešimtmečius. Tada atsiranda visokių keistų manierų. Įdomi patirtis buvo, kai jį pasitikau pasienyje. Atsidarė automobilio durelės, pamačiau, kad gale sėdi trys žmonės – pats A.Lukašenka, jo jaunesnysis sūnus, tada dar vaikas, ir auklė. Prezidentas išlipo pasisveikinti, prisistačiau, kad esu susisiekimo ministras, jis paklausė apie mūsų kelių būklę. Toks buvo trumpas pokalbis.

– Kaip dabar jis jums atrodo, ar pastebite kokių nors jo asmens pokyčių po 12 metų?

– Na, taip, tas bėgiojimas su automatu rankose, kai Baltarusijoje prasidėjo protesto mitingai, jis atrodė neadekvatus. A.Lukašenkos didžioji problema, kad šiandien jis yra izoliacijoje ir bet kokia kaina nori būti pripažintas. Jis gi su niekuo nebendrauja, išskyrus Rusijos vadovą, kuris jo irgi nelaiko lygiaverčiu. A.Lukašenka neturi jokių kitų tarptautinių politinių kontaktų. Tad Angelos Merkel telefono skambutis jam buvo tarsi kompresas ant žaizdos. Ir nieko keista, nes tie autoritariniai lyderiai, kurie yra taip izoliuojami, vis labiau tampa neadekvatūs. Jų nepasiekia objektyvi informacija, juos supa tik klapčiukai, kurie juos aukština ir giria. Ir tai būdinga visiems, ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar anksčiau Kuba, ar Baltarusija.

Nesueinantys politikos dantračiai

– Grįžtant prie Lietuvos reikalų, ar jus nustebino buvusių kolegų liberalų siekis įvesti naujus mokesčius?

– Labai nesinorėtų kritikuoti buvusių savo bendražygių, suprantu, kad būnant valdžioje nėra lengva dirbti, ypač, kai tavo didieji partneriai konservatoriai. Tačiau iš liberalų ministrų norėtųsi liberalios darbotvarkės. O kalbant konkrečiai apie Aplinkos ministeriją, krito į akis, kad per vieną mėnesį net tris kartus ministro buvo pasisakyta apie mokesčių didinimą vis skirtingose srityse. Automobilių taršos mokestis buvo viena tema, šalia to buvo įvardyta, kad gali kilti sąvartynų mokesčiai, ir trečia – prabilta, kad reikia apmokestinti visą iškastinį kurą. Buvo labai keista, kad liberalų deleguoto ministro ryškiausios iniciatyvos yra susijusios su mokesčių didinimu, dėl to politologiniai dantračiai ir nesueina. Bet Simonas Gentvilas pasirinko klimato kaitos problemą kaip pagrindinę ir svarbiausią, tad natūralu, kad, norint sumažinti klimato kaitą, reikalingi tam tikri veiksmai ir sprendimai, bet tas mokesčių pakėlimas irgi turėtų būti socialiai teisingas. Reikėtų apmokestinti tuos, kurie konkrečiai teršia, o ne tuos, kurie tiesiog tik turi automobilį ir juo išvažiuoja gal tik kelis kartus per metus. Todėl reikėtų didinti degalų akcizą, o ne įvesti taršos mokestį, kuris iš esmės yra turto mokestis. Bet aš nenoriu kritikuoti, tik man keista, kad šitas klausimas išeina iš Aplinkos, o ne iš Susisiekimo ministerijos. Juk būtent Susisiekimo ministerija buvo ta, kuri formuoja transporto politiką.

– Juk mokesčių kėlimas yra tam tikras nuosprendis politikams prieš būsimuosius rinkimus, kiek čia tos teisybės?

Prognozuoju, kad per artimiausius metus tarpusavio pykčių bus dar daugiau.

– Mokesčių kėlimas niekada nebuvo populiarus dalykas, nebent būtų siūloma apmokestinti bankus. Liberalų rinkėjams bet koks mokesčių kėlimas labai jautrus dalykas. Tie, kurie balsuoja už liberalus, tikrai nesitiki, kad iš jų rinktų politikų kils mokesčių kėlimo iniciatyvos. Ar tai gali turėti įtakos liberalų tolesnėms politinėms perspektyvoms, manau, vienareikšmiškai taip.

– Gal aplinkos ministras patiria kažkokį spaudimą dėl tų naujų mokesčių iš šalies, juk pats prasitarėte, kad jums dirbant ministru toks spaudimas buvo?

– Kai pats buvau susisiekimo ministru, Pasaulio bankas ir tuometis premjeras A.Kubilius bei konservatoriai, tiesa, kitų rankomis, stipriai spaudė įvesti tą automobilių mokestį dar 2009 metais. Nesutikau, nes neketinau būti tuo ministru, kuris įvedė tokius mokesčius. Ar dabar tas spaudimas yra, sunku pasakyti, nesu toje virtuvėje ir nežinau, bet, kad tai gali būti politinio spaudimo dalis, neatmetu. Tačiau tai gali būti ir paties S.Gentvilo iniciatyva. Bet pliusas tas, kad po kritikos paskelbta apie automobilių registracijos mokesčio atšaukimą.

Naujos partijos perspektyvos

Įžvalgos: E.Masiulio nuomone, naujoji S.Skvernelio partija nebus vienadienė, bet ji turės labai daug skirtingų veidų ir esą visai neaišku, į ką ilgainiui išsikristalizuos. Laimučio Brundzos nuotr.

– Kokias matote šios valdančiosios Seimo koalicijos perspektyvas?

– Kai reikėjo pasirašyti koalicijos sutartį, konservatoriai pasirašė po visiškai nekonservatyviais dalykais, ir jau tada buvo akivaizdu, kad tai tam tikras gudravimas ir, kad kai ateis laikas daryti realius sprendimus, kai ateis laikas balsuoti, atsiras 10–15 konservatorių, kuriems įsitikinimai neleis to padaryti ir neužteks balsų tam įstatymui priimti. Tą dabar ir matome, kaip didžioji frakcija išsisukinėja nuo savo duotų pažadų partneriams ir bando nugesinti tas iniciatyvas, kurios jiems yra nepriimtinos. Tai yra negerai, nes kaupiasi labai didelė įtampa koalicijos viduje. Prognozuoju, kad per artimiausius metus tarpusavio pykčių bus dar daugiau. Nes mažiesiems partneriams reikia arba priimti tas konservatorių diktuojamas taisykles ir nusileisti, arba išeiti iš koalicijos, jei nė viena tavo programinė nuostata nėra vykdoma. Ką jie pasirinks, bus matyti, bet šiandien, jei jie susitaiko su jiems primestomis žaidimo taisyklėmis ir nerealizuoja savo rinkėjams duotų pažadų, jie rizikuoja kituose rinkimuose išnykti.

– Kokią matote naujosios S.Skvernelio partijos ateitį?

– Nemanau, kad tai bus vienadienė partija, bet ji turės labai daug skirtingų veidų ir visai neaišku, į ką ji išsikristalizuos. Gal jie visi bursis aplink vieną lyderį, tokiu atveju pradžioje būna euforija. Ir tai matome jau dabar, kai dalis savivaldybių merų jungiasi prie šios partijos, tikėdami ja ir jos šviesia ateitimi. Bet ateis toks laikas, kai prasidės tam tikra požiūrių takoskyra tarp atskirų jos narių. Nors šiuo metu visi jie eina paskui S.Skvernelį. Prognozuoju, kad ši partija tikrai artimiausiuose rinkimuose savo rinkėjus ras ir bus parlamentinė partija, bet paskui laukia sudėtingas etapas. Kaip R.Karbauskis teigė, reikės išsigryninti. Ir sunku prognozuoti, kuri srovė bus dominuojanti.

Pasiūlė griežtą bausmę

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis, kuriam už korupcinius nusikaltimus prokuroras prašo skirti septynerius metus kalėjimo, teigia, kad siūloma bausmė yra politinis susidorojimas.

„Aš niekaip kitaip nepavadinčiau, kaip tam tikro politinio susidorojimo ir kažkokios subjektyvios prokuroro nuostatos mano atžvilgiu, – tokios bausmės įvardijimas. Manau, kad tai yra tam tikra prasme piktnaudžiavimas įgaliojimais ir noras parodyti, koks esu galingas“, – po Vilniaus apygardos teismo posėdžio penktadienį sakė E.Masiulis.

Buvusį Seimo narį ir buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką E.Masiulį prokuroras Justas Laucius prašo pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Be įkalinimo bausmės, jam prašoma skirti 37,6 tūkst. eurų baudą, konfiskuoti, kaip įtariama, iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gautą 106,2 tūkst. eurų kyšį. Taip pat prokuroras paprašė konfiskuoti ir išieškoti iš buvusio politiko 137,7 tūkst. eurų vertės turtą, įgytą neteisėtai praturtėjus. Buvusiam Seimo nariui taip pat siūloma atimti teisę septynerius metus būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Prokuroras J.Laucius taip pat paprašė teismo R.Kurlianskį ir E.Masiulį po nuosprendžio paskelbimo suimti teismo salėje.

E.Masiulis 2008–2016 m. buvo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, 2000–2016 m. – Seimo narys. 2008–2012 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas.

Šaltinis: BNS