Krikščionių sąjungos lyderis Rimantas Jonas Dagys – įrašytas penktuoju numeriu. Į EP su šiuo sąrašu taip pat bandys patekti ne vienas su LŠS siejamas politikas ar aktyvistas: Artūras Orlauskas, Tomas Senūta, riaušių prie Seimo byloje figūruojanti Vitolda Račkova. Sąrašą užbaigia viešai žinomas buvęs tautininkų lyderis Julius Panka. Jis įrašytas dvidešimtuoju numeriu.

Paskelbtoje programoje akcentuojamas priešinimasis Europos Sąjungos (ES) federalizacijai, migracijai ir genderizmo ideologijai. Taip pat žadama peržiūrėti „Žaliojo kurso“ politiką ir Mobilumo paketą.

Krikščionių sąjunga vasario mėnesį paskelbė apie planus kartu su LŠS kurti naują politinę jėgą.

ELTA primena, kad rinkimai į EP vyks šių metų birželį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Gintaro Šumsko teigimu, Šeimų sąjūdį į viešą erdvę sugrąžino atgimę Stambulo konvencijos ratifikavimo, vienos lyties partnerystės įteisinimo, kanapių dekriminalizavimo svarstymai.

„Matyt, tiesiog buvo pastebėta niša, kad galima su tuo grįžti“, – BNS sakė politologas.

Filosofas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius taip pat teigė, kad politine jėga siekiantis tapti Lietuvos šeimų sąjūdis save pristatys kaip skriaudžiamųjų atstovus ir kovotojus su socialine nelygybe.

„Manau, kad jie kandidatuos kaip skriaudžiamieji, daugiau pabrėš kišenės problemas, kovos su socialine nelygybe, valdžios abejingumu ir prieš visas liberalesnes pozicijas tokias kaip Stambulo konvencija, gėjai ir taip toliau“, – teigė pašnekovas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, vis dėlto Šeimų sąjūdis, vertinant jo šansus pagal dabartinę situaciją, neturi didelių galimybių per Seimo rinkimus įveikti 5 proc. barjero.

„Kiek teko klausinėti protesto dalyvių, labai mažai kas minėjo, kad kaip nors specifiškai palaikytų Šeimų sąjūdžio organizatorius, jie daugiau buvo nusiteikę balsuoti už kitas partijas. Dažnai net nurodydavo, kad „mums organizatoriai nepatinka ir apskritai gana silpni lyderiai, bet kadangi nėra alternatyvos, tai dalyvaujame“. Aiškaus palaikymo lyderiams tikrai nėra“, – tvirtino ji.

Pasak politologės, žmonės supranta, kad valstybės valdymas yra sudėtingas dalykas, tam reikia turėti stiprią, kompetentingą komandą, o Šeimų sąjūdžiui paprasčiausiai trūksta pajėgumų.

Kad šiai politinei jėgai pavyktų peržengti barjerą abejojo ir K. Girnius, nors, anot jo, protesto balsų Lietuvoje visuomet būna.

G. Šumskas taip pat laikosi pozicijos, kad šiuo metu Šeimų sąjūdžiui vargiai pavyktų reikšmingiau pasirodyti Seimo rinkimuose.

Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys.

Jis irgi kėlė lyderystės problemą.

„Man atrodo, kad lemiamas veiksnys bus, ar atsiras koks nors aiškus lyderis. Matėme vieną ar kitą politinę figūrą, lipančią ant scenos, bet jie tikrai nėra tie lyderiai, kurie galėtų vieningai, aiškiai vesti partiją. Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys“, – BNS sakė politologas.

Anot A. Ramonaitės, organizacijos atstovus gali apgauti buvęs jų rengtų akcijų, renginių masiškumas.

„Žmonės tuos protestus palaikė dėl labai skirtingų priežasčių ir dėl to, kad tuo metu Šeimų sąjūdis buvo vienintelė aiški jėga, kuri ką nors darė ir sugebėjo suvienyti įvairiapusį nepasitenkinimą tiek dėl kovido, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė ji.

Pašnekovų teigimų, jei taptų politine partija, Šeimų sąjūdis galėtų iš visų partijų po truputį atimti rinkėjų.

„Sakyčiau, galėtų daugiau nukentėti „valstiečiai“, Darbo partijos likučiai, „Laisvė ir teisingumas“. Iš šitų gali surinkti balsų. Gal šiek tiek iš konservatorių krikdemiškus balsų paimtų, truputį iš socdemų“, – svarstė K. Girnius.

Nepaisant to, kad tai būtų nauja partija, A. Ramonaitės manymu, naujumo efektas, kuris neretai atneša sėkmę per rinkimus, Šeimų sąjūdžio atveju greičiausiai nesuveiktų.

„Teoriškai naujumo efektas galėtų suveikti, bet priklausytų nuo to, koks būtų jų įvaizdis. Tas pats Ignas Vėgėlė ar Nacionalinis susivienijimas turbūt turėtų daugiau šansų šioje vietoje, nes yra žmonės iš akademinio pasaulio, turintys gyvenime pasiekimų ir atrodantys kompetentingesni. Suderinus tą naujumo aspektą ir profesionalumo, kompetencijos aspektą, iš principo tokia partija tikrai galėtų būti sėkminga. Bet Šeimų sąjūdis kaip tik neturi to antro dėmens, nebent pavyktų ką nors pritraukti“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius šeštadienį Druskininkuose žurnalistams pranešė, kad visuomeninės organizacijos pagrindu šiemet ketinama steigti partiją ir dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.

„Tai yra būtina, kad išlaikytumėme reikalavimus. O kas pavyks, ar nepavyks – nežinau“, – tvirtino jis.

Anot R. Grinevičiaus, partijos steigimui „svarstomi įvairūs variantai“, vienas jų – suvienyti mažąsias, Šeimų sąjūdžio vertybes atitinkančias politines partijas, „kad iš aštuonių devynių partijų liktų viena partija“, tačiau kol kas ši idėja nesulaukia didesnio palaikymo.

Šeimų sąjūdis teigia pasisakantis už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Kovą savivaldos rinkimuose Lietuvos šeimų sąjūdis savo kandidatų sąrašų nekėlė, atskiri organizacijos nariai kandidatavo kitų partijų ir judėjimų sąrašuose. Į tarybas pateko keturi atstovai.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį atvyko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių.

„Buvo apklausti regionai, ką darysime toliau, kadangi mitingais, puikiausiai matome, nieko nepasiekiame nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje, nors ten mitingai daug skiriasi nuo Lietuvos. Tai patys supraskit, galima sakyti, kad priversti, ir visuotinis susirinkimas pritarė bet kokia kaina kurti politinę jėgą. Politinės jėgos nėra kitos, tik partija“, – žurnalistams Druskininkuose sakė R. Grinevičius.

BNS jis teigė, kad partiją ketinama steigti dar šiemet, kad būtų spėta dalyvauti kitų metų rinkimuose.

„Tai yra būtina, kad išlaikytumėme reikalavimus. O kas pavyks, ar nepavyks – nežinau“, – tvirtino jis.

Druskininkuose šeštadienį vyksta trečius metus iš eilės organizuojamas Lietuvos šeimų renginys – Didysis šeimos gynimo maršas, į jį susirinko apie 300 dalyvių, renginyje budi ir policijos pareigūnai, tačiau jame vengta politinių pasisakymų R. Grinevičiui pabrėžiant, kad tai – nepolitinis renginys.

Organizacija teigia pasisakanti už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Jis pripažįsta, kad Šeimų sąjūdžiui yra artimi Vengrijos premjero Viktoro Orbano partijos „Fidesz“ keliami tikslai ir net šalies Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos. 

„Jei konkrečiai įstatymai, tai partnerystei – ne, Stambulo konvencijai – ne, genderizmas mokyklose – ne. Pagrindiniai Konstitucijos straipsnių pakeitimai, kuriuos irgi inicijuojame, įtraukta į programą – būtent paimta iš Vengrijos įstatyminės bazės. Kiek pamenu, vienas punktų, kad valstybė įsipareigoja auklėti vaikus pagal jo prigimtines (vertybes – BNS)“, – teigė Šeimų sąjūdžio lyderis.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Anot R. Grinevičiaus, partijos steigimui „svarstomi įvairūs variantai“, vienas jų – suvienyti mažąsias, Šeimų sąjūdžio vertybes atitinkančias politines partijas, „kad iš aštuonių devynių partijų liktų viena partija“, tačiau kol kas ši idėja nesulaukia didesnio palaikymo. Anot jo, į susitikimus „buvo sukviestos praktiškai visos – pradedant Krikščionių sąjunga baigiant „Drąsos keliu“.

Tai patys supraskit, galima sakyti, kad priversti, ir visuotinis susirinkimas pritarė bet kokia kaina kurti politinę jėgą. Politinės jėgos nėra kitos, tik partija.

„Vyko trys susitikimai, pirmas susitikimas davė daug vilties, praktiškai visi pasisakė, kad būtina tai daryti, antras susitikimas – jau prastyn, trečiame susitikime rezultatas buvo nepasiektas. Mes dar kartą įvardinome, kad būtent mažųjų partijų susijungimas, susivienijimas priklauso nuo partijų vadovų. Jei vadovas įsivaizduoja, kad be jo partija žus, partijos susijungs ir vadovas neteks savo posto, tai man graudu ir juokinga“, – tikino R. Grinevičius. 

Jis taip pat informavo, kad kitą savaitgalį Vilniuje Lietuvos šeimų sąjūdžio iniciatyva bus organizuojama tarptautinė konferencija „Saugokime tradicines vertybes – gelbėkime Europą kartu“, joje tikimas dalyvių ir iš kelių užsienio valstybių.

„Pagrindiniai klausimai – partnerystės, Stambulo konvencijos, atsivertimo terapijos, žmogaus teisių pažeidimai, kai kitų pažiūrų žmonės nori priversti kitų pažiūrų žmones galvoti taip, kaip jie galvoja“, – kalbėjo jis.

Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai savivaldos rinkimuose iškovojo keturis mandatus.

Anot jo, organizacija kol kas negalvoja apie prezidento rinkimus nes „tai mums neaktualu“, tačiau žada remti vieną kurį nors iš kandidatų, neatmetama, kad tai galėtų būti advokatas Ignas Vėgėlė.

„Irgi klausimas neatmetamas“, – sakė jis.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Pernai rudenį iki tūkstančio žmonių Vilniuje rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, kurio dalyviai pabrėžė ginantys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Lietuvos šeimų sąjūdžio interneto svetainėje tuomet nurodyta, kad mitingo dalyviai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

2024-aisiais vyks Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimai.

„Kuo daugiau renginių Druskininkuose, tuo smagiau“, – BNS sakė meras.

Pernai Vilnius atšaukė LŠS išduodą leidimą organizuoti renginį Vingio parke.

„Vilnius nedomina, mes miestas visiems, o ne gaujelei ar šutvelei“, – teigė R. Malinauskas. 

Renginys Druskininkuose, Gineikos parke turėtų vykti gegužės 13 dieną. Pateiktame savivaldybei prašyme nurodyta, kad planuojamas dalyvių skaičius yra 50, numatomas renginio žiūrovų skaičius gali siekti nuo kelių šimtų iki 3 tūkstančių.

LŠS tarybos pirmininkas Raimondas Grinevičius BNS teigė, jog šiųmetė vieta pasirinkta spontaniškai ir natūraliai. 

„Natūraliai, spontaniškai, be jokio svarstymo, pasiruošimo, iš druskininkiečių narių iniciatyvos, – sakė R. Grinevičius. – Būtent Druskininkų mero geranoriškumas, kuris į mūsų žodinį užklausimą atsakė teigiamai ir gavome teigiamą atsakymą“.

Anot jo, tai nebus politinis renginys, o kiek dalyvių galėtų susiburti viešame renginyje neprognozuojama. 

„2021 metais vyko gegužės maršo užfiksavimas. Jau pirmais metais buvom pasakę – kad renginys taptų kasmetiniu ir virstų ne politiniu, o būtent šeimos dienos paminėjimu“, – kalbėjo R. Grinevičius.

„Pagrinde važiuos mūsų nariai, bet tai viešas renginys, šeimų šventė, kas atvažiuos, tas atvažiuos“, – teigė pirmininkas. 

Pernai negavęs leidimo renginiui sostinėje LŠS jį organizavo privačioje erdvėje Kauno rajone. 

Pirmą kartą „Didysis šeimos gynimo maršas“ buvo surengtas prieš porą metų, 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Organizacija teigia pasisakanti už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Pernai rudenį iki tūkstančio žmonių Vilniuje rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, kurio dalyviai pabrėžė ginantys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tuomet asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje buvo nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

„Leidimas yra išduotas spalio 22 dienai nuo 6 iki 21 valandos Katedros aikštėje. Jie leidimo paprašė 15 tūkst. žmonių“, – portalui diena.lt teigė Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.

Patys organizatoriai skelbia, kad mitingas turėtų vykti nuo 13 val.

„3 straipsnis. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Ir ta diena atėjo. Karo Ukrainoje pretekstu šalyje faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra, cenzūruojama spauda, ribojamos ir laužomos piliečių konstitucinės teisės ir laisvės. Nepaisant didžiosios visuomenės daugumos valios, Seime planuojama priimti Konstitucijai prieštaraujantį Civilinės sąjungos įstatymą. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, pažeidžiantys Konstituciją, negali būti teisėti. Slapta nuo visuomenės, Lietuvos piliečių vardu Seime aprobuotas Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos projektas. Priėmus šią direktyvą šalyje numatoma privalomai įvesti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios Stambulo konvencijos normas, laužyti konstitucinę žodžio laisvę, įteisinant nuomonių cenzūrą, persekioti ir kriminaline tvarka bausti realiu laisvės atėmimu kitaip manančius piliečius. Prasidėjusios ekonominės ir politinės krizės sąlygomis akivaizdžiai išryškėjo valdžios dangstomos ir skatinamos piliečių apiplėšinėjimo schemos. Valdančiosios grupuotės  paskirtų, visose energetikos aferose nepakeičiamų asmenų vadovaujamos, dalinai privatizuotos strateginės valstybinės įmonės elektros rinkos liberalizavimo pretekstu kraunasi milžiniškus pelnus“, – išplatintame kvietime rašė organizatoriai.

Anot Lietuvos šeimų sąjūdžio, iki šiol nepriimti jokie esminiai elektros kainų kompensavimo ir stabilizavimo sprendimai, piliečiai ir vietiniai verslai valdžios praktiškai palikti likimo valiai.

„Didžiausios Europoje infliacijos sąlygomis gautų milijardinių papildomų biudžeto pajamų nenumatoma panaudoti kompensacijoms ir subsidijoms, apie kuro akcizų, būtiniausių maisto prekių, elektros pridėtinės vertės mokesčio mažinimą, kurie taikomi kitose šalyse ir palengvina žmonių gyvenimą, atsisakoma net diskutuoti. Dėl tokio valdžios neveikimo vietiniai nekorporaciniai, smulkieji ir vidutiniai verslai bus priversti bankrutuoti, žmonės neteks darbo ir šis procesas jau prasidėjo. Tuo valdantieji faktiškai vykdo didžiųjų, oligopolinių kompanijų interesą pasinaudoti krize savo naudai ir išplėsti savo įtaką. Po nepaprastosios padėties priedanga vyksta pokiliminiai susitarimai, kurie, faktiškai negaliojant Viešųjų pirkimų įstatymui, sudaro prielaidas grobstyti valstybės lėšas arba naudoti jas netikslingai ir neatsakingai. Tokiais savo veiksmais valdančioji dauguma toliau skatina nepasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis. Visuotinio pavojaus valstybei akivaizdoje tai dar labiau didina įtampą šalyje, artina socialinį sprogimą ir kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Tolesnis valdančiųjų inspiruojamas ir vykdomas visuomenės skaldymas ir supriešinimas yra nusikalstamas ir antivalstybiškas“, – skelbė organizatoriai.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teigė, kad viešąją tvarką prižiūrės policijos pareigūnai, jie skaičiuoja, kokių pajėgų reikės.

Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas komunikacijai Algimantas Rusteika portalui kauno.diena.lt sakė abejojantis, kad pavyks laimėti teisinį ginčą su Vilniaus savivaldybe, kuri prasidėjus karui Ukrainoje atšaukė jau suteiktą leidimą rinktis minėtoje vietoje.

O ir pergalė, jeigu tokią pavyks pasiekti, kaip mano organizatoriai, ateis nebent paskutinę minutę, kas organizuojant renginį būtų niekinis laimėjimas. Tad ieškota kitos – privačios, kad nereikėtų terliotis su jokiais leidimais – vietos. Kol kas prie kvietimų į renginį nurodomi abu variantai – Kauno rajonas ir Vingio parkas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kur tiksliau Kauno rajone, kuris įvardijamas realiausiu kandidatu, nes „patogiausia vieta“.

„Yra keli variantai“, – neatskleidė konkrečios turizmo sodybos A.Rusteika. Neatmetama, kad sodyba vis tik jau yra išsirinkta ir sutarta dėl jos nuomos, tačiau tyla siekiama apsaugoti „tam tikrus žmones“.

Šventei išsirinkta erdvi teritorija. A. Rusteika tikina, kad ten tilps visi norintys. „Tikrai tilps. Bus ir vaikams žaidimai, kultūrinė programėlė, bus kas su jais pažaidžia, kas juos pažiūri. Bus teritorija, žaidimų vietos. Aišku, bus ir protestinė dalis. Neišvengiama. Mes turime prieš ką protestuoti. Bus ir muzikos, pramogų, šeimų pabuvimo kartu, susipažinimo“, – kalbėjo sąjūdžio atstovas.

Bus ir protestinė dalis. Neišvengiama. Mes turime prieš ką protestuoti.

Jis vardijo, kad bus rezoliucija, kalbos, bet tai „nebus ilgas ir nuobodus plepėjimas į mikrofoną miniai stovint“.

Renginio trukmė numatoma keturios valandos, bet „kas norės, galės pasilikti“. Dalyvių registracija nevykdoma, tad sunku pasakyti, kiek jau yra susidomėjusių.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Nors mūsų visų bendromis pastangomis nepriimti antikonstituciniai įstatymai- Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencijos ratifikavimas, nepriimtas priverstinis medikų vakcinavimas, atšauktas galimybių pasas ir pasiekta kitų reikšmingų pergalių, tačiau pagrindiniai reikalavimai paleisti vyriausybę ir laikytis Konstitucijos vis dar ignoruojami“, – kvietime į maršą rašo jo organizatoriai, vardydami, kad „nemokšiški ir neatsakingi valdžios veiksmai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių šalies ūkiui, žmonių gyvenimui ir valstybės stabilumui“.

Rengėjai teigia, kad pasigenda valdžios dialogo su pilietine visuomene, kalba apie „toliau gilinamą supriešinimą ir susiskaldymą, kas prasidedančios geopolitinės krizės sąlygomis kelia grėsmę ne tik šeimoms, bet ir valstybės likimui“.

„Neturim, ką skųsti. Merui, matyt, buvo biskį su sveikatėle – kažkas pasivaideno. Mes jokio dokumento neturim, jokio telefoninio pranešimo, nei elektroniniu paštu pranešė“, – BNS pirmadienį sakė R. Grinevičius.

„Kai turėsim dokumentą, motyvus, tada spręsime“, – pridūrė jis.

R. Šimašius sekmadienį feisbuke pranešė, kad savivaldybė atšaukia leidimą „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ renginiui gegužės viduryje Vingio parke.

Anot sostinės vadovo, šio renginio iniciatoriai aktyviai palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Karas yra aiški riba – jei net jis jiems nepadėjo atsitokėti, mes neleisime, kad renginys taptų platforma kitų žmonių kvailinimui. Nepatinka – galite eiti į teismą, sėkmės“, – rašė meras.

Leidimas – nesvarbu, bet meras tikrai papuls į teismą būtent dėl šmeižto ir nepagrįstų kaltinimų.

Pasak R. Grinevičiaus, Vilniaus meras šmeižia jo vadovaujamą organizaciją.

„Dar toks vienas išsišokimas iš mero, kur tiesiogiai apkaltina vos ne kolaboravimu su Rusija – palauksim dar vieno išsišokimo – tai meras tikrai papuls į teismą. Leidimas – nesvarbu, bet meras tikrai papuls į teismą būtent dėl šmeižto ir nepagrįstų kaltinimų“, – tvirtino Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas.

Pernai, gegužės 15-ąją, sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Renginyje buvo iki 10 tūkstančių žmonių.

Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Kaip BNS informavo savivaldybė, leidimai nesuderinti, nes šiose vietose tuo metu vyks savivaldybės renginiai.

„Vasario 16 dieną, 12–15 val., planuojamų mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse negalime suderinti, kadangi vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.

Savivaldybė nurodo, kad Katedros aikštėje organizatorių prašomu metu vyks renginių paruošiamieji darbai, tradicinės jaunimo eitynės bei renginių transliacijos. Tuo metu Rotušės aikštėje vyks dvi eitynės, o netoliese esančioje erdvėje prie paminklo J. Basanavičiui numatoma interaktyvi diskusija, kurią taip pat organizuoja savivaldybė. 

Vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius.

Judėjimo atstovai prašė suderinti renginį 1–5 tūkst. dalyvių.

Remiantis Susirinkimo įstatymo nuostatomis, per valstybines šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė, remdamasi tais pačiais argumentais, atmetė Šeimų sąjūdžio prašymą leisti masinį renginį prie paminklo Jonui Basanavičiui,  judėjimas sprendimą žadėjo skųsti teismui. Atmestas ir už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio prašymas leisti organizuoti mitingą įvairiose senamiesčio vietose.

Sausio 13 dieną Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge prie Seimo dalyvavę žmonės nušvilpė oficialiame minėjime kalbėjusias Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir premjerę Ingridą Šimonytę, švilpimas buvo girdėti sakant kalbą ir vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių, Laisvės premijos laureatei.

Po šių įvykių pasigirdo nuogąstavimų, kad panašus scenarijus gali įvykti ir Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vienas pagrindinių renginių šią dieną įprastai vyksta sostinės Pilies gatvėje, prie Signatarų namų, kur savo kalbą sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

Šeimų sąjūdis sausį buvo gavęs savivaldybės leidimą akcijai su tūkstančiu dalyvių. Organizatoriai tuomet tvirtino protestuojantys prieš galimybių pasą, tačiau jis nuo šeštadienio panaikintas.

Dabar jie teigia norintys protestuoti prieš Konstitucijos pažeidimus.

„Yra sutrypta Konstitucija, bet kurį Konstitucijos straipsnį dursi pirštu ir visi jie yra niekiniai – švietimas niekinis, medicina nesuteikiama, laisvės ribojamos, žmonės suskirstyti“, – BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas Raimondas Grinevičius.

Lietuvos šeimų sąjūdis pirmadienį pareiškė apgailestaujantis dėl „pavienių nepagarbių išsišokimų“, praėjusią savaitę per Laisvės gynėjų dienos minėjimą prie Seimo kalbant Laisvės premijos laureatei Bernadetai Mališkaitei.

Praėjusią savaitę sausio 13 dieną judėjimo organizuotame mitinge prie Seimo dalyavę žmonės nušvilpė oficialiame minėjime kalbėjusias Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir premjerę Ingridą Šimonytę, švilpimas buvo girdėti sakant kalbą ir vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių.

Manome, kad tai nebuvo noras pažeminti laureatę.

„Apgailestaujame dėl pavienių nepagarbių išsišokimų minėjime kalbant Laisvės premijos laureatei, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolei Bernadetai Mališkaitei. Manome, kad tai nebuvo noras pažeminti laureatę“, – teigiama sąjūdžio išplatintame atvirame laiške, adresuotame Katalikų bažnyčios atstovams.

„Taip žmonės sureagavo į jos kalboje pavartotus valdžios atstovų nuolat kartojamus žodžius apie tiesą ir melą, dėl jų dialogo su visuomene nebuvimo ir arogancijos“, – tvirtino organizacija.

Anot Lietuvos šeimų sąjūdžio, „neigiama reakcija buvo skirta ne Laisvės gynėjams ar sausio 13-sios įvykiams, o politikams“.

Šalies vadovai teigia, kad trukdžiusiejį Sausio 13-osios renginį pademonstravo nepagarbą Laisvės gynėjų atminimui.