Lietuvos tinklinio federacija (LTF) pradėjo skirti didelį dėmesį tam, kad jaunieji sportininkai, besirenkantys profesionalų kelią, rinktųsi sporto gimnazijas, kuriose turėtų visas sąlygas, reikalingas jų tobulėjimui.
Dėl to šiais metais Šiaulių sporto gimnazijoje startavo paplūdimio tinklininkių grupė, o Vilniaus Ozo gimnazijoje sportuoja perspektyvios salės tinklininkės.
Darbas su vienu geriausių pasaulio trenerių
Nuo rugsėjo mėnesio Šiaulių sporto gimnazijoje tęsiasi LTF laimėtas Tarptautinės tinklinio federacijos (FIVB) projektas, kurio dėka perspektyvios Lietuvos paplūdimio tinklininkės turi galimybę dirbti kartu su vienu geriausiu Europos specialistų – latviu Aigars Birzulis.
Pasaulinio lygio specialistas ne tik treniruoja jaunas sportininkes, bet ir perduoda savo patirtį, žinias ir gebėjimus Šiaulių sporto gimnazijos treneriams.
Šiuo metu Šiaulių sporto gimnazijoje sportuoja šešios Lietuvos paplūdimio tinklininkės, į gimnaziją atvykusios iš Vilniaus (Vakarė Siličytė, Sandra Vasiliauskaitė, kurios sportavo Vilniaus „Flamingo Volley Beach team“ ir „Auksmos“ sporto klubuose), Palangos (Kotryna Čyvaitė), Kauno (Liepa Kučinskaitė, VŠĮ „Paplūdimio tinklinio centras“) ir Šalčininkų (Gabrielė Vincėlovič, Kotryna Pilžis, Eišiškių sporto mokykla).
„Džiugu, kad privačių paplūdimio tinklinio klubų ir kai kurių sporto mokyklų treneriai supranta šių merginų patekimo į sporto gimnaziją naudą dirbant su tokio lygio specialistu ir semiantis patirties iš jo. Labai džiaugiamės, kad treneriai Vasilijus Burakinskis, Marius Vasiliauskas, Vusalas Guseinovas, Lilija Firinovič įvertino sporto gimnazijos naudą šių merginų tobulėjimo ir augimo procese ir prisidėjo prie to, kad šios merginos atsidurtų pas vieną geriausių paplūdimio tinklinio specialistų“, – dėkodamas treneriams kalbėjo LTF prezidentas Darius Čerka.
Viena iš Kauno į Šiaulius atvykusių ir mokslą su paplūdimio tinkliniu derinančių sportininkių, prisijungusi prie kitų merginų paskutinėmis stojimo į gimnaziją akimirkomis – Liepa Kučinskaitė – sako, jog treniruotės su A. Birzuliu yra nelengvos.
„Treniruotis su nauju treneriu sekasi visai gerai. Žinoma, kad treniruočių daugiau ir jos sunkesnės nei tos, kurias turėdavau anksčiau. Didesnis krūvis, kurio retkarčiais net būna per daug“, - sakė L. Kučinskaitė.
Su merginomis taip pat dirbantis ir iš A. Birzulio patirties besisemiantis treneris Dainius Kučinskas priduria, kad latvio treniravo stilius yra gana įvairus. Jis pasidžiaugė galimybe dirbti komandoje kartu su vienu geriausių Europos paplūdimio tinklinio trenerių.
„Treneris mėgsta į treniruočių procesą įtraukti daug inventoriaus, kuris kartais būna netradicinis. Treniruotėse kol kas daugiausiai akcentuojamas merginų fizinis pasirengimas, daug dėmesio skiriama gynybai, užtvarai. Ypač žaviuosi trenerio disciplina ir preciziškumu, treneris turi aiškų planą, kurio laikosi ir dirba numatyta linkme. Tai labai žavi, jog nepametamas kursas, kuriuo einama merginų tobulėjimo link“, - pasakojo D. Kučinskas.
A. Birzulis – vienas ryškiausių Latvijos paplūdimio tinklinio trenerių. Jis prieš 2008 metų Pekino olimpines žaidynes tris mėnesius dirbo su Latvijos žvaigždėmis Martinu Plavinš ir Aleksandru Samoilovs. Po Pekino olimpinių žaidynių jis tapo M. Plavinš ir Janio Šmedinš dueto vyr. treneriu. Šis duetas 2010 metais iškovojo Europos čempionato bronzos medalius, 2011 metais planetos pirmenybėse užėmė ketvirtą vietą, o 2012 metų olimpinėse žaidynėse pelnė bronzą.
„Šiauliuose neturiu jokių problemų ar rūpesčių. Manau, kad atliekame gerą darbą. Merginos dirba tikrai gerai, man patinka tai, ką matau. Merginoms atliekame testus ir galime įvertinti jų fizines savybes. Kadangi jos čia sportuoja pirmus metus, tai progresas jau dabar yra, bet tuo pačiu matome, ties kuo reikia dirbti toliau“, – sakė A. Birzulis.
Specialistas iš Latvijos neslepia, kad merginų sugebėjimai yra labai skirtingi.
„Kai kurios yra labai techniškos, kai kurios kiek mažiau, bet dirbame kartu ir tikiuosi, kad ateityje visos žais vis geriau“, – pridūrė A. Birzulis.
Šiauliuose sportuojančios paplūdimio tinklininkės čia turi puikiais galimybes suderinti mokslą ir sportą, tačiau dėl to joms teko anksti pradėti savarankišką gyvenimą. L. Kučinskaitė sako, kad reikėjo kažkiek laiko prisitaikyti, bet dabar yra patenkinta situacija.
„Išvažiuoti į naują miestą buvo sunku, ypač pirmosiomis savaitėmis, tačiau gyventi savarankiškai yra visai įdomu. Pritapau čia visai greitai, net greičiau negu tikėjausi. Nepasakyčiau, kad naujoje mokykloje yra labai sunku mokintis. Maniau, kad mokslą su sportu bus labai sunku suderinti, bet taip nėra. Taip pat būna momentų, kai po treniruotės į mokslus net nesinori žiūrėti“, – pasakojo L. Kučinskaitė.
Lietuvoje vis dar nėra įprasta, kad jaunos tinklininkės dėl savo karjeros turi anksti palikti savo namus ir vykti sportuoti į sporto gimnazijas. L. Kučinskaitės mama taip pat prisipažino, jog nerimo buvo, tačiau jis labai greitai išsisklaidė.
„Liepa visai neseniai buvo pradėjusi žaisti tinklinį, todėl buvo nerimo. Kai pasakė, kad ji gali išvykti ne savaitei ar mėnesiui, o visiems metams, tai išvis buvo šioks toks šokas. Turėjome apsispręsti per labai trumpą laiką, - kalbėjo tinklininkės mama. – Visgi tas nerimas dingo labai greitai. Po gero mėnesio jau buvo ramu, nes vaikui viskas buvo gerai, ji greitai adaptavosi. O kai vaikui viskas gerai, tai ir mamoms tas pats. Kol kas iš Liepos girdžiu tik teigiamus atsiliepimus.“
Šiaulių sporto gimnazijoje merginoms suteikiamos visos sąlygos pilnaverčiam tobulėjimui – pradedant aprangomis, treniruočių procesu, baigiant atsigavimo procesu, sauna ir t.t. Merginos treniruojasi 9 kartus per savaitę, kiekvieną dieną išskyrus trečiadienį ir sekmadienį (poilsio dienos metu merginų laukia sauna bei video peržiūros, kurias organizuoja A. Birzulis.). Rytinė treniruotė vyksta stadione jei leidžia oras arba manieže, jei oras prastas, šių treniruočių metu merginos intensyviai rengia savo kūnu fiziškai, atlieka įvairius fizinio pasirengimo pratimus. Po treniruotės jos grįžta atgal į mokyklą, o po jos 17 val. keliauja į paplūdimio tinklinio salę, kurioje tobulinami paplūdimio tinklinio žaidimo techniniai bei taktiniai elementai.
„Per savaitę kontakto su kamuoliu ir smėliu jaunosios paplūdimio tinklininkės turi kiek daugiau nei 10 valandų. Pridėjus dar 8 valandas fizinio pasirengimo, turime bemaž 20 valandų darbo ir pasiruošimo kelionei didžiojo olimpo link“, – skaičiavo D. Kučinskas.
Beje, netrukus Šiaulių sporto gimnazija įsirengs naują paplūdimio tinklinio aikštelę, taip pat įsigijo kelis inovatyvius treniruoklius.
Salės tinklininkėms – galimybės Ozo gimnazijoje
Keletas perspektyvių salės tinklininkių nuo rugsėjo pradėjo sportuoti naujai įkurtoje grupėje Vilniaus Ozo gimnazijoje. Čia sportuojančios merginos turi puikias galimybes derinti sportą ir mokslą, o pirmi vaisiai matomi jau per pirmuosius mėnesius. Savaitgaliais sportininkės atstovauja savo sporto mokyklas, kai kurios iš merginų žaidžia miesto komandose.
Dvi į Lietuvos jaunių (iki 17 metų) rinktinę patekusios vilnietės, nuo rugsėjo mėnesio pradėjusios sportuoti Ozo gimnazijoje, tapo Lietuvos rinktinės lyderėmis Europos jaunių čempionato atrankoje ir pagal statistiką pateko tarp geriausių turnyro žaidėjų. Vienas iš trenerių yra pamatavęs vienos iš žaidėjų padavimo greitį, kuris siekė 100 km/val.
Treneriai K. Galdikas ir A. Jansonienė džiaugiasi, kad Ozo gimnazijoje pradėtos burti tinklininkų grupės. Čia yra puikios sąlygos – sportininkės yra aprūpinamos aprangomis, vitaminais, reikiamu inventoriumi. Netrukus Ozo gimnazija planuoja įsigyti kamuolių padavimo prietaisą, kuriuo gali pasigirti nedaug aukščiausios lygos komandų.
„Dėl to darbo kokybė bus dar geresnės ir progresuoti bus galima dar greičiau“, - pabrėžė K. Galdikas.
Kol kas Ozo gimnazijoje sportuoja tik vilnietės. Visgi šioje populiarioje sporto gimnazijoje yra sudaromos puikios sąlygos tiek gyvenimui, tiek sportui, tiek mokslui. Tikimasi, kad ateityje šiomis galimybės norės ir galės pasinaudoti merginos iš visos Lietuvos.
„Norėtume, kad Ozo gimnazija išaugti iki to, kad čia sportuotų didžioji dalis jaunių rinktinės. Čia vyksta darbas du kartus per dieną, suteikiamos visos tam reikalingos priemonės. Reikia suprasti, kad norint pasiekti aukšto meistriškumo rezultatus, treniruočių kiekis turi būti atitinkamas – toks, kokį turėtų turėti sportininkai, besirenkantys profesionalaus sportininko kelią “, - sakė K. Galdikas.
Tiesa, K. Galdikas kol kas pasigenda didesnio kitų sporto mokyklų trenerių supratingumo. Kitų miestų treneriai neretai vengia išleisti savo geriausias žaidėjas sportuoti į gimnazijas. K. Galdiko teigimu, net ir sportuodamos bei gyvendamos Vilniuje, tinklininkės savaitgaliais gali atstovauti savo gimtajam miestui.
„Visų miestų treneriams būtų didelė nauda, jei žaidėjai tobulėtų turėdami didesnį treniruočių kiekį, geriausias sąlygas ir stiprią konkurenciją. Po to tie žaidėjai atsivežtų į savo miestą ir savo komandą patirtį ir taptų puikiu pavyzdžiu miestiečiams, o savo komandoms padėtų pasiekti geresnių rezultatų“, - pabrėžė K. Galdikas.
Ozo gimnazijoje sportuoja daug talentingų Lietuvos sportininkų iš įvairių sporto šakų, kurie vėliau garsina šalies vardą visame pasaulyje. K. Galdiko teigimu, vis dar nemažai žmonių mano, kad Ozo gimnazijoje mokslo kokybė yra prasta, tačiau iš tiesų netrūksta ir tokių žmonių, kurie iš Ozo gimnazijos, nenusisekus sportinei karjerai, vėliau įstoja į Vilniaus Licėjų – stipriausią mokyklą sostinę.
Žmonėms, atvykusiems į Ozo gimnaziją iš kitų miestų, yra suteikiama ne mažiau kaip dešimt treniruočių į savaitę – sportininkams suteikiamas nemokamas maitinimas, geros gyvenimo sąlygos, sportinės aprangos ir kt. Sportininkai gyvena dviviečiuose kambariuose su atskirais dušais, tualetais. Yra skalbimo mašinos, tvarką prižiūrintis budintis. Dėl to sąlygos gyvenimui ir tobulėjimui yra puikios.
„Nuo šių metų mes ypatingai daug dėmesio skirsime tam, kad jaunieji sportininkai, besirenkantys sportininko kelią pasirinktų sporto gimnazijas, kuriose jie gali gauti viską, kas reikalinga jų tobulėjimui ir augimui. Pradėjome vieną tarptautinį projektą Šiauliuose, ties kuriuo nežadame sustoti ir mėginsime tiek valstybės, tiek CEV ir FIVB pagalba sporto gimnazijas, kuriuose bus mūsų sporto šakų atstovais, ilgainiui paversti tinklinio sporto šakos kompetencijų centrais, kuriuose būtų ugdomi sportininkai, pajėgūs konkuruoti tarptautiniame lygmenyje ir atstovauti Lietuvos vardą tiek Europoje, tiek pasaulyje, o talentingiausi iš jų išnaudotų visą savo potencialą.
Tiktai tokiu būdu tinklinio sporto šaka bus pajėgi konkuruoti su kitomis sporto šakomis ir bandyti siekti aukščiausių rezultatų už Lietuvos ribų. Turime puikias struktūras, sukurtas šiuo tikslu ir labai gaila, kad daugelį metų jos nebuvo naudojamos tinklinio sporto šakoje. Todėl, įgyvendindami tinklinio plėtros strategiją ir kurdami sportininkams galimybę siekti savo tikslų aukštesnėse pakopose tikime, kad galime suteikti tinklinio sporto šakai šansą ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus, kurie garsintų Lietuvos vardą aukščiausiose užsienio lygose ir tarptautinėse varžybose. Todėl federacijos pagrindinis dėmesys bus skirtas būtent tiems sportininkams, kurie rinksis sportininko kelią“, - teigė Darius Čerka.
