Stiprina kontrolę

„Keleri metai iš eilės LTSA stebi šalies keliuose nesąžiningus kai kurių medienos vežėjų veiksmus. Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją. Pasitaiko, kad sąmoningai, netgi, galima sakyti, ciniškomis priemonėmis ieškoma būdų, kaip išvengti kontrolės keliuose, atsainiai žiūrima į saugaus eismo reikalavimus. Jau ieškoma kompleksinio šios problemos sprendimo bendradarbiaujant su institucijomis, atsakingomis už transporto sritį. Situacijai blogėjant, intensyvesnė miškavežių kontrolė šalies keliuose yra neišvengiama, todėl LTSA ir policija su kitomis organizacijomis šiuo metu ją stiprina“, – sakė LTSA direktorius Genius Lukošius.

LTSA duomenimis, 2023 m. Latvijoje ir Lenkijoje įregistruotų medienos vežėjų pažeidimai, susiję su transporto priemonių antsvoriu, sudarė apie 9 proc. visų šių transporto priemonių fiksuotų pažeidimų, o Lietuvoje – net 76 proc.

Bendras medieną gabenančių vežėjų pažeidimų skaičius nuo visų 2023 m. fiksuotų pažeidimų – 72 proc., vadinasi, trys iš keturių pažeidėjų yra miškavežiai ir jie Lietuvos keliais važiuoja viršydami leistiną transporto priemonės bendrosios masės arba ašių svorį.

Ignoruojami leistino krovinio svorio reikalavimai iškreipia sąžiningą šio verslo konkurenciją.

Sisteminė problema

Valstybinės institucijos miškavežių, kurie viršija leistiną svorį, problemą mato kaip sisteminę.

Verslo orientavimasis tik į pelną sukuria daugybę problemų. Iškreipiama sąžininga transporto įmonių konkurencija, nes sąžiningai dirbantys medienos vežėjai nepajėgūs konkuruoti su vežėjais, pažeidžiančiais taisykles.

Perkrauti medieną vežantys miškavežiai gadina kelių infrastruktūrą. LAKD duomenimis, mūsų šalies keliai, tiltai, viadukai nepritaikyti didelėms apkrovoms, todėl kiekvienas perkrautas miškavežis dar labiau gadina ir taip sudėtingos būklės kelius.

Vežėjai kaip pavyzdį rodo kitas užsienio šalis, netgi kaimyninę Latviją, kur leidžiamas dar didesnis pakrauto miškavežio bendrosios masės svoris. Tokių pokyčių šis sektorius tikisi ir Lietuvoje.

Tačiau svarbu akcentuoti, kad kiekviena ES šalis narė gali savo šalyje nusistatyti vietiniams vežimams tam tikras išimtis, jeigu tam yra rimtų priežasčių. Lietuva numatė 48 t svorį atsižvelgusi į kelių infrastruktūros galimybes, o šiuo metu drąsiau svarstyti apie pokyčius neleidžia ir prasta jos būklė.

Kalbėsis su įmonėmis

LTSA, Valstybinių miškų urėdija, policija, Susisiekimo ministerija ir LAKD siekia, kad transporto įmonių požiūris į saugų eismą ir įstatymų reikalavimus keistųsi.

„Siekiame tausoti mus supančią aplinką: ir miško, ir visos aplinkos infrastruktūrą, to tikimės ir iš mūsų rangovų, medienos vežėjų. Vertiname bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Manau, svarbiausia, kad visų – medienos pardavėjų, vežėjų ir kontroliuojančių institucijų – požiūris į kelių būklę sutaptų ir būtų galima pasiekti sisteminį pokytį“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Pasak G. Lukošiaus, lemiamas vaidmuo tenka transporto įmonių, gabenančių medieną, vadovams ir patiems vairuotojams.

„Būtent nuo jų priklauso, ar šis verslas vieną dieną pasuks sąžiningumo keliu. Šiemet planuojame pradėti dialogą su įmonių vadovais ir asociacijomis. Svarstysime, kokios priemonės gali motyvuoti verslą veikti sąžiningai ir neužmiršti saugaus eismo. Valstybė neatsisako galimybės imtis ir drastiškų priemonių, tačiau pirmiausia reikia išklausyti ir kitą pusę, tuomet galbūt pavyktų kartu situaciją pakreipti gerąja linkme“, – sakė LTSA direktorius.

Turėjo pabaigti darbus

Remiantis daugiau nei prieš pusmetį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pateikta informacija, Klaipėdos švyturys turėjo būti atnaujinamas pagal bendrovės „Synergy Solutions“ parengtą kapitalinio remonto techninį projektą.

Visus remonto darbus iki šių metų lapkričio pabaigos įsipareigojo atlikti įmonė „Svajonių statyba“.

Tačiau jau baigiasi ir gruodis, o per 40 m aukščio Klaipėdos švyturio atnaujinimo darbai net nepradėti.

LTSA pasirengus perduoti statybvietę rangos darbus vykdančiai bendrovei „Svajonių statyba“, buvo sulaukta įmonės „Synergy Solutions“ direktorės rašto, kad darbai negali prasidėti, nes nepatvirtintas darbo projektas.

„Pagal statybos techninį reglamentą, darbo projektui turi pritarti ir jį patvirtinti techninio projekto rengėjas, tačiau šis nepritaria, nes turi pastabų. „Svajonių statyba“ nepriima pastabų, nes turi savų argumentų. Be pasirašyto darbo projekto negalima švyturio atnaujinimo darbų pradžia. Mes esame tame pačiame etape, kai „Svajonių statyba“ bando susitarti su „Synergy Solutions“. Ir šita situacija iš mirties taško nejuda“, – pabrėžė LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Nežinomybė: kada bus pasiektas kompromisas, galiausiai suremontuotas švyturys ir atvertas visuomenei, kol kas prognozuoti sunku. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kompromiso nepasiekė

Šį mėnesį „Synergy Solutions“ susitiko su rangovais „Svajonių statyba“ ir turėjo suderinti galutinį darbo projektą, kad galėtų pradėti darbus.

„Jau dabar akivaizdu, kad darbai vėluos, skaičiuosime delspinigius, bet mūsų tikslas – kad švyturys būtų suremontuotas. Pradinė švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų, tačiau per tą laiką realiai suma padvigubėjo. Rangovai puikiai supranta, kad šitas projektas jiems bus nuostolingas, bet jie prisiima šią riziką“, – teigė E. Kučinskaitė.

Šita situacija iš mirties taško nejuda.

Vis dėlto paaiškėjo, kad „Synergy Solutions“ su „Svajonių statyba“ kompromiso nepasiekė, nes rangovai kategoriškai nesutinka su jiems pateiktomis pastabomis dėl darbo projekto.

LTSA nesiryžta nutraukti sutarties su abiem bendrovėmis, nes tuomet reikėtų skelbti naują viešąjį pirkimą, o tai reikštų bene dvigubai didesnes statybos darbų kainas.

„Vadinasi, mums reikėtų ieškoti papildomų pinigų, „užsukti“ viešųjų pirkimų procedūras, paruošti naują darbo projektą, viskas prasidėtų iš naujo. Ta situacija mums labai nepatogi“, – pabrėžė E. Kučinskaitė.

Atidarymo diena nutolo

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą, be to, Klaipėdos švyturį ketinama atverti ir lankytojams.

Tačiau norint pritaikyti objektą turizmui, reikėjo remonto.

Buvo nuspręsta tvarkyti ne tik vidaus ir išorės estetiką, bet ir įrengti apsauginį tinklą laiptinėje, sutvarkyti pakopas.

Apie Klaipėdos uosto teritorijoje esančio švyturio atidarymą lankytojams buvo kalbama ne vienus metus.

Anksčiau LTSA norėjo jį, o kartu ir pritaikymo turizmui funkciją perduoti Klaipėdos savivaldybei.

Tiesa, švyturio atidarymui lankytojams tuomet nepritarė Uosto direkcija, nes statinys yra greta strateginių valstybės objektų.

Kada bus pasiektas kompromisas, galiausiai suremontuotas švyturys ir atvertas visuomenei, kol kas prognozuoti sunku.

Trumpa švyturio istorija

Klaipėdos švyturys – navigacinis ženklas, esantis Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto.

Aukštis – 44 m virš jūros lygio.

Signalas matomas už 33 km.

Klaipėdos švyturys vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d.

Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.

1819 m. švyturys paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų.

Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 km.

Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška teišliko tik 4 m cokolinė dalis.

Švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas.

1945 m. švyturys atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Akcijoje vienu metu dalyvavo šią sritį kontroliuojančios Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos institucijos.

„Patikrų apimtis nebuvo didelė, nes pareigūnai visą dėmesį sutelkė į detales, stebėdami konkretaus maršruto vežėjo darbą. Tai buvo ir galimybė pamatyti išsamesnį vaizdą, kaip vyksta procesas. Kruopščiai suplanuoti tokio pobūdžio darbai ateityje, tikėtina, bus kartojami, nes matome tokių patikrinimų naudą“, – teigė LTSA priežiūros departamento patarėjas Remigijus Valatkevičius.

Įdomi patirtis, kai jungtinė pareigūnų komanda sklandžiai galėjo stebėti autobusą, vykstantį per keturias šalis.

Poreikis suorganizuoti tokio masto patikrinimus kilo, kai Panevėžio autobusų stotyje autobuso, vykstančio tarptautiniu reguliariuoju maršrutu Ryga–Praha–Ryga, vairuotojas mirtinai kliudė pėsčiąjį. LTSA tyrimas atskleidė, kad autobuso vairuotojas vairavo transporto priemonę klastodamas darbo ir poilsio režimo duomenis.

„Įdomi patirtis, kai jungtinė institucijų pareigūnų komanda sklandžiai galėjo stebėti autobusą, vykstantį per keturias šalis. Daug laiko skyrėme patikrinimo vietoms ir laikui planuoti, veiksmams koordinuoti. Mums buvo be galo svarbu, kad viso pareigūnų veiksmai netrukdytų autobuso vairuotojui laikytis važiavimo tvarkaraščio, kad keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – teigė R. Valatkevičius.

Per akciją neužfiksuota labai sunkių pažeidimų, tačiau buvo nerimą keliančių situacijų, galinčių turėti tiesioginės įtakos autobuso keleivių saugumui. Kai kuriose Lietuvos kelių atkarpose buvo viršytas leistinas maksimalus greitis.

„Tai prevencinė priemonė, kuri, tikimės, skatins įmonių vadovus atitinkamai organizuoti vairuotojų darbą“, – sakė R. Valatkevičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) rugpjūčio 8-osios nutartį, kuria atsisakyta nagrinėti bendrovės skundą, ir perdavė šiam teismui jį nagrinėti iš naujo – anot LVAT, teismas neteisingai sprendė teismingumą ir nenustatė galimybės trūkumams šalinti.

„Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, bei nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, todėl nutartis naikinama, o pareiškėjo („Toks“ – BNS) skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti“, – teigiama rugsėjo 13-osios nutartyje.

VAAT rugpjūčio 8 dieną atsisakė priimti bendrovės skundą motyvuodamas tuo, kad teismai neatlieka viešojo administravimo ir negali įpareigoti institucijų priimti konkretų sprendimą, tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti neteisėtais.

„Toks“ siekia, kad birželio 30-osios sutartis su LTSA bei liepos 1-ąją išduoti 46 leidimai aptarnauti tolimojo susisiekimo maršrutus būtų neterminuoti.

Nuo šių metų liepos įsigaliojus Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką, vežėjams taikomi nauji reikalavimai, kuriuos naujos bendrovės turi atitikti iš karto, tuo tarpu senbuviams prisitaikyti prie keičiamų sąlygų suteikiamas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

LTSA iki liepos su senbuviais sudarė naujas terminuotas sutartis ir automatiškai pratęsė leidimus būtent pusantrų metų.

Administracija BNS informavo, kad terminuotą sutartį ir leidimus teismui taip pat skundė bendrovė „Kautra“, tačiau VAAT jos prašymą atmetus, ji į aukštesnės instanciją nesikreipė.

Buldozerinė reforma

Prieš porą metų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) tarsi buldozeriu bandė prastumti naują tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.

Jo esmė: tolimojo susisiekimo autobusai kursuoja tik tarp regionų centrų, o pasienio savivaldybės, mažesnieji miestai paliekami be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais šalies miestais. Iki jų keleiviai pavežami regioniniais maršrutais.

Kitaip tariant, mažeikiškis, norėdamas pasiekti Vilnių ar Kauną, priemiesčio maršrutu būtų turėjęs vykti į Šiaulius, persėsti į tarpmiestinį autobusą ir keliauti toliau.

Be to, tolimojo susisiekimo maršrutų reforma stumta neįgyvendinus regioninių maršrutų pertvarkos, nenumačius lėšų savivaldybėms naujiems priemiesčio maršrutams diegti.

Procesą sustabdė dabartinis Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis ir LTSA naujovės buvo atsisakyta.

Ar vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?

Istorija kartojasi?

Šiuo metu vėl ketinama eiti panašiu keliu. Įgyvendindama tolimojo susisiekimo autobusais reformą nuo liepos 1 d., LTSA vėl prakalbo apie naują maršrutų tinklą.

Esą tie maršrutai, kuriais keleiviai vežami dabar, nelaikomi maršrutų tinklu, nors Seimas, priėmęs įstatymų pataisas, numatė 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kad keleiviai nepajustų pokyčių ir galėtų naudotis per dešimtmečius susiklosčiusiu esamu tolimojo susisiekimo tinklu.

Tačiau keleiviai jau pasigenda buvusių maršrutų. „Kur Zarasai-Klaipėda?“ – klausia jie. „Neliko maršruto į Zarasus per Kupiškį, Rokiškį“, – apgailestauja panevėžietis. Gerokai sumažėjo ir tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų iš Jonavos, Panevėžio, kitų miestų. Žmonės skundžiasi, kad tenka važiuoti su persėdimais, stovint, dėl to kelionė tampa ilgesnė ir ne tokia patogi.

Kai kurios įmonės tolimojo susisiekimo maršrutų atsisakė dėl nuostolingumo, taip pat todėl, kad neturi ne senesnių nei 14 metų autobusų. Be to, gąsdino ir nežinomybė dėl būsimos pertvarkos – vežėjai nerizikavo investuoti į naujus autobusus.

Niekas negalėtų atsakyti į klausimą: ar maršrutai, kurių atsisakyta, vis dėlto bus įtraukti į LTSA formuojamą naują tinklą ir ar atsiras vežėjas, norintis jais vežti keleivius.

Statistika liudija: 2019 m. keleiviai važiavo 363 maršrutais, šiemet liepos 1-ąją sudarytos sutartys dėl 230 maršrutų.

Tvyro nežinomybė

„Ar mūsų vežėjai, sudarę 18 mėnesių sutartis su LTSA, investavę į autobusus milijonus, nebus palikti ant ledo?“ – teiravosi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Asociacijos nariai stebisi, kodėl atsakingos institucijos keistai traktuoja Kelių transporto kodekso (KTK) pataisas.

„Nauji vežėjai ateina į rinką su naujais maršrutais, kurie turi būti derinami su jau esamais – taip parašyta KTK. LTSA specialistai traktuoja įstatymą atvirkščiai: jų nuomone, dabartiniai maršrutai galios 18 mėnesių, vėliau jų tiesiog neliks, todėl jau dabar reikia formuoti naują tinklą. Tartum šiuo metu būtų tuštuma, nors paslaugos teikiamos“, – dėstė LKVA prezidentas.

Automobilio beveik negaila

Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Buvo siekiama nustatyti vairuotojų saugaus ir leistino greičio sampratą, greičio viršijimo dažnį ir priežastis. Apklausta daugiau kaip 1 tūkst. vairuotojų nuo 18 iki 75 metų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.

Net 69 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau spaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.

Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir padarinių.

Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – kad bus sudaužytas automobilis.

Plėtos edukaciją

„Siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį, kaip dažnai jie linkę greitį viršyti, o svarbiausia – kodėl.

Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie nevertina rimtai, nors greitis – viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių, esminis žūčių ir sužalojimų keliuose faktorius“, – sakė LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.

Net 75 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad užmiestyje yra linkę viršyti greitį.

 

Jis tikisi, kad tyrimo rezultatai padės imtis veiksmingų priemonių siekiant keliuose sumažinti mėgstančių pernelyg spausti greičio pedalą vairuotojų skaičių.

„Nuosekliai plėtosime edukacinę liniją, kad pakeistume vairuotojų mąstymą, o jie suvoktų galimus didelio greičio padarinius“, – teigė T. Kolendo.

Įkvepia ir neintensyvus eismas

Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai eismas neintensyvus.

Svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) net 65 proc. apklaustų vairuotojų.

Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę.

Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu, nei leistina, greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių; 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.

Dauguma vairuotojų mano, kad, esant palankioms sąlygoms, greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km/val. (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km/val. (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.

Radarai – veiksmingi

Vairuotojai išskyrė dvi pagrindines priežastis, skatinančias laikytis leistino greičio: tai stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) ir matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.).

Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.).

37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo įvykius, per kuriuos žuvo žmonių.

Pernai LTSA nagrinėjo 184 eismo įvykius, iš kurių 115-oje buvo žuvusių. Nuodugnių tyrimų metu nustatyta, kad 17 eismo nelaimių priežastis buvo greitis: 6 atvejais – nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvejų – viršytas leistinas greitis.

Daugiau kaip pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų mano, kad saugus greitis dažniausiai yra mažesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis įprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis dažniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.

Organizatoriai ketvirtadienį pristatydami kampaniją Vilniuje, Upės gatvėje esančio dviračių tako atkarpoje prie Baltojo tilto, atidengė „Spustelk atsargumą“ piešinį.

Tikimasi, kad ši kampanija padės sumažinti su kelionėmis paspirtukais susijusių traumų skaičių.

„Labai tikimės, kad šitas sezonas bus pats saugiausias iš visų buvusių. Toks yra komunikacijos kampanijos tikslas. Piešiniu, vizualizacijomis norima atkreipti dėmesį paspirtukų vairuotojų. Nupiešta ausis, kad mes girdėtume, kas vyksta aplinkui, akis, kad matytume ne tik save, bet ir kitus, bei širdis, kad skatintume empatiją vieni kitiems“, – apie kampanijos piešinį kalbėjo LTSA vadovas Genius Lukošius.

Jie teigė, jog komunikacijos akcija vyks iki rudens, jos metu bus kuriamas ir visuomenei pristatytas paspirtukininkų testas, organizuojamas eksperimentas, kurio metu bus aiškinamasi, ar šių priemonių vairuotojai laikosi taisyklių.

Akcijai taip pat bus pasitelkiami nuomonės formuotojai, bendradarbiaujama su nuomos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Kampanijos pabaigoje bus apdovanoti kelių eismo taisyklių besilaikantys paspritukininkai.

Projektas kainuos 107 tūkst. eurų.

Daugėja sužalotų nepilnamečių

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų Priimamojo skyriaus vadovas Dalius Matkevičius, kalbėdamas apie pastebimas paspirtukinikų traumas, nurodė, kad susižeidusių pacientų amžiaus vidurkis siekia 34 metus, tačiau pastebimas augantis traumuotų nepilnamečių skaičius.

„Su sunkiomis traumom tai yra apie 60–70, bet bendras skaičius visų traumų, jis buvo padidėjęs nuo 300 iki 400, kai prieš tai turėjome apie 200“, – kalbėdamas apie praėjusių metų Vilniaus regiono statistiką pažymėjo jis.

„Nepilnamečių, vaikų padidėjimas – ta tendencija yra matoma“, – teigė gydytojas.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pažymėjo, kad 2022-aisiais įvykiuose, susijusiuose su paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Anot jo, šių metų kovo pabaigoje fiksuota 20 tokių atvejų.

„Šiuo metu stabili išlieka tendencija, tačiau sutikite, kad tas laikotarpis, kurio metu paspirtukai dalyvauja eisme, yra pakankamai trumpas, todėl lyginti yra sudėtinga. Tikimės, kad sąmoningumas paspirtukų vairuotojų keisis“, – kalbėjo pareigūnas.

Didelė dalis pacientų, kurie yra atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, jie būna apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.

Anot jo, praėjusiais metais 5 tūkst. dviratininkų bei paspirtukininkų sulaukė nuobaudų už vairavimą išgėrus.

„Pagrindinis dalykas ir neramumas yra tai, kad daug traumų įvyksta nakties metu. Didelė dalis pacientų, kurie yra atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, jie būna apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų“, – sakė D. Matkevičius.

Balandį Paryžiui apsisprendus mieste apriboti paspirtukų nuomos paslaugą, Lietuvos sostinės vicemeras Tomas Gulbinas žurnalistams teigė, kad panašių veiksmų imtis Vilniuje nėra planuojama.

Paspirtukus naudoja pramogai

LTSA teigimu, nekultūringą elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesį lemia tai, kad ne visi šių priemonių vairuotojai save laiko eismo dalyviais.

Institucijos užsakytos apklausos duomenimis, pusė respondentų teigė bent kartą per savaitę važiuojantys elektriniu paspirtuku, o 17 proc. respondentų teigė labai dažnai arba dažnai atsiduriantys potencialiai pavojingoje situacijoje.

Dažniausiai apsaugos priemonių paspirtukininkai nurodė nenaudojantys, nes jų neturi, o keliones planuoja spontaniškai.

Ketvirtadalis respondentų nemato reikalo dėvėti šalmą ar liemenę, penktadalis sako, kad nepatogu – taip mano miestų gyventojai, respondentai, važinėjantys dažniau nei kartą per mėnesį ir naudojantys paspirtukus kaip transporto priemonę.

Taip pat pastebėta, kad daugiau nei pusė respondentų paspirtukais naudojasi ne kaip transporto priemone, skirta nuvykti iš vieno taško į kitą, bet pramogai.

Tyrimą LTSA užsakymu 2021-aisiais atlikto „Spinter tyrimai“, jo metu buvo apklausti 507 šalies gyventojai nuo 18 iki 63 metų amžiaus, važinėjantys elektriniais paspirtukais.

„Negalime sutikti su teismo sprendimu, todėl teikiame skundą. Vežėjų tendencingi veiksmai ir piktavališkas nusistatymas prieš pokyčius tarpmiestinių autobusų sistemoje kelia chaosą. Dvejus metus besitęsiantys teismo procesai, tendencingi ir suplanuoti tarpmiestinių autobusų vežėjų veiksmai, manipuliavimas viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis pasiekė kulminaciją“, – pranešime sakė LTSA direktorius Genius Lukošius.

Pasak jo, šiuo metu ieškoma sprendimų, kad situacija keltų kuo mažiau nepatogumų keleiviams. G. Lukošius atkreipė dėmesį, jog LTSA privalo atsižvelgti į teismų įpareigojimus, be to, nevykdžius Konkurencijos tarybos įpareigojimo po balandžio 1 dienos ji privalėtų mokėti baudą – 600 eurų už kiekvieną pažeidimo dieną.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę konkursą laikinai sustabdė Klaipėdos ir Druskininkų autobusų parkų prašymu. Teismo atstovai BNS taip pat patvirtino, kad gauti dar dviejų bendrovių – Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („Toks“) ir „Kautros“ prašymai laikinai stabdyti konkursą. Tačiau jie dar neišnagrinėti, rodo „Liteko“ duomenys.

LTSA teigia, kad konkurso stabdymą inicijuojantys bendrovių skundai yra suplanuoti ir tendencingi veiksmai norint sutrukdyti planuojamus pokyčius.

Klaipėdos autobusų parkas teismo paprašė LTSA paskelbto konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir jį nutraukti – bendrovės vadovo Vaido Ramanausko teigimu, jo sąlygų įvykdyti iki balandžio 1 dienos neįmanoma.

LTSA teigia, kad konkurso sąlygas arba jų gaires vežėjai žinojo nuo 2021-ųjų rugsėjo, kai jos buvo aptartos kartu, tačiau anksčiau jų neskundė, o skundai konkursui artėjant į pabaigą yra suplanuoti veiksmai.  

LTSA pripažįsta realią grėsmę, jog tolimaisiais maršrutais autobusai nuo balandžio gali nevažiuoti, tačiau, pasak jos, dėl to atsakomybę turi prisiimti ne valstybė, o konkursą stabdantys vežėjai.

LTSA sutartys su dabartiniais vežėjais baigiasi kovo pabaigoje, o konkursą naujoms pasirašyti įstaiga paskelbė Konkurencijos tarybai konstatavus, kad šiame versle trūksta konkurencijos ir teismui įpareigojus surengti naują vežėjų konkursą.

Įstaiga iki kovo 13-osios buvo pratęsusi potencialių vežėjų paraiškų priėmimą, iš jų turėjo būti atrinktos tik reikalavimus atitikusios bendrovės, kurios keleivius vežti turėtų nuo balandžio.

Jos duomenimis, iki šiol konkurse dalyvauti panoro 40 vežėjų, tačiau konkurso stabdymas kenkia sąžiningai konkuruoti sutinkantiems ir į rinką bandantiems patekti naujiems vežėjams.

Susisiekimo ministro atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė informavo BNS, kad vyras dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje, vadovaujamų pareigų neužima.

Įstaigos atstovė spaudai Eglė Kučinskaitė BNS teigė, kad nuo pirmadienio vyras, ilgametis administracijos darbuotojas, ėjęs vyr. specialisto pareigas, dėl padaryto pažeidimo yra atleidžiamas.

Klaipėdos apskrities policijos teigimu, 1961 metais gimęs vyras darbo vietoje aptiktas apie 19.06 val.

Jam nustatytas 2,03 prom. girtumas.

Asmeniui surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl buvimo darbo vietoje išgėrus.

Už tai gresia bauda nuo 60 iki 290 eurų.

Nerimas – nepagrįstas

Konkurencijos taryba šį konkursą vykdyti įpareigojo LTSA dar 2020-ųjų vasarą.

Projektas pateiktas šalies tarpmiestinių autobusų vežėjams, asociacijoms ir kitiems socialiniams partneriams.

"Nuo pirminio konkurso nuostatų projekto galutinis dokumentas pakito. Esminės sąlygos nesikeitė, tačiau į dalį tarpmiestinių autobusų vežėjų pasiūlymų buvo atsižvelgta. Tikimės, kad, įveikus visus iššūkius, kitais metais konkursas įvyks", – sakė Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas.

Planuojamu konkursu nesiekiama pertvarkyti šiuo metu vykdomų tarpmiestinių maršrutų.

"Visuomenę norime iš anksto nuraminti: tarpmiestiniai maršrutai, dėl kurių varžysis vežėjai, nesikeis. Baimė, kad dėl planuojamų pokyčių bus sudėtingiau keliauti, esą nebus kuo važiuoti, yra visiškai nepagrįsta. Pokyčiai orientuoti į tai, kad keleiviams keliauti būtų geriau, patogiau ir, tikėtina, pigiau", – akcentavo V.Čiškauskas.

Visuomenę norime iš anksto nuraminti: tarpmiestiniai maršrutai, dėl kurių varžysis vežėjai, nesikeis.

Atrankos – du etapai

Siekdama sumažinti administracinę naštą vežėjams, kurie ketina dalyvauti konkurse dėl teisės vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, LTSA konkursą suskirstė į du etapus.

Pirmiausia bus sudarytas potencialių vežėjų sąrašas, į jį bus įtraukti vežėjai, pateikę paraiškas, reikiamus dokumentus ir atitikę nustatytus minimalius atrankos kriterijus, tarp jų – tiek finansinių įsipareigojimų vykdymas, tiek įmonės ir jos vadovo reputacija.

Atsižvelgus į tarpmiestinių vežėjų pasiūlymą, nespėjusiesiems dalyvauti pirmame konkurso etape konkurso durys neužsidarys.

Nuostatuose patikslinta sąlyga, kad vežėjai, nesantys potencialių vežėjų sąraše, turės galimybę dalyvauti konkurse net ir paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus tam tikrai maršrutų grupei.

Atsižvelgė į siūlymus

LTSA sudaryta komisija vežėjų pasiūlymus vertins atsižvelgdama į keturis kriterijus, kurie orientuoti į klientą: autobuso pagaminimo metai, jo pritaikymas asmenims su individualiais poreikiais, turintiems klausos ir regos negalią, vežimo kaina bei klientų aptarnavimo kokybės standartas.

Po diskusijų su tarpmiestinių autobusų vežėjais buvo išskirti vertinimo balai pagal transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems rūšį – bus atskirai vertinamas autobuso pritaikymas regos, klausos ir riboto judumo negalią turintiems asmenims.

Palyginti su pirminiu konkurso nuostatų projektu, galutiniame variante konkurso dalyviams patikslintos subtiekėjų pasitelkimo sąlygos po sutarties sudarymo, potencialus vežėjas galės dalyvauti visuose kvietimuose teikti pasiūlymus į visas maršrutų grupes.

Potencialių vežėjų sąrašo galiojimas pratęsiamas iki penkerių metų – jis galios iki vežimo sutarčių galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus nuo kvietimo teikti paraiškas dalyvauti atrankoje paskelbimo dienos.