VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų.

„Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome. 2009 metais prieš prezidento rinkimus vykdyta poveikio įvertinimo misija ir taip pat nebuvo siųsta ESBO stebėtojų misija“, – tvirtino ji.

Pasak L. Petronienės, mažos ekspertų grupės, apie dešimt žmonių, į Lietuvą atvyksta nuo 2012 metų per visus Seimo ir prezidento rinkimus.

„Bet tos misijos buvo tik apie dešimt ekspertų, vertintos pačios (rinkimų – BNS) procedūros, teisinė aplinka. Nebuvo tokio plataus stebėjimo rinkimų apylinkėse, kaip kad kartais bandoma pateikti. Tai labai svarbu, nereikėtų tuo manipuliuoti“, – pabrėžė VRK pirmininkė.

Prezidento rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose vykusius rinkimus vadino neskaidriais, nes jose esą nedalyvavo tarptautiniai stebėtojai.

„Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kad buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt pirmą kartą po 2004 metų“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – pridūrė jis.

Stebėtojų į Lietuvą ESBO pranešė nesiųsianti po to, kai Lietuva atsisakė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos atstovus.

VRK duomenimis, iš viso prezidento rinkimus Lietuvos stebėjo per 2 tūkst. stebėtojų.

Tačiau, kaip teigia VRK atstovai, tai, kokių veiksmų rinkimų procesą organizuojanti institucija imsis toliau – paaiškės artimiausiu metu.

Dabar, pažymi VRK pirmininkė Lina Petronienė, galima kalbėti apie tai, kad antrosios kadencijos siekiančio prezidento G. Nausėdos sumanymas pakviesti rinkėjus kavos susilaukė daug dėmesio.

„Viešumas turi savo galią. O jau koks bus tos situacijos vertinimas dabar negalėčiau komentuoti“, – Eltai teigė L. Petronienė.

„Ir tai mus džiugina – visuomenės reakcija rodo, kad nėra tolerancijos dovanoms rinkimuose. Galbūt daugelis žino, kad negalima pirkti rinkėjų balsų dovanomis, bet pamiršta, kad tas pats draudimas galioja ir renkant parašus“, – pridūrė ji.

Anot VRK vadovės, galima sakyti, kad prezidento kvietimas už jį pasirašantiems pasiūlyti kavos šiek tiek suaktyvino ir rinkiminį procesą.

„Manau, kad daug rinkėjų sužinojo, jog galima pasirašyti elektroniniu būdu. Kitas dalykas – paprastai po tokios informacijos viešai pastebime, kad bent kelias dienas gauname informacijos ir apie kitokius pažeidimus“, – sakė ji.

„Dabar daugiausiai skundų turime dėl nepažymėtos ar netinkamai pažymėtos reklamos, kad ne iš kampanijos sąskaitos buvo apmokėta „Facebook“ reklama“ – pridūrė ji.

Realizuoti dėmesio susilaukusį prezidento sumanymą gali būti keblu

Penktadienį VRK akiratyje dėl rinkėjų kvietimo kavos atsidūręs prezidentas patikslino savo pasiūlymą. Šalies vadovas nurodė, kad į susitikimą atėję gyventojai už kavą turės susimokėti patys. Taip, anot G. Nausėdos, siekiama nepažeisti Rinkimų kodekso nuostatų. Pirminiu sumanymu, G. Nausėda teigė pakviesiąs išgerti kavos už jį internetu pasirašiusius 5000-ąjį, 7500-ąjį, 10000-ąjį, 15000-ąjį ir 20000-ąjį rinkėjus.

Tačiau VRK pirmininkė pripažįsta – realizuoti dėmesio susilaukusį prezidento sumanymą gali būti keblu. Jos teigimu, prezidento komandai gali būti sudėtinga patikrinti, ar nurodytais numeriais parašus padėję piliečiai iš tikrųjų pasirašė, o atsiųsta fiksuota ekrano nuotrauka – tikra.

„Štabas turės pasitikėti“, – teigė L. Petronienė, pažymėdama, kad vargu, ar jos vadovaujama institucija suteiktų G. Nausėdos štabui informacijos apie pasirašiusiųjų duomenis.

„VRK tikrai neatskleidžia jokių rinkėjų duomenų, rinkėjo duomenys yra labai jautrūs“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra užregistravusi 14 pretendentų į kandidatus. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga. Taip pat yra žinomi dar 7 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas, naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, žurnalistas, politikas Gintautas Kniukšta, pedagogas Arūnas Rimkus bei verslininkas Žilvinas Treigys.

„Norėtume išgirsti, kokių veiksmų VRK ėmėsi 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu dėl galimų finansavimo pažeidimų. Tuo metu VRK gavo nepriklausomo audito ataskaitą, tarp kai kurių kandidatų nurodytų išleistų kampanijai lėšų ir audito skirtumai yra daugiau nei du kartus“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Dabartinė VRK vadovė L. Petronienė per praėjusius prezidento rinkimus buvo komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skyriaus vadovė.

Komisija jau išklausė buvusią VRK vadovė Laurą Matjošaitytę, kuri liudijo, kad G. Nausėdos kampanijos pajamų ir galimų išlaidų reklamai skirtumai nesukėlė įtarimų dėl didelių pažeidimų, todėl klausimas atskirai komisijos posėdžiuose nebuvo svarstytas.

Laimėjęs rinkimus G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų. Tuo tarpu rinkos tyrimų ir monitoringo bendrovė „Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, o jo konkurentės dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės – 500 tūkst. eurų.

I. Šimonytė rinkimų sąskaitoje turėjo surinkusi dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.

G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu, o anksčiau komentuodamas oficialių išlaidų skirtumus yra pareiškęs, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

Atmesdamas įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo G. Nausėda taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.

Pastarasis liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po jo liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

Nebūti rekordai

– Kada dar tiek daug rinkimų buvo per vienus metus?

– Šiemet gegužės 12 d. Lietuvoje vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, birželio 9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą (EP), o spalio 13 d. – Seimo rinkimai. Kad tiek daug rinkimų įvyktų per vienus metus, tikrai nedažnas atvejis. Pastarąjį kartą toks intensyvus metas buvo 2019-ųjų pavasarį. Į vienus metus rinkimai buvo sukritę ir 2004-aisiais, tad patirties, kaip susidoroti su tokiu iššūkiu, VRK jau turi.

Prognozuojame, kad prezidento ir Seimo rinkimuose prireiks organizuoti antrą turą, be to, šįsyk prezidento ir EP rinkimų datos nesutampa, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus kitąmet kviesime net penkis kartus – pavasarį, vasarą ir rudenį.

Žinoma, neslėpsiu, mums tai ypatingo susitelkimo reikalaujantis laikotarpis, dar ir todėl, kad susipina politinės kampanijos. Daug dirbame, kad aktualizuotume rinkimų organizavimą nustatančias tvarkas, įdiegtume IT sistemų pakeitimus, sužiūrėtume daugybę smulkių administracinių niuansų, kurie rinkėjams galbūt ir nebus matomi, tačiau mums, rinkimų organizatoriams, labai svarbūs, norint, kad balsavimo procesas vyktų sklandžiai ir skaidriai.

Pasirengimo darbai jau vyksta visu pajėgumu nuo praėjusių metų, tad tikiu, kad su komanda įveiksime artėjantį rinkimų maratoną ir dirbsime taip, kad kandidatams būtų suprantamos dalyvavimo rinkimuose procedūros, kad keliolika tūkstančių rinkimuose dirbsiančių žmonių būtų tinkamai parengti ir instruktuoti, o visoms rinkėjų grupėms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje būtų sudarytos sąlygos patogiai balsuoti.

Džiugina: su kiekvienais rinkimais gaunama vis mažiau skundų dėl rinkėjų papirkimo. Palyginti su tuo, kas būdavo prieš keliolika metų, situacija daug geresnė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– 2024 m. valstybės biudžete VRK skirta beveik 65 mln. eurų, tai net 40 mln. eurų daugiau nei praeitąmet. Ar tai rekordinė suma?

– Šiems metams VRK numatytas biudžetas yra didžiausias, palyginti su ankstesniais metais, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis.

Kaip minėjau, tikėtina, kad prie balsadėžių rinkėjus kviesime net penkiskart. Be to, kitaip nei pernai vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, visuose šių metų rinkimuose ir referendume teisę balsuoti turės ir užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, todėl numatytos lėšos ir balsavimui užsienyje organizuoti.

Kuo daugiau rinkimų ar referendumų organizuojama per vieną savaitgalį, tuo pigiau visas procesas atsieina, tačiau ne VRK sprendimas lemia rinkimų datą. Konstitucija numato, kad prezidentą turime rinkti likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki dabartinio įgaliojimų pabaigos (jie baigiasi liepą), tad rinkimai turi įvykti gegužę. Konstitucija nurodo ir aiškią Seimo rinkimų datą – antrą spalio sekmadienį. Šiemet tai spalio 13-oji.

EP rinkimų savaitė nustatoma Briuselyje. Anksčiau jie sutapdavo su antruoju Lietuvos prezidento rinkimų turu, tačiau šiemet dalis ES valstybių išreiškė pageidavimą rinkimus pora savaičių pavėlinti, tad turime prisitaikyti ir rinksime EP narius birželio 9-ąją.

Demokratinius procesus, kurių data nėra griežtai nustatyta, stengiamasi rengti taip, kad būtų galima sutaupyti lėšų. Pavyzdžiui, kartu su prezidento rinkimais gegužės 12 d. vyks ir referendumas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo). Valstybei tai kainuos gerokai mažiau, nei jei būtų rengiamas atskirai.

– Žinoma, demokratija kainuoja. Vis dėlto ar panašiai tiek pat kainuoja rinkimai ir kitose ES šalyse? Ar pigiau atsieina estams, kurie gali balsuoti internetu?

– Kai susitikimuose su tarptautine rinkimų bendruomene dalijamės patirtimis, matome veiklos panašumų, tačiau statyti ant vienodų rinkimų išlaidų svarstyklių mus ir kolegas iš kitų valstybių būtų nelabai etiška, nes skiriasi rinkimų sistemos, rinkėjų skaičius, rinkimų reglamentavimas. Pavyzdžiui, Latvijoje prezidentą renka ne tauta, o parlamentas, Estijoje rinkėjų skaičius gerokai mažesnis nei Lietuvoje.

Rekordas: 2024 m. valstybės biudžete VRK skirta beveik 65 mln. eurų,  tai net 40 mln. eurų daugiau nei praeitąmet, bet ir laikotarpis neeilinis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Didelis darbdavys

– Kokios rinkimų organizavimo sritys atsieina brangiausiai?

– Dalis VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų – 6 mln. eurų – numatyti politinėms partijoms. Vykdydami Politinių organizacijų įstatyme numatytą prievolę, juos kasmet paskaičiuojame ir paskirstome pagal partijų rinkimuose gautus balsus.

Tačiau pati didžiausia VRK skiriama asignavimų dalis – beveik trys ketvirtadaliai – skirta rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, nes per visuotinius rinkimus įdarbiname apie 14 tūkst. asmenų ir tampame vienu didžiausių darbdavių Lietuvoje. Šiemet dauguma rinkimų komisijų dirbs nuo kovo iki lapkričio su nedidele pertrauka vasarą, tad vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių būsime gana ilgą laiką.

Prognozuojame, kad prezidento ir Seimo rinkimuose prireiks organizuoti antrą turą, be to, šįsyk prezidento ir EP rinkimų datos nesutampa, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus kitąmet kviesime net penkis kartus – pavasarį, vasarą ir rudenį.

Savivaldybių rinkimų komisijos darbą pradės jau vasario 9 d. Šiuo metu teikiamos kandidatūros, tad galutinio skaičiaus dar neturime, tačiau, pavyzdžiui, pernai vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dirbo apie 700 savivaldybių rinkimų komisijų narių. Jie pradeda darbą anksčiau nei apylinkių rinkimų komisijos, kurias sutinkate atėję balsuoti, nes jų darbas susijęs su išankstiniais pasiruošimo etapais ir balsavimo vietose dirbsiančių komisijų darbo organizavimu ir priežiūra, taip pat jie nuolat atlieka politinės reklamos stebėseną ir tyrimus dėl galimų rinkimų teisės aktų pažeidimų.

Kovo antroje pusėje dirbti pradės apylinkių rinkimų komisijos, kurių darbas išplatinti rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaryti namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus, organizuoti balsavimą ligoninėse, globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose, rinkėjų namuose. Šių komisijų nariai taip pat prižiūri balsavimo patalpų įrengimą, dirba rinkimų apylinkėse rinkimų dieną, pasibaigus balsavimui skaičiuoja rinkėjų balsus. Lietuvoje gyvenančių rinkėjų lauksime 1 895 rinkimų apylinkėse.

Kadangi EP rinkimai vyks beveik iš karto po prezidento, dirbti liks prezidento rinkimuose ir per referendumą dirbusios rinkimų komisijos. Rudenį Seimo rinkimuose dirbsiančios komisijos sudaromos kiek kitokiu principu – ne pagal savivaldybes. Turėsime sudaryti po vieną komisiją kiekvienai vienmandatei rinkimų apygardai, kurių Lietuvos teritorijoje yra 70. Tikimės, kad, kiek pailsėję vasarą, rinkimų komisijų nariai grįš dirbti organizuojant ir spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

Bus naujovių

– Ar bus kokių naujovių skaičiuojant balsus, kad procesas būtų kuo greitesnis ir kuo skaidresnis?

– Kartais padeda ir, atrodytų, paprasti maži patobulinimai. Pavyzdžiui, per praėjusius rinkimus išgirdome, kad rinkimų komisijoms būtų lengviau, jei balsavimo biuleteniai būtų skirtingų spalvų, nes, išpylus juos iš balsadėžės, būtų galima greičiau juos atskirti ir pradėti balsų skaičiavimo procesą.

Artėjančiuose rinkimuose tai ir planuojame įgyvendinti – prezidento rinkimų ir referendumo biuleteniai bus skirtingų spalvų. Seimo rinkimų pirmajame ture taip pat bus du skirtingų spalvų biuleteniai.

Gali atrodyti, kad tai nereikšmingas patobulinimas, tačiau supraskime, kad rinkimų dieną komisijos dirba nuo 6 ar 7 valandos ryto ir, jei tokiu būdu jiems palengvinsime balsų skaičiavimą, vykstantį 20 valandą vakare, toks pakeitimas bus vertas pastangų.

Poreikis: per visuotinius rinkimus įdarbinama apie 14 tūkst. asmenų, o šiemet VRK vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių bus ilgą laiką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kokių priemonių imsitės, kad svetur gyvenantiems Lietuvos piliečiams palengvintumėte galimybę balsuoti rinkimuose ir ypač jiems svarbiame referendume?

– Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo metu užsienyje gyvenantys arba viešintys Lietuvos Respublikos piliečiai galės balsuoti 52 Lietuvos Respublikos ambasadose ir konsulinėse įstaigose. Taip pat įsteigtos devynios papildomos balsavimo vietos tose vietovėse, kuriose įsikūrusios gausios lietuvių bendruomenės: Pasaulio lietuvių centre Lemonte (JAV), garbės konsulate Toronte (Kanada), Lisabonoje (Portugalija), Tenerifėje (Ispanijos Karalystė), o Jungtinėje Karalystėje – Rytų Londone, Lidse, Danganone, Edinburge, Piterbore.

Registracija balsuoti užsienyje, palyginti su ankstesniais rinkimais, prasidėjo labai anksti. Jau turime daugiau kaip 5 tūkst. užsiregistravusių rinkėjų. Balsuoti užsienyje galės ne tik ten nuolat gyvenantys ar studijuoti išvykę Lietuvos piliečiai, bet ir tie, kurie rinkimų metu bus išvykę laikinai – atostogaus ar keliaus darbo reikalais. Jie gali užsiregistruoti VRK administruojamame portale www.rinkejopuslapis.lt ir atvykti į konkrečioje užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę balsuoti gyvai arba pateikti savo duomenis ir balsavimo biuletenius iki rinkimų gauti paštu į konkrečią vietą pasirinktoje užsienio valstybėje.

Jeigu anksčiau Lietuvos pilietis buvo įtrauktas į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus, norėdamas balsuoti 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose ir referendume, registruotis turės iš naujo. Tačiau pagrindinė balsavimo užsienyje naujovė – rinkėjų patogumui sudaryta galimybė registruotis balsuoti iš karto visuose šiemet vyksiančiuose rinkimuose ir referendume. Registracija balsuoti tik kuriuose vienuose rinkimuose taip pat išlieka. Tai turėtų būti patogu tiems, kurie per rinkimus užsienyje viešės laikinai ar planuoja keisti gyvenamąją vietą.

Norint jungtis prie sistemos, pakanka įvesti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento numerį. Tie, kurie neturi galimybės duomenis įvesti lietuviškais rašmenimis, asmens duomenis „Rinkėjo puslapis“ vis vien atpažins – tai dar vienas sistemos patobulinimas, kurį VRK įdiegė ruošdamasi artėjantiems rinkimams, kad rinkėjams būtų patogiau.

– Kokie pokyčiai, pagal naują Rinkimų kodeksą, esminiai kandidatams į prezidentus, EP, Seimą?

– Viena svarbiausių rinkimų organizavimo procedūrų – kandidatų pareiškinių dokumentų teikimas vyksta tik elektroniniu būdu. Pirmieji tai išbandė kandidatai į savivaldybių tarybas ir merus. Per metus informacinėje sistemoje atlikome patobulinimų, tad tikimės kad būsimiems kandidatams dokumentus pateikti elektroniniu būdu bus paprasta ir patogu. Kandidatai į prezidentus ir EP anksčiau dokumentus į VRK nešdavo gyvai. Dabar daugelis procedūrų skaitmenizuota ir sistemoje dokumentų formas pateikti galima jiems patogiu metu, kad ir vėlai vakare ar savaitgalį.

Taip pat nebėra galimybės politinės kampanijos dalyvius remti grynaisiais pinigais, visa parama jiems turi būti skiriama bankiniu pavedimu. Tai gerokai palengvina politinių kampanijų finansavimo kontrolę ir neabejotinai padeda užkirsti kelią neskaidriam kandidatų rėmimui.

Kiti svarbūs rinkimų etapai, kaip rinkėjų parašų rinkimas ar kandidatų debatų organizavimas, reikšmingai nesikeitė.

– Ar kyla kokių problemų dėl ir vėl perbraižytų Seimo rinkimų apygardų?

– Geroji rinkimų organizavimo praktika ir tarptautiniai rinkimų standartai siekia kuo vienodesnio piliečių atstovavimo Seime. Vadinasi, vienmandatėse rinkimų apygardose Seimo narius turėtų rinkti kuo proporcingesnis rinkėjų skaičius.

VRK turi įstatymo jai nustatytą pareigą užtikrinti, kad Seimo rinkimų apygardos būtų proporcingos. Savo iniciatyva, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros akademikais, apygardų ribų analizę atliekame kasmet, stebime, kaip mažėja arba didėja tam tikros apygardos, priklausomai nuo Lietuvoje vykstančių demografinių pokyčių. Gyventojų gausėja didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose stipriai mažėja. Siekiant, kad vienmandatėse apygardose Seimo narius rinktų panašus skaičius rinkėjų, rinkimų apygardų perbraižymai neišvengiami.

Labai skirtingo dydžio ir rinkimų apylinkės: didžiausios negali viršyti 5 tūkst. rinkėjų, tačiau turime ir labai mažų, mažiau nei 100 rinkėjų. Todėl kartais ieškoti sprendimo keliant jas iš vienos apygardos į kitą, kad išlaikytume kuo vienodesnes vienmandates rinkimų apygardas, – nemenkas iššūkis. Tenka jungti kelių savivaldybių rinkimų apylinkes į vieną rinkimų apygardą, o didžiųjų miestų savivaldybes skaidyti į daug rinkimų apygardų.

Patvirtinti Seimo rinkimų apygardų ribas turėjome iki šių metų kovo, tačiau stengėmės šį darbą užbaigti dar pernai, beveik trimis mėnesiais anksčiau termino, kad būsimieji Seimo rinkimų kandidatai turėtų daugiau laiko tinkamai jiems pasiruošti.

Papirkti bandoma rečiau

– Prezidento ir EP rinkimų politinės kampanijos ir dalyvių registracija jau prasidėjo. Kokių VRK gauna skundų? Juk jau teko neregistruoti kai kurių asmenų prezidento rinkimams.

– Prezidento rinkimų politinė kampanija prasidėjo lapkričio 12 d. Keleto politinių partijų, kurios kelia kandidatus, dokumentus gavome jau pirmąją dieną. EP rinkimų politinė kampanija startavo beveik po mėnesio, gruodžio 9 d. Kiekvieną savaitę sulaukiame vis naujų politinės kampanijos dalyvių registracijos dokumentų.

Šiuo metu atsisakyta registruoti tris savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, kurie pageidavo dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose, bet nepateikė dalies reikiamų dokumentų. Kiekvienuose prezidento rinkimuose pasitaiko, kad dalis pretendentų į kandidatus suklumpa pirmuosiuose rinkimų etapuose. Taučiau politinės kampanijos dalyvių registracija vyks iki vasario 19 d., tad, jei neregistruotieji VRK pateiktų tuos kelis, pagal Rinkimų kodeksą reikiamus, dokumentus, jie būtų registruojami.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Priminkite, kada jau žinosime visą kandidatų į prezidentus ir EP narius meniu.

– Rinkimų kodeksas numato, kad paskutinė diena registruoti kandidatus – kai iki rinkimų lieka 30 dienų. Maksimalų kandidatų į prezidentus skaičių žinosime pasibaigus politinės kampanijos dalyvių registracijai – vasario 19 d. Po to būsimųjų kandidatų skaičius didėti nebegalės, galės tik mažėti, jeigu, pavyzdžiui, kandidatas nesurinktų 20 tūkst. rinkėjų parašų ar būtų neregistruotas dėl kitų Rinkimų kodekse nurodytų priežasčių. Kandidatus oficialiai registruosime iki balandžio 12 d.

Į EP politinės kampanijos dalyvių registracija baigiasi kovo 18 d., tačiau sąrašų atstovai dar turės surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų. Rinkimų kodekso reikalavimus atitikusių kandidatų sąrašus su visomis kandidatų pavardėmis oficialiai patvirtinsime iki gegužės 9 d.

– Kokių dar iššūkių kelia treji rinkimai tais pačiais metais?

– Prieš kiekvienus rinkimus suaktyvėjusi politinė komunikacija tampa vis labiau matoma. Šiemet, atrodo, iki metų pabaigos visi gyvensime rinkimų aktualijomis. Politikų pasisakymus ir naujai atsirandančias išradingas politinės agitacijos formas seka tiek jų oponentai, tiek rinkėjai, tad atrodo, VRK sulauks įvairių pranešimų dėl galimų politinės reklamos skleidimo pažeidimų.

Džiuginanti tendencija, kad su kiekvienais rinkimais gauname vis mažiau skundų dėl rinkėjų papirkimo. Žinoma, jų pasitaiko, tačiau, palyginti su tuo, kas būdavo prieš keliolika metų, situacija daug geresnė. Sustiprėjo ir pilietinė visuomenė, kuri netoleruoja ir netyli, jei mato galimai neskaidrią politikų veiklą.

Daugėja ir rinkėjų, suprantančių balsavimo svarbą. Pernai savivaldybių tarybų rinkimuose balsavo rekordinis per 20 metų rinkėjų skaičius. Pastebime, kad rinkėjams balsavimas nėra vien tik piliečio pareiga, rinkimai tampa pilietiškumo švente – ypatinga diena, kai žmonės supranta kiekvieno balso svarbą ir kad jų atėjimas į rinkimus prisideda prie valstybės kūrimo. Toks požiūris mus, rinkimų organizatorius, labai džiugina ir tikimės, kad ateityje taip galvojančių rinkėjų skaičius dar labiau išaugs.

Mes, savo ruožtu, taip pat aktyviai komunikuojame, kad kuo daugiau jų sužinotų, kada ir kur balsuoti, ir kuo daugiau jų ateitų į rinkimus.

„Kitiems metams Vyriausiajai rinkimų komisijai numatytas biudžetas yra didžiausias, lyginant su ankstesniais metais, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis“, – BNS teigė komisijos vadovė Lina Petronienė.

2024 metais Lietuvoje vyks prezidento, Seimo ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat referendumas dėl dvigubos pilietybės.

„Prezidento ir Seimo rinkimuose greičiausiai prireiks organizuoti antruosius turus, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus kitąmet gali tekti kviesti net penkis kartus“, – sakė VRK vadovė.

„Svarbu paminėti, kad visuose šiuose rinkimuose ir referendume turės teisę balsuoti ir užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, todėl numatytos lėšos ir balsavimui užsienyje organizuoti“, – pridūrė ji.

Kaip numatyta ateinančių metų valstybės biudžeto projekte, didžioji suplanuotų lėšų dalis – 47,1 mln. eurų – bus skirta darbo užmokesčiui. 

„Per rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija tampa vienu iš didžiausių darbdavių Lietuvoje. Paprastai dirbti rinkimų komisijose yra įdarbinama apie 14 tūkst. asmenų. O kadangi rinkimai vyks pavasarį, vasarą ir rudenį, tai vienu didžiausių Lietuvos darbdaviu kitais metais būsime pakankamai ilgą laiką“, – teigė L. Petronienė.

Dar 6,1 mln. eurų biudžete numatyta politinėms partijoms, kuriuos VRK paskirsto pagal jų rinkimuose gautus balsus.

2023 metais VRK buvo numatyti beveik 26 mln. eurų, iš kurių apie 15 mln. eurų – darbo užmokesčiui.

„Balsavimas iš anksto vyksta sklandžiai, matome, kad rinkėjų aktyvumas yra kiek mažesnis nei pirmajame rinkimų ture, tačiau tai įprasta tendencija, kad antrajame ture, kai lieka tik du kandidatai, dalis rinkėjų prie balsadėžių nebesugrįžta“, – situaciją antrajame rinkimų ture komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Per pirmąjį turą pirmas dvi dienas balsuojant iš anksto valią pareiškė 1,42 proc. rinkėjų.

Antrajame ture renkant parlamentarą varžosi buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis ir dabartinis šios savivaldybės vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas.

Balsavimas iš anksto minimoje apygardoje vyks iki ketvirtadienio, jis vyksta Raseinių ir Kėdainių rajonų savivaldybių pastatuose.

Nuo trečiadienio iki penktadienio bus galima balsuoti minėtos rinkimų apygardos teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigose, bausmių atlikimo vietose, penktadienį ir šeštadienį – namuose.

Sekmadienį – pagrindinę pakartotinio balsavimo dieną – rinkėjai laukiami savo rinkimų apylinkėse ar bet kurioje kitoje apygardos teritorijoje esančioje rinkimų apylinkėje nuo 7 iki 20 valandos.

Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje rengiami po to, kai 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų eiti Raseinių rajono mero pareigas.

Naujai išrinkto parlamentaro kadencija baigsis kitų metų lapkritį.

Antradienį Seime prisiekusi naujoji VRK pirmininkė Lina Petronienė joje dirba jau 27 metus, vadovavo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. Patirtis pravers VRK laukiančiame tikrame rinkimų maratone: šiemet vyks dveji pirmalaikiai rinkimai – Seimo nario vienoje apygardoje ir naujo mero vienoje savivaldybėje, kitąmet – Prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimai, referendumas dėl daugybinės pilietybės.

Išryškino spragas

– Vos prieš kelis mėnesius baigėsi merų rinkimai, bet vieno įgaliojimai jau panaikinti, dėl kito – neaišku. Kaip jūsų, taip pat ir kaip teisės magistrės, vertinimu, spręstinas Anykščių rajono mero klausimas, kai išrinktas asmuo, kuris negali eiti mero pareigų?

– Šį pavasarį vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu kai kuriose savivaldybėse susiklosčiusi situacija parodė, kad ne visi atvejai Rinkimų kodekse yra numatyti ir reglamentuoti, o VRK gali veikti tik tose ribose, kuriose turi diskreciją priimti sprendimus. Teismai turi daugiau galimybių paaiškinti neaptartas situacijas.

Šiuo metu stebime situaciją ir laukiame, kol įsiteisės esamas arba bus priimtas aukštesnės instancijos teismo sprendimas, konstatuojantis, ar Anykščių rajono savivaldybės meras gali eiti šiuo metu užimamas pareigas.

Taip pat šiuo metu dirbame tobulindami esamą reglamentavimą, kad ateityje išvengtume panašių turbulencijų rinkimų metu.

– Ar tai, kas merų rinkimuose nutiko Anykščiuose, Visagine, kai kilo problemų, ar gali vienas ar kitas į antrą turą patekęs kandidatas siekti posto, – teisinio reguliavimo ar jo taikymo spragos? Ar čia VRK viską padarė, ką galėjo? Ką reikia daryti, kad tokių atvejų nebūtų?

Siūlymas: L. Petronienė pasisako už tai, kad tretieji asmenys galėtų dalyvauti agitacijoje, reikšti savo poziciją, bet tam reikia nustatyti taisykles. (VRK nuotr.)

– Praėjusių rinkimų situacija išryškino didžiulę VRK ir kitų institucijų bendradarbiavimo svarbą, ypač atsiradus iki tol nebūtų ir teisiniu aspektu iki galo neapibrėžtų situacijų. Todėl šiuo metu tobulinamos Rinkimų kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Labai tikimės, kad, jas priėmus, šie pokyčiai suteiks daugiau aiškumo.

– Kupiškio rajonas išrinko merą, bet po poros mėnesių jo įgaliojimai nutraukti, rengiami nauji rinkimai. Ar tokių situacijų galima išvengti?

– Renkamam ar išrinktam asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, vadinasi, kol žmogus nenuteistas, jis laikomas nekaltu. Teismo sprendimas dėl buvusio Kupiškio mero buvo priimtas praėjus daugiau kaip mėnesiui po rinkimų, o Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tik tada, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, VRK turi pareigą priimti sprendimą naikinti savivaldybės tarybos nario arba mero įgaliojimus.

Panaikinus įgaliojimus savivaldybės tarybos nariui, nauji rinkimai nerengiami, nes įgaliojimai suteikiami to paties kandidatų sąrašo kitam eilėje esančiam kandidatui. Tokių atvejų būta ne vieną kartą. Tačiau dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio mero įgaliojimus nuo 2015 m., kai merai renkami tiesiogiai, teko panaikinti septyniose savivaldybėse. Per tą patį laiką Seimo nariai vienmandatėse rinkimų apygardose buvo rinkti keturis kartus, iš viso šešiose apygardose. Tad tokie rinkimai nevyksta labai dažnai ir nemanau, kad dėl to reikėtų atsisakyti tiesioginių merų rinkimų.

Jei ateityje pirmalaikių Seimo nario ar merų rinkimų daugėtų, būtų galima svarstyti kai kurių kitų valstybių patirtį, pavyzdžiui, juos organizuoti spalio antrą sekmadienį ir kažkurį kitą numatytą sekmadienį pavasarį. Tai padėtų išvengti rinkimų kas mėnesį ir skirtingose Lietuvos vietose.

Dėl trečiųjų asmenų

– Kokių turite siūlymų Rinkimų kodeksui ar kitiems teisės aktams?

– Kitais metais laukia daug rinkimų. Geroji praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijos pataria nekeisti teisinio reguliavimo prieš pat rinkimus, kad būtų išlaikomas dalyvavimo rinkimuose procesų aiškumas ir rinkimų dalyviams paliekama laiko susipažinti su atnaujintomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu Seime svarstomi būtinieji pokyčiai, kuriuos tikimasi priimti iki kitais metais įvyksiančių rinkimų politinės kampanijos pradžios. Vėliau jau bus galima įvertinti, ar yra poreikis naująjį reglamentavimą dar patobulinti.

– Esate dirbusi įvairiose darbo grupėse rinkimus reglamentuojantiems teisės aktams rengti. Gal kuris esminis jūsų siūlymas buvo priimtas?

– Kalbant apie mano indėlį rinkimų teisėkūroje, man patinka posakis, kad įstatymų nuostatos neturi autoriaus. Būna, kad pirminis pasiūlymas jį svarstant Seime gerokai pasikeičia, todėl sunku išskirti, koks pagrindinis ar esminis pasiūlymas buvo priimtas. Tačiau galiu pasidžiaugti kai kurių nuostatų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, panaikinus leidimą juridiniams asmenims remti politinės kampanijos dalyvius, įstatymų leidėjas, norėdamas užkirsti kelią tam tikriems piktnaudžiavimams, numatė papildomų ribojimų. Fizinių asmenų aukoms – ne tik buvusią konkrečią sumą, bet ir susiejo su aukotojo pajamomis – auka negali viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų pajamų.

Tačiau politinių kampanijų iždininkai patiria sunkumų bandydami įsitikinti, ar jiems aukojantis asmuo turi teisę pervesti pinigus, kadangi ne visa informacija yra viešai prieinama. Todėl įteisinta pareiga VRK ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suteikti jiems informaciją, neatskleidžiant aukotojo deklaruotų pajamų sumos, ar konkreti fizinio asmens pervedama auka yra priimtina.

Bendradarbiaujant su VMI per kelis mėnesius mums pavyko sukurti sąsają tarp abiejų institucijų informacinių sistemų ir jau nuo 2012 m. iždininkai, registruodami gautas aukas VRK informacinėje sistemoje, jų priimtinumą lengvai patikrina per kelias minutes. Mums, rinkimų organizatoriams, šis reglamentavimo patobulinimas ir jo įgyvendinimas buvo labai teigiamas pokytis skaidrinant politinių kampanijų finansavimą.

Bendraudama su kolegomis iš kitų valstybių, turėjau progos įsitikinti, kad tarptautinėje bendruomenėje toks politinių kampanijų finansavimo kontrolės mechanizmas vis dar unikalus ir kelia didelį susidomėjimą, tad šioje srityje esame novatoriai ir tie, į kuriuos lygiuojasi kitų valstybių rinkimų organizatoriai.

Taip pat rinkimų metu vis dažniau tenka susidurti su trečiųjų asmenų dalyvavimu politinėse kampanijose. Būčiau linkusi nustatyti tam tikras taisykles jiems dalyvauti politinėse kampanijose, kad jie, net nebūdami kandidatais, galėtų dalyvauti agitacijoje ir reikšti savo poziciją už ar prieš. Tai būtų galima padaryti tiesiog nustatant limitus, kiek galima išleisti lėšų agituojant ir kaip jas deklaruoti.

– Iki tapdama VRK pirmininke vadovavote Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. Kokių spragų šioje srityje dar yra? Kurie jūsų atlikti tyrimai, jūsų vertinimu, buvo ypač svarbūs rinkimams skaidrinti?

– Dirbant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriuje tyrimų būta daug ir įvairių. Iš kiekvieno sudėtingesnio kartu ir patys pasimokome, ką patobulinti, kokie kontrolės mechanizmai jau praradę aktualumą, kokias priemones pasitelkti atliekant politinės reklamos stebėseną ar į ką atkreipti daugiau dėmesio rengiantis kitiems rinkimams.

Man visada patiko mažiau viešumoje matomas prevencinis darbas – pasistengti, kad politinės kampanijos dalyviai išvengtų klaidų dėl neapsižiūrėjimo ar pažeidimų dėl nežinojimo. Visada mėgau kurti priemones, kurios dalyvavimą rinkimuose žmonėms padarytų patogesnį. Juk rinkimų organizatoriaus darbas yra sudaryti sąlygas, patarti ar pakonsultuoti, kaip jomis pasinaudoti, o ne ieškoti klaidų ir bausti už jas.

Kurdami ir vėliau tobulindami VRK informacinę sistemą, įdiegėme galimybių politinės kampanijos dalyviams galimas klaidas ar netikslumus surasti patiems ir pasitaisyti. Taip pat su kolegomis nuolat analizuodavome duomenis, siųsdavome priminimus apie artėjančius terminus ar kitus aspektus, į kuriuos reikėtų atkreiptų dėmesį.

– Ar nesirengiate grįžti prie prezidento rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo klausimo, kuris dabar nuolat keliamas viešumoje?

– Sprendimą, ar pradėti vieną ar kitą tyrimą, visada komisija priima kolegialiai.

Todėl sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo, ypač kalbant apie įvykius, buvusius prieš kelerius metus, labai svarbu turėti rimtą pagrindą, įvertinti visą turimą informaciją ir galimybes ją surinkti.

Rinkimų kodekse yra numatyti senaties terminai. Manau, svarbu paminėti, kad pernai įsigaliojusiame kodekse jau yra bandymų tam tikras rizikas užkardyti: pradėjome viešai skelbti visas politinės kampanijos dalyvių sudarytas sutartis, aiškiai reglamentavome savanoriškų darbų apskaitą, įdiegėme kitų piktnaudžiauti neleidžiančių saugiklių.

Nebuvo rinkimų, po kurių nebūtų kilę minčių kažką patobulinti, tad, galima sakyti, kad mokomės iš kiekvienų rinkimų patirties.

Nebalsuos internetu

– Kaip informatikos magistrė, jūs už ar prieš balsavimą internetu? Ar jis saugus? Ar kitąmet rinkimuose užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai galės balsuoti internetu?

– Man patinka naudotis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, pildyti mokesčių deklaracijas, turėti galimybę internetu užsiregistruoti pas gydytoją ar pasinaudoti knygų rezervacijos paslauga bibliotekoje.

Tačiau rinkimai ne veltui vadinami demokratijos pagrindu. Pasitikėjimas jais ir bendras proceso saugumas yra fundamentas, jei visuomenė nepasitikės rinkimais, nepasitikės ir pačia valstybe.

Šį pavasarį sociologų atlikta gyventojų apklausa apie rinkimų organizavimą Lietuvoje atskleidė, kad Lietuvos rinkimų sistema pasitiki 83 proc. Lietuvos gyventojų, o absoliuti dauguma – net 91 proc. tyrime dalyvavusių rinkėjų – balsavimo proceso organizavimą vertina teigiamai. Labai džiaugiamės matydami tokį rezultatą, tačiau kartu jaučiame didžiulę atsakomybę, kaip išsaugoti tokį visuomenės pasitikėjimą.

Šiuo metu atliekame internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimo pasiūlymų vertinimą. Galimybių studijos tikslas – išanalizuoti internetinio balsavimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir teisinius veiksnius, galimybes ir rizikas, pasiūlyti tinkamiausius technologinius sprendimus, leidžiančius sukurti saugią ir patikimą internetinio balsavimo sistemą. Studija turėtų atsakyti į klausimus apie skaidrumą ir balsavimo slaptumą, tai ir yra svarbiausia rinkimuose.

Planuojame, kad šie visi vertinimai gali užtrukti iki metų. Tad, būdama realistė, visuose kitų metų rinkimuose internetinio balsavimo tikrai nežadėsiu. Ateinančiuose rinkimuose rinkėjus kviesime balsuoti taip, kaip iki šiol. Užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie pageidaus balsuoti paštu arba diplomatinėse atstovybėse, jau nuo ateinančio rudens galės registruotis balsuoti valstybėje, kurioje gyvena. Sieksime padaryti taip, kad visiems 2024 m. rinkimams ir referendumui pakaktų užsiregistruoti tik vieną kartą.

– Ar siūlysite kokių nors inovacijų dėl balsų skaičiavimo automatizavimo, migdančių agitacinių laidų pokyčių ar kitų rinkimų proceso modernizavimo priemonių?

– Prieš eidama šias pareigas turėjau galimybę susitikti su Seimo frakcijomis, kur išgirdau siūlymų rinkimų apylinkėse įrengti vaizdo kameras, kurios filmuotų balsų skaičiavimo procesą, taip pat įdiegti specialius balsavimo biuletenių skaičiavimo skenerius.

Tikrai svarstysime šias idėjas ir vertinsime, ar turime galimybių jas įgyvendinti, kiek galime sau leisti finansinių ar laiko resursų, kadangi naujovės dažnai neįdiegiamos per mėnesį ar du.

Tačiau nedidelių ir greičiau įgyvendinamų pokyčių tikrai turėtų būti. Pavyzdžiui, šių rinkimų metu išgirdome rinkimų komisijų pageidavimą atspausdinti skirtingų spalvų balsavimo biuletenius tuose rinkimuose, kuriuose rinkėjai gauna ne po vieną balsalapį. Tai galėtų padėti rinkimų komisijoms vakare atidarius balsadėžes greičiau atskirti biuletenius ir suskaičiuoti rinkėjų balsus. Toks pokytis nereikalauja keisti teisės aktus ar ilgai trunkančių IT sistemų perprogramavimo darbų, o rinkimų komisijų darbą palengvintų.

Laukia maratonas

– Esate stebėjusi rinkimus daugiau kaip dešimtyje valstybių. Gal kurios nors rinkimų sistema jums imponuoja, manytumėte, kad ką nors verta iš vienos ar kitos šalies perimti ir Lietuvai?

– Politinių kampanijų įdomumo prasme turbūt išskirčiau JAV ir Jungtinę Karalystę, kur turėjau progą stebėti rinkimus. Žinoma, organizuojant rinkimus, nemažai lemia ir istorinis šalies kontekstas, susiformavusios tradicijos, politinė kultūra. Negali aklai, neįvertinęs situacijos, nusižiūrėti kitos šalies rinkimų sistemos ir pritaikyti jos mūsų valstybėje. Sutikite, būtų sunku įsivaizduoti Lietuvoje galimybę balsuoti atėjus be asmens dokumento, o Jungtinėje Karalystėje rinkėjui užtenka pasakyti savo adresą, pavardę ir jam išduodamas balsavimo biuletenis.

Tačiau svetur esame nusižiūrėję ne vieną apylinkių rinkimų komisijų darbą lengvinančią smulkmeną, pavyzdžiui, biuletenių bloknotai su numeracija šaknelėse leidžia rinkimų organizatoriams neišbarstyti biuletenių ir greitai suskaičiuoti, kiek jų išduota rinkėjams. Arba dviejų krypčių rinkėjų sąrašas, kuriame pasirašote gaudami biuletenį. Jame rinkėjas ir komisijos narys kiekvienas jiems reikalingą tekstą mato savo kryptimi (anksčiau vienas iš jų matydavo aukštyn kojomis arba tuos sąrašus apsukinėdavo). Tokius galbūt rinkėjui nepastebimus, bet rinkimuose dirbančių žmonių darbo palengvinimus jau esame įdiegę ne vienus metus, o kadaise jie buvo nusižiūrėti stebint rinkimus kitose valstybėse.

Žinoma, visada didžiuojuosi turėdama progą pasakyti, kad yra ne viena valstybė, kuri gerosios rinkimų organizavimo patirties pasisėmė iš mūsų.

Jiems patiko, kaip mes Lietuvoje sudarome rinkėjams galimybę balsuoti bet kurioje savo apygardos teritorijoje. Taip pat ir tai, kaip žymėdami balsuoti atvykusius žmones elektroniniame rinkėjų sąraše užtikriname, kad būtų išvengta dvigubo balsavimo.

Beje, ar prisimenate drive-in balsavimo punktus, kuriuos įrengėme pandemijos metu, o rinkėjai juose galėjo balsuoti neišlipdami iš automobilio? Vėliau džiaugėmės matydami, kaip šią idėją gražiai realizavo kitos valstybės.

– Kitąmet – treji rinkimai ir referendumas. Kokie didžiausi iššūkiai?

– Visi kalba apie kitus metus, tačiau dar šiemet pirmalaikiai Seimo nario rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje vyks rugsėjo 3 d., pirmalaikiai Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimai – spalio 8 d.

Savo gyvenime nesu buvusi jokios partijos ar komiteto narė, nesu dirbusi jokiame rinkimų štabe. Rinkimuose dalyvauju tik kaip rinkėja ir rinkimų organizatorė.

Jau vyksta ir privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę, politinė kampanija.

Rudenį startuos prezidento rinkimų ir rinkimų į EP politinės kampanijos. Kitą pavasarį, dar šiems rinkimams nesibaigus, pradėsime ruoštis Seimo rinkimams.

Sklandžiai organizuoti visus šiuos rinkimus ir referendumą yra didžiausias iššūkis. Mano profesinė patirtis mena, kad tokių intensyvių metų VRK jau yra buvę: 2019 m. pavasarį vyko treji visuotiniai rinkimai ir du referendumai, taip pat į vienus metus rinkimai buvo supuolę ir 2004 m. Tad tikiu, kad su savo komanda įveiksime ir šį intensyvų etapą.

Vertina kaip iššūkį

– Minėta, kad per dešimt galimų pretendentų į VRK pirmininkus atsisakė kandidatuoti, juolab kad po Seimo rinkimų bus skiriamas naujas be garantijos, kad išliks tas pats. Kodėl jūs sutikote?

– Turbūt viena iš priežasčių ir buvo ta, kad sutikau tik trumpam (juokiasi). Jei rimtai, tikrai nebuvo lengva priimti šį sprendimą. Gavusi Seimo pirmininkės pasiūlymą, žinoma, suvokiau atsakomybę, tenkančią VRK vadovui, skaičiavau pranašumus ir trūkumus, svarsčiau, ar galiu priimti šį iššūkį, ir pasitarusi su šeima, ryžausi tai padaryti.

Žinau, kad dirbsiu su patyrusia, atsidavusių rinkimams ir savo darbą išmanančių žmonių komanda, su kuria jau esame įveikę ne vieną komisijai tekusį iššūkį. Esu tikra, kad mums visiems kartu pavyks susidoroti su artėjančių rinkimų maratonu ir dirbti taip, kad tiek rinkėjai, tiek rinkimų dalyviai išlaikytų, o gal ir sustiprintų, pasitikėjimą rinkimais, jų rezultatais ir VRK darbu.

– Kaip ketinate išvengti politikų bandomos daryti įtakos? Ar neišlįs kokių nors jūsų sąsajų su kuria partija?

– Savo gyvenime nesu buvusi jokios partijos ar komiteto narė, nesu dirbusi jokiame rinkimų štabe. Rinkimuose dalyvauju tik kaip rinkėja ir rinkimų organizatorė.

VRK yra kolegiali institucija, sprendimus priima visa komisija balsuodama ir vadovaudamasi teisės aktais ir išklausiusi visas puses, o VRK pirmininkas, kaip ir kiti komisijos nariai, turi tik vieną balsą, tad vienasmeniškų sprendimų priimti tiesiog neįmanoma. Mūsų posėdžiai vieši ir transliuojami tiesiogiai, visi gali matyti, kaip priimami sprendimai, būna klausimų, kai, ieškant sprendimo, posėdžio dalyvių diskusijos trunka ne vieną valandą.

– Ar jums palinkėti nuobodžių rinkimų?

– Žinoma! Mes, rinkimų organizatoriai, prieš kiekvienus rinkimus vieni kitiems linkime nuobodžių rinkimų. Mums tas vadinamasis nuobodumas reiškia, kad rinkimai vyksta sklandžiai, nuosekliai, tvarkingai išlaikant procedūras ir be jokių turbulencijų.

Labiausiai norėčiau, kad būsimųjų rinkimų politinės kampanijos dalyviams būtų aiškūs dalyvavimo rinkimuose procesai. Rinkėjams visada linkiu, kad rinkimai būtų įdomūs: būtų už ką balsuoti, susidomėjimą keltų kandidatai, jų idėjos, diskusijos, kad būtų smagu rinkimų naktį laukti rezultatų ir svarbiausia, kad tie rezultatai džiugintų.

Ji teigė, jog svarbiausia šiuo metu yra užtikrinti darbų tęstinumą, nes kitąmet laukia treji rinkimai ir referendumas, taip pat jau šiuo metu vyksta dvi rinkimų kampanijos, antradienį gali būti paskelbta trečia – pirmalaikių Kupiškio mero rinkimų.

„Svarbiausia užtikrinti darbų tęstinumą, nes jau vyksta dvi kampanijos ir šiandien turbūt bus paskelbta trečia, ir kiti metai labai nelengvi, treji visuotiniai rinkimai ir referendumas. Koncentruosimės į šių rinkimų organizavimą ir sklandų vykdymą“, – žurnalistams Seime po priesaikos sakė L. Petronienė.

Svarbiausia užtikrinti darbų tęstinumą, nes jau vyksta dvi kampanijos ir šiandien turbūt bus paskelbta trečia, ir kiti metai labai nelengvi, treji visuotiniai rinkimai ir referendumas.

Seimas L. Petronienė praėjusią savaitę paskyrė VRK pirmininke. Iki šiol ji ėjo VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas.

Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

L. Petronienė Vilniaus universitete ji yra įgijusi informatikos magistro, Mykolo Romerio universitete – teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, VRK ji dirba nuo 1996 metų, anksčiau yra dirbusi Seimo kanceliarijoje.

Rinkimų komisija nuolatinio vadovo neturėjo nuo kovo mėnesio pabaigos, kai sulaukusi kritikos dėl merų rinkimų organizavimo Anykščiuose ir Visagine iš pareigų atsistatydino Jolanta Petkevičienė.

VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas. Po kiekvienų parlamento rinkimų ši komisija sudaroma iš naujo.

Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo devyni, dar devyni parlamentarai susilaikė.

L. Petronienė šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas.

Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris sutinka dirbti labai sudėtingą darbą, labai sudėtingoje situacijoje, žmogus, apie kurį esu girdėjęs, kad moka ir bendradarbiauti, ir dalyvauti diskusijose, gerai įsigilinęs į visus procesus“, – ketvirtadienį sakė Seimo narys Andrius Navickas.

Konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad VRK vadovei prireiks tvirtino stuburo.

„Norinčiųjų daryti įtaką bus iš visų pusių, pataikūnų – taip pat, kaip ir pageidavimų koncertų iš įvairių politikų. Tvirtas stuburas ir atsparumas politiniams vėjams šiai pozicijai labai svarbu. VRK saugoma demokratija“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę prisistatydama Seimui kandidatė sakė, jog VRK turi ne tik organizuoti rinkimus, bet ir pasirūpinti prevencija, kad rinkimų dalyviai išvengtų klaidų, ypač pasikeitus taisyklėms.

Norinčiųjų daryti įtaką bus iš visų pusių, pataikūnų – taip pat, kaip ir pageidavimų koncertų iš įvairių politikų.

„Labai svarbu ir VRK padaryti namų darbus, suinteresuotus asmenis supažindinti su pakeitimais, teikti metodinę informaciją, konsultacijas ir vykdyti stebėseną, o pastebėjus klaidas priminti naujas nuostatas, pakonsultuoti, paaiškinti“, – kalbėjo ilgametė VRK darbuotoja.

Pernai įsigaliojus naujam Rinkimų kodeksui, į kurį buvo sutraukti visi rinkimų įstatymai, VRK sulaukė kritikos dėl savivaldos rinkimų organizavimo, kai iškilo grėsmė braukti šimtus kandidatų dėl netinkamai pateiktų dokumentų.

L. Petronienė Vilniaus universitete ji yra įgijusi informatikos magistro, Mykolo Romerio universitete – teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, VRK ji dirba nuo 1996 metų, anksčiau yra dirbusi Seimo kanceliarijoje.

Rinkimų komisija nuolatinio vadovo neturi nuo kovo mėnesio pabaigos, kai sulaukusi kritikos dėl merų rinkimų organizavimo Anykščiuose ir Visagine iš pareigų atsistatydino Jolanta Petkevičienė.

VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas. Po kiekvienų parlamento rinkimų ši komisija sudaroma iš naujo. 

Ji šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas.

L. Petronienės kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Praėjusią savaitę prisistatydama Seimui kandidatė sakė, jog VRK turi ne tik organizuoti rinkimus, bet ir pasirūpinti prevencija, kad rinkimų dalyviai išvengtų klaidų, ypač pasikeitus taisyklėms.

„Labai svarbu ir VRK padaryti namų darbus, suinteresuotus asmenis supažindinti su pakeitimais, teikti metodinę informaciją, konsultacijas ir vykdyti stebėseną, o pastebėjus klaidas priminti naujas nuostatas, pakonsultuoti, paaiškinti“, – kalbėjo ilgametė VRK darbuotoja.

Pernai įsigaliojus naujam Rinkimų kodeksui, į kurį buvo sutraukti visi rinkimų įstatymai, VRK sulaukė kritikos dėl savivaldos rinkimų organizavimo, kai iškilo grėsmė braukti šimtus kandidatų dėl netinkamai pateiktų dokumentų.

L. Petronienė Vilniaus universitete ji yra įgijusi informatikos magistro, Mykolo Romerio universitete – teisės magistro kvalifikacinius laipsnius, VRK ji dirba nuo 1996 metų, anksčiau yra dirbusi Seimo kanceliarijoje.

Rinkimų komisija nuolatinio vadovo neturi nuo kovo mėnesio pabaigos, kai sulaukusi kritikos dėl merų rinkimų organizavimo Anykščiuose ir Visagine iš pareigų atsistatydino Jolanta Petkevičienė.

VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas. Po kiekvienų parlamento rinkimų ši komisija sudaroma iš naujo.