ŠIEMET PRIE BALSADĖŽIŲ EISIME NET PENKIS KARTUS (INTERVIU)

Kiek kainuos šiemetis rinkimų ir referendumo maratonas? Kas taps vienu didžiausių darbdavių Lietuvoje? „Kauno dienos“ interviu su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Lina Petroniene.

Nebūti rekordai

– Kada dar tiek daug rinkimų buvo per vienus metus?

– Šiemet gegužės 12 d. Lietuvoje vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, birželio 9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą (EP), o spalio 13 d. – Seimo rinkimai. Kad tiek daug rinkimų įvyktų per vienus metus, tikrai nedažnas atvejis. Pastarąjį kartą toks intensyvus metas buvo 2019-ųjų pavasarį. Į vienus metus rinkimai buvo sukritę ir 2004-aisiais, tad patirties, kaip susidoroti su tokiu iššūkiu, VRK jau turi.

Prognozuojame, kad prezidento ir Seimo rinkimuose prireiks organizuoti antrą turą, be to, šįsyk prezidento ir EP rinkimų datos nesutampa, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus kitąmet kviesime net penkis kartus – pavasarį, vasarą ir rudenį.

Žinoma, neslėpsiu, mums tai ypatingo susitelkimo reikalaujantis laikotarpis, dar ir todėl, kad susipina politinės kampanijos. Daug dirbame, kad aktualizuotume rinkimų organizavimą nustatančias tvarkas, įdiegtume IT sistemų pakeitimus, sužiūrėtume daugybę smulkių administracinių niuansų, kurie rinkėjams galbūt ir nebus matomi, tačiau mums, rinkimų organizatoriams, labai svarbūs, norint, kad balsavimo procesas vyktų sklandžiai ir skaidriai.

Pasirengimo darbai jau vyksta visu pajėgumu nuo praėjusių metų, tad tikiu, kad su komanda įveiksime artėjantį rinkimų maratoną ir dirbsime taip, kad kandidatams būtų suprantamos dalyvavimo rinkimuose procedūros, kad keliolika tūkstančių rinkimuose dirbsiančių žmonių būtų tinkamai parengti ir instruktuoti, o visoms rinkėjų grupėms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje būtų sudarytos sąlygos patogiai balsuoti.

Džiugina: su kiekvienais rinkimais gaunama vis mažiau skundų dėl rinkėjų papirkimo. Palyginti su tuo, kas būdavo prieš keliolika metų, situacija daug geresnė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– 2024 m. valstybės biudžete VRK skirta beveik 65 mln. eurų, tai net 40 mln. eurų daugiau nei praeitąmet. Ar tai rekordinė suma?

– Šiems metams VRK numatytas biudžetas yra didžiausias, palyginti su ankstesniais metais, tačiau ir laikotarpis laukia neeilinis.

Kaip minėjau, tikėtina, kad prie balsadėžių rinkėjus kviesime net penkiskart. Be to, kitaip nei pernai vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, visuose šių metų rinkimuose ir referendume teisę balsuoti turės ir užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, todėl numatytos lėšos ir balsavimui užsienyje organizuoti.

Kuo daugiau rinkimų ar referendumų organizuojama per vieną savaitgalį, tuo pigiau visas procesas atsieina, tačiau ne VRK sprendimas lemia rinkimų datą. Konstitucija numato, kad prezidentą turime rinkti likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki dabartinio įgaliojimų pabaigos (jie baigiasi liepą), tad rinkimai turi įvykti gegužę. Konstitucija nurodo ir aiškią Seimo rinkimų datą – antrą spalio sekmadienį. Šiemet tai spalio 13-oji.

EP rinkimų savaitė nustatoma Briuselyje. Anksčiau jie sutapdavo su antruoju Lietuvos prezidento rinkimų turu, tačiau šiemet dalis ES valstybių išreiškė pageidavimą rinkimus pora savaičių pavėlinti, tad turime prisitaikyti ir rinksime EP narius birželio 9-ąją.

Demokratinius procesus, kurių data nėra griežtai nustatyta, stengiamasi rengti taip, kad būtų galima sutaupyti lėšų. Pavyzdžiui, kartu su prezidento rinkimais gegužės 12 d. vyks ir referendumas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo (pilietybės išsaugojimo). Valstybei tai kainuos gerokai mažiau, nei jei būtų rengiamas atskirai.

– Žinoma, demokratija kainuoja. Vis dėlto ar panašiai tiek pat kainuoja rinkimai ir kitose ES šalyse? Ar pigiau atsieina estams, kurie gali balsuoti internetu?

– Kai susitikimuose su tarptautine rinkimų bendruomene dalijamės patirtimis, matome veiklos panašumų, tačiau statyti ant vienodų rinkimų išlaidų svarstyklių mus ir kolegas iš kitų valstybių būtų nelabai etiška, nes skiriasi rinkimų sistemos, rinkėjų skaičius, rinkimų reglamentavimas. Pavyzdžiui, Latvijoje prezidentą renka ne tauta, o parlamentas, Estijoje rinkėjų skaičius gerokai mažesnis nei Lietuvoje.

Rekordas: 2024 m. valstybės biudžete VRK skirta beveik 65 mln. eurų,  tai net 40 mln. eurų daugiau nei praeitąmet, bet ir laikotarpis neeilinis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Didelis darbdavys

– Kokios rinkimų organizavimo sritys atsieina brangiausiai?

– Dalis VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų – 6 mln. eurų – numatyti politinėms partijoms. Vykdydami Politinių organizacijų įstatyme numatytą prievolę, juos kasmet paskaičiuojame ir paskirstome pagal partijų rinkimuose gautus balsus.

Tačiau pati didžiausia VRK skiriama asignavimų dalis – beveik trys ketvirtadaliai – skirta rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, nes per visuotinius rinkimus įdarbiname apie 14 tūkst. asmenų ir tampame vienu didžiausių darbdavių Lietuvoje. Šiemet dauguma rinkimų komisijų dirbs nuo kovo iki lapkričio su nedidele pertrauka vasarą, tad vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių būsime gana ilgą laiką.

Prognozuojame, kad prezidento ir Seimo rinkimuose prireiks organizuoti antrą turą, be to, šįsyk prezidento ir EP rinkimų datos nesutampa, todėl prie balsadėžių Lietuvos rinkėjus kitąmet kviesime net penkis kartus – pavasarį, vasarą ir rudenį.

Savivaldybių rinkimų komisijos darbą pradės jau vasario 9 d. Šiuo metu teikiamos kandidatūros, tad galutinio skaičiaus dar neturime, tačiau, pavyzdžiui, pernai vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dirbo apie 700 savivaldybių rinkimų komisijų narių. Jie pradeda darbą anksčiau nei apylinkių rinkimų komisijos, kurias sutinkate atėję balsuoti, nes jų darbas susijęs su išankstiniais pasiruošimo etapais ir balsavimo vietose dirbsiančių komisijų darbo organizavimu ir priežiūra, taip pat jie nuolat atlieka politinės reklamos stebėseną ir tyrimus dėl galimų rinkimų teisės aktų pažeidimų.

Kovo antroje pusėje dirbti pradės apylinkių rinkimų komisijos, kurių darbas išplatinti rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaryti namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus, organizuoti balsavimą ligoninėse, globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose, rinkėjų namuose. Šių komisijų nariai taip pat prižiūri balsavimo patalpų įrengimą, dirba rinkimų apylinkėse rinkimų dieną, pasibaigus balsavimui skaičiuoja rinkėjų balsus. Lietuvoje gyvenančių rinkėjų lauksime 1 895 rinkimų apylinkėse.

Kadangi EP rinkimai vyks beveik iš karto po prezidento, dirbti liks prezidento rinkimuose ir per referendumą dirbusios rinkimų komisijos. Rudenį Seimo rinkimuose dirbsiančios komisijos sudaromos kiek kitokiu principu – ne pagal savivaldybes. Turėsime sudaryti po vieną komisiją kiekvienai vienmandatei rinkimų apygardai, kurių Lietuvos teritorijoje yra 70. Tikimės, kad, kiek pailsėję vasarą, rinkimų komisijų nariai grįš dirbti organizuojant ir spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

Bus naujovių

– Ar bus kokių naujovių skaičiuojant balsus, kad procesas būtų kuo greitesnis ir kuo skaidresnis?

– Kartais padeda ir, atrodytų, paprasti maži patobulinimai. Pavyzdžiui, per praėjusius rinkimus išgirdome, kad rinkimų komisijoms būtų lengviau, jei balsavimo biuleteniai būtų skirtingų spalvų, nes, išpylus juos iš balsadėžės, būtų galima greičiau juos atskirti ir pradėti balsų skaičiavimo procesą.

Artėjančiuose rinkimuose tai ir planuojame įgyvendinti – prezidento rinkimų ir referendumo biuleteniai bus skirtingų spalvų. Seimo rinkimų pirmajame ture taip pat bus du skirtingų spalvų biuleteniai.

Gali atrodyti, kad tai nereikšmingas patobulinimas, tačiau supraskime, kad rinkimų dieną komisijos dirba nuo 6 ar 7 valandos ryto ir, jei tokiu būdu jiems palengvinsime balsų skaičiavimą, vykstantį 20 valandą vakare, toks pakeitimas bus vertas pastangų.

Poreikis: per visuotinius rinkimus įdarbinama apie 14 tūkst. asmenų, o šiemet VRK vienu iš didžiausių Lietuvos darbdavių bus ilgą laiką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kokių priemonių imsitės, kad svetur gyvenantiems Lietuvos piliečiams palengvintumėte galimybę balsuoti rinkimuose ir ypač jiems svarbiame referendume?

– Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo metu užsienyje gyvenantys arba viešintys Lietuvos Respublikos piliečiai galės balsuoti 52 Lietuvos Respublikos ambasadose ir konsulinėse įstaigose. Taip pat įsteigtos devynios papildomos balsavimo vietos tose vietovėse, kuriose įsikūrusios gausios lietuvių bendruomenės: Pasaulio lietuvių centre Lemonte (JAV), garbės konsulate Toronte (Kanada), Lisabonoje (Portugalija), Tenerifėje (Ispanijos Karalystė), o Jungtinėje Karalystėje – Rytų Londone, Lidse, Danganone, Edinburge, Piterbore.

Registracija balsuoti užsienyje, palyginti su ankstesniais rinkimais, prasidėjo labai anksti. Jau turime daugiau kaip 5 tūkst. užsiregistravusių rinkėjų. Balsuoti užsienyje galės ne tik ten nuolat gyvenantys ar studijuoti išvykę Lietuvos piliečiai, bet ir tie, kurie rinkimų metu bus išvykę laikinai – atostogaus ar keliaus darbo reikalais. Jie gali užsiregistruoti VRK administruojamame portale www.rinkejopuslapis.lt ir atvykti į konkrečioje užsienio valstybėje esančią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę balsuoti gyvai arba pateikti savo duomenis ir balsavimo biuletenius iki rinkimų gauti paštu į konkrečią vietą pasirinktoje užsienio valstybėje.

Jeigu anksčiau Lietuvos pilietis buvo įtrauktas į užsienyje balsuojančių rinkėjų sąrašus, norėdamas balsuoti 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose ir referendume, registruotis turės iš naujo. Tačiau pagrindinė balsavimo užsienyje naujovė – rinkėjų patogumui sudaryta galimybė registruotis balsuoti iš karto visuose šiemet vyksiančiuose rinkimuose ir referendume. Registracija balsuoti tik kuriuose vienuose rinkimuose taip pat išlieka. Tai turėtų būti patogu tiems, kurie per rinkimus užsienyje viešės laikinai ar planuoja keisti gyvenamąją vietą.

Norint jungtis prie sistemos, pakanka įvesti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento numerį. Tie, kurie neturi galimybės duomenis įvesti lietuviškais rašmenimis, asmens duomenis „Rinkėjo puslapis“ vis vien atpažins – tai dar vienas sistemos patobulinimas, kurį VRK įdiegė ruošdamasi artėjantiems rinkimams, kad rinkėjams būtų patogiau.

– Kokie pokyčiai, pagal naują Rinkimų kodeksą, esminiai kandidatams į prezidentus, EP, Seimą?

– Viena svarbiausių rinkimų organizavimo procedūrų – kandidatų pareiškinių dokumentų teikimas vyksta tik elektroniniu būdu. Pirmieji tai išbandė kandidatai į savivaldybių tarybas ir merus. Per metus informacinėje sistemoje atlikome patobulinimų, tad tikimės kad būsimiems kandidatams dokumentus pateikti elektroniniu būdu bus paprasta ir patogu. Kandidatai į prezidentus ir EP anksčiau dokumentus į VRK nešdavo gyvai. Dabar daugelis procedūrų skaitmenizuota ir sistemoje dokumentų formas pateikti galima jiems patogiu metu, kad ir vėlai vakare ar savaitgalį.

Taip pat nebėra galimybės politinės kampanijos dalyvius remti grynaisiais pinigais, visa parama jiems turi būti skiriama bankiniu pavedimu. Tai gerokai palengvina politinių kampanijų finansavimo kontrolę ir neabejotinai padeda užkirsti kelią neskaidriam kandidatų rėmimui.

Kiti svarbūs rinkimų etapai, kaip rinkėjų parašų rinkimas ar kandidatų debatų organizavimas, reikšmingai nesikeitė.

– Ar kyla kokių problemų dėl ir vėl perbraižytų Seimo rinkimų apygardų?

– Geroji rinkimų organizavimo praktika ir tarptautiniai rinkimų standartai siekia kuo vienodesnio piliečių atstovavimo Seime. Vadinasi, vienmandatėse rinkimų apygardose Seimo narius turėtų rinkti kuo proporcingesnis rinkėjų skaičius.

VRK turi įstatymo jai nustatytą pareigą užtikrinti, kad Seimo rinkimų apygardos būtų proporcingos. Savo iniciatyva, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros akademikais, apygardų ribų analizę atliekame kasmet, stebime, kaip mažėja arba didėja tam tikros apygardos, priklausomai nuo Lietuvoje vykstančių demografinių pokyčių. Gyventojų gausėja didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose stipriai mažėja. Siekiant, kad vienmandatėse apygardose Seimo narius rinktų panašus skaičius rinkėjų, rinkimų apygardų perbraižymai neišvengiami.

Labai skirtingo dydžio ir rinkimų apylinkės: didžiausios negali viršyti 5 tūkst. rinkėjų, tačiau turime ir labai mažų, mažiau nei 100 rinkėjų. Todėl kartais ieškoti sprendimo keliant jas iš vienos apygardos į kitą, kad išlaikytume kuo vienodesnes vienmandates rinkimų apygardas, – nemenkas iššūkis. Tenka jungti kelių savivaldybių rinkimų apylinkes į vieną rinkimų apygardą, o didžiųjų miestų savivaldybes skaidyti į daug rinkimų apygardų.

Patvirtinti Seimo rinkimų apygardų ribas turėjome iki šių metų kovo, tačiau stengėmės šį darbą užbaigti dar pernai, beveik trimis mėnesiais anksčiau termino, kad būsimieji Seimo rinkimų kandidatai turėtų daugiau laiko tinkamai jiems pasiruošti.

Papirkti bandoma rečiau

– Prezidento ir EP rinkimų politinės kampanijos ir dalyvių registracija jau prasidėjo. Kokių VRK gauna skundų? Juk jau teko neregistruoti kai kurių asmenų prezidento rinkimams.

– Prezidento rinkimų politinė kampanija prasidėjo lapkričio 12 d. Keleto politinių partijų, kurios kelia kandidatus, dokumentus gavome jau pirmąją dieną. EP rinkimų politinė kampanija startavo beveik po mėnesio, gruodžio 9 d. Kiekvieną savaitę sulaukiame vis naujų politinės kampanijos dalyvių registracijos dokumentų.

Šiuo metu atsisakyta registruoti tris savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, kurie pageidavo dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose, bet nepateikė dalies reikiamų dokumentų. Kiekvienuose prezidento rinkimuose pasitaiko, kad dalis pretendentų į kandidatus suklumpa pirmuosiuose rinkimų etapuose. Taučiau politinės kampanijos dalyvių registracija vyks iki vasario 19 d., tad, jei neregistruotieji VRK pateiktų tuos kelis, pagal Rinkimų kodeksą reikiamus, dokumentus, jie būtų registruojami.

Regimanto Zakšensko nuotr.

– Priminkite, kada jau žinosime visą kandidatų į prezidentus ir EP narius meniu.

– Rinkimų kodeksas numato, kad paskutinė diena registruoti kandidatus – kai iki rinkimų lieka 30 dienų. Maksimalų kandidatų į prezidentus skaičių žinosime pasibaigus politinės kampanijos dalyvių registracijai – vasario 19 d. Po to būsimųjų kandidatų skaičius didėti nebegalės, galės tik mažėti, jeigu, pavyzdžiui, kandidatas nesurinktų 20 tūkst. rinkėjų parašų ar būtų neregistruotas dėl kitų Rinkimų kodekse nurodytų priežasčių. Kandidatus oficialiai registruosime iki balandžio 12 d.

Į EP politinės kampanijos dalyvių registracija baigiasi kovo 18 d., tačiau sąrašų atstovai dar turės surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų. Rinkimų kodekso reikalavimus atitikusių kandidatų sąrašus su visomis kandidatų pavardėmis oficialiai patvirtinsime iki gegužės 9 d.

– Kokių dar iššūkių kelia treji rinkimai tais pačiais metais?

– Prieš kiekvienus rinkimus suaktyvėjusi politinė komunikacija tampa vis labiau matoma. Šiemet, atrodo, iki metų pabaigos visi gyvensime rinkimų aktualijomis. Politikų pasisakymus ir naujai atsirandančias išradingas politinės agitacijos formas seka tiek jų oponentai, tiek rinkėjai, tad atrodo, VRK sulauks įvairių pranešimų dėl galimų politinės reklamos skleidimo pažeidimų.

Džiuginanti tendencija, kad su kiekvienais rinkimais gauname vis mažiau skundų dėl rinkėjų papirkimo. Žinoma, jų pasitaiko, tačiau, palyginti su tuo, kas būdavo prieš keliolika metų, situacija daug geresnė. Sustiprėjo ir pilietinė visuomenė, kuri netoleruoja ir netyli, jei mato galimai neskaidrią politikų veiklą.

Daugėja ir rinkėjų, suprantančių balsavimo svarbą. Pernai savivaldybių tarybų rinkimuose balsavo rekordinis per 20 metų rinkėjų skaičius. Pastebime, kad rinkėjams balsavimas nėra vien tik piliečio pareiga, rinkimai tampa pilietiškumo švente – ypatinga diena, kai žmonės supranta kiekvieno balso svarbą ir kad jų atėjimas į rinkimus prisideda prie valstybės kūrimo. Toks požiūris mus, rinkimų organizatorius, labai džiugina ir tikimės, kad ateityje taip galvojančių rinkėjų skaičius dar labiau išaugs.

Mes, savo ruožtu, taip pat aktyviai komunikuojame, kad kuo daugiau jų sužinotų, kada ir kur balsuoti, ir kuo daugiau jų ateitų į rinkimus.