Tvarus požiūris

„Svarbiausia per Velykas yra žmonės, santykiai, bundanti gamta, natūralūs augalai, o ne dekoracijų gausa. Velykų stalui rinkitės natūralias medžiagas ir spalvų gamą, pasiskolintą iš bundančios gamtos: žalsvus, rusvus, gelsvus atspalvius“, – ragina interjero dizainerė Morta Bučinskienė.

Jei dar tik planuojate savo Velykų stalo dekoracijas, interjero dizainerė pataria neskubėti sudaryti pirkinių sąrašo prieš tai neapžiūrėjus, ką jau turite namuose ar senelių ir tėvų spintose.

„Iš pasakojimų žinome, kad anksčiau stalas būdavo puošiamas daugiausia natūraliai, su daug lino, mediniais indais, metaliniais įrankiais. Manau, kad šiomis dienomis dekoras skatina tai prisiminti. Tad ant Velykų stalo puikiai dera ypatingoms progoms saugoma lininė močiutės staltiesė ar nertos servetėlės“, – teigia M. Bučinskienė.

Dermė: Velykų stalui dekoruoti reikėtų rinktis spalvų gamą, pasiskolintą iš bundančios gamtos, – žalsvus, rusvus, gelsvus atspalvius. / IKEA nuotr.

Nusprendus papildomai įsigyti naujų indų ar dekoracijų, interjero dizainerė ragina rinktis tokias, kurios tarnaus dar ne vienus metus ir ne vienai šventei.

„Pirmiausia raginčiau susikurti tvirtą pagrindą iš kokybiškų, ne vienai šventei tarnausiančių indų, staltiesės, taurių, ir tikslingai pasirinkti kelias dekoracijas. Renkantis dekoracijas galvokite apie kokybę, daugkartinį panaudojimą, tad rinkitės jas iš gamtos spalvų, natūralių medžiagų – tai niekada neišeina iš mados, yra lengvai priderinama“, – sako M. Bučinskienė.

Ji taip pat drąsina nebijoti derinti senų ir naujų interjero detalių, mat tokie eklektiški pasirinkimai suteikia išskirtinumo ir savitumo ne tik puošiant stalą, bet ir pačius namus.

Stiliaus vienovė

Pasak interjero dizainerės, nors nėra taisyklių, kaip dekoruoti Velykų stalą, vis dėlto jį priderinti prie namų interjero galima.

„Jei namai modernūs – šventiniam stalui rinkitės švarias formas, minimalią stilistiką, neutralias spalvas, stiklo elementus, kelias dekoratyvines detales. Tradicinio stiliaus namuose tiks gausesnis dekoravimas: dekoratyvi stalo tekstilė, ornamentuotos lėkštės, tonuoto stiklo ar briaunuoto krištolo taurės. Žvakės visada suteikia šventiškumo, jaukumo. Na, o jei mėgstate derinti įvairius stilius, charakteringus baldus ir detales, tai galite pabrėžti ir užtiesdami stalą močiutės linine staltiese, dekoruodami jį rankų darbo dubeniu ar skirtingomis lėkštėmis, atkeliavusiomis iš sendaikčių turgaus. Prie jų galima derinti vienodas mažesnes lėkšteles, kokybiško stiklo taures, stalo įrankius“, – vardija galimus pasirinkimus M. Bučinskienė.

Akcentas: ypatingą dėmesį svečiams parodysite papuošę jų lėkštes dekoracija iš žalumynų, lizdeliu margučiui./ L. Rimgailės / RIMI nuotr.

Interjero dizainerė margučius siūlo dėti į daigintų kviečių lėkštę arba į šiaudų dubenį.

„Jei norite parodyti ypatingą dėmesį svečiams, papuoškite jų lėkštes dekoracija iš žalumynų, lizdeliu margučiui, iš servetėlės pagamintomis kiškio ausimis ar žaismingai užrašytais svečių vardais“, – pataria specialistė.

Ji primena, kad puošnumo visada suteikia staltiesė, stalo kilimėliai, jų sluoksniavimas ir derinimas tarpusavyje. Lėkštės neprivalo būti vienodų spalvų – galima kurti originalius derinius iš tarpusavyje derančių, bet skirtingų spalvų. Galima derinti net vintažines ar senas lėkštes su moderniomis.

Saulės geltonis

Tinklaraštininkė, verslininkė, „Liu Patty“ desertinės įkūrėja Liucina Rimgailė sako, kad per Velykas pasipuošti namus ir šventinį stalą jos šeimai yra labai svarbi tradicija.

L. Rimgailės / RIMI nuotr.

„Neįsivaizduoju šventinio stalo be narcizų, žaliuojančių augalų, prieskoninių žolelių – tuomet namuose tvyro tikro pavasario nuotaika ir kvapai. Per Velykas mėgstu ryškias spalvas, tad stalui dekoruoti išnaudoju spalvingas staltieses ir servetėles, naudoju puošnesnius indus ir stalo įrankius“, – pasakoja L. Rimgailė.

Nepamainoma šventinio stalo puošmena moters namuose tampa ir desertai, nes L. Rimgailė yra jų gaminimo profesionalė. Šeimą ji visuomet stengiasi nustebinti tiek tradiciniais, tiek naujais desertais. Tačiau Velykų stalą labiausiai papuošia namuose dažyti kiaušiniai.

„Manau, kad ne tik mano, bet ir kiekvienoje šeimoje, kurioje yra bent vienas vaikas, kiaušinių marginimas prieš Velykas tampa ne tik gražia tradicija, bet ir puikia pramoga. Todėl stengiamės, kad ant stalo būtų kuo daugiau gražių margučių ir juos dažome skirtingais, bet natūraliais būdais“, – sako L. Rimgailė.

Kaip teigia L. Rimgailė, renkantis skalbimo priemones, jų šeimai svarbiausias kriterijus yra mažylio nealergizuojanti, kokybiška skalbiklių sudėtis ir malonus, neįkyrus kvapas.

„Anksčiau su vyru didelės reikšmės skalbimo priemonėms neteikdavome. Mums buvo svarbiausia, kad skalbimo priemonės pašalintų dėmes ir nesugadintų audinio, tačiau, gimus sūnui, viskas pasikeitė. Mažylių oda yra jautri, labai plona, tad šiuo metu tikrai atidžiai skaitome produktų etiketes, analizuojame sudėtį ir pirmenybę teikiame dermatologų patikrintoms, hipoalerginėms skalbimo priemonėms, kurių sudėtis natūralesnė, jose nėra dažiklių ir kvapiųjų medžiagų“, – pasakoja L. Rimgailė.

Mažylių oda yra jautri, labai plona, tad šiuo metu tikrai atidžiai skaitome produktų etiketes, analizuojame sudėtį ir pirmenybę teikiame dermatologų patikrintoms, hipoalerginėms skalbimo priemonėms.

Ieškantiems priemonių vaikiškiems drabužiams skalbti Liucina pataria atkreipti dėmesį į produktų sudėtį, o norintiems sutaupyti ir apsipirkti tvariau – jas piltis į savo atsineštą tarą.

Renkantis skalbimo priemonę svarbu suprasti, kokia jos forma šeimai patinka ir tinka labiausiai. Parduotuvių lentynose galima rasti pačių įvairiausių rūšių skalbimo priemonių: miltelių, kapsulių, skystų skalbiklių, specialių skalbimo priemonių vilnai ir šilkui, jautriai odai, ekologiškų, dėmių valiklių.

Šiuo metu rinkoje yra daugybė produktų, kurie išsiskiria kvapais, jų stiprumu, sudėtimi. Be to, ant skalbimo priemonių pakuočių yra nurodytas skalbimų skaičius, todėl labai lengva pasiskaičiuoti, kokiam laikotarpiui priemonės užteks.

Šią džiugią žinią žinoma moteris pranešė socialiniame tinkle „Instagram“.

„Panašu, kad kažką gyvenime visgi darome teisingai. Dievas mums atsiuntė patį mieliausią ir tobuliausią apdovanojimą – šiandien mums gimė sūnelis Oskaras Rimgaila“, – rašė L. Rimgailė.

Moteris greta įrašo pasidalijo ir jautria nuotrauka, kurioje užfiksuoti visi trys – ji, T. Rimgaila ir naujagimis.

Po L. Rimgailės įrašu socialiniame tinkle pasipylė sveikinimai ir linkėjimai.

„Sveikinimai! Kokia nuostabi ir dieviška akimirka!“ – rašė Jūratė.

„Valio“, – džiugesio neslėpė šokėja Eglė Straleckaitė.

„Sveikinimai didžiausi! Aukite sveiki!“ – rašė Olga.

Primename, kad pora susituokė 2013-aisiais.

Šia žinia L. Rimgailė pasidalijo socialiniuose tinkluose.

„Maždaug prieš dvi savaites gavau šimtus gimtadienio linkėjimų. Daug kas linkėjo profesinių tikslų pasiekimo ir svajonių išsipildymo. Nuoširdžiai dėkojau, o tyliai viduje galvojau: pirmą kartą mano tikslai ir norai niekaip nesusiję su darbais ir panašiais pasiekimais. Labiausiai trokštu, kad mūsų apdovanojimas gimtų sveikas ir stiprus. Neįtikėtina! Kol kas dar toks mažiukas, o jau kiek laimės ir džiaugsmo atnešė!“ – rašė L. Rimgailė.

„Instagram“ įrašas.

Primename, kad pora susituokė 2013-aisiais.

Tačiau desertinės įkūrėja ir kulinarinės knygos autorė Liucina Rimgailė tikina: užtenka įprastus kvietinius miltus pakeisti kitomis alternatyvomis – štai jums ir naujas pyrago skonis, tekstūra ar net kvapas. Tad kokius juos rinktis ir kokius pyragus kepti?

„Yra daugybė priežasčių, kodėl gali prireikti pakeisti vienokią ar kitokią miltų rūšį: galbūt norėsite padidinti patiekalo maistinę vertę, išgauti kitokį skonį, pagaminti patiekalą tiems, kas netoleruoja glitimo, ar tiesiog neturite konkrečios miltų rūšies po ranka! Šiandienos kulinariniame pasaulyje eksperimentuoti su miltais – labai madinga, todėl leiskitės į šiuos kulinarinius eksperimentus ir jūs. Nustebsite, kiek daug išraiškingumo suteikia vos vieno ingrediento pakeitimas“, – tikina desertinės įkūrėja.

Nors perkamiausiais Lietuvoje išlieka aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, tačiau pastebima, kad populiarėja ir visų grūdo dalių (avižų, grikių, kviečių, rugių) miltai, taip pat speltų kviečių miltai.

„Įvairių rūšių miltai turi skirtingus technologinius rodiklius, todėl iš esmės gali pakeisti ne tik gaminio skonį, bet ir tekstūrą. Pavyzdžiui, pilno grūdo miltai gali suteikti birios arba netgi traškios tekstūros, o rafinuoti miltai suteiks pyragui purumo ir „oriškumo“. Nuo miltuose esančio baltymo glitimo, kurio kiekiai miltuose ženkliai skiriasi, priklauso gaminių apimtis, purumas, vandens įgėrimas. Todėl reikėtų nuspręsti – kokį kepinį – purų, minkštą, ar atvirkščiai – sodrų ir sunkų jūs mėgstate labiau“, – tikina „Malsenos“ kokybės vadovė Vita Petravičiūtė.

Kokius miltus rinktis gardžiausiam pyragui?

Miltų įvairovė lentynose šiandien didžiulė, tačiau kaip išsirinkti tuos, kurie labiausiai tiks pyragui?

„Populiariausia klasikinių kvietinių miltų alternatyva – speltų miltai, nes juos lengviausiai įtraukti į receptus, be to, šie miltai tinka ir jautriems gliutenui. Speltos miltams būdingas švelnus, šiek tiek saldus riešutų poskonis. Taip pat begliutenė versija – avižiniai miltai, kurie puikiai sugeria drėgmę, minkština tekstūrą. Jie puikiai suderinami su riešutais, karamele, medumi“, – pasakoja L. Rimgailė.

Tačiau nevertėtų bijoti ir kitokių – kur kas sodresnių miltų, pavyzdžiui, grikių ar ruginių.

„Grikių miltai žinomi dėl išskirtinio žemiško skonio ir malonaus kartumo, bet būsite nustebinti net tokiais akcentais kaip gėlių, samanų ar subtilus medaus poskoniu. Grikių miltai labai dera kepiniuose su vaisiais. Beje, mums įprastus rugių miltus, iš kurių kepama duona, galime panaudoti ir pyraguose! Jie ypatingai gerai dera su sodriais priedais, pavyzdžiui, karčiuoju šokoladu“, – sako L. Rimgailė.

Šeši patarimai

Tačiau vien miltų nepakanka – kaip iš tiesų išsikepti gardų pyragą?

1. Visų pirma – miltai pyragui irgi turi būti švieži! Neleiskite jiems spintelėse užsibūti metų metus, laikykite sandariai ir hermetiškose talpose.

2. Kai kuriems miltams reikia laiko, kad iš drėgnų ingredientų absorbuotų drėgmę. Todėl, jeigu reikia, leiskite tešlai „pailsėti“.

3. Pasiruoškite visus ingredientus iš anksto ir juos pasverkite ar išmatuokite.

4. Tikrinkite orkaitės temperatūrą ir kepkite pagal nurodymus. Beje, švelniai uždarinėkite orkaitės dureles – kietas smūgis gali išlaisvinti tešloje esančius oro burbuliukus.

5. Maišykite atsakingai. Vieni receptai reikalauja energingo ir ilgo plakimo, kiti siūlo maišyti švelniau ir trumpiau.

6. Naudokite reikiamą kepimo indo dydį. Jei jūsų kepimo indas yra per didelis, pyragas bus plonesnis ir išsikeps daug anksčiau, nei nurodo receptas, todėl yra rizika jį sudeginti.

Trys pyragų receptai 

„Šįkart pyragų dienai rekomenduoju panaudoti rudens sezono gėrybes. Pirmiausiai dėl to, kad jų užauga labai daug ir dažnas suka galvą, ką su jomis daryti. Antra, kepiniai su daržo gardumynais yra labai jaukūs. Galiausiai, į tešlą įmaišius daržovių ar vaisių, kepiniai tampa sveikatai palankesni, o ir jų savybės tik pagerėja: biskvitai tampa drėgnesni, sūrio pyragai tampa kremiškesni, o tokie vaisiai kaip obuoliai ir slyvos suteikia saldžiarūgščio skonio“, – pasakoja L. Rimgailė.

Obuolių pyragas su spelta miltais

„Speltos miltai turi mažiau gliuteno, jų kepinys taip lengvai neiškils, todėl šie miltai puikiai tiks trapios tešlos pyragui. Beje, speltos miltai geriau sugeria drėgmę, todėl atsakingai matuokite drėgnų ingredientų kiekius. Dėl ​​šios priežasties spelta ir naudojama pyraguose su tokiais ingredientais kaip morkos, cukinijos ar vaisiai“, – pasakoja Vita Petravičiūtė.

Tešlai reikės:

2 stiklinių (po 250 ml) šviesių speltų kviečių miltų,

200 g šalto sviesto,

2 v. š. šalto vandens,

4 kiaušinių trynių,

1/3 stiklinės cukraus pudros.

Taip pat galite įdėti 1/2 stiklinės mėgstamų maltų riešutų.

Įdarui reikės:

4 rūgščių obuolių,

rudojo cukraus arba medaus pagal skonį,

1 šaukšto cinamono,

1-2 v. š. citrinos sulčių,

1 v. š. bulvių krakmolo,

1 v. š. maltų džiūvėsėlių,

4 kiaušinių baltymų,

1/2 stiklinės cukraus pudros.

Tešlos ingredientus sudėkite į dubenį ir „kapokite“ sviestą, o paskui sumaišykite tešlą iki vientisos masės. Ją suvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 1-2 val. Obuolius nulupkite ir supjaustykite vidutinio dydžio griežinėliais. Sudėkite cukrų, prieskonius, krakmolą ir džiūvėsėlius. Atskirame dubenyje išplakite baltymus iki standumo, pabaigoje dalimis supilkite cukraus pudrą ir dar paplakite.

2/3 šaltos tešlos iškočiokite ir išklokite 20-21 cm skersmens formą. Sudėkite obuolius, tuomet baltymus, o likusią tešlą sutarkuokite ant viršaus. Kepkite apie 50 min. iki 180 C įkaitintoje orkaitėje.

 Veganiškas šokoladinis tortas su burokėliais ir avokadais

„Kai dirbate su tešla, jos iškilimas yra gyvybiškai svarbi kepimo proceso dalis. Todėl galite išbandyti vadinamuosius „self-raising“ miltus. Jie palengvina gaminimą namų sąlygomis, nes į aukščiausios rūšies miltus gerai apskaičiuotomis proporcijomis įmaišomos kildinančios medžiagos. Juos naudodamos namų šeimininkės gali būti ramios, jog kepami keksiukai ar pyragai iškils, o valgant nesijaus per daug kepimo miltelių arba sodos“, – teigia L. Rimgailė.

Tešlai reikės:

3 stiklinių (po 250ml) „Self-raising“ kvietinių miltų,

170 ml kakavos,

250 ml rudojo cukraus,

2 kupinų v. š. maltų linų sėmenų,

6 v. š. šilto vandens,

šiek tiek vanilės pastos/ekstrakto,

žiupsnio druskos,

500 ml keptų ir sutrintų burokėlių,

250 ml augalinio pieno.

Kremui reikės:

2 prinokusių,

šaltų bananų,

2 prinokusių avokadų,

10 minkštų datulių,

6 kupinų šaukštų nesaldintos kakavos,

agavų sirupo pagal skonį.

Linų sėmenis užpilkite šiltu vandeniu ir leiskite išbrinkti. Visus sausus ingredientus sumaišykite dubenyje. Sudėkite ten burokėlių piurė, supilkite augalinį pieną ir vanilės pastą arba ekstraktą. Viską išmaišykite. Tuomet sudėkite linų sėmenis. Viską dėmesingai išmaišykite, kad tešla būtų vientisa. Supilkite į 23 cm skersmens kepimo formą ir kepkite apie valandą, 180°C temperatūroje.

Visus kremo ingredientus smulkinkite iki vientisos masės. Padėkite į šaldytuvą, kad šiek tiek sutvirtėtų. Iškepusį biskvitą atvėsinkite ir perpjaukite per pusę arba į 3 lakštus. Ant kiekvieno užtepkite paruošto kremo ir taip sluoksniuokite vieną po kito. Viršų galima puošti kuo įvairiausiai: smulkintais riešutais, šviežiomis uogomis ar malta kava.

Slyvų pyragas su pilno grūdo speltos miltais

Tešlai reikės:

3 stiklinių (po 250ml) visų grūdo dalių speltų kviečių miltų,

250 g šalto sviesto,

2 kiaušinių trynių,

8 v. š. šalto vandens,

6 v. š. cukraus pudros,

3 a. š. cinamono,

0/5 a. š. kardamono,

žiupsnio druskos.

Įdarui reikės:

6-8 slyvų,

1/4 stiklinės rudojo cukraus,

1/2 stiklinės migdolų miltų,

2 a. š. cinamono,

1/2 a. š. kardamono,

3 v. š. bulvių krakmolo.

Visus tešlos ingredientus sudėkite į smulkintuvą ir greitai užmaišykite tešlą, kurią įvyniokite į maistinę plėvelę ir valandai padėkite į šaldytuvą. Galima tešlą suminkyti ir rankomis, tik reikia daryti tai greitai, kad tešla gautų kuo mažiau rankų šilumos.

Slyvas nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Sudėkite į dubenį ir sumaišykite su cukrumi, migdolų miltais, krakmolu bei prieskoniais. 2/3 tešlos iškočiokite ir išklokite kepimo formą. Į vidų sudėkite įdarą. Tuomet iškočiokite likusią tešlą ir ja užklokite pyragą. Prispauskite kraštus, kad viskas susijungtų. Aptepkite lengvai išplaktu kiaušiniu ir kepkite apie 45 min., 180°C temperatūroje. Iškepusį pyragą pabarstykite cukraus pudra arba aptekite mėgstamu džemu – labiausiai tiktų slyvų arba abrikosų.

Skanaus!

Nedaugelis žino, kad 2008 metų „Mis Lietuva“ ir televizijos bei radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosianaitė save gali vadinti ne tik tituluota gražuole, bet ir sėkminga verslininke. 28-erių moteris neseniai kartu su savo bičiule Ieva Marija Andrulyte atidarė nagų dailės saloną. Nors Gabrielės salonas sulaukia didžiulio klientų srauto, kai kurie nustemba jame pamatę besisukančią televizijos laidų vedėją.

Gabrielė tikina niekuomet nesvajojusi tapti verslininke. Lietuvių kalbos filologiją baigusi moteris prieš porą metų sulaukė draugės pasiūlymo prisidėti prie jos verslo idėjos kurti nagų dailės saloną. „Turėjau santaupų ir aplinkui nuolat sukosi kalbos, kad pinigai turi dirbti, kad pinigus reikia investuoti, tad pasiryžau, nors labai bijojau. Man tai buvo reikšminga suma“, – LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ antradienio vakarą, 19 val. 30 min., pasakos Gabrielė.

Televizijos laidų vedėja ir nagų dailės salono savininkė prisipažino, kad manikiūras, pedikiūras ar nagų dailė jai visiškai nesuprantama sritis. Už visą šią dalį atsakinga jos partnerė, o Gabrielė tvarko ūkinius reikalus. Vienas pagrindinių ir sunkiausių Gabrielės darbų – darbuotojų atranka. Nors, atrodytų, bedarbių Lietuvoje labai daug, tačiau ji kaip ir daugelis kitų verslininkų kartoja – darbščių žmonių trūksta, o kai kurių jaunuolių lūkesčiai ir reikalavimai yra nerealūs.

Jaunimas dažnai tiesiog užbaliavoja ir nepasirodo darbe.

Gabrielei pritaria ir humoristas Mantas Katleris, atidaręs nuosavą kebabų restoraną, tačiau po šešių mėnesių bankrutavęs. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susidūrė Manto kebabų restoranas, buvo darbuotojų paieška. „Iš tiesų sunku surasti atsakingus, darbščius kulinarus ir padavėjus. Jaunimas dažnai tiesiog užbaliavoja ir nepasirodo darbe“, – nusivylimo neslepia humoristas.

Žinomo šokėjo bei renginių vedėjo Tado Rimgailos žmona Liucina taip pat stebisi darbuotojų trūkumu. Nors Lietuva yra viena iš didžiausią bedarbių skaičių turinčių šalių, Liucina tvirtina, kad daugelis bedarbių patys nenori dirbti. „O kam? Juk jie puikiausiai gyvena iš pašalpų“, – piktinasi verslininkė.

Liucina Rimgailė prisipažįsta niekuomet nesimokiusi konditerijos paslapčių ir nebaigusi jokių specialių kursų. „Nuo vaikystės buvau smaližė, tačiau tikrai negalvojau, kad tai taps mano pajamų šaltiniu“, – sako verslininkė.

Tiesa, Liucina, kaip ir daugelis verslą kuriančių moterų, susidūrė su stereotipu, kad jei ne žinomas vyras, šio verslo gal ir nebūtų. „Mes gyvuojame jau kone šešerius metus, tad nemanau, kad vien tik mano vyro žinomumas čia būtų padėjęs. Startui galbūt padėjo, tačiau toliau buvo sunkus ir ilgas darbas“, – sakys L. Rimgailė.

Madingos kavinės, restoranai ir socialiniai tinklai – tai tik keletas priežasčių, tarsi prikėlusių blynus naujam gyvenimui. Tad kokios blynų mados dominuos šiemet?

Netikėtais receptais dalinasi desertų kūrėja Liucina Rimgailė bei kulinarinių knygų autorė Renata Ničajienė. 

Visi madingų blynų dirbtuvių dalyviai vieningai sutarė, kad blynų mados ir skoniai keičiasi – tiek savo forma, tiek sudėtimi. Todėl Užgavėnės tampa puikia proga mėgautis ne tik tradiciniais mieliniais blyneliais, bet ir atrasti naujų skonių, užkariavusių pasaulio blynų mylėtojų širdis.

„Blynai visais laikais buvo šeimos pamėgtas receptas, be kurio neįsivaizduojami ilgi rytai ir savaitgalio pusryčiai. Tačiau dabar yra tas metas, kai jie tarsi atrandami iš naujo – įdomesnė forma, neragauti skoniai ar patraukli išvaizda. Nors vėlyvų pusryčių kultūra auga, blynus ragaujame ne tik kavinėse ar restoranuose, bet vis dažniau eksperimentuojame su jų skoniais ir namuose“, – blynų dirbtuvių renginyje mintimis dalinosi „Malsenos“ rinkodaros vadovė Kristina Migonė.

K. Migonė pastebi, kad nors sveikos gyvensenos tendencijos populiarėja, blynai – tai viena iš nedidelių saldžių nuodėmių, kurią bent savaitgaliais sau leidžia daugelis. O norintys pasukti sveikesnės mitybos keliu renkasi tradicinių miltų alternatyvas – grikių, speltos ar avižų, kurie Lietuvoje taip pat populiarėja.

Avokadų blynai su kiaušiniu „marškinėliuose“

Maisto tinklaraštininkė R. Ničajienė teigia, kad Užgavėnės – tai viena laukiamiausių tradicinių švenčių jos šeimoje, todėl išsaugoti blynų valgymo tradiciją – tiesiog būtina. Tačiau į šį patiekalą kulinarinių knygų autorė kviečia pažvelgti kitaip ir šiemet pasigaminti blynus su avokadais, lašiša bei garstyčių padažu.

„Pradėjusi maitintis sveikiau, įprastus rafinuotus kvietinius miltus iškeičiau į speltų miltus, nes jie nepakeičia įprasto blynų skonio. Taip pat stengiuosi kepdama blynus sunaudoti kuo mažiau riebalų. Todėl siūlau išbandyti avokadų blynus, kur būtent avokadas šių blynų tešloje atlieka riebalų vaidmenį. Beje, avokadai jau ne pirmus metus nesitraukia nuo maisto mados pjedestalo, pasaulyje populiarėja vis nauji ir dar nematyti receptai su šiuo vaisiumi“, – teigia R. Ničajienė.

Kulinarinių knygų autorė sako, kad šiuo metu būtent be lukšto virti kiaušiniai yra pats madingiausias kiaušinių pateikimo būdas, todėl šiuos ji siūlo pateikti kartu su avokadų blyneliais. Skystas trynys suteikia papildomo skonio, o gaminimo procese nenaudojami riebalai neprideda nereikalingų kalorijų.

„Apskritai, šiandieniniame maisto pasaulyje, regis, viskas nuo mėsainių ir picos iki avižinės košės yra papildoma kiaušiniais. Todėl šie blynai drąsiai pretenduoja į madingųjų gretas“, – teigia R. Ničajienė.

Avokadų blynų receptas:

Blynų tešlai reikės:

1 prinokusio avokado,

20 g šviežių kalendrų,

1 šaukšto žaliosios citrinų sulčių,

125 ml raugintų pasukų,

1 kiaušinio,

250 ml šviesių speltų miltų,

1 a. š. kepimo miltelių,

1 a. š. nerafinuoto cukranendrių cukraus,

1 a. š. druskos,

maltų juodųjų pipirų pagal skonį,

purškiamo alyvuogių aliejaus.

Pateikimui reikės:

3 kiaušinių,

3 plonai pjaustytų sūdytos lašišos riekelių,

Padažui:

1 a. š. grūdėtųjų garstyčių,

1 v. š. citrinų sulčių,

3 v. š. tyro alyvuogių aliejaus,

½ a. š. medaus,

druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

Papuošimui pasiruošiame daigintų žalumynų, šviežių kalendrų šakelių.

Gaminimas. Avokado minkštimą užpilkite žaliosios citrinos sultimis, raugintomis pasukomis, įmuškite kiaušinį ir sutrinkite elektriniu trintuvu į vientisą masę. Suberkite kalendrų lapelius, druską su pipirais ir cukrų, sutrinkite iki vientisumo. Speltų miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir įmaišykite į paruoštą žaliąją masę.

Keptuvę įkaitinkite, lengvai papurškiame alyvuogių aliejaus ir ant vidutinės kaitros kepkite nedidelius blynelius. Kol kepa blynai išvirkite kiaušinius be lukšto. Nedidelius puodelius išklokite maistine plėvele, ją lengvai ištepkite aliejumi. Į juos įmuškite po kiaušinį ir plėvelę užsukite. Užvirkite puodą vandens, į jį suleiskite paruoštus kiaušinius. Virkite apie 3-4 minutes. Tada išgriebkite iš vandens ir nuimkite plėvelę.

Paruoškite padažą. Garstyčias sumaišykite su citrinų sultimis ir medumi, supilkite alyvuogių aliejų, suplakite ir skaninkite druska bei pipirais.

Tris-keturis žaliuosius blynus dėkite vieną ant kito, ant viršaus suraitykite lašišą, ant jos dėkite ką tik išvirtą be lukšto kiaušinį. Apšlakstykite paruoštu padažu, apibarstykite maltais pipirais ir puoškite daigintais žalumynais.

Japoniškieji purūs blyneliai

Saldumynų kūrėja L. Rimgailė teigia, kad saldiems blyneliams ilgais savaitgalio rytais, ko gero, negali atsispirti daugelis, todėl siūlo išbandyti kiek kitokį ir įdomesnį blynų receptą – japoniškuosius blynus, primenančius suflė.

„Socialinių tinklų karta ieško maisto, tinkančio fotoobjektyvams. Būtent tokie yra japoniško stiliaus blynai, kurie, atrodo, šiek tiek siūbuoja tavo lėkštėje. Skirtingai negu tradiciniai lietiniai, kurie yra ploni ir elastingi, kad juos būtų galima apversti, japoniškos versijos blynai yra pagaminti naudojant išplaktą kiaušinio baltymą ir kepami metalinėje formelėje, kad pasiektų reikiamą aukštį. Maždaug dvigubai storesni negu visiems žinomi amerikietiško stiliaus blynai, jie taip pat yra labai švelnios tekstūros ir panašūs į populiarųjį prancūzų virtuvės patiekalą suflė“, –  teigia L. Rimgailė.

Japoniškų blynų receptas:

8 blyneliams reikės:

2 kiaušinių trynių,

60 g cukraus,

120 ml pieno,

180 g širdinių blynų mišinio,

4 kiaušinių baltymų,

žiupsnio druskos.

Padažui reikės:

500 g Maskarponės sūrio,

500 g 36 proc. riebumo grietinėlės,

200 g cukraus,

400 g šaldytų uogų.

Papuošimui:

šviežių uogų,

mėtų lapelių.

Kepimui reikės metalinių žiedų (maždaug aštuonių centimetrų skersmens).

Gaminimas. Trynius, 30 g cukraus, pieną ir mišinį blyneliams išplakite. Kitame dubenyje išplakite baltymus su žiupsniu druskos. Pabaigoje į šią masę įberkite 30 g cukraus ir išplakite iki labai standžių putų. Baltymus per tris kartus, labai švelniais judesiais įmaišykite į tešlos masę. Keptuvę ir metalinius žiedus apipurkškite aliejumi ir nustatykite neaukštą temperatūrą. Tešlą pilkite iki pusės metalinio 2/3 žiedo aukščio. Uždenkite keptuvę dangčiu ir kepkite apie 7-8 min. Paskui greitai žiedus su blynų tešla apverskite, kepkite dar kelias minutes.

Paruoškite padažą: braškes pavirkite iki 10 min, po to perkoškite, kad liktų tik tyrė. Įmaišykite 80 g cukraus ir pilnai atvėsinkite. Maskarponės sūrį, grietinėlę ir 120 g cukraus išplakite iki standumo, įmaišykite norimą kiekį tyrės ir švelniai išmaišykite. Patiekite su blyneliais, šviežiomis uogomis ir mėtų lapeliais.

– Retas žmogus išdrįsta viešai išpažinti savo priklausomybes, o jūs drąsiai sakote: "Esu priklausoma nuo saldumynų…"

– Nes tai tiesa. Esu priklausoma nuo saldumynų plačiąja šių žodžių prasme – tiek nuo saldžių desertų, tiek nuo saldumo, kurį teikia gyvenimas. Tai šeima, vyras ir mūsų santykiai, namai ir net mintis, kad vakare aš į juos sugrįšiu. Kasdienybei ypatingo išskirtinumo suteikia materialūs dalykai: graži aplinka, drabužiai, aksesuarai, kelionės. Gyvenimą pagardina bendravimas, naujos pažintys, saviraiška, kūryba, vidinis tobulėjimas... Saldu nuo minties, kad mano kuriami desertai kažkam pakelia nuotaiką ir nuskaidrina dieną. Nuo visų šių dalykų gyvenimas tampa tik dar labiau saldesnis.

– Studijavote komunikacijas ir informaciją, esate ryšių su visuomene magistrė, dirbote rinkodaros srityje, su vyru šokėju, televizijos laidų ir renginių vedėju, dainininku Tadu Rimgaila įkūrėte renginių organizavimo įmonę. Kas pastūmėjo į saldų verslą?

– Viskas įvyko be jokios išankstinės strategijos ar plano – natūraliai. Renginių organizavimas – įkvepiantis, įdomus darbas, tačiau jame labai daug įtampos, todėl, norėdama atsipalaiduoti, pailsėti, pradėjau kepti keksiukus, pyragėlius. Saldumynai mane traukė nuo mažens. Vaikystėje pusryčiams visada buvo kažkas saldaus – košė, blyneliai, pyragėlis. Močiutė mane dažnai vesdavosi į Didžiojoje gatvėje buvusią kavinaitę: šviežios bandelės, verdama kava su sutirštintu pienu, kakava, karštas pienas. Labai patiko. Ir šiandien mielai ten eičiau, tik, deja, kavinės nebėra. Vėliau su sese pačios sugalvojome tradiciją rytais gerti kavą su kokiu gardžiu desertu.

Iš pradžių saldumynus kepdavau sau, artimiesiems, paskui – draugams. Labai stengiausi, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir gražūs. Kaipgi tokių nenufotografuoti?.. Tadas paskatino saldumynų nuotraukas kelti į feisbuką. Nustebau pamačiusi, kaip akimirksniu išaugo mano paskyros bendruomenė – žmonėms įdomu. Postūmiu keisti požiūrį į tai, ką darau, tapo dalyvavimas televizijos projekte "Skonis". Sulaukiau didelio palaikymo ir supratau, kad saldumynai – ne šiaip sau žaidimas ar pomėgis. Nemėgstu dirbti puse kojos – jei ką darau, tai viską iš pagrindų. Pirma atsirado kepyklėlė, vėliau – desertinė, o pernai parašiau knygą "Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus", į kurią sudėjau ne tik savo geriausių saldumynų, bet ir gardžių kasdienių patiekalų receptus, vedu kulinarinį tinklaraštį.

– Susidomėję sveika gyvensena, produktų derinimu, žaliavalgyste žmonės kruopščiai renkasi maisto produktus, ypač vengia tų kuriuose yra daug cukraus, riebalų. Juk cukrus – baltoji mirtis, riebalai – cholesterolis...

– Esu tradicinės mitybos šalininkė, tad manau, kad labiausia žmogui kenkia valgymas be saiko. Makaronai, cepelinai, mėsa – nesvarbu, kas, jei valgysite be saiko, kenks sveikatai. Palyginti su persivalgymo žala organizmui mažas kąsnelis saldaus, su pasimėgavimu suvalgyto deserto yra niekas. Druską, cukrų reikia riboti, tačiau šie produktai nekenkia taip, kaip tvirtinama.  Galiausiai yra daug natūralių cukraus pakaitalų, skonius ir spalvas galima išgauti iš natūralių ingredientų.

– Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

– Įkvėpimas ateina tada, kai turiu galimybę atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Ramiai sėdžiu ant sofos ir atrodo, kad ateina mintis. Tada viską apgalvoju, užsirašau, o kitą dieną bandau padaryti. Labai džiaugiuosi, kai vaizduotėje gimę skonių deriniai atgimsta realybėje. Originalių minčių, kaip lauktuvių, parsivežu iš kelionių užsienyje. Kad ir kur būčiau, visada patikrinu konditerijos parduotuvių vitrinas, užsuku į restoraną, kavinę, paragauju vietinių saldumynų, daug fotografuoju, filmuoju.

– Ar kuriate desertus pagal mamos, močiutės receptus?

– Tradicijų gaminti tortus, kepti pyragus mūsų šeimoje nėra. Vienintelis saldumynas, kurį tradiciškai Kalėdoms kepa močiutė – pelėsinis pyragas; jo receptas atkeliavo iš Lenkijoje gyvenančios giminaitės. Pyragas kepamas iš dviejų rūšių tešlos – vanilinės ir šokoladinės, su sluoksniu obuolių tyrės ir sluoksniu su cukrumi išplaktų baltymų. Kepimo metu baltymai subliūkšta – lieka pelėsį primenantis tinklelis.

– Kaip manote, kas geriausi pasaulio konditeriai?

– Man desertų guru – prancūzai ir italai. Šiais metais buvau Paryžiuje ir atkreipiau dėmesį, koks įvairus konditerinių gaminių asortimentas: kruasanai, migdoliniai orinukai – macarons‘ai, krembriulė – geltonos spalvos pudingas su gražiai apskrudusia plutele ir vanilės bei karamelės aromatu, o nacionalinio pasididžiavimo – plikytos tešlos pyragaičių, vadinamų eklerais, rūšis sunku ir suskaičiuoti. Italai – neprilygstami gaminant ledus ir desertus. Internete seku kelis originaliai kuriančius konditerius iš skirtingų pasaulio šalių.

Jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs.

– Kokios jūsų šeimos mitybos tradicijos?

– Turiu nuvilti: nei mano tėvų, nei mūsų su Tadu šeimoje maisto kulto nėra. Mano ir Tado dienotvarkės nesutampa, labai chaotiškos, todėl įsitvirtinti šeimos tradicijoms sunku. Be to, skiriasi ir mūsų skoniai. Nejaučiu poreikio dažnai valgyti mėsą, o jis – tikras vyras: gyvenimo neįsivaizduoja be mėsiškų patiekalų ir bulvių. Jam labiausia patinka tai, ką gamina mano mama, – paprastas, neįmantrus maistas, be gurmaniškų pagardų, ypač nemėgsta įvairių prieskoninių žolelių mišinių. O man patinka eksperimentuoti, išbandyti naujus receptus, atrasti naujus skonius, ypač daug įkvėpimo jaučiu ruošdama salotas.

Jei abu turime laisvą vakarą, mėgstame išeiti į miestą ir pavalgyti kokioje kavinėje ar restorane; renkamės tokius, kuriuose dar nebuvome, arba žinome, kad ten maistas skanus. Jei tenka gaminti namuose, ieškau kompromiso, bet dažniausiai darau tai, kas skanu Tadui: karbonadas, kepsniukai, maltinukai, naminiai mėsainiai, įvairūs troškiniai, abu labai mėgstame žuvį. Mano virtuvėje keptuvės nėra – tik puodai ir orkaitė.

– Ar Tadas smaližius?

– Nėra didelis smaližius, tačiau mano pagamintus desertus valgo ir visada įvertina. Tadas – geriausias ir objektyviausias mano gaminių degustatorius ir kritikas, į jo pastabas visada atsižvelgiu. Pradėjusi gaminti alternatyvius saldumynus nekantriai laukiu jo nuomonės, o Tadas vis delsė – į desertus su cukraus pakaitalais žiūrėjo labai įtariai. Bet, kai paragavo, nustebo: "Kaip skanu!"

– Kokie jūsų pačios valgymo įpročiai?

– Labai mėgstu juodą duoną, žuvį, jūrų gėrybes, o šaldytuve visada turiu kelių rūšių sūrio. Patinka įvairūs: saldaus pieno, kieti, su pelėsiu, ožkų, avių pieno sūriai. Juos dedu ant sumuštinių, naudoju įvairiausiems patiekalams – salotoms, kepsniams, blyneliams, bri ar ožkos pieno sūrio gabaliukus įmaišau į košę.

Apskritai man labai svarbi skonių dermė. Ji dažniausiai jaučiasi valgant salotas restorane: kartais atrodo, kad visi lėkštėje esantys ingredientai – salotų lapai, pomidorai, alyvuogės ir t.t. egzistuoja patys sau, nesijungia, nedera tarpusavyje. Priežastis – netinkamas padažas. Jis turi sujungti visus produktus į visumą ir salotoms suteikti konkretų skonį.

Esu tirštų, trintų sriubų gerbėja. Pati namuose jų neverdu, bet valgydama mieste visada užsisakau trintos moliūgų, pomidorų su jūrų gėrybėmis ar itališkos minestronės su daržovių gabaliukais sriubos. Tokia tiršta sriuba man atstoja ir pirmą, ir antrą pietų patiekalus.

Dėl įtempto darbo grafiko pietus valgau ne visada, todėl pusryčiai man – šventas dalykas. Keliuosi anksti, 5–6 val. ryto, išsiverdu puodelį kavos, neskubu – skiriu valandą įsivažiuoti: valgau pusryčius, tikrinu paštą, sudėlioju dienos darbus. Tai geriausias dienos metas, lemiantis motyvaciją ir gerą nuotaiką. Pusryčiai visada sotūs: granola su jogurtu, avižinė košė arba vadinamieji karališki sumuštiniai. Juos tenka valgyti su peiliu ir šakute, nes duonos nesimato – pridedu visko: salotų lapų, burokėlių, lašišos, sūrio, humuso ir pan. Pabaigoje – desertas. Būtinai!

– Saldumynus valgote mažiausia 2–3 kartus per dieną, kurdama naujus desertus nuolat turite ragauti. Kokia dailios figūros paslaptis?

– Kitaip gyventi nemoku ir džiaugiuosi, kad organizmas mane supranta. Manau, viskas užprogramuota galvoje: jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs. Tiesa, po 16–17 val. nei saldumynų, nei kitų patiekalų stengiuosi nevalgyti.

Sviestiniai sausainiai mėnuliukai

200 g kambario temperatūros sviesto,

2 kiaušinių tryniai,

100 g maltų migdolų (tiks ir kiti riešutai),

280 g miltų,

90 g cukraus,

1 šaukštelis vanilinio cukraus.

Į maišytuvo puodą sudėkite visus produktus ir maišykite iki vientisos masės. Ją įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą bent valandai. Išėmę tešlą iškočiokite, išspauskite mėnulio formos sausainius. Juos sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. Ataušusius pabarstykite milteliniu cukrumi.

Varškėtis

360 g liesos varškės,

2 šaukštai rudojo cukraus,

2–3 šaukštai kefyro, jogurto arba pasukų,

5 šaukštai kukurūzų miltų (galite naudoti ir kitokius),

2 bananai,

2 kiaušiniai.

Vieną pakelį varškės, vieną bananą ir likusius produktus sudėkite į smulkintuvą ir išsukite iki vientisos masės. Įmaišykite likusią varškę – taip varškėtyje jausis natūralios varškės grūdeliai. Masę supilkite į kepimo formą, papuoškite antro banano griežinėliais ir kepkite 30 min. iki 160 C° įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį desertą papuoškite uogomis ir milteliniu cukrumi.

Pyragas su raugintais kopūstais, grybais ir spanguolėmis

Trapus pagrindas

250 g miltų (gali būti rupūs),

150 g sviesto,

1 kiaušinis,

šaukštelis cinamono,

0,5 šaukštelio druskos.

Visus produktus sudėkite į dubenį ir sukapokite peiliu, kad sviesto gabaliukai susimaišytų su sviestu. Paskui viską sutrupinkite pirštais. Stenkitės tai padaryti kiek įmanoma greičiau, kad nuo rankų šilumos sviestas neištirptų. Iš tešlos suformuokite rutuliuką ir bent 30 min. palaikykite šaltai. Paskui išimkite, atskirkite trečdalį tešlos, likusią iškočiokite ir išklokite kepimo formą. Kepkite apie 20 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Pirmas įdaras

500 g raugintų kopūstų,

3 šaukštai aliejaus,

3 šaukštai sviesto,

½ svogūno,

0,5 stiklinės baltojo sauso vyno,

0,5 stiklinės džiovintų spanguolių,

prieskonių – pagal skonį.

Antras įdaras

200 g šaldytų grybų,

2 šaukštai aliejaus,

1/2 svogūno,

2 skiltelės česnako,

šaukštas miltų,

prieskonių,

šviežių petražolių.

Kopūstus nuplaukite šaltu vandeniu. Įkaitinkite keptuvėje aliejų, sviestą ir juose pakepinkite sukapotą svogūną. Tada sudėkite kopūstus, supilkite vyną, suberkite spanguoles ir nuolat pamaišydami troškinkite apie 30 min. Grybus atšildykite. Įkaitintame aliejuje apkepkite susmulkintus svogūnus ir česnaką, tada sudėkite grybus, pabarstykite miltais ir pasirinktais prieskoniais. Kepkite apie 5 min. Pabaigoje sudėkite kapotas petražoles.

Abu įdarus sumaišykite ir tolygiu sluoksniu sudėkite ant iškepusio pyrago pagrindo. Paliktą tešlą iškočiokite, supjaustykite juostelėmis, kurias langeliais sudėliokite ant pyrago viršaus. Juosteles apkepkite išplaktu kiaušiniu. Pyragą pašaukite į orkaitę ir kepkite dar apie 25 min.

Blyneliai su rikota

250 g rikotos,

2 kiaušiniai (trynius reikia atskirti nuo baltymų),

0,5 stiklinės kefyro,

100 g miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

žiupsnelis druskos,

1 nepilnas šaukštas aliejaus,

1 šaukštas cukraus,

kokosų aliejaus kepti.

Išplakite sūrį, trynius, kefyrą, šaukštą aliejaus ir žiupsnį druskos, paskui įmaišykite miltus su kepimo milteliais. Atskirame dubenyje iki standžių putų išplakite baltymus su žiupsneliu druskos ir šaukštu cukraus (jo galima nedėti, bet su druska ir cukrumi baltymų masė bus tvirtesnė ir maišant į tešlą nesubliūkš). Baltymus įmaišykite į tešlą ir įkaitintame aliejuje iškepkite nedidelius blynelius. Skanu valgyti su šviežiu, nedideliais gabaliukais supjaustytu apelsinu, sumaišytu su lašeliu medaus arba klevų ar agavų sirupo, jogurtu.

„Kuo daugiau ir garsiau apie tai kalbėsime, tuo geriau suvoksime šios problemos mastą. Buvo laikas, kai apie tai galėjau kalbėti tik su ašaromis. Bet dabar noriu apie tai kalbėti drąsiai, be liūdesio, paskatinti kitus kalbėti ir padėti suprasti, kad labai sudėtinga iš tokių ligų išeiti vienam. O jei bus daugiau palaikančių žmonių, bus lengviau įveikti anoreksiją ar bulimiją“, – sako Liucina.

Liucinos valgymo sutrikimai prasidėjo jai studijuojant pirmame kurse. Merginai atrodė, kad ji turi daug laisvo laiko, taigi įsidarbino padavėja. Visą laiką buvo aktyvi, daug lakstė, intensyviai dirbo, nebūdavo kada papietauti, o vakare prieš miegą nemėgdavo gausiai prisivalgyti, taigi pasitenkindavo tik lengvu užkandžiu – varškės sūreliu,  jogurtuku  ar grūdėtos varškės indeliu.

„Aš visą laiką suvokiau, kad valgau pernelyg mažai. Man reikia energijos visai dienai, bet stengiausi ją gauti iš mažiau kaloringo maisto. Aš supratau, kad save apgaudinėju, bet iš to išeiti viena pati negalėjau“, – apie akistatą su problema kalba Liucina.

Ne paslaptis, kad nepakankamas maisto kiekis ir kaloringumas išderina visus moteriškus procesus. Turėjau tam tikrų problemų ir aš. Ilgainiui suvokiau, kad, kai ateis laikas ir mudu su vyru norėsime susilaukti kūdikio, tai gali tiesiog nepavykti.

Svoris vis labiau krito, noras valgyti mažėjo, bet energijos nestigo, mergina jautėsi lengva ir kupina jėgų. „Žiūrėdama į veidrodį supratau, kad atrodau labai liesa, bet padaryti nieko negalėjau. Tokia būsena tęsėsi 3 metus“, – sako Liucina.

Nors ir sesuo, ir mama ne kartą užsiminė Liucinai, kad ji atrodo itin liekna, mergina rimčiau tuo susirūpino tik kai pradėjo draugauti su būsimu vyru.

„Ne paslaptis, kad nepakankamas maisto kiekis ir kaloringumas išderina visus moteriškus procesus. Turėjau tam tikrų problemų ir aš. Ilgainiui suvokiau, kad, kai ateis laikas ir mudu su vyru norėsime susilaukti kūdikio, tai gali tiesiog nepavykti“, – atvirai kalba Liucina.

Taigi jauna moteris pasiryžo ir kreipėsi į specialistus. „Man labai pasisekė, kad susidūriau su puikiais specialistais, kurie mokėjo prieiti, pakalbinti, nemenkinti, nežlugdyti, pateikti viską taip, kad nesijaustum nurašytas ar turintis neišsprendžiamų problemų“, – su dėkingumu kalba jauna moteris.

Šiandien Liucina visiškai išsigydė mitybos sutrikimus, jaučiasi sveika ir laiminga. Ji ragina visus nebijoti, nedvejoti, išdrįsti prabilti apie savo problemas ir kreiptis pagalbos į specialistus.

Atviras Liucinos interviu laidoje „Laimingas, nes gyvas“ šį šeštadienį 17.25 per TV3.