Gaisras restauruojamame raudonų plytų Biržos pastate, dar vadinamame Biorsenu, kilo antradienį 7 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku, po pastato variniu stogu, žurnalistams pranešė gelbėjimo tarnybos.

54 metrų aukščio bokšto smailė lūžo ir nukrito į gatvę. Vaizdai sukrėtė Daniją.

Gelbėjimo tarnybos antradienį paskelbė, kad gaisras suvaldytas, bet dalis pastato toliau degė. Ugniagesiai dirbo per naktį, o trečiadienį ryte tebekovojo su liepsnomis.

Nusiaubtoje pastato dalyje liko tik išorinės sienos, platformoje „X“ nurodė ugniagesių tarnyba.

Pranešime priduriama, kad stengiamasi užtikrinti sienų stabilumą ir kad stebimos nepažeistos dalys. Ugniagesiai prognozuoja, kad su ugnimi kovos dar 24 valandas.

Kopenhagos gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai Frankas Trieras Mikkelsenas (Frenkas Tryras Mikelsenas) naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė, kad palei išorines sudegusios dalies sienas buvo pastatyta apie 40 konteinerių, kurių kiekvienas yra 12 metrų ilgio.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma, tyrėjai dar negali pateikti į įvykio vietą.

Trečiadienį Kopenhagos policija nurodė, kad buvo pradėtas išsamus tyrimas.

„Tai sudėtingas procesas, ir kol gausime atsakymą, gali praeiti keli mėnesiai“, – teigiama policijos išplatintame pranešime.

„Kol kas vykdome apklausas, saugome stebėjimo kamerų filmuotą medžiagą ir atliekame įvairius tyrimo veiksmus“, – cituojamas tyrimui vadovaujantis Brianas Bellingas (Brajanas Belingas).

Jo teigimu, laukia ilgas tyrimo procesas vien dėl to, kad dar nebuvo įmanoma apžiūrėti paties Biorseno.

Biorsenas – vienas seniausių ir garsiausių Danijos sostinės pastatų, kuriame laikoma didžiulė meno kolekcija ir veikia Danijos prekybos rūmai – yra vos už kelių žingsnių nuo Kristiansborgo rūmų, kur įsikūrę šalies parlamentas ir premjero biuras.

1619–1640 metais karaliaus Kristijono IV užsakymu pastatytame Biorsene iki praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio veikė vertybinių popierių birža.

Danijos prekybos rūmų direktorius Brianas Mikkelsenas (Brajanas Mikelsenas) sakė, kad pavyko surasti pastato bokšto viršūnę, kuri primena susipynusias keturių drakonų uodegas.

„Tai suteikė vilties žiburėlį. Nes jis vėl papuoš mūsų gražią darbo vietą ir Kopenhagą“, – platformoje „X“ nurodė jis.

Viename iš socialinių tinklų publikuotų vaizdo įrašų prie kelio stovinti „Wagner“ samdinių grupelė ragina „jų palaukti“.

„Daug kalbama apie tai, kaip šioje situacijoje elgsis „Wagner“ samdiniai. Mes pasakysime viena: jau pradedame, laukite mūsų“, – sakė vienas iš teroristų.

Kitame vaizdo įraše samdinys J. Prigožino nužudymu tiesiogiai kaltina „mažąjį Kremliaus karvelį“ (Vladimirą Putiną – aut. past.).

„Iš tikrųjų tai – komanda visiems mūsų daliniams... Jūs žinote, kur yra užkasti jūsų kulkosvaidžiai, automatai, šoviniai, granatos... Mes visi matome, kad šitas velnias per daug prisižaidė. Palaukite tolesnių įsakymų“, – sakė „Wagner“ atstovas.

„Gaisro gesinimo darbai baigti 13.48 val.“, – BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Sonata Kukienė.

Kaip skelbė BNS, bažnyčios stogo gaisras Pagėgiuose ankstų penktadienio rytą užgesintas, tačiau ugniagesiai iki popietės dar budėjo įvykio vietoje.

Per gaisrą nudegė ir sukrito 300 kvadratinių metrų stogo, likęs aplinkui stogas stipriai apdegė.

Ugniagesiai naudojo termovizorių, buvo pakeltas dronas gaisro židiniui nustatyti. Nuo gaisrinio hidranto buvo nutiesta 200 metrų magistralinė linija.

Gaisras kilo ketvirtadienį po pietų, užsidegus bažnyčios stogui, žmonės nenukentėjo, iš maldos namų išnešti vertingi paveikslai, liturginiai rūbai.

Atviros liepsnos nebuvo, tačiau smilko dalis stogo perdangos, bituminė danga.

Kaip BNS sakė parapijos klebonas Kazys Žutautas, apie smilkstantį stogą pranešė jį taisę darbininkai. Anot jo, dėl ko kilo ugnis, kol kas sunku įvardinti, nuostoliai taip pat dar bus vertinami.

Anot jo, visas bažnytines vertybes, įskaitant čia kabėjusius paveikslus, pavyko išnešti laiku, į kleboniją, jos nenukentėjo nei nuo gaisro, nei nuo vandens gesinant gaisrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis sako, kad kol kas mišios bus laikomos gretimoje koplyčioje. Vėliau tikimasi, kad gaisro padarinius pašalinti padės parapijiečiai.

Parapija skelbia, kad Pagėgiuose po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios pastatą valdžia nusavino, vėliau nugriovė, paliko tik bokštą, prie kurio pristatytas gaisrinės priestatas. Katalikai kartu su liuteronais meldėsi mūrinėje liuteronų kapinių koplyčioje, kurią 1970 metais padidino.

1994 metais pradėta statyti nauja bažnyčia, 1996 metais užbaigtas montuoti stogas ir tų pačių metų Kalėdų šventėms jau rinkosi tikintieji.

1997 metais bažnyčia pašventinta, nuo 2009 metų pamaldos laikomos ir pačioje bažnyčioje.

„Šiandien turbūt šventinė diena atidarymo proga“, – šypsojosi Seimo narys Gintautas Paluckas.

„Metų įvykis, jaučiuosi labai gerai, nes pagaliau galiu pagal savo darbo grafiką nueiti ir pavalgyti. Nes šiaip likdavau amžinai alkana“, – Seimo kavinės atidarymu džiaugėsi parlamentarė Aistė Gedvilienė.

Kai kurie juokauja, kad reikės laiko priprasti valgyti viešoje vietoje, o ne pasislėpus kabinete.

„Aišku atpratome, žmonių bijome. Taip būdavo patogu: atsisėdi į kokį komiteto posėdį, stebi ir išjungęs kamerą gali valgyti. Toks įprotis atsirado“, – nuotolinio darbo mitybos įpročiais dalinosi G. Paluckas.

Seimo narių kavinę „išgelbėjo“ alkoholis. Naujas maitintojas atsirado tik tada, kai vėl leista jį čia pardavinėti. Tiesa, tik silpną – iki penkiolikos laipsnių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Per pietus negeriu“, – prisipažino Vytautas Mitalas.

„O po pietų?“ – smalsavo žurnalistė.

„O po pietų – gerokai vėliau, jau link vakaro kada būna“, – šypsojosi Seimo narys.

Paaiškėjo, kad nei alaus, nei vyno čia vis dar nėra.

„Labai norėtume, jau po 10 valandos, pats laikas“, – rimtu veidu šmaikštavo kitas Seimo narys, pietavęs kavinėje.

„Šventę švęst kai kas mėgsta. Bet aš tokio poreikio neturiu jau dešimt metų. Tai ta abstinencija turi savų pliusų“, – atviravo G. Paluckas.

Išgeri vyno taurę per pietus ir Europos Parlamente nemačiau nė vieno, kurį tikrintų alkotesteriu.

Tiekėjas dar laukia leidimo čia prekiauti alkoholiu. Tikisi jį gauti savaitės pabaigoje.

„Alkoholis man tikrai neaktualu, aš nemanau, kad tai turi būti prioritetas. Aš asmeniškai nemanau, kad jis turėtų būti“, – nuomonę išsakė Seimo narė Irena Haase.

Kai kurie siūlė prie posėdžių salės įrengti alkotesterį.

„Išgeri vyno taurę per pietus ir Europos Parlamente nemačiau nė vieno, kurį tikrintų alkotesteriu. Ir dabar, jeigu kas nori, gali neblaivus ateiti. Tai ir dabar turbūt reikėtų tikrinti ir gal alkotesterį turėti“, – svarstė Vytautas Gapšys.

Kavinė vadinasi „Skonio ambasadoriai“. „Čia yra visi Seimo skonio ambasadoriai, gurmanai  susirinkę, tai čia tuoj bus“, – juokavo G. Paluckas.

Viešąjį konkursą laimėjo „Sveikos mitybos partneris“. Bendrovė turi tris „dienos pietų“ restoranus, maitinimu rūpinasi dvidešimtyje Vilniaus mokyklų ir darželių.

„Pabrango“, – pažvelgęs į valgiaraštį stebėjosi G. Paluckas. 

Trinta moliūgų ar lašišų sriuba kainuoja 1,50 euro, karštas patiekalas – varškės apkepas ar kepsniai – 5–6 eurai.

„Iš akies primetus, brango apie 20–30 proc. Infliacija. Kaip viskas Lietuvoje brangsta, taip ir čia turi brangti. Už dyką gi nemaitins“, – patiekalų kainas vis dar vertino G. Paluckas.

„Nevalgysite jau?“ – Seimo nario paklausė žurnalistė.

„Valgysiu, alkanas“, – prisipažino politikas.

Kad į Seimą prisiviliotų naują maitintoją, kanceliarijai teko pasistengti ne tik su alkoholio reguliavimu. Patalpos buvo išnuomotos už vieną eurą per mėnesį.

„Labai gražiai atrodo. Pagaliau trintos uogos. Taip džiaugiuosi“, – gerų emocijų neslėpė A. Gedvilienė.

„Mmm, kaip skanu“, – valgydamas džiaugėsi V. Mitalas.

„Aš nieko nekomentuosiu! O to žmogaus, kuris galėtų komentuoti, nėra! Ir šiandien nebus!“ – portalui kauno.diena.lt teigė internete nurodytu viešbučio telefonu atsiliepusi moteris, jau skirstantis į įvykio vietą suvažiavusių specialiųjų tarnybų atstovams. Ir gana piktu balsu siūlė skambinti pastariesiems.

Pirminiais šių duomenimis, pranešimas apie šį gaisrą degalinės „Viada“ kaimynystėje gautas 7.53 val. Pranešta, kad dega restorano-viešbučio „Via Baltica“ stogas. Tačiau, kas apie tai pranešė – ar pravažiuojančių automobilių vairuotojai, ar patys viešbučio darbuotojai, neaišku.

Aš nieko nekomentuosiu!

Pastarieji ugniagesiams teigė, kad suveikus priešgaisrinei viešbučio signalizacijai, jie puolė su gesintuvais į trečiajame pastato aukšte esančią katilinę. Ir pradėjo dešimtyje antrojo aukšto kambarių apsistojusių viešbučio svečių evakuaciją.

Netrukus prie šios prisidėjo ir į įvykio vietą pasiųstos gausios Kauno ugniagesių gelbėtojų pajėgos – penkios autocisternos iš įvairių komandų bei autokopėčios. Šių prireikė tik gaisro gesinimui.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuotr.

Kurį laiką šią sumaištį stebėjo ir keliolika iš viešbučio evakuotų asmenų, kalbančių rusiškai, angliškai ar vokiškai. Tačiau netrukus jau jiems reikėjo važiuoti į darbus.

LNK reportažas:

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė į įvykio vietą pasiųsti greitosios medikai, niekam jų pagalbos nei dėl prisikvėpavimo pavojingais dūmais, nei dėl galimų streso pasekmių neprireikė.

Gaisras lokalizuotas gana greitai – per dešimt minučių. Ir netrukus visiškai užgesintas. Tespėjo išdegti apie 20 kvadratinių metrų stogo apie kaminą. Ir dalis jau minėtos apie 30 kvadratinių metrų katilinės, šildomos gamtinėmis dujomis, kurioje ir buvo gaisro židinys. O likusi šios patalpos dalis apdegė. Be to, aprūko ir kitos trečiojo aukšto patalpos.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuotr.

Nors šį gaisrą tirsiantis Kauno ugniagesių gelbėtojų tyrėjas dar negali tiksliai įvardyti jo priežasties, labiausiai linkstama prie versijos, kad ši bus techninė. Ir, laimė, kad šis gaisras kilo ne naktį ir buvo laiku pastebėtas.

Už Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą po pateikimo balsavo 42, prieš buvo 35, o susilaikė 15 Seimo narių.

Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų perpus mažesnis, o visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais.

Ministro Simono Gentvilo teigimu, iki 100 eurų mokėtų 54,3 proc. gyventojų, nuo 100 iki 200 eurų – 35,3 proc. 

„Valstietė“ Laima Nagienė įsitikinusi, kad mokestis įvedamas ne pačiu tinkamiausiu laiku, nes smogs gyventojams, kurių pajamos dėl elektros, dujų, maisto produktų kainų ir taip mažėja. 

Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, siūlomas mokestis būtų ne taršos, o už automobilį, kaip turtą.

S. Gentvilas skaičiavo, kad iš šio mokesčio per metus būtų surenkama 170 mln. eurų, o 2023-2030 metais valstybės ir savivaldos biudžetus papildytų 1,19 mlrd. eurų.

Savivaldai skirtos lėšos būtų skiriamos autobusų įsigijimui, investicijoms į dviračių takus ir  elektromobilių infrastruktūrą.

2021 metų pabaigoje skundą kontrolierei pateikė VšĮ „Neįgali Lietuva“. Organizacija atkreipė dėmesį, kad keltuvai, skirti lankytojams su negalia, yra išjungti, žmonėms su judėjimo negalia sukuriami ribojimai naudotis komplekso infrastruktūra.

Keltuvas įprastai neveikia šaltuoju metų sezonu – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., taip pat, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Tačiau, direkcijos teigimu, asmenys su negalia į kompleksą gali patekti Ekotaku.

Kontrolierei pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad žmonių su negalia galimybės naudotis komplekso infrastruktūra yra ribotos. Galimybė vežimėliu keliauti Ekotaku, leidžiančiu pasiekti medžių lajų taką, yra labiau teorinė nei reali. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Gintos Žemaitytės išvadoje dėl komplekso prieinamumo teigiama, jog šis takas yra netinkamas judėti vežimėliu ar naudojant kitas pagalbines priemones.

Medžių lajų tako komplekso interneto svetainėje trūksta kokybiškos informacijos apie tai, kaip žmonės su negalia galėtų naudotis taku, vietoje stinga rodyklių, kur yra kelias, vedantis iki Ekotako. Kelią radus ir automobilį palikus kelkraštyje, iki komplekso judėti reikia pievos / miško takeliu, padengtu žvyru (apie 700 metrų į vieną pusę). Anot vertinimą atlikusios ekspertės, retas žmogus su judėjimo negalia šį atstumą įveiktų esant sausai dangai. Po lietaus, prikritus lapų ar užsnigus vežimėliu judėti taku yra neįmanoma ir net nesaugu.

Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis pateikimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus.

Kompleksą galima pasiekti automobiliu, tačiau komplekso darbuotoja ar darbuotojas turėtų atrakinti miške įrengtą užtvarą. Apie tokią galimybę ir tokios paslaugos suteikimo tvarką informacijos interneto svetainėje nėra – tai sužinoti galima tik atvykus į komplekso informacijos centrą. Darytina išvada, kad apie tokią galimybę žmonės su negalia sužino itin retai arba nežino visai.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo daugiau nei prieš dešimtmetį, įpareigoja valstybes siekti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Ši nuostata apima ir orų fizinės aplinkos, informacijos, ryšių technologijų bei sistemų prieinamumo užtikrinimą.

Lygių galimybių kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tinkamas aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia apriboja jų galimybes gauti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lankytojai. O tai atitinka netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.

„Netiesiogine diskriminacija laikomos iš pirmo žvilgsnio neutralios sąlygos ar praktika, kurias įgyvendinant sukuriami apribojimai ar privilegijos dėl, šiuo atveju, negalios. Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis pateikimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus. Žmonės, kurie juda be pagalbinių priemonių, į kompleksą patenka be kliūčių. Tad akivaizdu, kad lankytojai su negalia atsiduria mažiau palankioje situacijoje“, – teigia B. Sabatauskaitė.

Kontrolierė kreipėsi į Anykščių regioninio parko direkciją siūlydama sudaryti lygiavertes sąlygas žmonės su negalia naudotis komplekso infrastruktūra.

Prispaustų, sužalotų žmonių nebuvo, kelias buvo pravažiuojamas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gailutė Smagriūnienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad pareigūnų pagalbos neprireikė, vairuotojai dėl kaltės sutarė patys.

„Nukentėjusių žmonių nėra. Vairuotojai užsipildė eismo įvykio deklaracijas“, – teigė G. Smagriūnienė.

Policijos atstovė pridūrė, kad avarijos metu toje vietoje buvo labai slidi kelio danga.