Seimo posėdyje M. Majauskas teigė, kad loterijos yra gerokai pelningesnės nei azartiniai lošimai, rašoma asociacijos pranešime. Pasak jos prezidento Andriaus Karaliūno, tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

„Vertinant sumokamus mokesčius ir gaunamas pajamas, loterijų pelno marža yra trečdaliu mažesnė nei azartinių lošimų. Raginame parlamentarus, priimant verslui reikšmingus sprendimus, vadovautis faktais, o ne tendencingais teiginiais“, – pranešime cituojamas A. Karaliūnas.

Pranešime nurodoma, kad 2020 metais azartiniai lošimai gavo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 19,9 mln. eurų – t. y. 19,2 proc. pelno nuo grynųjų pajamų, loterijos 2020 metais gavo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė 6,8 mln. eurų – t. y. 14,45 proc. pelno nuo grynųjų pajamų.

„Loterijų verslo grąža visuomenei (valstybės biudžetui ir kitiems visuomeniniams tikslams) tiek procentine, tiek skaitine išraiška yra didesnė nei azartinių lošimų, tuo pat metu loterijos nedaro jokios socialinės žalos“, – rašo LLA.

Anot jos, azartinių lošimų organizatoriai 2020 metais sumokėjo 11,9 mln. eurų mokesčių – t. y. 11,5 proc. mokesčių nuo 103,5 mln. eurų grynųjų pajamų, o loterijos sumokėjo 13,8 mln. eurų mokesčių – 29,5 proc. nuo 46,9 mln. eurų grynųjų pajamų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė iš BFK grįžusiai iniciatyvai labiau apmokestinti azartinių lošimų ir loterijų organizatorius, nei buvo siūlyta po įstatymo pateikimo. Siūlymui lošimų organizatorius apmokestinti 20 proc., o loterijų – 18 proc. mokestiniu tarifu trečiadienį pritarė ir Vyriausybė.

Ankstesnis siūlytas tarifas loterijoms siekė 15 proc., tačiau BFK tame pačiame posėdyje pritarė parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Masiulio ir Jono Pinskaus pasiūlymui tarifą padidinti iki 18 proc.

Finansų ministerijos išvadoje rašoma, kad loterijų rinką pastarąjį dešimtmetį kasmet auga po 10 proc., bet loterijų apmokestinimo tvarka nebuvo keičiama nuo 2004 metų, nors nuo to laiko išpopuliarėjo azartiškesnės internetinės loterijos. Be to, pažymi ji, loterijos kelia panašią riziką, kaip ir azartiniai lošimai, todėl turėtų labiau prisidėti prie lošimų prevencijos finansavimo.

„Loterijų reklamai nustatyti minimalūs ribojimai ir, skirtingai nei lošimuose, dalyvavimo loterijose amžiaus cenzo nėra nustatyta, todėl vaikai ir nepilnamečiai gali įsigyti loterijos bilietų ir dalyvauti loterijose, įskaitant ir internetines loterijas, kurios savo esme yra labai panašios į lošimus ir kelia riziką priklausomybei vystytis“, – rašoma išvadoje.

Tuo metu BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pažymi, kad loterijų bendros lošimų pajamos per pirmuosius 9 šių metų mėnesius sudarė 40 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė pajamos iš momentinių loterijų. Jos, pasak M. Majausko, nesiskiria nuo azartinių žaidimų ir netgi atrodo panašiai, kad žaistų kuo daugiau žmonių, yra prieinamos nuo 16 m.

Savo ruožtu LLA aiškina, kad siūlomas apmokestinimas nėra adekvatus, kadangi jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau nei azartiniai lošimai, o priėmus pataisas, mokestinė našta verslui siektų 40 proc. Be to, loterijos, kitaip nei azartiniai lošimai, priklausomybių nesukelia, sako LLA.

A. Karaliūno teigimu, pataisomis norima sunaikinti loterijų verslą, jį nacionalizuoti bei atverti kelią azartiniams lošimams.

Loterijų organizatoriai iki 2022 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą moka 5 proc. nuo pajamų už parduotus bilietus, dar 8 proc. privalo skirti paramai. Nuo kitų metų antrosios pusės visą mokestį loterijų verslas mokės tik valstybei – tam Seimas pritarė lapkričio pradžioje.

„Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų“, – dienraščiui sakė Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas.

Viena frakcija reagavo

Pasak A.Karaliūno, siūlymai didinti loterijų mokestį nėra nei apsvarstyti, nei paremti objektyviais kriterijais.

„Kiek mes prašėmės diskusijos su politikais, vienintelė Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ išgirdo, – dienraščiui pasakojo LLA prezidentas. – Iki šiol turėjome Vyriausybės išvadą, parengtą Finansų ministerijos, pritarti Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto projektui didinti mokesčius. Ir Ekonomikos ir innovacijų ministerijos siūlymą vis dėlto įvertinti mokestinės bazės skirtumus, nes visi kalba apie procentus ir bando juos sulyginti. Tačiau nelabai kas atskiria, kad procentai skaičiuojami labai skirtingai. Iš azartinių lošimų gaunamas 1,3 mlrd. eurų pajamos ir ne jos apmokestinamos, o skirtumas, kuris lieka išmokėjus laimėjimus. O loterijų pajamos yra dešimt kartų mažesnės. Todėl ir sakome, kad jei kalbama apie vienodus procentus, reikia suvienodinti ir mokestinę bazę.

Atrodo, buvo blickrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Be to, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į procesinius dalykus, kad skirta per mažai laiko konsultacijoms su visuomene. Gerai, kad atsirado ir Seimo narių siūlymų padiskutuoti – kam ta skuba.“

Praeitą trečiadienį demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ išklausė LLA pateiktą informaciją.

Visuomenė turi susipažinti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys buvęs premjeras, parlamentaras Algirdas Butkevičius iš frakcijos „Vardan Lietuvos“ atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas padidinti apmokestinimą iki 18 proc. komitetui teiktas ne pagal nustatytą įstatymų priėmimo tvarką. Siūlymas, anot jo, visų pirma turėjo būti pateiktas visuomenei susipažinti, be to, tai mokestinis pakeitimas, todėl, prieš jį priimant, būtina sulaukti išvados iš Vyriausybės.

„Komitete svarstomi projektai turi būti pateikiami visuomenei susipažinti, ir būtų ne taip, kad vakare buvo 15 proc. tarifas, kitą dieną ryte – jau 18 proc. Kitas yra klausimas – ar galima taip elgtis su mokestiniais įstatymo projektais neatsakingai. Esame demokratinė šalis ir kiekvienas įstatymo projektas turi būti pristatytas visuomenei susipažinti, visuomenė gali parašyti savo atsiliepimus. Be to, mokestinių įstatymų projektams turi būti visą laiką pateikta išsami Vyriausybės išvada, o ne taip, kaip buvo pasakyta, kad finansų viceministrė pasakė, kad pritaria Vyriausybės vardu“, – ELTA sakė A.Butkevičius.

Parlamentaro nuomone, siūlomas mokesčio didinimas 5 proc. neišmintingas. Jis siūlė, kad jei jau mokestį nuspręsta didinti, tai reikėtų  daryti palaipsniui, vertinant poveikį verslui.

Kritinių vertinimų nebuvo

Per pirmąjį Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį trečiadienį, anot LLA prezidento A.Karaliūno, iš parlamentarų niekas kritiškai nepasisakė dėl pateiktos informacijos, tačiau buvo paprašyta patikslinti kai kuriuos duomenis. Prieš penktadienio posėdį visi patikslinimai jau buvo pateikti.

„Čia yra vienos parlamento frakcijos reakcija, – dienraščiui pasakojo jis. – O esame pateikę informaciją visoms. Tikimės, kad bus išlaikyti demokratiniai principai, vyks konsultacijos su visuomene, su visomis suinteresuotomis šalimis ir bus pasiekta visus tenkinančių rezultatų. Iki šiol viskas buvo daroma tokia pasiutusia skuba. Atrodo, buvo blitckrygo planas viską priimti žaibiškai, kad niekas nespėtų atsipeikėti, ką norėta padaryti.

Galiu tik pasidžiaugti, kad jau tas blitckrygas nebevyksta. Ir žmonės  išgirsta mūsų pateikiamus argumentus: kodėl skirtinga mokestinė bazė, kodėl loterijų lėšomis turi būti sprendžiamos azartinių lošimų priklausomybės problemos. Turbūt niekas nesiginčys ir neteigs, kad loterijos yra verslas, darantis žalą. Žaidimo pobūdis yra visiškai kitoks.“

A.Karaliūnas priminė, kad mokesčių klausimas buvo svarstomas nuo vasaros.

„Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad tai yra nesąmonė, „pakelta kvadratu“, kad ją reikia ištaisyti. Pasidžiaugėme, tačiau po savaitės tą ištaisytą „kvadratinį“ absurdą ėmė taisyti kitaip. Dar vėliau pasigirdo grasinimų, kad apskritai gali nacionalizuoti loterijas. Tai kelia daug klausimų. Ar taip gali vykti įstatyminiai procesai demokratinėje šalyje, o ne kokioje nors Baltarusijoje?“ – stebėjosi LLA vadovas.

Kiek sumokama mokesčių kitose šalyse?

LLA, neigdama viešai pasirodžiusią informaciją, kreipėsi į Seimo BFK ir visas parlamento frakcijas. Pasak loterijų atstovų, viešai klaidingai informuojama, kad loterijų organizatoriai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių. Jau dabar loterijos Lietuvoje yra dvigubai labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai, o mokesčiai siekia ES vidurkį, rašoma pranešime.

LLA savo išplatintame pranešime pateikė atlikto ekspertinio kitų šalių loterijų apmokestinimo vertinimą ir informaciją pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Seimo frakcijoms.

„Apmaudu, kad esminė loterijų reguliavimo ir apmokestinimo reforma yra daroma remiantis klaidinga informacija. Jei loterijų mokestis būtų didinimas žymiai, loterijos ilgainiui taptų nepelningos ir iš jų apmokestinimo apskritai nebūtų surenkama jokių mokesčių“, – pranešime buvo cituojamas A.Karaliūnas.

Kreipimąsi LLA parengė reaguodama į viešai pasirodžiusius teiginius, kad loterijų organizatoriai Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sumoka daugiau mokesčių bei yra įpareigotos skirti dalį pelno labdarai.

Vertinant ES veikiančių loterijų modelius, nustatyta, kad loterijų organizatoriai moka panašius mokesčius, kaip Lietuvoje, o kai kur, kaip, pavyzdžiui, JK, dar ir mažesnius.

Čekijoje loterijos moka 35 proc. tarifą, tačiau skiriasi apmokestinimo bazė. Lietuvoje šis dydis siekia 29 proc. Pakėlus mokesčius, kaip planuojama Seime, mokesčiai didėtų net iki 40 proc. JK nacionalinę loteriją organizuoja privataus kapitalo bendrovė, kuri moka 12 proc. mokesčius nuo parduotų bilietų.

Loterijų asociacija jau anksčiau kreipėsi į įvairias institucijas, Seimo narius, Vyriausybę reikšdama susirūpinimą dėl neskaidriai ir itin skubiai stumiamų įstatymo pataisų, kurioms įsigaliojus, loterijų organizatoriai Lietuvoje mokėtų didžiausius mokesčius Europoje ir iš esmės taptų nerentabilios.

Loterijų asociacija jau yra išsakiusi pasiūlymą suvienodinti azartinių lošimų ir loterijų mokesčių bazes – tai aiškiai parodytų, kad loterijos jau dabar yra du kartus labiau apmokestintos nei azartinių lošimų organizatoriai.

Pasak LLA, neteisingas ir teiginys, kad daugelyje ES šalių loterijos yra valstybinės. Privačios loterijos Europoje veikia Čekijoje, Italijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Liuksenburge, Maltoje, Kipre. Stebima loterijų privatizacijos tendencija – loterijos jau privatizuotos Prancūzijoje, Graikijoje.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius loterijoms priskaičiuota daugiau nei 11 mln. eurų mokesčių – daugiausia iš visų lošimų rūšių organizatorių.

Ji teigia, kad tai turės neigiamų pasekmių šalies sportui.

„Nežinioje esame jau kurį laiką ir, priėmus Loterijų įstatymo pakeitimą, kuris mus paliko be 8 proc. paramos, mes jau pradėjome planuoti, kaip gyvensim iš dividendų ir kokias veiklas vystysim, tai dabar yra visiška nežinia“, – antradienį žurnalistams sakė D. Gudzinevičiūtė.

„Tiesa, tas įstatymas dar nepriimtas, tai labai tikimės geros valios ir logikos, ir supratimo, kad tai yra visiškai nelogiška. Tai yra labai elementarus vienos verslo šakos žlugdymas“, – pridūrė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.

Tam pritaria ir Finansų ministerija.

Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc., o antžeminių lošimų – fiksuotas mokestis už kiekvieną leidime nurodytą įrenginį. Loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams, tačiau Seimas jau yra nutaręs, kad nuo 2022-ųjų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį.

Anot D. Gudzinevičiūtės, dėl dar didesnio loterijų apmokestinimo neužteks lėšų LTOK vykdomoms programoms.

„Mes vėl netenkame dar dviejų trečdalių iš to, ką mes galėjome planuoti. Gaunamų lėšų tikrai neužteks mūsų vykdomoms programoms ir tai, kas vyksta dabar, aš matau, kad tai yra tiesiog lošimų verslo propagavimas“, – teigė LTOK vadovė.

Jos teigimu, 8 proc. paramos sudarė apie du trečdalius LTOK biudžeto – apie 6 mln. eurų, dividendai – dar apie 3 mln., tad didesnis loterijų apmokestinimas apkarpytų ir dividendus.

„Tai jeigu bus pakeltas loterijų mokestis, kuris yra visiškai neadekvatus, lyginant su kitais lošimais, tai mes netektume ir dividendų daugiau nei dviejų trečdalių“, – tvirtino D. Gudzinevičiūtė.

Pasak olimpinės čempionės, LTOK bando kalbėtis „su visais, su kuo į manoma“, taip pat kreiptasi ir į Seimo frakcijas.

„Mes bandome kalbėtis su visais, su kuo įmanoma, kreipėmės ir į frakcijas, bet dabar šitas loterijų mokesčių įstatymas buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete neplanuotai, neįtrauktas į klausimus, nebuvo pakviesti nei sporto, nei loterijų organizacijų atstovai ir jis taip šmurkšt ir praėjo“, – kalbėjo LTOK vadovė.

Jos teigimu, mažesnis LTOK biudžetas neigiamai paveiks ir mažesniųjų federacijų veiklą, taip pat sportininkų pasiruošimą varžyboms.

Pataisų autoriai Seime teigia, kad finansavimo LTOK nepraras – organizacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto po to, kai į jį loterijų organizatoriai pervers mokesčių dalį, kurią anksčiau pervesdavo sau kaip paramą.

Siūloma, kad naujos įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2022 metų liepos 1 dienos.

Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Andrius Mazuronis, Jonas Pinskus ir Dovilė Šakalienė įregistravo tokį pasiūlymą Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, pateiktoms Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko.

Naują  mokesčio tarifą jie siūlo įvesti nuo 2022 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, kad 2022 metais vyks Pekino žiemos olimpinės žaidynės ir tai, kad 2024 metais turėtų įvykti Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės.

„Didesnis finansavimas numatytas tik nuo 2023 metų ir galimai nespėtų prisidėti prie geresnio sportininkų pasirengimo žaidynėms, todėl mokesčio tarifą siūlome įvesti nuo 2022 m. sausio 1d.“, – sako pasiūlymo autoriai.

Seimo narys M. Majauskas kartu su kitais įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais siūlo panaikinti privalomą pareigą loterijų organizatoriams 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai ir nustatyti, jog loterijų ir lošimų mokesčio bazei yra taikomas ne 5 proc., o 13 proc. mokesčio tarifas.

Jų teigimu, priėmus šiuos pakeitimus, aukšto meistriškumo sporto rėmimas Lietuvoje nebepriklausys išskirtinai nuo loterijų organizatorių pajamų ir valios, todėl bus užtikrintas stabilus, skaidrus ir reikšmingai didesnis aukšto meistriškumo sporto finansavimas.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei - išplatintų loterijos bilietų nominaliai vertei, yra taikomas 5 proc. mokesčio tarifas.

Šiuo metu loterijų organizatorius 8 proc. nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti paramai.

Siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.