Dėl pernai padarytų procedūrinių pažeidimų panaikintas ankstesnis VRK nutarimas šiai partijai neduoti dotacijos.

Praėjusių metų lapkričio 5 dieną VRK iš pradžių buvo nutarusi skirti LSDDP 225 tūkst. 798 eurų, remdamasi įstatymo išimtimi, kad registruotai naujai politinei partijai, jei ji turi frakciją Seime, skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tokia išimtis taikoma iki pirmų parlamento rinkimų, kuriuose ta partija dalyvauja.

Tame pačiame posėdyje apsižiūrėta, kad ši partija pernai spalį jau dalyvavo Seimo rinkimuose. Tuomet suskaičiuota, kad dotacijai jai nepriklauso, ir VRK panaikino ankstesnį sprendimą bei priėmė kitą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad keičiant sprendimą nesilaikyta procedūrinių dalykų – neparengtas naujas sprendimo projektas, jis nepaskelbtas laiku, partijos atstovai nepakviesti dalyvauti posėdyje ir pan.

Anot teismo, VRK gali panaikinti jos kompetencijai priklausančius priimtus sprendimus, tačiau jie turi būti priimami laikantis reglamento reikalavimų.

„Nagrinėjamu atveju sprendimas, priimtas nesilaikius reglamento nuostatų, negali būti laikomas teisėtu, todėl turi būti panaikintas“, – teigiama teismo pranešime.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

– LSDDP programa artėjantiems Seimo rinkimams pavadinta „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Kas užkoduota šiuose žodžiuose? 

– Programą taip pavadinome neatsitiktinai – prieš pustrečių metų kurdami LSDDP deklaravome, kad mūsų siekis yra skandinaviškas gerovės valstybės modelis. Esame įsitikinę, jog artimiausiais metais galėsime tai įgyvendinti: nepaisant stabtelėjimo dėl pandemijos, mūsų ekonomikos atsigavimo tempai geri. Tai labai svarbu mažinant iki šiol vis dar didelį mūsų visuomenės susisluoksniavimą. Gerovės valstybės kūrimą siejame su dar intensyvesniu informacinių technologijų ir jų teikiamų pasiekimų panaudojimu. Į naują kokybę mūsų šalis gali pakilti tik suvokdama šių pokyčių svarbą, tai turi tapti pagrindine politinės darbotvarkės ašimi.

– Kurias socialines problemas sėkmingai sprendėte, ką esate pasiryžę nuveikti kitoje kadencijoje?

– Priimta nemažai sprendimų, gerinančių pažeidžiamiausių socialinių grupių padėtį: didintos senatvės pensijos, parama neįgaliesiems, socialinės pašalpos, vaiko pinigai. Ir visgi skurdo, socialinės atskirties riziką Lietuvoje patiria apie 28 proc. žmonių, o ES vidurkis yra 22,4 proc. Siekdami gerinti socialinę apsaugą, peržiūrėsime paramos sistemą, didinsime valstybės remiamas pajamas (šiuo metu – 122 eurai), kad jos pasiektų kasmet indeksuojamą minimalų vartojimo poreikių dydį (MVPD), kuris šiuo metu siekia 257 eurus. Tai būtų reali parama. Remiantis mūsų rinkimų programa, valstybė prisiima pagrindinę naštą sprendžiant socialines problemas, ji turi sukurti apsauginį tinklą, kad žmogus neatsidurtų atskirtyje, pvz., netekęs darbo būtų perkvalifikuojamas, kad galėtų  grįžti į darbo rinką, būtų aktyvus, visavertis visuomenės narys, ne tik paramos gavėjas.

– Kokias matote galimybes didinti minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, taip pat senatvės pensijas ir išmokas vaikams?

– Programoje siūlome neapmokestinti minimalios mėnesinės algos (MMA) gyventojų pajamų mokesčiu, tokiu būdu mažiausias pajamas gaunantys žmonės sumokėtų mažiau mokesčių. MMA 2024 m. siektų 1 000 eurų, o vidutinis darbo užmokestis (VDU) – 2 000 eurų, vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 60 proc. VDU (atskaičius mokesčius). Šiuo metu ji sudaro apie 47 proc. Finansiniai ir demografiniai rodikliai rodo, jog pasiteisino vaiko pinigai, tad jie turėtų pasiekti 150 eurų. Sumažinsime PVM maistui iki 9 proc. Studentams bakalauro ir magistro studijos bus nemokamos.

LSDDP nuotr.

– Koronaviruso pandemijos akivaizdoje daug kalbama apie stiprios sveikatos apsaugos sistemos poreikį. Ką reikėtų gerinti šioje srityje?

– Sieksime kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos, kai paslaugos teikiamos laiku, prieinamos kiekvienam, orientuotos į ligų prevenciją. Nežiūrint pandemijos keliamų problemų, spartinsime pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus. Nebus uždarinėjamos ligoninės regionuose, esame už tai, kad būtų plėtojama tai, kas gero jau yra sukurta, pvz., insulto, traumų, greitosios pagalbos klasteriai. Mažinsime popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, peržiūrėsime medikų darbo krūvius ir įkainius, kad jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas, tuomet ir jauni gydytojai būtų suinteresuoti dirbti regionuose. Mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas bus grįstas paslaugų kokybe ir gydymo rezultatais. Odontologo pagalba vaikams iki 7 metų bus dengiama iš PSDF lėšų, gyventojams greičiau būtų prieinami inovatyvūs vaistai, trumpės jų kompensavimo procedūros.

– Siekti gerovės realiai įmanoma tuomet, kai fiksuojamas nuoseklus ekonomikos augimas. Kaip skatinsite ekonomikos augimą?

– Plačiąja prasme ekonomikos augimą siejame su pramonės įmonių skaitmeninimu ir perorientavimu, naujų investicijų pritraukimu, dirbančiųjų perkvalifikavimu aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijomis ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimu. Tuomet galėsime kalbėti apie kokybinę Lietuvos ekonomikos transformaciją, subalansuotą vystymąsi bei inovatyvią, aukštą pridedamąją vertę kuriančio verslo plėtrą. 

– Dėkoju už pokalbį.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos. Užs. 1747386.

Gimiau 1950 metų lapkričio 3 dieną Plasapninkų kaime, Alytaus rajone. Mokiausi Butrimonių vidurinėje mokykloje, kuri dabar žinoma kaip Butrimonių gimnazija.

Gyvenimą nusprendžiau susieti su žemės ūkiu. 1968–1973 metais mokiausi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, Agronomijos fakultete, o 1984 metais įgijau žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį. Baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją dirbau Verebiejuose ir Vyšniūnuose. Čia sukūriau šeimą ir žengiau pirmuosius profesinės veiklos žingsnius. Vėliau dirbau Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo – bandymų ūkio direktoriumi, Kauno rajono agropramoninio susivienijimo pirmininku, rajono valdytojo pavaduotoju, žemės ūkio ministro pirmuoju pavaduotoju.

2004–2008 metais buvau LR Seimo narys, nuo 2008 iki 2012 metų dirbau Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėju. 2012 metais vėl buvau išrinktas į Seimą, Parlamente dirbu ir šioje Seimo kadencijoje. Per tris veiklos kadencijas dirbau penkiuose Seimo komitetuose, tarp jų tokiame svarbiame kaip Audito, kuriam teko ir vadovauti. Kaimo reikalų ir Biudžeto komitetuose buvau pirmininko pavaduotoju. Šiuo metu dirbu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Dalyvavau daugelio komisijų darbe. Buvau frakcijos seniūnu, dabar esu LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas.

Siekdamas padėti kraštiečiams įkūriau Vytauto Kamblevičiaus paramos ir labdaros fondą.

Esu vedęs, su žmona Dalia užauginome du vaikus. Esu komunikabilus, pasitikintis savimi, darbštus ir atsakingas. Manau, kad mano turima vadybinė, politinė, darbo savivaldoje ir Seime patirtis leis tinkamai atstovauti Jums ir visos Lietuvos žmonių interesams.

Politinė reklama apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos. Užs. 1747382

Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią partijos siunčia apie save žinią rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Socialdemokratų darbo partijos elitą.

Karjeros viršūnė – praeityje

"Mūsų sąraše – tikrai žinomi, patikimi ir patirties turintys žmonės", – didžiuojasi LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas. Sąraše trečiasis  Juozas Bernatonis antrina: "Vertinant kompetenciją, patirtį, žinias, niekas negali su mumis konkuruoti."

Negali ginčytis. Septyni iš dešimties – Vyriausybių nariai, net buvęs premjeras, visi turi darbo patirties parlamente, vienas – ir Europos parlamente (EP), kai kurie – ir savivaldybėse. Tačiau labai akivaizdu, kad patyrę politikai sau jaunesnės kartos pamainos nesiugdė, o daugelio šlovės viršūnė – jau praeityje.

Rinkimų dieną pirmojo dešimtuko amžiaus vidurkis bus 62,9 metai, kai, pavyzdžiui, liberalų ir konservatorių – daugiau nei penkiolika metų mažiau.

Jauniausi – du ministrai: žemės ūkio – 45-erių Andrius Palionis ir užsienio reikalų – 59-erių Linas Linkevičius. Vyriausias – lapkričio pradžioje 70-metį minėsiantis parlamentaras Vytautas Kamblevičius. Aštuoni jau sulaukę 60-ies, iš jų šeši peržengę ir 65-erius.

L.Linkevičiaus sprendimas vesti LSDDP sąrašą daug ką nustebino.

Septyni iš dešimtuko – esami Seimo nariai, iš jų trys – ministrai. Tiesa, visą kadenciją dirba tik L.Linkevičius. A.Palionis, šią kadenciją trečias ministro dublis Žemės ūkio ministerijoje, dirba dar mažiau nei metai, o Rimantas Sinkevičius, taip pat trečias šią kadenciją Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas, paskirtas tik prieš kelias savaites, tad vos keliems belikusiems šios kadencijos mėnesiams.

Beje, "socialdarbiečiai" tikina nepykstantys dėl pravardės, atvirkščiai, ją pavertė savo simboliu.

Vis dėlto pristatant ne tik pirmą sąrašo dešimtuką, vyraujantis žodis – "buvęs". Beje, ir antrajame jis nepriduriamas tik prie vienos pavardės.

Iš LDDP sparno

"Socialdarbiečių" pirmasis dešimtukas – sudurtinis iš trijų partijų eksnarių. Septyni – buvę socialdemokratai. 2017 m. Socialdemokratų partija (LSDP) nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos, tačiau šios partijos frakcija sukilo prieš tokį sprendimą. Septyni jos nariai išstojo iš partijos, o 2018-aisiais įsteigta nauja – LSDDP.

Šeši iš septynių ekssocialdemokratų – iš vadinamojo Demokratinės darbo partijos (LDDP) sparno. Nors Aloyzo Sakalo Socialdemokratų partija dar 2001 m. susijungė Algirdo Brazausko LDDP (taip persivadinusia Lietuvos komunistų partija), pasirodo, skirtis tarp jų taip ir nebuvo išsitrynusi.

Beje, iš 2016-ųjų rinkimų LSDP sąrašo dešimtuko dabar tarp "socialdarbiečių" elito yra du – G.Kirkilas ir Irena Šiaulienė.

Ekssocialdemokratų politinėse biografijose – daugybė aukštų postų. Sovietmečiu jie darė karjerą komjaunimo ir kompartijos komitetuose ar Mykolo Burokevičiaus vadovaujami gynė disertaciją "Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos Komunistų pagalbininkas kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940–1941 metais". Nepriklausomos Lietuvos metais visi jie – ne po vieną kadenciją parlamente, kai kurie net po kelis kartus buvo Vyriausybės nariai. Vienintelė I.Šiaulienė dirbo tik Seime, į kurį ji be pertraukos renkama nuo 1992 m. Ne kartą buvo ir frakcijos seniūnė, bet labiau pasižymėjo kaip politinė vadybininkė nei strategė.

Jaunesniems politikams prasibrauti tarp iš posto į postą judančios socialdemokratų partinės nomenklatūros buvo nelengva. Štai dabar LSDDP dešimtuko pagrandukas, jauniausias jame A.Palionis 2016 m. socialdemokratų rinkimų sąraše tebuvo 38-as. Beje, jis – vienintelis LSDDP dešimtuke ekssocialdemokratas, nebuvęs LDDP nariu. Jis prie socialdemokratų prisijungė 2013-aisiais, jau būdamas Seimo narys, rinkimus laimėjęs kaip save išsikėlęs nepartinis kandidatas.

Beje, socialdarbiečiai atsižadėjo savo ankstesnės partijos nuostatos siekti lyčių lygybės: pirmame ir antrame dešimtuke vos po vieną moterišką pavardę.

Pirmas numeris – nepartinis

Nors ir brandaus amžiaus, bet ir "socialdarbiečiai" pasidavė naujai politinei madai sąrašo vedliu rinkimams išsikelti nepartinį asmenį. "Aš pats pasiūliau. Gerai sąrašo priekyje turėti tokį populiarų politiką kaip L.Linkevičius", – sako antras likęs partijos pirmininkas G.Kirkilas.

G.Kirkilas nepanašus į stereotipinį "bebrą", kaip kad toli gražu nenorint pagirti vadinami "socialdarbiečiai".

L.Linkevičius, buvęs krašto apsaugos, o dabar antra kadencija – užsienio reikalų ministras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, iš tiesų labai populiarus. "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje birželį jį lenkė tik Prezidentas. Skirtingų politinių jėgų vertinamas kaip ilgametę diplomatinę patirtį turintis politikas jis nudžiugino ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai 2017 m. per socialdemokratų skyrybas pasirinko trauktis iš partijos, o ne ministro posto. "Aš noriu dirbti, nes mano darbe reikia tęstinumo, nuoseklumo, kokybės, jaučiu už tai atsakomybę, ir, kol įmanoma, reikia dirbti", – anuomet savo sprendimą aiškino L.Linkevičius.

Bet nors prisijungė prie LSDDP frakcijos Seime, į šią partiją jis neįstojo. O kartais net itin svarbiuose balsavimuose, kaip kad dėl rinkimų kartelės nuleidimo (kas, ko gero, galėjo būti vienintelis šansas "socialdarbiečiams" patekti į Seimą) jis visai nedalyvauja.

Bet G.Kirkilas sako, kad užsienio reikalų ministro poste partinis neutralumas yra pranašumas, tad neagituojantis L.Linkevičiaus tapti partijos nariu. Bet būtent jį LSDDP įvardija kaip savo būsimą premjerą, nors ir patys supranta, kad to jų partijai vargu ar prireiks.

Vis dėlto L.Linkevičiaus sprendimas vesti LSDDP sąrašą daug ką nustebino. Užsienio reikalų ministras neduoda jokio pagrindo, išskyrus norą išsaugoti postą, manyti, kad jis yra idėjinis šios partijos atstovas. O vienmandatėje pasaulio lietuvių apygardoje jam neabejotinai lengviau būtų varžytis kaip nepriklausomam kandidatui. Žinoma, "socialdarbiečiams" L.Linkevičius – galingas sąrašo lokomotyvas. Tačiau nepartinis partijos vedlys rinkimuose – ne tik kalbos požiūriu oksimoronas.

Pilkasis kardinolas

Antruoju sąraše savo valia likęs dabartinis Seimo pirmininko pavaduotojas G.Kirkilas per daug metų užsitarnavo ne tik protingo, bet ir gudraus politiko, gal net politinių intrigų meistro įvaizdį. Rūkstanti pypkė, teniso raketė, pranešimai politikos analitikų konferencijose, derybininko su kitomis partijomis gudrybės, draugystė su didžiausių politinių oponentų lyderiu – G.Kirkilas nepanašus į stereotipinį "bebrą", kaip kad toli gražu nenorint pagirti vadinami "socialdarbiečiai".

Politinę karjerą pradėjęs nuo kompartijos komiteto instruktoriaus, jis buvo ir LKP CK sekretorius, paskui LDDP pirmininko pirmasis pavaduotojas, būtent jis 2007 m. LSDP pirmininko poste pakeitė A.Brazauską. Buvo krašto apsaugos ministras, o 2006–2008 m. vadovaudamas pirmąkart Lietuvoje sudarytai mažumos Vyriausybei pagarsėjo vadinamuoju 2K projektu – sugebėjo susitarti su konservatoriais dėl paramos Vyriausybei. Susitarimas didele dalimi laikėsi ant gerų asmeninių jo santykių su tuomečiu konservatorių lyderiu Andriumi Kubiliumi (pagal jų pavardžių pirmas raides susitarimas ir vadintas 2K).

Beje, nors G.Kirkilas išrenkamas į Seimą be pertraukos nuo 1992-ųjų, bet vis pagal sąrašą. Nors kairesnės politikos virtuvėje jis – šefas, bet nėra ta asmenybė, kuri savo charizma trauktų rinkėją.

Kaip ir J.Bernatonis – buvęs vidaus ir teisingumo ministras, kelių kadencijų Seimo narys, ambasadorius, o tiksliausiai apibūdinant – senųjų socialdemokratų pilkasis kardinolas, ir viskas tuo pasakyta. Jis daugybę metų buvo greta A.Brazausko – buvo jo, kaip prezidento ir kaip premjero, patarėjas politikos klausimais, visuomet buvo partijos elite, dažnai partijos strategija buvo jo sumąstyta, bet visuomenei jis – ne pats matomiausias.

Tiesa, ir ne visos jo strategijos buvo sėkmingos. 2003 m. jam teko pasitraukti iš vidaus reikalų ministro pareigų, kai subliūško jo kaltinimai tuomečiam policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui dėl tariamo neteisėto duomenų rinkimo apie aukštus pareigūnus. O po socialdemokratų nesėkmės 2014 m. EP rinkimuose jis pareiškė atsistatydinantis iš rinkimų štabo vadovo pareigų. Jam kritę priekaištų ir dėl to, kad prezidento rinkimuose keltas Zigmantas Balčytis, o ne tuometis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Užkulisiuose kalbėta, kad tai buvo partijos pilkojo kardinolo idėja.

Z.Balčytis bando po pertraukos grįžti į didžiąją politiką.

Z.Balčytis bando po pertraukos grįžti į didžiąją politiką, LSDDP sąraše jis ketvirtas. Z.Balčytis buvo kelių kadencijų Seimo narys, keliose Vyriausybėse – susisiekimo ir finansų ministras, dvi kadencijas – EP narys, 2014 m. prezidento rinkimų finalininkas.

Tačiau politiko kelias nebuvo be skaudžių pralaimėjimų. Socialdemokratų patriarchas A.Brazauskas neslėpė būtent jį matantis savo įpėdiniu ir premjero, ir partijos pirmininko poste, tačiau partija nusprendė kitaip.

2007 m. jis gana netikėtai atsistatydino iš finansų ministro posto, pareiškęs, kad tai daro dėl šeiminių aplinkybių. Tuo metu jo sūnus buvo teisiamas, bet ministro atsistatydinimo išvakarėse išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimo. Bet Z.Balčytis aiškino, kad jo sprendimui neturėjo įtakos nei byla, nei tuometės eurokomisarės D.Grybauskaitės kritika dėl neįvesto euro, didelės infliacijos, prastai įsisavinamų ES lėšų.

Dar keistesnė istorija nutiko jam dirbant EP. 2017-ųjų kovą jis pranešė gavęs viliojantį tarptautinės institucijos darbo pasiūlymą Niujorke ir atsisakysiantis europarlamentaro mandato. Likusią kadencijos dalį politikas buvo priverstas atsakinėti į nesibaigiančius klausimus, kada išvyksiąs. Tačiau lagaminų taip ir neprireikė. 2019 m. jis baigė kadenciją EP ir kitai nekandidatavo. Šiuo metu jis niekur nedirba.

"Eksdarbiečiai", "ekstvarkiečiai"

Spalvingos ir LSDDP tapusių "eksdarbiečių" ir "ekstvarkiečių" biografijos. Penktas sąraše Vytautas Kamblevičius buvo SSKP,Valstiečių, Darbo, Tvarkos ir teisingumo (TT), o dabar LSDDP narys. Pernai rugsėjį jis su kitais "tvarkiečiais" sugriovė šios partijos frakciją Seime ir susibūrė į naują – "Lietuvos gerovei". Tačiau ši po kelių mėnesių iširo. Pernai spalį jis išstojo iš TT ir paskelbė su Arvydu Juozaičiu steigiąs naują partiją. Tačiau galiausiai pripažinta kapituliacija – naujos partijos nebus.

Devintas sąraše Kęstutis Daukšys dabar – LSDDP vienas iš vicepirmininkų, bet buvo kitos, Darbo partijos, pirmas asmuo. Jis – buvęs Seimo narys, buvęs ūkio ministras. Šiuo metu vadovauja UAB "Kilimai".

"Socialdarbiečių" pirmasis dešimtukas – sudurtinis iš trijų partijų eksnarių.

Dešimtuką užbaigiantis Jonas Pinskus – taip pat buvo neeilinis darbietis: buvęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas, partijos vicepirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras. 2012 m. jis buvo patekęs į skandalą dėl kalinių balsų pirkimo. Po Konstitucinio Teismo verdikto keli "darbiečiai", tarp jų ir Jonas Pinskus, buvo išbraukti iš "darbiečių" rinkimų sąrašo, bet vėliau Seimo į jį grąžinti. Įtariami asmenys buvo pripažinti kalti dėl balsų pirkimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas juos išteisino.

Ir antrame LSDDP sąrašo dešimtuke vyraujantis žodelis – "buvęs" tiek minint pareigas, tiek partijas. Vienuoliktas – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas. Nuo pernai rugsėjo iki šio kovo jis buvo socialdemokratas, bet, kaip informavo LSDP, jis pasitraukė iš partijos prieš pat rinkimų sąrašo reitingavimą, nesutaręs dėl geidžiamos vienmandatės apygardos. Jis greitai perbėgo pas "socialdarbiečius", bet kol kas į šią partiją neįstojo, nors, pasak G.Kirkilo, ketina.

Toliau sąraše – eksparlamentaras, buvęs LSDP, Liaudies, TT partijų narys Andrius Šedžius. Dar toliau – eksparlamentaras Algimantas Matulevičius, buvęs Liberalų sąjungos, Pilietinės demokratijos partijos narys, kandidatavęs į Seimą kaip Liberalų demokratų partijos kandidatas Rolando Pakso koalicijoje "Už tvarką ir teisingumą". Dvidešimtuke – Liberalų sąjūdžio iškeltas buvęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas "eksdarbietis" Ritas Vaiginas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir t.t.

Beje, dviejų ryškių LSDDP frakcijos narių socialdarbiečių sąraše nėra. Paskutiniu momentu ne su LSDDP, o su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į rinkimus nutarė eiti Rimantė Šalaševičiūtė. Antanas Vinkus jau anksčiau buvo pareiškęs, kad kandidatuos savarankiškai, bet neatsisakė ir valstiečių paramos.

Maža to, valdančiosios koalicijos partneriai LVŽS, supykę, kad "socialdarbiečiai" nepalaikė jų balsavime dėl alkoholio paplūdimiuose ir prezidento veto dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybos pertvarkos, atsiėmė pažadą remti kelis LSDDP kandidatus vienmandatėse apygardose.

Gali nelikti

"Socialdarbiečiai" demonstruoja optimizmą: naujos kadencijos Seime tikisi turėti penkiolikos narių frakciją ir vėl dirbti valdančiojoje centro-kairės daugumoje. Tačiau kad tik nenutiktų kaip Ramūnui Karbauskiui, pernai pranašavusiam, kad valstiečiai laimės visus trejus rinkimus, tačiau nelaimėjo nė vienų.

"Vilmorus"/"Lietuvos ryto" birželio mėnesio apklausoje tarp apsiprendusiųjų balsuoti "socialdarbiečius" palaikė vos 3,7 proc., o tokiu atveju Seimo kartelė jiems būtų neįveikiama. Tad bičiuliams, kaip nuo LDDP laikų G.Kirkilo pasiūlytu kreipiniu vieni į kitus kreipiasi dabar socialdarbiečiai, ar "bebrams", kaip jie pravardžiuojami, gerų prognozių niekas, išskyrus juos pačius, kol kas neskelbia.

Beje, "socialdarbiečiai" tikina nepykstantys dėl pravardės, atvirkščiai, ją pavertė savo simboliu. Išsiuntinėję kalėdinius atvirukus su bebro atvaizdu, jie buvo surengę spaudos konferenciją, kurioje išsamiai papasakojo apie šiuos gyvūnus. G.Kirkilas sakė, kad bebras – geras simbolis partijai, nes yra statytojas, statybininkas.

Simbolių kalba politikoje svarbi. Tik, kaip prognozuoja nemažai politikos žinovų, "socialdarbiečių" sąrašo pirmoje dalyje vyraujantis žodelis "buvęs" gali jiems tapti simboliniu – naujos kadencijos Seime bičiulių "bebrų" frakcijos gali nelikti.

Socialdemokratų darbo partijos dešimtukas

1. Linas Linkevičius

2. Gediminas Kirkilas

3. Juozas Bernatonis

4. Zigmantas Balčytis

5. Vytautas Kamblevičius

6. Irena Šiaulienė

7. Rimantas Sinkevičius

8. Andrius Palionis

9. Kęstutis Daukšys

10. Jonas Pinskus

Esami Seimo nariai: 7

Esami savivaldybių tarybų nariai: 0

Buvo 2016 m. rinkimų LSDP sąrašo dešimtuke: 2

Amžius: nuo 45 iki 69 m., vidurkis 62,9

Lyčių lygybė: vyrų 9, moterų 1

Politikos debiutantai: 0

Partijų perbėgėliai: 3

Ne partijos nariai: 1

Kontroversiški atvejai: 1

„Aš manau, kad ir jie yra pakankamai atsakingi politikai ir apie jokius koalicijos suardymus niekas nešneka. Aš dar kartą pasakau, tai nieko bendra su koalicija tie dalykai neturi. Čia yra rinkimai ir kandidatų kėlimas. Bet jei kalbant apie koaliciją, jeigu jie taip nuspręs, čia yra jų reikalas ir mes jų negalėsime sulaikyti. Bet iš esmės aš nematau čia problemos. Taip, mums neužteko balsų ir mes neapgynėme savo pozicijos ir iš koalicijos LSDDP balsavo kitaip, tai dėl to dabar turime faktą, kad alkoholis grįžta į pliažus“, – Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, jie tiesiog negali rinkimuose bendradarbiauti su partija, kurios vertybės kitokios, bet esą jau esamos koalicijos dėl to griauti nereikia.

„Tai ne vienetinis atvejis, kai skyrėsi balsavimai vertybiškai. Mes kelis kartus kolegas įspėjome, kad mes negalėsime rinkėjams paaiškinti, kaip mes remiame kandidatus ir nekeliame savo, kai tie kandidatai balsuoja visiškai priešingai (...) Buvo daugybė balsavimų, kur mūsų nuomonė išsiskyrė ir tas yra normalu koalicijoje. Mes dėl to nereiškiame jokių pretenzijų ir mes nesakome, jog mes negalime dirbti dabar kartu. Jei nuomonės skiriasi, tai ką mes galime padaryti. Bet mes negalime šių žmonių daryti savo kandidatais, nes mes negalėsime savo rinkėjui paaiškinti, kodėl jis taip skirtingai balsuoja nuo mūsų. LVŽS požiūriu, svarbiausias dalykas yra vertybės“, – teigė jis.

Liepos 10 d. LVŽS taryba nusprendė nutraukti susitarimą su „socialdarbiečiais“ dėl bendrų kandidatų kėlimo vienmandatėse apygardose. Bet LVŽS paliko galioti sprendimus kartu su partija „Gerovės Lietuva“ kandidatu į Seimą iškelti šios partijos lyderį Naglį Puteikį, su „valstiečiais“ į Seimo rinkimus eis ir „socialdarbiečių“ frakcijos nariai Antanas Vinkus bei Rimantė Šalaševičiūtė.

„Antroje vietoje – partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, trečioje vietoje esu aš, ketvirtas yra Zigmantas Balčytis, o penktas – frakcijos seniūno pavaduotojas Vytautas Kamblevičius“, – BNS teigė „socialdarbiečių“ vicepirmininkas Juozas Bernatonis.

Anot jo, šeštoje vietoje – Seimo narė Irena Šiaulienė, septintas – ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, aštuntas – žemės ūkio ministras Andrius Palionis, devintas – buvęs Seimo narys Kęstutis Daukšys, dešimtas – buvęs Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Antrajame dešimtuke: buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas, buvęs parlamentaras, verslininkas Andrius Šedžius, buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius, Jurbarko savivaldybės tarybos narė Inga Molevaitė, buvęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, buvęs Seimo narys Petras Narkevičius bei buvęs parlamentaras Antanas Valys.

Kaip teigia J. Bernatonis, vienmandatėse rinkimų apygardose partija kol kas iškėlė 65 kandidatus.

„Karoliniškių apygardoje kartu su „valstiečiais“ iškėlėme Saulių Skvernelį. Kretingoje remiame „valstiečių“ iškeltą Antaną Vinkų, o Rokiškyje – socialdemokratų kandidatą Vidmantą Kanopą“, – sakė jis.

„Dar trijose apygardose – Tauragės, Radviliškio ir Joniškio – kandidatus iškelsime vėliau, kitą savaitę vykstančiame prezidiumo posėdyje“, – pridūrė jis.

R. Karbauskio argumentai dėl nesutapusių vertybių – pretekstas

„Socialdarbiečių“ vicepirmininkas teigė, kad prezidiume taip pat aptarti klausimai, susiję su praėjusią savaitę „valstiečių“ priimtu sprendimu nutraukti susitarimą dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo.

„Mes šiandien aptarėme tuos klausimus, bet nutarėme, kad nėrą ką priiminėti. (...) Pats R. Karbauskis buvo sugalvojęs ir jis pats tą iniciatyvą atsiėmė“, – kalbėjo J. Bernatonis.

Praėjusį penktadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba nusprendė su „socialdarbiečiais“ nekelti bendrų kandidatų, „išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo“.

„Socialdarbiečiai“ baigiant pavasario sesiją vieninteliai iš valdančiųjų palaikė siūlymą liberalizuoti alkoholio vartojimą – paplūdimių kavinėse leista pardavinėti silpną alkoholį.

„Mes rėmėm Vyriausybės poziciją, net R. Šalaševičiūtė, kurią jis pakvietė kartu eiti į rinkimus, taip pat balsavo kaip mes, tai čia yra pretekstas, o ne priežastis. (...) Priežastys, manau, po rinkimų paaiškės, gali būti įvairūs variantai“, – teigė jis.

„Akivaizdu, kad nenori kartu eiti, nenori turėti sąsajų. Sunku pasakyti, kokie jo motyvai. Ar tai kažkokie konsultantai jam taip patarė, ar yra kažkokie susitarimai su potencialiais partenriais po rinkimų. Visa tai paaiškės vėliau“, – pridūrė parlamentaras.

Anksčiau birželį valdantieji „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ buvo paskelbę, kad kai kuriose apygardose kandidatus į Seimą ketina kelti kartu.

Tarp bendrų partijų kandidatų įvardyti „socialdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas bei Seimo nariai Rimantas Sinkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis ir Antanas Vinkus.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga yra pasirašiusios valdančiosios koalicijos susitarimą.

Socdarbiečiai, turintys frakciją Seime, yra įkūrę 36 skyrius ir įregistravę savo kandidatų sąrašus 29 savivaldybėse, 17 savivaldybių iškelti kandidatai į merus. Klaipėdos apskrityje LSDDP kelia kandidatų sąrašus Klaipėdos mieste ir rajone, Šilutėje, Palangoje.

LSDDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė I.Šiaulienė sako, kad skyriaus sąrašas savo kokybine sudėtimi nenusileidžia kitų partijų ar visuomeninių komitetų sąrašams. 85 proc. kandidatų turi universitetinį išsilavinimą, sąrašo dešimtuke 5 moterys, dirbančios vadovaujamą ir pedagoginį darbą. Tai Laivininkų mokyklos direktorė J.Korch ir profesijos mokytoja J.Cikienė, Lietuvos verslo kolegijos taikomųjų tyrimų vadovė J.Martinkienė, Jūrininkų ligoninės gydytoja N.Prušinskienė, Seimo narės padėjėja V.Monikienė. Penktadalį sąrašo sudaro jaunimas iki 30 m.: L.Markaitis, K.Monikas, I.Gricienė, G.Isodaitė. Daugelis yra politikos naujokai, išskyrus I.Zaleckį, J.Girčį, R.Armoną, E.Sabataitį. Skyrius, nors kandidato į merus šiuose rinkimuose nekelia, tikisi, kad socdarbiečių siūloma programa „Už gyvybingą Klaipėdą“ sulauks palaikymo.

Su šūkiu „Darnus darbas – visų mūsų gerovė“ į rinkimus eina Palangos skyrius, vadovaujamas E.Kuznecovos. 32 asmenų sąrašo pirmasis penketukas turi patirties savivaldoje: E.Kuznecova, E.Židanavičius, A.Jokubauskas, Šventosios bendruomenės pirmininkas D.Jurevičius ir verslininkas R.Rumšas. Būdami įvairių profesijų atstovai, soc- darbiečiai gali kokybiškai atnaujinti Tarybos sudėtį. Pirmą kartą rinkimuose kandidatuoja studentai: A.Beniušis, M.Drungilas, J.Narmontas.

Galime didžiuotis, kad partijos skyrių suformuotuose sąrašuose aukštas moterų procentas, tai rodo išaugusį moterų aktyvumą.

Antrą kartą į merus kandidatuoja dabartinis Klaipėdos raj. (tarp žiedinių savivaldybių rajonas pagal indeksą užima pirmą vietą) meras V.Dačkauskas. Jis veda 18 asmenų sąrašą, iš jų 7 moterys ir 11 vyrų, dauguma turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Dalis patyrusių politikų, dalis politikos naujokai: S.Šimkaus konservatorijos direktorė L.Jonavičienė, Gargždų miesto Garbės pilietis V.Normantas, Dovilų etninės kultūros centro etnologas H.Lotužis bei Klaipėdos valstybinės kolegijos studentas Š.Bartkevičius. „Tikimės, kad V.Dačkauskas sulauks už rajono seniūnijų sutvarkymą, jų problemų sprendimą, gyvenimo kokybės gerinimą savivaldybės gyventojų pripažinimo ir vėl bus išrinktas Klaipėdos raj. meru“, – sakė LSDDP pirmininkas G.Kirkilas.

Didžiausias apskrityje Šilutės skyrius (300 narių) iškėlė 50 kandidatų sąrašą. Jam vadovauja verslininkas S.Stankevičius. Šilutiškiai į merus kelia Arūno Pupšio kandidatūrą.

Jaunų žmonių būrys, pirmą kartą dalyvaujančių rinkimuose, vadovaujamas S.Arlausko, susitelkė Plungėje. Į merus keliamas gydytojas radiologas Albinas Tamkevičius. Sąraše įvairių profesijų ir verslo atstovai: D.Žinė, D.Bušnevas ir M.Vaitkus. Jų šūkis – „Dirbame Jums“. Plungiškiai atsisakė įtraukti į sąrašą pageidavusius būti jame buvusius politikus, akcentuodami, kad eina ne politikuoti, bet dirbti.

Šilalės sk. pirmininkė A.Kar-bauskienė džiaugėsi, kad jų 20 kandidatų sąraše yra šilališkiams gerai žinoma „Sodros“ darbuotoja V.Miknienė, ūkininkė I.Kazlauskienė, mokytojos S.Milašiūtė ir D.Mikutavičienė, buhalterė Z.Balsienė, medicinos studentės R.Vindžiogalskytė ir M.Stirbytė. „Galime didžiuotis, kad partijos skyrių suformuotuose sąrašuose aukštas moterų procentas, tai rodo išaugusį moterų aktyvumą“, – sakė rinkimų štabo vadovas J.Bernatonis. Džiaugdamasis naujų asmenų atėjimu į politiką, jis apgailestavo, jog naujai LSDD partijai šiuose rinkimuose nebus paprasta konkuruoti su kitomis, turinčiomis gerus finansinius išteklius.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos. Užs. 1663583.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio pabaigoje patvirtino savivaldos rinkimų komisijas. LSDDP į jas delegavo 31 atstovą, tačiau iš dešimties pasiūlytų į pirmininkus šias pareigas gavo tik viena atstovė.

Birštono savivaldybės rinkimų komisijos vadove paskirta Asta Revuckaitė.

Argumentuodami pažeistu proporcingumo principu, socialdarbiečiai kreipėsi į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prašymą naikinti VRK sprendimą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau nutartyje konstatavo, kad partijų proporcinio atstovavimo principas yra svarbus ir „negali būti vertintinas tik kaip rekomendacinė nuostata“.

„Teismas konstatavo, kad visos savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos ir pirmininkai paskirti teisėtai, ginčą išsprendė taip, kad niekas nenukentėjo“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Įstatymas numato, kad savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo patirties rinkimų komisijose, o skirdama komisijų vadovus „Vyriausioji rinkimų komisija turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime“.

VRK teisme argumentavo, kad iš dešimties LSDDP į pirmininkus pasiūlytų asmenų tik penki atitiko reikalavimus, o pagal proporcijas kitoms partijoms teko daugiau vadovaujančių vietų, nes jų teikti kandidatai turėjo daugiau rinkimų darbo patirties.

VRK taip pat teigė, jog įstatymo norma imperatyviai nenurodo laikytis proporcinio principo, tik įvardija kaip siekiamybę, tad komisijai skiriant pirmininkus lieka tam tikra diskrecijos teisė.

Anot socialdarbiečių, tokie VRK teiginiai, kad disproporcijos su įstatymo reikalavimu atsirado dėl siekio paskirti labiau patyrusius asmenis, teisiškai nepagrįsti.

LVAT nutartyje pasisakė, kad svarbūs tiek proporcingumo, tiek patirties kriterijai, o socialdarbiečių reikalavimas panaikinti VRK sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

LSDDP pranešime spaudai šį LVAT sprendimą pavadino partijos laimėjimu, pažymėdama, kad teismas  „įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją laikytis demokratinių rinkimų principų“.

„Džiaugiuosi, kad teisme pavyko apginti demokratinius rinkimų principus, lygiomis teisėmis rengiant rinkimus dalyvauti visoms politinėms partijoms ir visuomeninių rinkimų komitetų pasiūlytiems kandidatams“, – pranešime cituojamas LSDDP pirmininko pavaduotojas Juozas Bernatonis.

Teismas iš dalies tenkino socialdarbiečių skundą, nustatydamas, kad šios partijos deleguoti atstovai tęstų darbą ir pasibaigus savivaldos rinkimams – per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

VRK buvo nustačiusi, kad patvirtinus savivaldos rinkimų rezultatus nurūksta įgaliojimai tų komisijos narių, kuriuos delegavę subjektai neturi teisės dalyvauti sudarant prezidento ir Europos Parlamento rinkimų komisijas.

Komisija rėmėsi įstatymu, kad savivaldos ir prezidento, Europos Parlamento rinkimų komisijos sudaromos tos pačios, jei rinkimai vykstą tą pačią dieną, o rinkimai vyksta skirtingomis datomis: kovo 3 dieną savivaldos ir gegužės 12 bei 26 dienomis prezidento ir Europos Parlamento. Savivaldos bei kitų rinkimų komisijų formavimo principai pagal įstatymą šiuo metu skiriasi.

Tačiau teismas konstatavo, kad komisijų veikla apima visą rinkimų laikotarpį, ne tik balsavimo dieną, todėl savivaldos rinkimams sudarytų komisijų veikla legitimizuojama visiems tuo metu vykstantiems rinkimams.

Vilniaus skyriaus vadovas išrinktas šeštadienį vykusiame Vilniaus skyriaus steigiamajame susirinkime, pranešė partija.

Teigiama, kad susirinkime taip pat buvo išrinkti Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojai, patvirtinti skyriaus tarybos nariai, kiti struktūros nariai.

Balandžio viduryje oficialiai įregistruota LSDDP jau įkūrė skyrius Biržuose, Jonavoje, Klaipėdoje, Prienuose, Panevėžio apskrityje, Širvintose, Šilutėje ir Palangoje.

Ši partija susikūrė pernai rudenį skilus Socialdemokratų partijai (LSDP), kai ji nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.

Tokiam sprendimui nepritarusi dalis įtakingų partijos senbuvių pasitraukė iš LSDP ir įkūrė Socialdemokratų darbo frakciją Seime.

„Laukia sunkūs metai, net treji – savivaldos, Europos parlamento ir Prezidento rinkimai. Vadovavimas rinkimų štabui man nėra nauja veikla. Iš partijos narių tikiuosi pastangų, kompetencijos ir aktyvumo. Aš optimistiškai nusiteikęs dėl būsimo rezultato“, – partijos pranešime cituojamas kalbėjo J. Bernatonis.

Partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas kreipdamasis į tarybos narius akcentavo partijos uždavinių įgyvendinimo svarbą, pasidžiaugė Lietuvai tapus EBPO nare, apžvelgė siūlomas mokesčių reformas.

„Jaučiame atsakomybę prieš Lietuvos žmones. Palaikysime sprendimus, kurie realiai gerina žmonių padėtį. Mūsų, socialdemokratų darbiečių uždavinys padaryti viską, kad ekonomikos augimo vaisiais būtų pasidalinta su visais, o ypač su tais, kas gyvena blogiau. Socialinė atskirtis tebelieka labai aštria problema, kaip ir emigracija bei demografija. Tai bent iš dalies turėtų spręsti ruošiama pensijų ir mokesčių reforma“, – sakė G. Kirkilas.

LSDDP susikūrė kovą.

Ši partija susikūrė pernai rudenį skilus Socialdemokratų partijai (LSDP), kai ji nusprendė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.

Tokiam sprendimui nepritarusi dalis įtakingų partijos senbuvių pasitraukė iš LSDP ir įkūrė Socialdemokratų darbo frakciją Seime.