„Manau, kad ne visos moterys norėtų, kad į jas kreiptųsi niekatrąja gimine. Matyt, ne visada pokytis yra pažanga – gali būti ir regresas“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad universitete ne visi žmonės save suvokia kaip vyrą ar moterį. Kai kuriuose tekstuose verčiau sakyti moteriškąją giminę, kur įprasta sakyti vyriškąją, pavyzdžiui, ne „ministrų kabinetas“, o „ministrių kabinetas“.
„Bet palaukit. Mes dar dažniau vartojame „Vyriausybė“ ir kažkodėl vyrai neįsižeidžia. Arba sakome „Prezidentūra“, – teigė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Taip pat vyriškoji giminė nebegali būti laikoma neutralia, ji esą diskriminuojanti.
„Lietuvių kalba ir yra graži tuo, kad ji turi gimines“, – nepritarė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Konservatoriai L. Kasčiūnas, P. Saudargas, „valstietė“ A. Širinskienė – vieni iš tų žmonių, kurie ketina kreiptis į Vilniaus universiteto senatą. Kreipimesi rašoma, kad universitetas tapo radikaliųjų ideologijų apologetu ir kad Seimo nariai kviečia atšaukti tokių gairių reikalavimus. Šį kreipimąsi sumanė, parašė ir parašus renka konservatorius Audronius Ažubalis, bet jis apie tai papasakoti atsisakė.
Mes dar dažniau vartojame „Vyriausybė“ ir kažkodėl vyrai neįsižeidžia.
„Kai bus baigtas parašų rinkimas, tada bus ir komentaras“, – atkirto A. Ažubalis.
„Rašto autorius yra geras vyras, jis tik mėgsta bėgti“, – kolegos veiksmus komentavo L. Kasčiūnas.
„Turbūt pasirašyta per 30“, – svarstė P. Saudargas.
Bet yra svarbus niuansas. Dėl jo buvęs Vilniaus universiteto rektorius, o dabar Laisvės partijos Seimo narys Artūras Žukauskas sakė kreipimosi į Senatą ne tik kad neketina pasirašyti, bet ir akyse matyti nenori.
„Politikams kištis į universiteto vidaus reikalus yra tapatu universiteto autonomijos pažeidimui. Vakaruose tokie dalykai yra laikomi prasto tono išraiška“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Be to, buvęs didžiausio ir seniausio universiteto rektorius sakė, kad kalba tada ir vystosi, kai mokslininkai naujadarus pasiūlo.
„Autonomija nereiškia anarchijos, kai aš ką noriu, tą darau“, – teigė A. Širinskienė.
„Mes tik siūlome pasvarstyti. Kaip jie turi autonomiją, taip mes turime autonomiją pasiūlyti savo idėjas. O jie tegul sprendžia. Aišku, jie turi autonomiją“, – sakė L. Kasčiūnas.
Europoje yra aukštųjų mokyklų, nuėjusių dar toliau. Pavyzdžiui, Mančesterio universitete rekomenduojama nesakyti „žmona“ arba „vyras“, o sakyti „partneris“, ne „motina“ ar „tėvas“, o lyties nenusakantis „parent“.
Kreipėsi į VU Senatą
Trisdešimt devyni Seimo nariai iš penkių skirtingų frakcijų (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos regionų frakcijų) kreipėsi į Vilniaus universiteto Senatą, siūlydami atšaukti „Lyčiai jautrios kalbos gairių“ siūlymus universiteto bendruomenei. Parlamentarai ragina stiprinti lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – prestižą, saugoti jos istorines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, tęsti pasaulinio garso nusipelniusias baltistikos tradicijas ir išsaugoti ateities kartoms tai, ką lietuvių tauta gavo – iš toliausių istorijos klodų atėjusią lietuvių kalbą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis taip paaiškino kreipimosi į Vilniaus universiteto Senatą priežastis:
„Lietuvos Respublikoje yra priimtos bendros lietuvių kalbos vartojimo taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus; lietuvių kalba negali tapti jokios ideologijos tarnaite ir įrankiu indoktrinuoti jaunimą. Būtina suvokti lietuvių kalbos reikšmę mūsų pačių ir pasaulio kultūrai, atsargiai vertinti kalbinius eksperimentus ir nepasiduoti užsiangažavusių „naujovėms“ grupių siūlymams“, – teigė Seimo narys A. Ažubalis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys bei Švietimo ir mokslo komiteto narys akademikas Eugenijus Jovaiša mano, kad lyčiai jautrios kalbos taikymas nėra naudingas pačiam Vilniaus universitetui, nes „visų pirma, universitetas yra nenutrūkstamo kalbėjimosi ir bendrystės vieta, žmones telkianti ir įkvepianti pažinimui erdvė, bet ne skaidanti, priešinanti ir ideologiškai angažuota pelkė“.
„Tai yra universiteto prestižo klausimas. Vartoti lietuvių kalbą, kuri yra išsaugojusi prigimtines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, pagal bendras jos vartojimo taisykles nėra ir negali būti gėda“, – tvirtina E. Jovaiša.
