Kepsninės buvo pastatytos praėjusių metų vasarą. Iš viso buvo įrengtos keturios.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus specialistai informavo, kad visos kepsninės ir jų įrengimo darbai kainavo 3 687 eurus, o po sutvarkymo Malūno parkas perduotas prižiūrėti Miesto tvarkymo skyriui, tad šis skyrius ir atsakingas už kepsninių priežiūrą.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, vandalizmo atvejų, kada kepsninės būtų apgadintos ar nuniokotos, dar nebuvo.

„Pastatytos pernai vasaros viduryje. Vandalizmo atvejų jokių nepastebėta, bet kad ir labai naudotųsi, nebuvome pastebėję. Tai naujovė mūsų mieste. Šitie metai bus pirmieji, kai jos bus naudojamos visą vasarą“, – sakė pašnekovė.

Anot vedėjos, veikiausiai žmonės nedaug naudojosi kepsninėmis dėl to, kad jos pastatytos per arti gatvės, kuria zuja automobiliai, be to, netoli jų praėjusiais metais vyko daugiabučių namų statybos.

„Ten yra drėgna vieta, nors buvo paklotas ažūras, sutvirtinantis žolę, kad būtų lengvesnis priėjimas. O gal tiesiog neįprasta dar mums, gali ir taip būti. Be to, tada dar vyko daugiabučių namų statybos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir šiais metais vertinti situaciją. Faktas, kad tokios teritorijos, kaip palei Dangės upę, yra patrauklesnės“, – tikino I. Kubilienė.

Miesto savivaldybės puslapyje, skiltyje „Pranešk apie problemą mieste“, miestietis piktinasi, kad Malūno parke jau kurį laiką yra problema.

„Parke nuolat neveikia viešasis tualetas. Ar šeimos, ateinančios su vaikais, savo atžalas turi pratinti eiti į krūmus?“ – klausė klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad problema yra žinoma ir šią savaitę ją ketinama išspręsti.

„Žinome, kad Malūno parke viešasis tualetas šiuo metu neveikia, jis sugedo dar sausio pabaigoje, kai susprogo vandens tiekimo vamzdis. Ieškome ir perkame detales, todėl tualetas sutvarkytas turėtų būti galbūt ir šią savaitę“, – tvirtino I. Kubilienė.

Ji žadėjo, kad kol problemą išspręs, šioje vietoje bus pastatytas biotualetas.

Vedėja aiškino, kad dažnai viešieji tualetai neveikia ne tik dėl techninių avarijų, bet ir dėl neatsakingo žmonių požiūrio.

„Dėl bendro naudojimo tualetų visada yra bėdų, jie apgadinami ir juos tenka tvarkyti iš naujo, pavyzdžiui, K. Donelaičio aikštėje šiuo metu tualetas vėl apgadintas. Būna atvejų, kai žmonės per daug įdeda monetų, tada tualetų durys užsikerta“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Dėl bebrų daromos žalos Klaipėdos savivaldybė išbandė jau visus kovos su šiais gyviais būdus.

Medžiai buvo purškiami specialiais repelentais.

Tačiau dirbtiniai kvapai bebrų neatbaidė. Tada mėginta medžius saugoti vielinėmis tvorelėmis.

Paaiškėjo, kad ir tai nebuvo pats rezultatyviausias sprendimas – jaunus medžius bebrai nugraužė be vargo.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė tikino, kad sudarius sutartį su medžiotojais, vieną bebrą pavyko sumedžioti.

„Tačiau šiame tvenkinyje veikiausiai gyvena trys ar keturi bebrai“, – tikino R. Jievaitienė.

Sutartį su bebrų medžiokle užsiimančiu medžiotoju, panašu, teks nutraukti.

„Tikėtina, kad teks ieškoti kitų medžiotojų. Žmogus, su kuriuo sudarėme sutartį, kurį laiką negalės jos vykdyti“, – svarstė Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Žmonės bebrus jau yra fiksavę Dangės upės pakrantėje. Bebrai vasarą pastebėti prie Jono kalnelio.

„Mediena jiems yra maistas, o ir dantis jie taip galanda. Gaila, kad mažai pavyko sumedžioti. Kaip toliau mums teks elgtis, nuspręs miesto valdžia“, – patikino R. Jievaitienė.

Bebrų medžioklei savivaldybė buvo gavusi leidimą iš Aplinkos apsaugos departamento. Bebrai buvo gaudomi specialiais spąstais.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė komiteto nariams pristatė pakeitimus Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje.

Posėdyje sulaukta klausimų, kaip žadama kovoti su Malūno parką niokojančiais bebrais.

R. Jievaitienė paaiškino, kad šiame telkinyje galėjo įsiveisti kone dvi dešimtys šių graužikų.

„Gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo paslaugai papildomai prašoma dviejų tūkstančių eurų. Siekiama sureguliuoti bebrų populiacijos gausą Malūno parko teritorijoje selektyvinių spąstų pagalba“, – paaiškino R. Jievaitienė.

Medžiotojų būrelio nariai žada parinkti vietas, kur šie gyvūnai bus maitinami. Pripratus prie šėryklų, medžiotojai bebrams paspęs spąstus.

Tarybos nariai sunerimo, ar gyvūnai bus sugauti ir perkelti į gamtą, ar vis tik jie žus spąstuose.

Panašu, kad to nuspėti neįmanoma – jei pasiseks ir gyvūnas liks gyvas, jis bus perkeltas į kitą aplinką.

Beveik tris milijonus eurų kainavęs projektas apleistą ir užmirštą teritoriją pavertė įstabiu gamtos kampeliu miesto centre.

Neseniai parką apžiūrėjo miesto vadovai. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus išsakė priekaištų ir pažymėjo, kad ne viskas dar šioje teritorijoje išbaigta taip, kaip derėtų.

Vaizdas parke nustebino ir gyventojus. Išvydę po vandeniu atsidūrusius pėsčiųjų takus ir poilsio aikštelę, žmonės kraipė galvas.

Kilo klausimas, ar šioje teritorijoje yra įrengtas drenažas, nes kitaip parkas skęs vandenyje po kiekvieno lietaus?

Klaipėdos savivaldybės atstovė spaudai Gintarė Butkienė, paprašyta komentaro dėl gyventojų užfiksuotų vaizdų Malūno parke, paaiškino, kad vandentiekininkai valė lietaus nuotekų šulinį.

„Sunkiasvore hidrodinamine mašina buvo valoma lietaus nuotekų valykla. Atliekant darbus, buvo išvažinėta veja. Suderinta, kad per kitą savaitę bendrovės rangovas – įmonė „VVARFF“ sutvarkys, padarys privažiavimo kelią ir atsės veją“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės atstovė spaudai G. Butkienė.

Tikėtina, kad tokia situacija susidarė, nes toje vietoje nėra drenažo sistemos. Mūsų darbuotojai dirbo visiškai kitoje vietoje.

Vis dėlto paaiškėjo, kad įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai dirbo kitoje vietoje.

Įmonė „Klaipėdos vanduo“ informavo, kad prie Malūno tvenkinio buvo vykdomi planiniai darbai, bet jie nesusiję su gyventojų užfiksuotais vaizdais.

Įmonės atstovė Vaida Vytaitė patikino, kad dėl išsiliejusio vandens ant takų ir poilsio aikštelėje bendrovė nėra kalta.

„Tikėtina, kad tokia situacija susidarė, nes toje vietoje nėra drenažo sistemos. Mūsų darbuotojai dirbo visiškai kitoje vietoje“, – tikino V. Vytaitė.

Tvarkant Malūno parką buvo nutiesti inžineriniai tinklai – vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, ryšių, atnaujintas apšvietimas, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Įrengtos dvi vaikų žaidimų aikštelės, poilsio aikštelė, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema.

Per Malūno tvenkinį nutiestas pontoninis pėsčiųjų tiltas, įrengti 6 lieptai, pastatyti suoliukai, dviračių stovai.

Klaipėdiečių pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje įrengtos dvi vandens gėrimo kolonėlės, kepsninės, tualetas, sutvarkyti esami ir pasodinti nauji želdiniai, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė.

Kad klaipėdiečių ramybės netrikdytų nuo aplinkinių gatvių sklindantis automobilių triukšmas, netoli jų suformuoti apželdinti apsauginiai pylimai.

Apsaugo nuo triukšmo

Tvarkant Malūno parką buvo nutiesti inžineriniai tinklai (vandentiekio, buitinių nuotekų, elektros, ryšių), atnaujintas apšvietimas, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat dvi vaikų žaidimų aikštelės, poilsio aikštelė, įdiegta vaizdo stebėjimo sistema.

Per Malūno tvenkinį nutiestas pontoninis pėsčiųjų tiltas, įrengti šeši lieptai, pastatyti suoliukai, dviračių stovai. Klaipėdiečių pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje įrengtos dvi vandens gėrimo kolonėlės, kepsninės, tualetas, sutvarkyti esami ir pasodinti nauji želdiniai, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė.

Kad klaipėdiečių ramybės netrikdytų nuo aplinkinių gatvių sklindantis automobilių triukšmas, netoli jų suformuoti apželdinti apsauginiai pylimai.

Yra ką tobulinti

Apžiūrėjęs sutvarkytą Malūno parką, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasidžiaugė, kad parkas atgijo, pagražėjo, jame atsirado daugiau galimybių įvairaus amžiaus gyventojų laisvalaikiui praleisti. Vis dėlto didelį plotą užimančioje parko teritorijoje dar yra ką tobulinti.

Miestiečių padedami ir toliau stengsimės identifikuoti tvarkytinas teritorijas.

„Būtina sutvarkyti tvenkinį gožiančią augmeniją, inventorizuoti parko medžius ir pašalinti, jei kelia pavojų, – dabar jie griūva po kiekvieno stipresnio vėjo“, – pažymėjo A. Vaitkus.

Meras įsitikinęs, kad būtina paieškoti tinkamesnės vietos ir grilio zonai.

Istoriškai įdomioje miesto vietoje, šalia buvusio „Trinyčių“ verpimo fabriko (dėl jo tvenkinys vietinių praeityje ir imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu), esančiame Malūno parke, anot mero, galėtų vykti ir įvairios edukacijos bei ekskursijos.

„Siekiame, kad Klaipėda būtų gera vieta gyventi. Miestiečių padedami ir toliau stengsimės identifikuoti tvarkytinas teritorijas, ieškosime finansinių galimybių darbams, kad aplinka gražėtų ir atsirastų daugiau veiklų, jaukių pasivaikščiojimo vietų. Tai ypač aktualu tiems klaipėdiečiams, kurie ne visada gali išvažiuoti į gamtą, kad aktyviai ir prasmingai praleistų laisvalaikį“, – sakė A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tvarkė du rangovai

Šiaurės rytinėje Malūno tvenkinio pakrantėje iki šiol yra Joniškės dvarvietė su vieninteliu išlikusiu ūkiniu pastatu. Netoliese, prie Mokyklos ir Tilžės gatvių sankryžos, yra išlikę Sendvario pastatai – centriniai dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, kapinaitės.

Būdsargių dvaro vietą ženklina paprastasis ąžuolas – vienas seniausių miesto medžių. Klaipėdos krašto sukilimo metu šalia Sendvario, anot istorinių šaltinių, vyko lietuvių ir prancūzų susirėmimai.

Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, 2023-ieji Seimo nutarimu paskelbti Klaipėdos krašto metais. Malūno parko sutvarkymo projektas natūraliai įsiliejo į šiai progai paminėti skirtų iniciatyvų kontekstą.

Pietinėje teritorijos dalyje, kitoje Bangų gatvės pusėje, yra išlikęs senojo Pilies malūno pastatų kompleksas, kurio dalis pamatų ir mūro siekia XVI a.

Parko projektą rengė bendrovė „Ademo grupė“ jungtinėje veikloje su mažąja bendrija „Pupa-strateginė urbanistika“.

Malūno parko pirmojo etapo rangos darbai, finansuoti iš ES, valstybės ir savivaldybės lėšų, prasidėjo 2020 m., antrojo – 2022 m.

Antrojo etapo darbai buvo atliekami vien iš savivaldybės (1,68 mln eurų) lėšų. Teritoriją tvarkė du rangovai – bendrovės „Tilta“ ir „VVARFF“.

Situacija netrukus pasikeis?

Malūno parko kaimynystėje gyvenantis Petras Varneckis teigė, kad sutvarkius parko ir tvenkinio teritoriją buvo tikimasi vandenlenčių pramogų pagyvėjimo. Tačiau šis verslas nenusisekė ir panašu, jog savo turtą – laikinąjį statinį ant vandens – buvę savininkai paliko likimo valiai.

„Įrenginiai palaipsniui išmontuojami ir grobstomi. Šeimininkams turbūt tokia padėtis nelabai rūpi, nes jie nesiėmė jokių priemonių apsaugoti savo turtą. Kavinukės aplinka virto šiukšlynu ir apipuvusių vandens tramplinų sąvartynu. Tokia padėtis tęsiasi jau antrus metus, gadindama atgimstančio Malūno parko įvaizdį. O pastarasis vandalizmo aktas sukėlė šoką – išdaužyti buvusios kavinukės langai, išlaužtos pagalbinių patalpų durys, aplink išmėtyti daiktai“, – vardijo klaipėdietis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės atstovai tikina, kad situacija netrukus turėtų pasikeisti – visai neseniai vandens pramogų paslaugoms teikti konkursą laimėjusi nauja bendrovė, registruota Šiauliuose, įsipareigojo per kelis mėnesius statinį sutvarkyti.

Davė keturis mėnesius

Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Jolanta Uptienė teigė, kad su ankstesniais paslaugos teikėjais miestas nutraukė 2015 m. pasirašytą sutartį, nes jie nebevykdė veiklos nuo pernai rugsėjo.

„Dabar yra laimėtas konkursas, verslininkams duoti keturi mėnesiai, kad sutvarkytų teritoriją. Nesvarbu, kad vasara pasibaigs, jų verslui tai reikšmės neturės, pasirašė, kad veiklą vykdys ištisus metus. Jie perėmė ir laikinuosius statinius prie vandens. Ankstesni savininkai įrenginių neišsigabeno, o siūlė juos pasiimti miestui“, – sakė J. Uptienė.

Tačiau miestui jų esą nereikia, tad reikalas išsisprendė, kai su savininkais buvo suderinta, kad naujieji konkurso laimėtojai gali perimti įrenginius ir juos susitvarkyti.

„Sutartis pasirašyta dar labai neseniai, jie turi laiko įsikurti ir sutvarkyti teritoriją, kuri yra apleista, nes buvusieji viską paliko ir išvažiavo. Turėjo išsikraustyti ir demontuoti įrenginius iki 2022 m. rugsėjo pabaigos, bet to nepadarė. Šių metų sausį mes skelbėme naują konkursą vandenlenčių paslaugai teikti su sąlyga, kad jo laimėtojai sutvarkys tą teritoriją“, – paaiškino J. Uptienė.

Pavojinga vandens paukščiams

Jei per keturis mėnesius naujieji konkurso laimėtojai teritorijos nesutvarkys, savivaldybė pasiryžusi nutraukti sutartį ir spręsti, ką daryti toliau.

Tokia padėtis jau tęsiasi antrus metus, gadindama atgimstančio Malūno parko įvaizdį.

Aplinkiniai gyventojai turi pastabų ne tik dėl suniokotos kavinės prie vandens – esą vandenlenčių įranga pavojinga čia gyvenantiems vandens paukščiams.

„Mano manymu, trys aukštos atramos ir ant jų sumontuoti plieniniai trosai skersai tvenkinio yra didelė kliūtis vandens paukščių, ypač nepatyrusių jauniklių, pakilimui ir nusileidimui. Kadangi gyvenu šalia tvenkinio ir kiekvieną rytą apibėgu aplink jį, buvau liudininkas, kaip į trosus atsitrenkė gulbės jauniklis, bandydamas pakilti nuo vandens“, – pastabas žėrė P. Varneckis.

Po parką vaikštinėjantys klaipėdiečiai pamena, kaip pavasarį čia buvo suvežta daug augalų, medžių, vyko jų sodinimas.

„Bet, atrodo, susodino ir paliko. Palei tvenkinį buvo susodinti krūmų želdiniai, kurie tiesiog palikti likimo valioje. Šiuo metu, nors ir jau ne pirmą mėnesį, visi plotai, kurie buvo apsodinti krūmeliais, yra apžėlę balandomis, kurios jau greitai sieks pusę metro. Atrodo labai negražiai, neestetiškai. Sunku suprasti, kodėl yra investuojama, perkama šitiek želdinių, sodinama, o po to viskas paliekama savieigai“, – pastabas dėstė miestiečiai.

Toks vaizdas nedžiugina.

Priekaištų gyventojai turi ir dėl medžių priežiūros.

„Aplink juos priaugo piktžolių, ir niekam nerūpi, kad atrodo labai neestetiškai. Tiesiog gaila, nes atrodo, kad parkas yra ne gražinamas, o niokojamas. Iš tiesų, kam sodinti ir palikti? Tikrai, daug gražiau atrodo natūraliai auganti nupjauta žolė, negu žmogaus rankomis kuriamas ir neprižiūrimas toks „grožis“, – pažymėjo klaipėdiečiai.

Nors darbai Malūno parke dar nėra baigti, tačiau jau įrengtos erdvės miestiečių akis turėtų džiuginti.

„Labai gaila, kad taip atsiliekame nuo kitų miestų parkų. O potencialo tikrai yra“, – apgailestaujama miestiečių laiške.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pripažino, kad žino apie pastabas ir žada susisiekti su rangovais.

„Pati buvau, kai vyko medžių ir augalų sodinimas. Kalbėsime su rangovu, nes priežiūrą reikia vykdyti. Miestą prižiūrinčios tarnybos šienavo parką. Bet didžioji statybvietės dalis, kuri ir buvo apsodinta augalais, dar yra neperduota, ja turi rūpinti rangovas“, – tikino I. Kubilienė.

Darbus parke atlieka įmonė „VVARFF“.

„Praktiškai viskas jau susodinta, lieka nušienauti. Tačiau toks vaizdas nedžiugina. Prieš darbų pridavimą toks vaizdas, koks yra dabar, tikrai netenkina. Na, žolė nesudygs, toks metas, ir visame mieste žolė prastai atrodo“, – patikino I. Kubilienė.

Pasak gyventojų, panaši problema esą vis iškyla ir kitose uostamiesčio vietose.

Nenorėdami bristi per balas, gyventojai turi klampoti per purvą arba važiuodami dviračiais apsitaškyti vandeniu.

„Pelkė ant tako“, – teigė vienas klaipėdietis, feisbuko paskyroje „Klaipėdos dviračių takai“ išvydęs Malūno parke esančio apsemto tako nuotraukas.

„Nėra drenažo, o ir projektuojant neatsižvelgta į reljefo užprogramuotas bėdas“, – svarstė kitas.

Komentatoriai antrino, kad problemų dėl naujai įrengtų takų vis pasitaiko skirtingose miesto vietose. Taip esą veikiausiai nutinka dėl to, kad projektai atliekami be atsakingų darbuotojų kompetencijos ir kontrolės.

Šiuo metu takas – sausas, važiuoti ir vaikščioti, esant saulėtam orui, malonu, tačiau ar ką nors darys uostamiesčio valdininkai, jeigu ir vėl takas bus apsemtas, nežinia.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė tikino, kad problema – matoma ir žinoma.

„Taip, projektuojant neatsižvelgta, deja, turime daugiau tokių vietų parke, bet kadangi yra vykdomi antrojo etapo darbai, mėginsime spręsti problemas, kurios išryškėjo ar galbūt jau buvo“, – pažymėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Kada konkrečiai problemos bus sprendžiamos, atsakymų kol kas nėra.

"Po Ąžuolyno giraitės parko rekonstrukcijos takai prie ežero nuolat išplaunami per liūtis. Problema  neišspręsta, nors akivaizdu, jog tai rangovo arba projektuotojų klaida, kuri turi būti ištaisyta. Reikia pabrėžti, jog vien tik dangos atstatymas iš esmes nepadės", – skundėsi klaipėdiečiai.

Ąžuolyno giraitės projektas turbūt netrukus pelnys paties nesėkmingiausio projekto vardą, nors aplinka šiame mikrorajone pasikeitė neatpažįstamai.

Miesto valdininkams jau teko aiškintis su rangovais, kodėl parko žolynai virto balomis, o čia susodintos kelios dešimtys pušaičių tiesiog sunyko, taip ir neprigijusios apsemtoje teritorijoje.

Iš pradžių galvos skausmu tapo lietaus nuotekų tinklų sistema, kuri buvo užkimšta.

Savivaldybės prašymu įmonė "Klaipėdos vanduo" patikrino lietaus nuotekų vamzdynus ir rado vietą, kuri lemia teritorijos užtvindymą.

Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių.

Paaiškėjo, kad vamzdis, kuriuo perteklinis vanduo turėtų nutekėti į bendrovės paviršinių vandens nuotekų tinklus, yra užsikimšęs.

Tačiau šiuo metu naują rebusą tenka spręsti dėl lietaus išplautų pėsčiųjų takų.

"Ši problema išaiškėjo ne tik šiame, bet ir Malūno parke. Panašu, kad reikia ieškoti kitų sprendinių. Ąžuolyno giraitės parke palei tvenkinį nuolydis driekiasi į vandenį, todėl lietus visada plaus takus. Manau, kad problema čia užkoduota ilgam", – tikino laikinai savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui vadovaujanti Inga Kubilienė.

Pėsčiųjų takai suformuoti iš specialios birios frakcijos, kuri ne tik sutankinama, bet ir surišama specialia medžiaga.

Tačiau patirtis parodė, kad toks sprendimas visai netinka nuolydį turinčioje teritorijoje.

"Takai jau buvo atnaujinti. Bet naudos nebuvo. Reikės kalbėtis su Statybų skyriumi, ką mes galime dar padaryti, nes projekto sprendinių keletą metų negalima keisti. O panašu, kad šis sprendimas nebuvo tinkamas konkrečiai vietai", – svarstė I.Kubilienė.

Ne trinkelėmis kloti takai yra artimesni gamtai, todėl nenorėta parko nukloti betono ruožais.

"Tai yra rebusas. Visada čia bus vandens ir jis visada tekės į vieną pusę. Kol kas tikslaus atsakymo neturiu, kaip tai sutvarkyti. Panašu, kad projektuotojai gal net nebuvo vietoje. Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių. Nors suprantama, kad parkuose vis mažiau norisi matyti trinkelių takų, norisi natūralumo", – pastebėjo I.Kubilienė.