Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pirmosios Kalėdų dienos vakarą, apie 20.05 val., iš Kazlų Rūdos į Marijampolės ligoninę atvežta nepilnametė, gimusi 2009 metais.

Dėl galimo apsinuodijimo alkoholiu mergina paguldyta į ligoninę.

Pareigūnai surinko medžiagą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip skelbia policijos departamentas, apie 7 val. 16 min. į Marijampolės ligoninę iš Kazlų Rūdos parko pristatytas ir dėl galimai apsinuodijimo alkoholiu paguldytas 2007 metais gimęs nepilnametis.

Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar asmens nežymų sužalojimą, susargdinimą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio naktį, apie 2.30 val., į Marijampolės ligoninę iš buto Marijampolėje pristatyta nepilnametė.

Vėliau ji pervežta į Kauno ligoninę ir paguldyta į ją gydymui.

Susižalojusiai merginai nustatytas 1,27 promilės girtumas.

Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Policija pranešė, kad penktadienį, 8.09 val. buvo gautas pranešimas, kad Trakėnų kaime, Muitinės gatvėje įvyko avarija.

Susidūrė lengvasis automobilis BMW, kurį vairavo moteris, gimusi 1987 metais, ir vilkikas DAF,  vairuotas vyro, gimusio 1993 metais.

Eismo įvykyje buvo sužalota BMW vairuotoja.

Moteris pristatyta į Marijampolės ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

Anot jos, tai planuojama padaryti iki 2024 metų pabaigos.

„Įgyvendinusi modernizavimo projektą, Marijampolės ligoninė, kaip klasterinė intensyviosios terapijos ligoninė, galės užtikrinti visapusiškai geresnes paslaugas regiono pacientams, patobulinti darbo sąlygas gydytojams ir slaugytojams“, – sakė SAM Specializuoto sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Vilija Kondrotienė.

Šiuo metu Marijampolės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrius įsikūręs beveik 600 kvadratinių metrų ploto patalpose. Jį išplėtus į greta esančias patalpas, skyriaus erdvė padidės daugiau nei dvigubai – iki 1353 kvadratinių metrų.

Marijampolės ligoninės direktoriaus Manto Čėsnos teigimu, rekonstruotas Skubiosios medicinos pagalbos skyrius bus suskirstytas į tris atskiras zonas: infekcinių ligų, stebėjimo ir ambulatorinę.

Tokiu būdu atskirsime pacientų srautus, apsisaugosime nuo galimo infekcijų protrūkio ligoninėje ir užtikrinsime maksimalų ligoninės darbuotojų ir pacientų saugumą

„Tai naujovė mūsų ligoninėje. Tokiu būdu atskirsime pacientų srautus, apsisaugosime nuo galimo infekcijų protrūkio ligoninėje ir užtikrinsime maksimalų ligoninės darbuotojų ir pacientų saugumą“, – sakė jis.

Infekcinėje zonoje numatytos šešios izoliacinės palatos, jos suprojektuotos taip, kad į kiekvieną iš jų pacientai galėtų patekti iš lauko. Taip pat numatytas ir atskiras aptarnaujančio personalo bei gydytojų įėjimas.

Stebėjimo zonoje planuojama įrengti 19 palatų, iki šiol buvo septynios. Jose bus galimybė pacientų būklę stebėti visą parą.

Tai, anot ligoninės direktoriaus, leis sumažinti pacientų srautą stacionare ir perkelti juos į kitus ligoninės skyrius.

Ambulatorinėje skyriaus dalyje ketinama įrengti šešis gydytojų konsultacijų kabinetus ir patalpą susirinkimams, kur vyks mokymai, kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Anot M. Čėsnos, modernizuojant šį skyrių bus įrengta greitosios medicinos pagalbos automobilių įvažiavimo-išvažiavimo patalpa.

„Iš jos galėsime saugiai nugabenti pacientą iš greitosios medicinos pagalbos automobilio tiesiai į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių“, – tvirtino jis.

SAM pranešime nurodoma, kad remontuojant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių bus performuojamos erdvės, kad vienai intensyvios terapijos lovai atvirose daugiavietėse palatose tektų ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų erdvės.

Pasak ligoninės vadovo, jau prasidėjo rekonstrukcijos projektavimo darbai.

Bendra projekto vertė – per 2,5 mln. eurų. Jis bus finansuojamas iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtų lėšų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, apie 24 val., 28 metų karys buvo atvežtas į Marijampolės ligoninę iš Kazlų Rūdos savivaldybės, Gulioniškės kaimo.

Aplinkybes aiškinasi Karo policija.

„Laisvu nuo tarnybos metu sąjungininkų karys susižalojo antakį“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Edvinas Urbonas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, 2009 metais gimęs jaunuolis penktadienį apie 18 val. į Marijampolės ligoninę pristatytas iš savo namų Kazlų Rūdoje.

Surinkta medžiaga dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Pasak pranešimo, J. Vorobjovas iš gydymo įstaigos dingo apie 21.05 val.

Nedelsiant buvo pradėta dingusio vyro, gimusio 1982 metais, paieška.

Jai vykdyti sutelktos Kriminalinės žvalgybos valdybos ir Lietuvos policijos pareigūnų pajėgos.

Nuteistasis atlikinėjo bausmę Marijampolės kalėjime ir buvo pristatytas į ligoninę.

Iš jos vyriškis pasišalino apsirengęs ligoninės pižama. 

Į ligoninę J. Vorobjovas buvo patekęs dėl sveikatos sutrikimų.

Teismai konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet asmuo patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba. Daugiau kaip tris valandas nebuvo imamasi paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo, o apžiūrėjus pacientą, pasak teismo, buvo skirtas nepakankamas gydymas, neužtikrintas tinkamas jo transportavimas į kitą gydymo įstaigą, dėl ko pacientas po septynių valandų nuo kreipimosi medicininės pagalbos mirė.

„Ne veltui sakoma, kad auksinės dvi valandos, auksinės 120 minučių, nebuvo vadovautasi šiuo principu“, – BNS sakė ieškovei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas.

Į Kauną atvežtas be sąmonės

2020 metų birželį į Marijampolės ligoninę moteris atvežė savo vidutinio amžiaus darbingą tėvą.

Kaip rašoma teismo dokumentuose, apie 16.30 val. atvežtas pacientas be artimųjų buvo įleistas į ligoninės priėmimo skyrių, kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po to iš karto nurodyta laukti gydytojo bendroje salėje, nesiimant jokių skubių veiksmų suteikti pagalbą.

Dukra apie 19 val. paskambino į ligoninės priėmimo skyrių ir išsakė nusiskundimus, kad reikiamų paslaugos neteikiamos taip ilgai. Praėjus 26 minutėms po skambučio pacientui buvo pamatuotas spaudimas ir jam vėl liepta laukti.

Tėvas, kalbėdamas su dukra telefonu, nurodė, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atsakyta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.

Tik apie 19.46 val. tėvas dukrai pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašinę. Įdėtiniame lape vidaus ligų gydytojo įrašyta – „reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos“.

Gydytojo anesteziologo reanimatologo 21.20 val. padarytame įraše nurodyta, kad ligonis sąmoningas, kontaktiškas, nurodyta diagnozė, suderinta su Kauno klinikų budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta greitoji medicinos pagalba pervežimui.

Teismas nustatė, kad į Kauno klinikas pacientas buvo atvežtas apie 22.40 valandą. Pagal klinikų įrašą pacientas atvežtas nesąmoningas, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų gaivinimo algoritmą, defibriliuotas. 23.30 val., nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.

Buvo skirtas nepakankamas gydymas

Teismas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, atlikusi pacientui Marijampolės ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento.

Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą.

„Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą“, – rašoma byloje.

Tarnyba taip pat konstatavo, kad anesteziologė reanimatologė, 21.20 val. apžiūrėjusi pacientą ir patvirtinusi diagnozę, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo į Kauno klinikas, t. y. užsakant greitosios pagalbos automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, nerekomendavo tinkamo gydymo tęsimo transportavimo metu.

Teismai ir tarnybos vieningai nusprendė, kad padarinių buvo galima išvengti laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo, laiku paskyrus tyrimą ir tinkamą gydymą, laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, vyras tinkamą pagalbą turėjo gauti per dvi valandas, tačiau šįkart ji užtruko beveik šešias valandas.

Kreipėsi dėl didesnės neturtinės žalos

„Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata ir gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų ir anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas konstatavo, kad situacija sukėlė stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą paciento šeimai, o sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė didelio neatsargumo forma.

„Nors ieškovė, mirus tėvui, buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu kartu negyveno, nes buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į ieškovės su tėvu turėtą itin glaudų ryšį, pasak teismo, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą bei skausmą vertinti kaip daug mažesnį“, – paskelbė teismas.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 metų rugsėjį nustatė, kad dukrai turi būti sumokėtas 13,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Moteris kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti 50 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį priimtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, per 35  tūkst. eurų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Spalio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti.