Atlyginimai mažėja

Praėjusią savaitę 39 Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl per mažų atlyginimų. Pareiškime nurodyta suma viršija 2 mln. eurų. Tiek teisėjai skaičiuoja patyrę žalos dėl neteisingai skaičiuotų atlyginimų. Dėl tokios pat priežasties į teismus jau kreipėsi apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Pareiškimų sumos kiekvienu atveju skirtingos, bet šešiaženklės.

Kauno apylinkės teismo teisėjų pareiškime nurodoma, kad atlyginimas teisėjams yra mokamas pagal Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio 3 straipsnis nustato, kad teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas tam tikrų metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, kuris tvirtinamas gavus Vyriausybės teikimą.

Bazinis dydis turi būti nustatomas atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų veiksnių įtaką.

To paties Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimą sudaro: pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, priemoka už padidėjusį darbo krūvį.

Tačiau, teisėjų vertinimu, bazinio dydžio nustatymo tvarka yra nekonkreti, tiesiogiai nesusieta nei su realiu infliacijos dydžiu, nei su vidutiniu atlyginimu, nei su kitų valstybės valdžios pareigūnų atlyginimais. Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tokius kriterijus kaip vidutinė metinė infliacija, minimali ar vidutinė alga ir kt., tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti.

Todėl praktikoje Seimas tik formaliai patvirtina pareiginės algos bazinį dydį 1 ar 3 eurais didesnį, tačiau toks padidinimas neatitinka realios metinės infliacijos ir faktiškai reiškia teisėjų atlyginimų mažinimą.

Kiek man teko skaičiuoti, atotrūkis tarp teisėjo ir advokato atlyginimo, lyginant visose ES valstybėse, Lietuvoje yra vienas didžiausių.

Dėl atlyginimų į teisinį ginčą valstybę pakvietę teisėjai primena, kad teismų nepriklausomumo principo turinį dar 1995 m. atskleidė Konstitucinis Teismas (KT). Nutarime pasisakyta, kad teisėjas privalo ne tik būti pasirengęs profesiniu atžvilgiu, turėti didelį autoritetą, bet ir būti materialiai nepriklausomas. Todėl bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas yra traktuojami kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.

Pirmosios kregždės

Apie prastą finansinę situaciją teismuose, didelius darbo krūvius ir neadekvačius atlyginimus ne kartą yra kalbėjęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas. Jis priminė, kad dar 2022 m. liepą pirmieji ginčą su valstybe dėl neadekvataus užmokesčio už darbą inicijavo būtent Kauno apygardos teismo teisėjai, akcentuodami, kad kvalifikacinių reikalavimų, suteikiamos atsakomybės ir didelio darbo krūvio neatitinkantis atlygis ne tik mažina teisėjo profesijos patrauklumą, bet ir yra tiesioginė grėsmė Konstitucijoje įtvirtintam teisėjų nepriklausomumo principui.

„2008 m. ekonominės krizės metu sumažintas apygardos teismo teisėjų darbo užmokestis buvo atkurtas tik 2023 m. Ar daug žinote profesijų darbuotojų, kurie šiandien gauna tokį patį darbo užmokestį, kokį gaudavo 2008 m.? – retoriškai klausė M. Bartninkas. – Per šį laiką tiek minimali mėnesinė alga, tiek ir vidutinis atlyginimas valstybėje išaugo ne procentais, bet kartais֧.“

Anot teismo pirmininko, viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie mažus pedagogų ir medikų, kurių darbas ne mažiau svarbus, atlyginimus. Tačiau jų darbo užmokestis per pastaruosius penkiolika metų buvo didinamas ne vieną kartą. Taip pat jiems, skirtingai nei teisėjams, netaikomas draudimas užsidirbti papildomai. Keliose gydymo įstaigose dirbantis medikas ar papildomai kaip korepetitorius uždarbiaujantis mokytojas ekspertas gauna didesnį atlyginimą nei teisėjas.

„Dėl nepatrauklaus darbo užmokesčio nuosekliai trumpėjo norinčių tapti teisėjais sąrašai ir augo neužimtų teisėjų pareigybių skaičius. Todėl ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą“, – dėstė M. Bartninkas.

Pozicija:  M. Bartninkas pabrėžė, kad teisėjų siekis apginti savo teises kreipiantis į teismą negali būti vertinamas kaip grėsmė valstybės teisinei sistemai, o kartu ir pačiai valstybei. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pirmininkas neslepia, kad pernai kreiptis į teismą dėl atlyginimų nusprendę teisėjai sulaukė kritikos. Esą noras aktyviai ginti savo teises – ne laiku, nes Vyriausybės sudaryta darbo grupė jau buvo parengusi teisinio reglamentavimo pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio viešajame sektoriuje reforma, kurią planuota įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d.

„Sveikindamas politikų iniciatyvą jau tuomet akcentavau, kad įstatymų pakeitimų projektų paketas yra tik pradžia politinio kelio, kurio baigtis yra sunkiai prognozuojama. Kad ir kaip būtų gaila, toks skepticizmas paaiškėjo esąs pranašiškas, kadangi jau 2022 m. spalį pokyčių įgyvendinimas atidėtas pusei metų, o dabartinė situacija leidžia pagrįstai abejoti galimybėmis valstybės tarnybos reformą įgyvendinti ir nuo 2023 m. liepos 1 d. Daugelis kitų teismų teisėjų kurį laiką gyveno lūkesčiais apie ryškėjančią šviesą tunelio gale, tačiau, reformai pradėjus strigti, ėmė sekti mūsų teismo teisėjų pavyzdžiu“, – pabrėžė M. Bartninkas.

Supratimo nebepakanka

Skaičiuojama, kad dėl žalos atlyginimo į teismus jau kreipėsi apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Kauno apygardos teismo pirmininko vertinimu, situaciją galima lyginti jau ne su sniego gniūžtės efektu, o su lavinos. Tai patvirtina faktas, kad nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. vasario tokio paties pobūdžio reikalavimus pateikė visų apygardų teismų teisėjai, o kovą jų pavyzdžiu ėmė sekti ir apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų teisėjai.

„Mano žiniomis, šiuo metu bendras į teismą dėl neadekvataus darbo užmokesčio besikreipusių teisėjų skaičius siekia beveik 300, arba apie 40 proc. visų Lietuvos teisėjų. Tai tikrai ne pabaiga. Dar vienos bangos galima tikėtis, jeigu kitą mėnesį Seime įstrigs valstybės tarnybos reforma ir nebus priimtas sprendimas išskirti teisėjų atlyginimų klausimą iš bendro paketo ir jį pagaliau išspręsti“, – grėsmingos prognozės nesibaidė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Vis dėto M. Bartninkas pabrėžė, kad teisėjų siekis apginti savo teises kreipiantis į teismą negali būti vertinamas kaip grėsmė valstybės teisinei sistemai, o kartu ir pačiai valstybei.

„Tikroji grėsmė yra teismų sistemą paliekantys geriausi specialistai, kurių pakeisti nėra kuo. Šiuo metu teismuose neužimta apie 70 teisėjų etatų, o kandidatų į teisėjus yra vos apie 20. Tik tiek visoje Lietuvoje yra norinčių būti teisėjais. Nebėra prabangos iš stiprių kandidatų išsirinkti pačius geriausius“, – pastebėjo M. Bartninkas.

Susiduriama ir su dilema, kaip nenuleisti kartelės per žemai, kad teisėjais netaptų nekvalifikuoti, žemos moralės asmenys. „Nežinau, kaip jūs, bet aš norėčiau, kad mano bylą nagrinėtų stipriausias teisės specialistas, atsparus bet kokio pobūdžio įtakoms“, – teigė M. Bartninkas.

Jis pabrėžė, kad teisėjo profesijos patrauklumas yra vienas iš esminių nepriklausomos teismų sistemos, kaip ji apibrėžiama Konstitucijoje, elementų. Blogiausia, kad problema nesprendžiama taip ilgai, o valstybei atstovaujanti institucija, atsiliepdama į teisėjų skundą, nurodo, kad reikalavimai nepagrįsti, nes jokiame teisės akte tiesiogiai neįtvirtinta Vyriausybės ar Seimo pareiga didinti atlyginimus teisėjams.

„Tuomet jau net ir sąmokslo teorija apie kryptingai silpninamą teisminę valdžią nebeatrodo tokia nereali. Kad neadekvatus finansavimas yra grėsmė Lietuvos teismų sistemos nepriklausomumui, girdime tiek iš tarptautinės teisėjų organizacijos, tiek ir iš Europos Komisijos atstovų. Todėl politikų išsakomo supratimo, kad egzistuoja problema, jau nebepakanka. Būtini skubūs sprendimai, kurie neapsiribotų kosmetiniais pokyčiais, bet situaciją keistų iš esmės“, – įsitikinęs Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Ilgai kentėjo

Pirmadienį Aukščiausiajame Teisme vykusiame Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su šio teismo teisėjais ir darbuotojais taip pat kalbėta apie finansus.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – pabrėžė Prezidentas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė pritarė teisėjų žingsniui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

„Ir taip seniai kentėjo ir laukė. Jiems žadamas nuolatinis atlyginimų pakėlimas, bet realiai jis nevykdomas. Jei pasižiūrėtume, kaip rinkoje atrodo teisininkų, kurių kvalifikacija panaši į teisėjų, atlyginimai, jie uždirba dvigubai ar net trigubai daugiau. Tai kodėl žmogus valstybiniame sektoriuje turėtų dirbti už centus, kai, išeidamas ir dirbdamas ne mažiau atsakingą darbą privačiai, gautų kur kas didesnį atlyginimą“, – „Kauno dienai“ sakė parlamentarė.

Lietuvoje yra 705 teisėjai. Anot Seimo narės, jų nėra tiek jau daug, todėl atlyginimus pakelti valstybei ne kažką tekainuotų, palyginti su tuo, kiek yra iššvaistoma.

„Kita vertus, pradedame nesolidžiai atrodyti tarptautiniame kontekste. Kiek man teko skaičiuoti, atotrūkis tarp teisėjo ir advokato atlyginimo, lyginant visose ES valstybėse, Lietuvoje yra vienas didžiausių. Tai rodo, jog kitos valstybės supranta, kad atlyginimas yra viena iš sudėtinių teismų nepriklausomumo dalių, kuris užtikrina žmogui ir orų gyvenimą, ir tam tikrą sprendimų laisvę“, – pastebėjo A. Širinskienė.

Parlamentarė tvirtino žinanti jau ne vieną ir ne du, ir net ne tris teisėjus, kurie išėjo iš darbo negalėdami išlaikyti šeimų. Todėl ragino nesistebėti, kad bylos nagrinėjamos labai ilgai.

Ant valstybės pečių galbūt užgulsiančią žalos atlyginimo naštą, pagal pareiškimus skaičiuojamą šešiaženklėmis sumomis, parlamentarė įvertino kaip teisingą kirtį ir paskatą racionaliai skirstyti šalies išteklius.

„Gal valstybė pradės racionaliau savo resursus naudoti. Kada vakcinos išsiunčiamos, tarkime, į Turkmėniją ir dar sumokama už nuvežimą, nes ta valstybė pati nenusiveža, arba tiesiog išpilamos. Aš manau, kad išpilti į kanalizaciją ar kitur, ar atiduoti Turkmėnijai, yra labai daug, bet atiduoti savo žmonėms, kurių dažnas dirba pasiaukojamai, nemanau, kad 2 ar 6 mln. yra daug, žinant, kaip neatsakingai resursai yra naudojami“, – pareiškė A. Širinskienė.

Tendencija: A. Širinskienė tvirtino žinanti jau ne vieną ir ne du, ir net ne tris teisėjus, kurie išėjo iš darbo negalėdami išlaikyti šeimų. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Vengiama ne tik spręsti teisėjų atlyginimų didinimo klausimą, bet ir skirti pakankamą finansavimą teismų darbuotojų ir tarnautojų darbo užmokesčiui. Teismų sistemos darbuotojai nurodo, kad anksčiau neadekvatų darbo užmokestį kompensuodavo perspektyva ateityje užimti patrauklią teisėjo darbo vietą. Situacijai pasikeitus, teisėjams į pagalbą vykdant teisingumą pasitelkti pakankamai kvalifikuotų specialistų tampa vis didesniu iššūkiu, o tai dar labiau didina spaudimą visai sistemai.

Tikroji grėsmė yra teismų sistemą paliekantys geriausi specialistai, kurių pakeisti nėra kuo.

Teismai ir teisingumas

KT jau priėmė trečią prašymą įvertinti, ar teisėjų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją. Pareiškimuose tvirtinama, kad teisėjų atlyginimo santykinis mažėjimas yra nulemtas įstatymų leidėjo elgesio, konkrečiai, nepakankamų veiksmų reguliuoti teisėjų darbo apmokėjimo dydį taip, kad jo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu netaptų mažesnis, nei yra. Nurodoma, kad įstatymo leidėjo neveikimu pasiekiama tai, kad teisėjų atlyginimas mažėja.

Teisėjų nuomone, jų atlyginimas santykinai turėjo išlikti ne mažesnis, koks buvo ir 2008 m. Mėnesio žalos dydis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp faktiškai gauto teisėjo atlyginimo be priedo už ištarnautus metus sumos bruto ir teisėjo atlyginimo, kuris tą mėnesį turėjo būti apskaičiuotas. Pateiktais skaičiavimais, teisėjų atlyginimas turėjo būti kone dvigubai didesnis, nei jiems realiai buvo išmokėta.

Apygardų teismų teisėjų atlyginimas (be priedo už stažą) 2008 m. gruodį buvo 2 442,40 euro, neatskaičiavus mokesčių. Palyginti su 2012 m., 2019 m. ir 2021 m., teisėjų atlyginimas, įvertinus 2019 m. mokesčių reformą, 2019 m. sausį sudarė 2 296,20 euro, 2020 m. – 2 347,80 euro, 2021 m. sudarė 2 365,00 eurus, 2022 m. – 2 433,80 euro.

Skaičiavimai: teisėjai nurodo, kad jų atlyginimai nekilo nuo 2008 m. (Vytauto Petriko nuotr.)

Tiek Kauno teisėjų pareiškime Regionų administraciniam teismui, tiek kitų šalies teismų pareiškimuose, jau pasiekusiuose Konstitucinį Teismą, apeliuojama į tai, kad teismas yra vienintelė valdžios institucija, vykdanti teisingumą, sprendžianti visuomenėje kilusius ginčus, todėl teismo ir teisėjų nepriklausomumas turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos, kuri apima ir materialinį nepriklausomumą.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad 1998 m. Europos Tarybos iniciatyva patvirtintoje Europos chartijoje dėl teisėjų statuso nurodyta, kad teisėjas už kompetentingą pareigų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą, kurio dydis yra tiksliai apibrėžtas, siekiant teisėją apsaugoti nuo spaudimo, galinčio daryti įtaką sprendimams ir elgesiui, vykdant teisingumą ir taip pakenkti teisėjo nepriklausomumui ir nešališkumui.

Komentaras

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

Tenka pripažinti, kad situacija, kai teisėjai priversti bylinėtis su valstybe, nėra gera, tačiau pačios teismų bendruomenės dėl to tikrai negalima kaltinti. Juolab – teisėjų, kurie labai ilgai demonstravo išskirtinę kantrybę laukdami, kol bus išspręsta jų atlyginimų problema.

Ilgą laiką mūsų bendruomenėje vyravo požiūris, kad teismai – tylioji valdžia, teisėjai kalba savo nuosprendžiais ir sprendimais, todėl apie savo problemas, ypač finansines, viešai kalbėti buvo vengiama. Vis dėlto, pastaraisiais metais teisėjų atlyginimų problema pasiekė kritinį tašką: oficialiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2008 m. daugelio grandžių teisėjų atlyginimai sumažėjo 3,3 proc., o tuo pačiu metu kitų valdžios institucijų – didėjo (kai kurių institucijų net ir daugiau nei 200 proc.).

Akivaizdu, kad dabar teisėjo gaunamas atlyginimas yra neadekvatus tenkančioms pareigoms ir atsakomybei. Jis tiesiog nekonkurencingas. Vis dažniau Teisėjų taryba turi patarti Prezidentui dėl kolegų, paliekančių pareigas savo noru, atleidimo. Dar daugiau, norinčių užimti laisvas teisėjų vietas yra mažiau nei laisvų vietų. Tai rimtas pavojaus signalas.

Situacija yra kritinė ir verčia valstybės valdžios institucijas imtis priemonių nebedelsiant nė dienos. Teisėjų ir kitų teismų darbuotojų stygius dėl nepakankamo finansavimo neišsispręs greitai, o tai gali sukelti ir sunkiai atitaisomą žalą valstybės reputacijai (per ilgi teismų procesai mažina investicijų patrauklumą ir pan.).

Metai po metų teismams skiriamas nepakankamas, objektyviais kriterijais nepagrįstas finansavimas. Suvokdama situacijos rimtumą, dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį Teisėjų taryba inicijavo Visuotiniame teisėjų susirinkime rezoliuciją, norėdama jau viso teisėjų korpuso balsu atkreipti politinės valdžios ir pilietinės visuomenės dėmesį dėl pačios situacijos, aiškiai įvardyti padarinius, kad, silpstant teismų sistemai, silpnėja pati teisinė valstybė, paraginti kartu ieškoti išeičių, kurios atlieptų ne tik ir ne tiek teismų bendruomenės, kiek visos valstybės interesus.

Šiuo metu Seime svarstomas Teisėjų atlyginimų įstatymo projektas, kuris yra sudėtinė Valstybės tarnybos reformos paketo sudedamoji dalis. Jei būtų priimtas teisėjų atlyginimą reglamentuojantis įstatymas, situacija galėtų pagerėti. Tačiau nerimą kelia tai, kad įstatymą priimti delsiama: pagal pirminį projekto variantą jis turėjo įsigalioti jau nuo šių metų sausio 1 d., šiuo metu Vyriausybės projekte siūloma data – liepos 1 d., tačiau pasigirsta nuomonių, kad šią datą reikėtų nukelti ir vėl. Labai aiškiai norime pasakyti, kad toks delsimas ir netikrumas trikdo teismų sistemos veiklą: mažėjant teisėjų ir teismo darbuotojų, didėja likusiųjų darbo krūviai, neišvengiamai ilgėja bylų nagrinėjimo terminai, gilėja teismo žmonių nusivylimas ir blogėja psichologinis klimatas teismuose, o tai neišvengiamai veikia ir jų darbo kokybę. Tokių grėsmių padariniai – ilgalaikiai, todėl kitų valstybės valdžių atstovai turėtų nedelsdami susirūpinti, kad nebūtų negrįžtamai pakenkta teisingumo vykdymo sistemai valstybėje.

„Turbūt neįmanoma šių metų vertinti atsiejus nuo pasaulinių tendencijų, t. y. po truputį išsikvepiant COVID-19 pandemijai, prasidėjusio karo Ukrainoje ir krizių sąlygojamo neapibrėžtumo ir energijos kainų augimo nulemtos infliacijos. Kita vertus, tai jokiu būdu nesumenkina Kauno apygardos teismo komandos pastangų kovojant su iššūkiais, su kuriais susiduriame kasdienėje veikloje, t. y. esant dideliam darbo krūviui ir itin ribotam finansavimui, užtikrinti aukštą teismo veiklos kokybę. Pasinaudodamas proga noriu visiems už jas padėkoti“, – sakė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismas kartu su Vilniaus apygardos teismu yra tarp didžiausią darbo krūvį turinčių apygardos teismų. Šių metų statistiniai duomenys bus susisteminti sausį, tačiau bylų skaičius išlieka stabiliai didelis, kiekvienam teisėjui, tiek individualiai, tiek kolegijose, nagrinėjant bylas tenka apie 250 bylų per metus arba vidutiniškai po bylą kiekvieną darbo dieną.

„Mes turime 43 teisėjų etatus, bet dar niekada jie nebuvo visi užpildyti. Nuolatinis trūkumas lemia didesnį krūvį dirbantiesiems, tiek teisėjams, tiek jų komandų nariams“, – kasdienybės grimasas minėjo teismo pirmininkas. Pagrindiniai įtampų šaltiniai visuose teismuose, ne išimtis ir Kauno apygardos teismas, anot M. Bartninko, yra finansavimas ir darbo užmokestis. Mažas visiems – teisėjams, valstybės tarnautojams, tiek dirbantiems teismuose pagal darbo sutartis.

„Reakcijos į tai kartais būna tokios, kad tiesiog nusprendžiama palikti teismų sistemą. Užpildyti laisvas vietas, kurios mums leistų sureguliuoti darbo krūvį, tampa vis sudėtingiau. Su papildomomis įtampomis susiję ir tai, kad tie, kurie kantriausi ir nusprendė palaukti rengiamos valstybės tarnybos reformos, į kurią įeina ir darbo užmokesčio teismuose klausimai, turėjo vilties, kad nuo sausio 1 d. šie klausimai bus išspręsti. Tačiau šis lūkestis subliuško preliminarią reformos datą atidėjus iki liepos 1 d., ir nėra jokių garantijų, kad nebus atidėta dar kartą“, – ne itin geromis nuotakomis teisme dalijosi M. Bartninkas.

Sisteminės problemos

Problemos tampa sisteminėmis, kadangi itin sunku į teismus pritraukti kvalifikuočiausių ir labiausiai motyvuotų specialistų, o pritrauktus išlaikyti. Tai sukuria uždarą ratą. Pretendentų skaičius apylinkių teismuose skelbiamose atrankose nepakankamas, todėl daug neužimtų teisėjų, jų padėjėjų ar posėdžių sekretorių darbo vietų.

„Į atsilaisvinančias vietas apygardos teisme paprastai kandidatuoja dirbantieji apylinkių teismuose, todėl susiduriame su dilema – ar mums užpildyti trūkstamas darbo vietas, dar pabloginant ir taip sudėtingą situaciją apylinkių teismuose, ar dar labiau didinti krūvį esamiems teismo komandos nariams, ir taip dirbantiems nepatraukliomis ir sudėtingomis sąlygomis“, – akcentavo teismo pirmininkas.

Svajonė – toks sunkiai apibrėžiamas dalykas, todėl būčiau linkęs kalbėti apie tai, ko visiems ir sau norėčiau palinkėti.

Tačiau yra ir su darbo užmokesčių nesusijusių finansinių problemų – kaštai už pašto paslaugas, šildymą ir elektrą. Kaip pavyzdį M. Bartninkas pateikė situaciją su Lietuvos paštu. 2022 m. teismo biudžetas buvo sudarytas 2021 m. spalį, atsižvelgiant į tuo metu buvusias kainas, kai laiško išsiuntimas kainavo apie 1,70–1,90 eurų. Tačiau iš karto įkainiai padidėjo daugiau nei dvigubai – laiško išsiuntimas kainuoja apie 4 eurus. Neskyrus papildomų lėšų, jos baigėsi dar vasarą ir šiuo metu teismas gyvena į skolą.

„Alternatyva būtų tiesiog sustabdyti visų bylų, kuriose reikia dokumentus įteikti paštu, nagrinėjimą iki kitų metų pradžios. Suvokdami teismų misijos svarbą, kol kas tokio radikalaus sprendimo nesvarstome, nors galbūt būtent tai padėtų atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriame. Panaši situacija ir su elektros ir šildymo sąskaitomis“, – pastebėjo teismo pirmininkas.

Gebėti susitvarkyti

M. Bartninkas akcentavo, kad netinkamo požiūrio į teismų sistemą priežastys gali būti įvairios: tiek teismų, kaip institucijos, svarbos nesuvokimas, prioritetus sukoncentruojant kitur, tiek nenoras priimti nepopuliarius, nors ir būtinus, sprendimus, tiek ir noras susilpninti teisminę valdžią.

„Silpna teismų sistema yra grėsmė valstybei ir visuomenei, todėl investuodami į ją tai darome ne tiek dėl dirbančių teisme gerovės, kiek dėl mūsų visų, suinteresuotų teisingumo kokybe, bendro intereso“, – įsitikinęs M. Bartninkas.

Vis dėlto, teismo pirmininkas sakė, kad iš kiekvienos patirties kažko pasimokoma, todėl svarbiau ne tai, su kokiais iššūkiais susiduriama, bet tai, ar su jais susidūrus gebama susitvarkyti dar geriau, nei tai pavyko anksčiau.

Anot teismo pirmininko, neklysta tik tie, kurie nedirba. Kita vertus, susitelkimas bendram tikslui, noras tobulėti, drąsa ir užtikrintumas priimant sprendimus yra tie faktoriai, kuriuos išsaugoti ir stiprinti norėtųsi labiausiai.

„Svajonė – toks sunkiai apibrėžiamas dalykas, todėl būčiau linkęs kalbėti apie tai, ko visiems ir sau norėčiau palinkėti. Linkiu kantrybės susidūrus su iššūkiais, energijos jiems įveikti ir gebėjimo pasidžiaugti šviesiomis akimirkomis, visais, net ir mažiausiais, pasiekimais“, – sau ir kitiems linkėjo M. Bartninkas.

Bylos ir krūviai

Pernai gruodžio pabaigoje KAT pirmininku paskirtas Marius Bartninkas pastebėjo, kad šio teismo praėjusių metų veiklos ataskaita patvirtino, jog čia išlieka didelis darbo krūvis.

Ir nors į pirmininko pareigas po atrankos buvo paskirtas tik gruodį, tačiau laikinai jas ėjęs nuo gegužės, visus metus teismo gyvenime dalyvavęs kaip komandos narys, metų ataskaitą laiko visos komandos bendrų pastangų rezultatu.

„Vertindamas praėjusius metus, akcentuočiau keturis dalykus. Pirmiausia – tai stabiliai didelis darbo krūvis. Pagal vienam teisėjui tenkantį bylų skaičių, krūvis yra vienas didžiausių iš visų Lietuvos teismų, pagal išnagrinėtų bylų skaičių, tenkantį vienam teisėjo etatui, teismas irgi buvo lyderis. KAT išnagrinėta daugiausia bylų“, – teigė M.Bartninkas.

Jis priminė, kad KAT praėjusių metų pradžioje trūko civilinių bylų teisėjų, o metams įsibėgėjus – baudžiamųjų bylų teisėjų. Tai dar labiau padidino dirbančių teisėjų darbo krūvius.

„Vienam teisėjo etatui vidutiniškai teko 128 bylos per metus. Atsižvelgiant į tai, kad trūko teisėjų, realybėje buvo 150 bylų. Papildomai dar apeliacinės bylos, dirbant kolegijose krūvis išaugo iki beveik 250 bylų, t.y. papildomai po vieną bylą per darbo dieną“, – statistika dalijosi M.Bartninkas.

Antras momentas, kurį išskyrė teismo pirmininkas, – gana sklandžiai pavyko susitvarkyti su pandemija, išvengta ligos protrūkių komandoje, užtikrintas veiklos nepertraukiamumas, suvaldyti bylų nagrinėjimo terminai.

„Tam labiausiai pasitarnavo elektroninės technologijos, LITEKO sistema, nuotoliniai posėdžiai ir palankus komandos požiūris į darbo organizavimą, egzistuojančią galimybę bent jau dalį funkcijų vykdyti nuotoliniu būdu“, – tęsė M.Bartninkas.

Realybė: M.Bartninkas pastebi, kad, nepadidinus finansavimo, netrukus teismuose bus susiduriama su sisteminėmis problemomis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Finansiniai niuansai

2021 m. ataskaitoje neišvengiamai paliečiami ir finansiniai aspektai. KAT pirmininkas nenutylėjo, kad situacija yra įtempta ir, jei tai nebus sprendžiama, teismas, anot pirmininko, netrukus susidurs su sisteminėmis problemomis.

„Nedideli darbo užmokesčiai, nepakankamas finansavimas yra priežastys, dėl kurių darbo vieta teisme darosi vis mažiau patraukli. Metų pabaigoje jau susidūrėme ir susiduriame šiais metais su problema, kuri neliečia darbo užmokesčio, – išaugusios pašto išlaidų kainos, pakilusios elektros, šildymo kainos“, – dėstė M.Bartninkas.

Teismo administracija minėtą problemą matė jau metų pabaigoje, o išlaidos 2022 m. buvo suplanuotos dar iki kainų padidėjimo. Jei ši problema nebus sprendžiama, pirmininkas neatmeta prislėgsiančių skolų. Arba teks atiduoti lėšas, kurios numatytos darbo gerovei.

Dar labai svarbiu momentu pirmininkas laiko dėmesį komandai formuoti, sąlygoms efektyviai vykdyti funkcijas sudaryti.

„Kai nėra galimybių pasiūlyti finansiškai patrauklių sąlygų, stengiamasi sukurti savirealizaciją užtikrinantį mikroklimatą, kad, kiek įmanoma, būtų viskas paprasčiau, aiškiau vykdyti savo funkcijas“, – kitą medalio pusę pabrėžė M.Bartninkas.

KAT pirmininkas anksčiau yra minėjęs, kad sudėtinga situacija dėl teisėjų trūkumo. Šiemet sausį KAT vieną teisėją išlydėjo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, o vasario mėnesį KAT teisėjų gretas papildė penki teisėjai. Tačiau, suėjus įstatyme numatytam amžiaus terminui, viena teisėja paliko KAT.

Šiuo metu iš 43 KAT teisėjų etatų užimtas 41. „Šiandien dar trūksta dviejų teisėjų, bet jau žinome, kad šiemet įstatyme numatyto amžiaus sulauks dar trys teisėjai, o dar vienas teisėjas sėkmingai dalyvauja atrankoje į Aukščiausiąjį Teismą“, – apie grįžimą prie penkių teisėjų trūkumo kalbėjo M.Bartninkas.

Jo skaičiavimais, per pastaruosius penkerius metus pasikeitė devyniolika teisėjų. Jeigu šiais metais pavyks užpildyti trūkstamus teisėjų etatus, bus pasikeitę 25 teisėjai, t.y. apie 60 proc.

„Dalis šios kaitos susijusi su kartų kaita. Džiugu, kad kita dalis pokyčių susijusi su sėkmingais karjeros pokyčiais, kokių nebuvo nuo 2008 m.“, – pastebėjo M.Bartninkas.

Nedideli darbo užmokesčiai, nepakankamas finansavimas yra priežastys, dėl kurių darbo vieta teisme darosi vis mažiau patraukli.

Pandeminiai pokyčiai

2020 m. daugeliui įstaigų buvo iššūkių metai dėl pasaulį supančiojusios pandemijos, skelbiamų karantinų. 2021-ieji buvo sunkūs, bet tokių griežtų ribojimų jau neprireikė. Statistika šį laikotarpį atskleidė dar kitomis spalvomis.

2019 m. vyko 1,5 tūkst. posėdžių, kuriuose kažkas iš proceso dalyvių dalyvaudavo nuotoliniu būdu. Daugeliu atvejų tai būdavo asmenys, esantys įkalinimo įstaigose. 2020 m. įvyko 3 tūkst. nuotolinių posėdžių, o 2021 m. – 30 tūkst.

„Nuotolinių procesų pranašumai – sutaupytas laikas ir išlaidos kelionei. Kai kuriais atvejai tai būna vienintelė galimybė užtikrinti asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime. Tokie posėdžiai pandemijos metu buvo galimybė proceso dalyviams gauti teisingumo paslaugą nuotoliniu būdu. Teismo komandos nariams buvo galimybė nuotoliniu būdu vykdyti funkcijas“, – pabrėžė teismo pirmininkas.

Anot M.Bartninko, absoliuti dauguma KAT nagrinėjamų civilinių bylų yra elektroninės. Baudžiamosiose bylose žengiami pirmi žingsniai, nemažai yra popierinių bylų, su kuriomis susipažinti reikia atvykti į patalpas.

„Pandemijos naujovė – nuotoliniai teismo posėdžiai. 2020 m. buvo labiau prisitaikymo laikotarpis – dar neturėjome visiškai tinkamo teisinio nuotolinių posėdžių organizavimui reglamentavimo, trūko techninių priemonių, taip pat reikėjo proceso dalyviams išmokti naudotis priemonėmis. 2021 m. buvo lengviau“, – sakė M.Bartninkas.

Teismo pirmininkas neslėpė, kad nuotolinio darbo piktnaudžiavimo atvejus sunku patikrinti. Vis dėlto šis procesas teikia daug lankstesnių galimybių.

Aišku, būna atvejų, kai posėdžio metu nutrūksta ryšys, kyla nepatogumų, kai proceso dalyvis ir jo atstovas dalyvauja iš skirtingų vietų – sprendžiama, kaip užtikrinti atstovavimą, galimybes pasitarti, ir panašiai.

„Pagrindinė prezumpcija – užtikrinti žmogaus teisę. Nuotolinius procesus matome ne kaip ribojančią galimybę, o priešingai – kaip papildomai užtikrinančiąją“, – pabrėžė M.Bartninkas.

Kitokia priesaika

Mokslininkai yra pastebėję ir tarptautinėse diskusijose kalbama, kad ne visos bylos ir ne visi veiksmai gali būti atlikti nuotoliniu būdu. Tokiais atvejais teisėjas visada turi galimybę priimti sprendimą, kad organizuotų gyvą posėdį.

„Kartais yra bylų, kai galvoji, kad vien atėjimas į posėdžio salę, kai privalai atsistoti prieš bylą nagrinėjantį teisėją, leidžia pajusti simboliškumą ir viso proceso prasmę. Kartais gal net ne pats sprendimas ar nuosprendis gali būti pagrindas. Gal net didesnį poveikį, ypač baudžiamosiose bylose, turėtų vien dalyvavimas gyvame procese ir jo svarbos supratimas“, – psichologinės teismo proceso įtakos neatmetė M.Bartninkas.

Faktas: Kauno apygardos teisme yra didžiausi krūviai Lietuvoje. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pandemija ir karantinai pakoregavo įprastą priesaikos sakyti tiesą teisme procedūrą. Liudytojai, nukentėjusieji, kaltinamieji, prieš teikdami parodymus teisme, ranką padėję ant Lietuvos Konstitucijos skaito priesaikos tekstą.

„Šiandien teisėjų tarybos rekomendacijose nurodyta iš anksto nusiųsti priesaikos tekstą, kurį proceso dalyvis turi pasirašyti ir atsiųsti atgal, o nuotolinio posėdžio metu priesaikos tekstą perskaito garsiai“, – aiškino M.Bartninkas.

Celofano šou

Dar vienas KAT tekęs išbandymas – būtent šiame teisme spektaklius pradėjo dabar už grotų atsidūręs, ne kartą už finansinius nusikaltimus teistas Antanas Kandrotas, pasivadinęs Celofanu. Vizitai į posėdžius su pandos kauke, ignoruojant Vyriausybės tvarką dėvėti medicinines veidą dengiančias kaukes, filmavimai, savaip išvedžiojant teisėtus teismo darbuotojų reikalavimus ir panašūs išsišokimai buvo jo paties viešinami.

„Nenorėčiau komentuoti konkretaus elgesio bylos nagrinėjimo metu. Apibendrintai galiu pasakyti, kad proceso dalyviai skirtingai pasirenka savo teisių įgyvendinimo praktikas, o pareiga įvertinti, ar toks elgesys yra teisėtas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui arba kažkokiems veiksmams, kuriuos lemia gal toks iškreiptas savo teisių ir pareigų supratimas, tenka bylą nagrinėjančiam teisėjui“, – diplomatiškai Celofano šou vertino KAT pirmininkas.

Anot M.Bartninko, taisyklės ir priemonės, susijusios su karantinu pandemijos metu, kaip ir visose kitose viešo gyvenimo srityse, sulaukė nepasitenkinimo atvejų. Teismo tikslas tokioje situacijoje užtikrinti visų asmenų teises ir interesus, įgyvendinti numatytas priemones tiems interesams apsaugoti.

2021 m. KAT A.Kandrotą nuteisė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, didelės vertės turto pasisavinimą. Jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausme, o Apeliacinis teismas tą bausmę dar sugriežtino.

Šiuo metu KAT nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose A.Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų, o kaltinimai susiję su aplaidžiu ar apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingu duomenų deklaravimu, sukčiavimu ir didelės vertės turto pasisavinimu.

Jis pareigas pradės eiti nuo gruodžio 23 dienos, nurodoma dekrete.

Kauno apygardos teismo pirmininko atrankoje dalyvavo keturi pretendentai. Komisija tinkamiausiais pripažino tris: Kauno apygardos teismo teisėjus Darių Kantaravičių, M. Bartninką ir Albiną Antanaitį.

M. Bartninkas teisininko išsilavinimą įgijo Vytauto Didžiojo universitete, yra dirbęs Marijampolės savivaldybės administracijoje, 2008 metais pradėjo dirbti Kauno apygardos teisme kaip teisėjo padėjėjas, 2013 metais tapo Kauno apylinkės teismo teisėju, 2016–2017 metais laikinai vadovavo Kėdainių apylinkės teismui, nuo 2017 metų dirba Kauno apygardos teisme, yra Teisėjų tarybos narys.

Šis teismas nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės, kai tuometinis jo pirmininkas Nerijus Meilutis buvo paskirtas vadovauti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Kauno apygardos teismo teisėjo Mariaus Bartninko skyrimo šio teismo pirmininku ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Viktorijos Šelmienės skyrimo šio teismo pirmininke.

Teisėjų taryba šį klausimą svarstys pirmadienį.

Kauno apygardos teismo pirmininko atrankoje dalyvavo keturi pretendentai. Komisija tinkamiausiais pripažino tris: Kauno apygardos teismo teisėjus Darių Kantaravičių, M. Bartninką ir Albiną Antanaitį.

M. Bartninkas teisininko išsilavinimą įgijo Vytauto Didžiojo universitete, yra dirbęs Marijampolės savivaldybės administracijoje, 2008 metais pradėjo dirbti Kauno apygardos teisme kaip teisėjo padėjėjas, 2013 metais tapo Kauno apylinkės teismo teisėju, 2016–2017 metais laikinai vadovavo Kėdainių apylinkės teismui, nuo 2017 metų dirba Kauno apygardos teisme, yra Teisėjų tarybos narys.

Šis teismas nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės, kai tuometinis jo pirmininkas Nerijus Meilutis buvo paskirtas vadovauti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Norą tapti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininku buvo išreiškę du teisėjai – Janas Maciejevskis ir V. Šelmienė.

Šio teismo pirmininkas Marijus Kursevičius rugsėjį pasitraukė iš pareigų dėl asmeninių priežasčių.

V. Šelmienė teisę studijavo Vilniaus universitete, keliose bendrovėse dirbo juriste, 2011 metais pradėjo dirbti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme posėdžių sekretore, vėliau metus bus advokato padėjėja, 2015 metais grįžo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kaip teisėja, metus buvo šio teismo pirmininko pavaduotoja.

Vilniaus miesto apylinkės teismas – didžiausias pirmosios instancijos teismas tarp bendrosios kompetencijos teismų, jame dirba per 100 teisėjų, beveik tiek pat teismo posėdžių sekretorių, irgi apie 100 teisėjų padėjėjų, teisėjų vyresniųjų padėjėjų, teisininkų ir specialistų konsultantų, skelbia Nacionalinė teismų administracija.

Kaip pažymi Kauno apygardos teismas, teisėjo karjerą M. Bartninkas pradėjo 2013 m. Kauno apylinkės teisme, nuo 2016 m. Kėdainių rajono apylinkės teisme ėjo šio teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos prezidentės 2017 m. liepos 17 d. dekretu nuo rugpjūčio 29 d. teisėjauja Kauno apygardos teisme.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas specializuojasi darbo teisės srityje, yra Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, leidinio „The Law of the Baltic States“ skyriaus apie Lietuvos darbo teisę bendraautorius, Europos Tarybos organizuojamų programos „HELP“ mokymų „Darbo teisės kaip žmogaus teisės“ ekspertas.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas skaito pranešimus darbo teisės temomis Lietuvoje ir tarptautiniu lygmeniu organizuojamose konferencijose, veda mokymus teisėjams darbo teisės temomis, įvadinius mokymus naujai paskirtiems teisėjams.

„Siekis nuolat tobulėti yra mano veiklos prioritetas. Dėkoju už pasitikėjimą. Paskyrimą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku priimu kaip iššūkį sau: tolesniam asmeniniam tobulėjimui ir paskatą teisme bei visoje teisinėje sistemoje vykstančių procesų analizei ir tobulinimui. Atvirumas, paprastumas, mokymasis, dalijimasis, pažanga – mano vizijos sinerginiai aspektai. Neabejoju, kad ieškodami, bendradarbiaudami, tardamiesi sėkmingai spręsime ne tik kasdienius klausimus, bet ir, esant poreikiui, inicijuosime teisinio turinio pokyčius, nukreiptus į kokybę ir efektyvumą“, – cituojamas pranešime spaudai M. Bartninkas.

M. Bartninkas pakeitė Mindaugą Šimonį, kuris prezidento dekretu nuo 2020 m. birželio 19 d. buvo atleistas iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų savo noru.