„Faktas, kad galime asfaltuoti žvyrkelius, kurie yra ekonomiškai atsiperkantys. Daug yra kriterijų, bet paprasčiausias buitinis – jeigu virš 100 automobilių per parą pravažiuoja, tai tas kelias turėtų būti tvarkytinas“, – susitikime su Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kalbėjo M. Skuodis.

„Lietuvoje šiuo metu turime 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Mūsų tikslas, valstybinis, sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. Daugiau nėra ekonominės logikos tvarkyti ir Skandinavijos šalyse mažiau negu 18 proc. Bet tai turi būti normalūs žvyrkeliai“, – teigė jis.

Anot politiko, kad būtų pasiektas minėtas rodiklis, reikia sutvarkyti 1,4 tūkst. kilometrų neasfaltuotų kelių.

„Kad tą sutvarkytume, reikia sutvarkyti apie 1400 km. Valstybės mastu tai nėra daug ir naujoje mūsų parengtoje programoje yra numatyta sutvarkyti maždaug pusė to“, – tvirtino jis.

Susisiekimo ministerija metų pradžioje pranešė planuojanti įgyvendinti naujus 2024–2028 metų valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo projektus. Prioritetinės eilės sąrašas bus sudaromas atsižvelgiant į savivaldybių sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.

Ministerija nurodo, kad asfaltuotinų žvyrkelių sąrašas bus sudaromas vertinant juos pagal balus, atskiras ruožas gali surinkti iki 100 balų. Balai bus skiriami atsižvelgiant į eismo intensyvumą ruože, neasfaltuotos dalies ilgį bei gyventojų ir darbuotojų skaičių kelio aplinkoje.

Susumavus visų šių kriterijų balus, asfaltuotinas žvyrkelio ruožas galės surinkti iki 65 balų. Savivaldybės, nurodydamos prioritetus, gali pridėti projektui iki 25 balų. Papildomi 10 balų bus skiriama ir tuomet, jei asfaltuotinas ruožas sutampa su viešojo transporto ar mokyklinių autobusų maršrutais.

Kelių priežiūros ir plėtros programoje KPPP šiems metams žvyrkeliams numatyta 7,7 mln. eurų. Atlikus vertinimą, šiuo metu yra nustatyti 354 asfaltuotinų žvyrkelių ruožai (apie 1 360 km iš esamų 5 280 km).

„Šiandien mūsų pagrindinė žinutė yra tokia – nuo šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų rinka yra atverta visiems Lietuvoje registruotiems orlaiviams ir visoms Lietuvoje registruotoms aviakompanijoms“, – spaudos konferencijoje Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

„Visos Lietuvos kompanijos, kurios veikia JAV oro erdvėje, arba kurios nori tą daryti, galės tą daryti iš Lietuvos, joms nereikės registruoti lėktuvų kitose šalyse“, – pridūrė jis. 

„Jei pažiūrėtume į tendencijas, tai vienas Lietuvoje registruotas orlaivis vidutiniškai vien tik per sumokamą pelno mokestį neskaičiuojant kitų mokesčių į biudžetą atneša maždaug nuo 300 iki 500 tūkst. eurų. Tai mūsų tikslas, kad tų orlaivių būtų daugiau ir aš net neabejoju, kad jų bus daugiau“, – BNS sakė M. Skuodis.

Anot jo, Lietuvoje yra didelių vežėjų, kuriems šis pokytis yra itin aktualus – tokia galimybe galėtų pasinaudoti bent devynios kompanijos.

„Lietuvoje mes turim devynias registruotas kompanijas, kurios turi pakankamai didelį orlaivių parką. (...) Aš bent tris žinau kompanijas, kurios jau vykdo veiklą ar norėtų vykdyti veiklą JAV, tiesiog ta veikla yra vykdoma ne per lietuviškas įmones, o padalinius ir tai yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.

Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA ) vadovas Aleksandras Nemunaitis teigė, kad Lietuvos oro bendrovės skrydžius JAV atlieka jau dabar, tačiau lėktuvus registruoja kitose valstybėse. Anot jo, naujovė bus itin aktuali įmonėms „Heston Airlines“ ir „Avion Express“.

vienas Lietuvoje registruotas orlaivis vidutiniškai vien tik per sumokamą pelno mokestį neskaičiuojant kitų mokesčių į biudžetą atneša maždaug nuo 300 iki 500 tūkst. eurų.

 

„Kam galbūt tai labiausiai aktualu, tai „Heston Airlines“, „Avion Express“, jis šiuo metu yra didžiausias užsakomųjų skrydžių provideris, jis turi 55 lėktuvus. Nors jūs nematot šitos aviakompanijos, bet jie turi 55 registruotus lėktuvus, dalis jų registruota Lietuvoje, dalis jų registruota Maltoje“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Nemunaitis.

Jo teigimu, lėktuvus registruojant kitose valstybėse, įmonės mokesčius moka joms, o ne Lietuvai: „Kalbame apie dešimtis milijonų“.

„Avion Express“, pavyzdžiui, maždaug per pusę padalina savo parką – nuo 20 iki 30 (lėktuvų – BNS), aš manau, kad jie registravę kitur. „Heston Airlines“, jie yra didžiausias ir nepriklauso nė vienai iš mūsų asociacijų, yra patys sau, tai jie turi šiuo metu tarp 20–30 lėktuvų, didesnė dalis jų registruota Maltoje, mano žiniomis“, – vardijo A. Nemunaitis.

JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald aiškino, kad JAV gali skraidinti tik tos bendrovės, kuria įvertino Federalinė aviacijos administracija (FAA, angl. Federal Aviation Administration), – Lietuva buvo įvertinta pirmos kategorijos reitingu.

„Pirmos kategorijos reitingas yra tai, ko reikia, kad būtų galima įvažiuoti į Jungtines Valstijas ir vykdyti keleivinius ar krovininius skrydžius šalyje“, – spaudos konferencijoje sakė K. C. McDonald.

Jos teigimu, šis įvertinimas leis Lietuvai ir JAV auginti bendradarbiavimą: „Nuo šiandien mes tikimės, kad pamatysime didžiulį augimą“.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, siekiant gauti FAA įvertinimą buvo pakoreguotas Aviacijos įstatymas, padidintos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už nusižengimus.

Priklausomai nuo skrydžių pobūdžio – ar jie bus vienkartiniai, ar užsakomieji, ar reguliarieji – oro vežėjams dar reikės atlikti kai kurias procedūras, pateikti paraišką ir gauti JAV Transporto departamento (DOT) leidimą.

Siekiant leidimo skrydžiams JAV FAA atlieka užsienio valstybės civilinės aviacijos priežiūros sistemos auditą, kurio metu audituojama jos atitiktis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) civilinės aviacijos saugos standartams ir šalims priskiria 1 arba 2 kategoriją. Teisę vykdyti naujus skrydžius į JAV teritoriją gauna tik tie oro vežėjai, kurių valstybėms suteikiama 1 kategorija.

Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km. 

Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų. 

„Kaip jau ne kartą esu minėjęs, Utenos plento rekonstrukcija yra pirmoje prioritetinių darbų sąrašo vietoje. Labai tikiuosi, kad darbų sparta išlaikys tempą ir jau šiemet bus sutvarkyta visa Molėtai–Utena atkarpa, o pilnai atnaujintu plentu galėsime važiuoti kitų metų pabaigoje“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

„Nors vis dar girdisi abejonių, kad pradėti kelio kapitalinio remonto darbai tarp Molėtų ir Utenos bus baigti pagal darbų apimtis ir greitį šiuo metu čia vyksta didžiausi ir sparčiausi kelio tiesimo darbai visoje Lietuvoje. Vos per mėnesį šiame kelyje išardyta 10 km betoninio kelio atkarpa, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų, nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje atlikti ir pirmieji senos betono dangos kokybės tyrimai. Kelią nuo Molėtų iki Utenos kapitaliai suremontuoti esame suplanavę iki šių metų pabaigos, todėl siekdami kokybiško ir ilgaamžio naujo kelio laiku, suplanuotų darbų vykdymo greitį privalome išlaikyti”, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. 

Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas (...)

Pradėjus kelio Molėtai–Utena ardymo darbus nepriklausomoje laboratorijoje buvo atlikti ir betono dangos kokybiniai tyrimai. Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas, antrą kartą išardyto betono nenaudoti. Tokie tyrimai bus kartojami ir kitose ardomo kelio atkarpose, jei tyrimai parodys, jog išardytas betonas yra kokybiškas, dalis jo bus panaudojama tiesiant naują kelią.  

Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus, kurie padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti papildomas kairiojo posūkio juostas. 

Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979–1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Karštuoju metų laiku betono plokštės kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą.  Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos.  

Kaip pranešė ministerija, M. Skuodis ir Juanas Carlosas Munozas Abogabiras (Chuanas Karlosas Munjosas Abogabiras) taip pat kalbėsis apie dvišalio bendradarbiavimo jūrų transporto, logistikos ir inovacijų srityse plėtrą, pasirengimą Tarptautinio transporto forumo (ITF) viršūnių susitikimui.

Lietuva šiuo metu pirmininkauja ITF, gegužės pabaigoje šias pareigas perims Čilė.

Vizito metu Lietuvos ministras taip pat atidarys ITF Lotynų Amerikos ir Karibų regiono aukšto lygio susitikimą.

Renginio metu M. Skuodis dalyvaus diskusijoje apie regioninius ir globalius iššūkius transporto srityje, pristatys Lietuvos susisiekimo sektorių ir pirmininkavimo ITF prioritetus, įskaitant paramos Ukrainai iniciatyvas.

Balandžio 1–3 dienomis vyksiančio vizito metu taip pat numatyti M. Skuodžio susitikimai su Ispanijos valstybės sekretoriumi transportui ir tvariam judumui, Tarptautinės viešojo transporto asociacijos generaliniu sekretoriumi, Tarptautinės oro uostų tarybos vadovu.

Ministras taip pat lankysis Valparaiso jūrų uoste, Santjago elektrinių autobusų depe ir metro valdymo centre, susitiks su vietos lietuvių bendruomenės atstovais.

„Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Kolegoms pabrėžiu – susikoncentruokime, kad darbai vyktų ir vėlavimai, kurie yra, būtų maksimaliai panaikinti“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė M. Skuodis.

Taip ministras kalbėjo Latvijos susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, jog Baltijos šalys turėtų bendrai įsigyti traukinius būsimam europinės vėžės geležinkeliui.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir traukiniai.

M. Skuodžio teigimu, pirmieji traukiniai Lietuvą galėtų pasiekti anksčiausiai po trejų metų.

„Svarbu geležinkelių bendrovėms kalbėti ir jau priiminėti sprendimus dėl galimo vėžės operavimo, galimų traukinių, nes, kaip rodo praktika ir rinkos situacija, iš pokalbių su rangovais matau, kad užsisakius šiandien traukinius, net neskaičiuojant viešųjų pirkimų procedūrų, pasirašius sutartis, jie artimiausiu metu gali būti patiekti po 3–5 metų“, – teigė ministras.

„Reikia daryti sprendimus dabar “, – pabrėžė jis.

Pasak M. Skuodžio, LTG naudojimosi vėže planus turėtų pristatyti antrąjį šių metų ketvirtį.

„Lietuvos geležinkeliai“ rengia tam tikrą planą dėl operavimo, turi pristatyti mums antrą ketvirtį ir matysime, kokie galėtų būti sprendimai. Mums svarbu ir parodyti progresą darbų, (...) ir kartu priimti sprendimus, kaip tie traukiniai važinės“, – sakė ministras.

Pasak Latvijos ministerijos, susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

2022 metų lapkritį LTG grupės bendrovė „LTG Link“ skelbė pradėjusi konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo „Rail Baltica“ vežei.

„LTG Link“ tuomet nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų. Kiti variantai – 14 traukinių po 200 vietų arba 10 traukinių, kurių kiekvienas galėtų vežti po 300 keleivių.

„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

„Mes pozityviai vertiname prezidento ir Prezidentūros iniciatyvą, kad dalį valstybinių kelių, ypač kurie eina per gyvenvietes, reikėtų perduoti savivaldai“, – antradienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybes ir alternatyvas teigė ministras. 

„Dėl perdavimo sąlygų, terminų – diskusinis klausimas. Į jį reikia atsakyti, bet faktas – kryptis, man atrodo, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti šita“, – pridūrė jis. 

Gitanas Nausėda žada inicijuoti įstatymų pakeitimą, kad savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelius. Pataisas prezidentas ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius)  sakė, kad savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybinių kelių, administracija susiduria su problemomis.

„Susiduria su labai praktiškais dalykais – kaip pastatyti stotelę, kaip pėsčiųjų perėją padaryti. Tas perdavimas daug ką palengvintų“, – konferencijoje kalbėjo prezidento atstovas. 

Pasak M. Skuodžio, dabar valstybinių kelių priežiūrai skiriama 600 mln. eurų, Lietuvoje yra 21 tūkst. kilometrų tokių kelių. 

Lietuvos organizuotame iniciatyvos pristatymo renginyje Tokijuje M. Skuodis taip pat pakvietė Japonijos atstovus į balandžio 11 dieną Vilniuje vyksiantį iniciatyvos verslo forumą, pranešė ministerija.

„Mūsų verslo bendruomenės tikrai galėtų dirbti drauge jūrinio susisiekimo, tvarumo ir skaitmenizavimo srityse, suvienyti jėgas, kurdamos transporto ir logistikos inovacijas“, – pranešime teigė M. Skuodis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uostas vertina Japoniją kaip strateginę Lietuvos partnerę Azijoje, nori stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, didinti krovinių srautus iš Japonijos ar į ją, pritraukti naujų rūšių krovinių.

„Šios šalies kompanijų įsitraukimas į Klaipėdos uosto projektus taip pat galėtų tapti mūsų bendradarbiavimo objektu“, – pranešime teigė jis.

Iki 2030 metų numatoma išplėsti pietinę Klaipėdos uosto dalį – tuomet uostas galės priimti didžiausius Baltijos jūra plaukiojančius laivus, krauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.

2024–2027 metais į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 234 mln. eurų: iki 17 metrų išgilinti laivybos kanalą, pastatyti jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūrą.

2023 metais per Klaipėdos uostą į Japoniją ir iš jos gabenta daugiau nei 13 tūkst. tonų krovinių – apie 60 proc. daugiau nei 2022 metais. Daugiausia krauta transporto priemonių ir įrangos, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, tekstilės.

Aukštupio savivaldybių ir VVKD pasirašytas memorandumas, kuriuo šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant vidinę ir tarptautinę laivybą, įgauna pagreitį. 2023 m. rudenį pradėti valymo darbai Nemuno aukštupyje, atkarpoje ties Alytumi, o šią savaitę pasirašyta sutartis su Druskininkų savivaldybe dėl valymo darbų Nemune Druskininkuose. Bendra planuojamų darbų vertė – 270 848 tūkst. eurų be PVM.

„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose. Tai nuoseklus kitas žingsnis baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą. Esame dėkingi Druskininkų ir kitoms savivaldybėms už bendrą darbą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Kelias: valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“. Partnerio nuotr.

„Dirbame, kad pritaikytume laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Šio ruožo problema – upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmenuota. Būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, atlikti seklumų šalinimo darbus. Pernai jau baigti valymo darbai Nemuno aukštupyje ties Birštonu ir praktiškai iš karto pradėti Alytuje, o šiuos metus pradedame sukirsdami rankomis dėl Druskininkų ruožo pritaikymo laivybai“, – komentavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Pasak jo, siekiama sukurti laivybos sąlygas šiuo metu dar neeksploatuojamuose, bet laivybai patraukliuose keliuose, kur dar niekada nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai, padidinant eksploatuojamų vandens kelių ilgį.

Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai.

 

Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“ ir ją aptarnaujančiu laivu, į pagalbą bus pasitelkta ir kitų techninių priemonių. Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų (Švendubrės upių pasienio kontrolės punto) iki Varėnos rajono savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto, kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje. Pirmame etape darbai bus vykdomi nuo 233,3 km iki 225,0 km Druskininkuose, antrame etape – nuo 225,0 km iki 215,6 km ties Varėnos rajono savivaldybės riba. Valymo darbų ruožo ilgis – 17,7 km, plotis – 20 m. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 m. vasaros sezono. Po darbų užbaigimo VVKD įsipareigoja pradėti eksploatuoti sutvarkytą ruožą: jį žymėti bujomis, pagal poreikį atlikti pakartotinius valymo darbus, stebėti gylį, skelbti atnaujintą gylio informaciją ir kt.

Partnerio nuotr.

„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Su VVKD pasirašėme sutartį, planuojama, kad darbai Druskininkų savivaldybės teritorijoje startuos jau šią vasarą. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujų turizmo rinkų ir perspektyvų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus Vandenų kelių sistema.

 

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. 2023 m. vasaros pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso bus pastatyta ar rekonstruota 553 bunos. Jos reikalingos, kad Nemuno vanduo pats valytų ir tiesintų vagą irlaivakelio gylis būtų didesnis.

2024–2025 m. patvirtintas Nemuno aukštupio valymo darbų planas, įrengiant vandens kelią Alytuje, Druskininkuose, gavus finansavimą, ateityje juos sujungiant su Birštonu.

„Per dešimtmetį tikimės iš esmės pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sakė V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį – 500 km – vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upę. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Kada nors Lietuvoje galėtume turėti iki 1 tūkst. km laivybai tinkamų vandens kelių.“

Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

„Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.

Klausiamas, ar Prezidentūros atstovai nebandė jo įtikinti, jog tokių sankcijų nereikia įvesti, susisiekimo ministras tvirtino, jog tai buvo daugiau klausimai, ar jie yra įvertinę galimą poveikį.

„Man atrodo, kad nereikėjo įtikinėti, nes mes esame diskutavę apie logiką, kaip jos turi būti įvedamos, gal ir esame diskutavę, kad palaipsniui riekia daryti, bet kad taip pasakytų, kad ne, kad sankcijų nereikia, tikrai taip nebuvo, buvo klausiama, ar įvertinote poveikį. Bet aš nebuvau tas, kuris priima sprendimus“, – kalbėjo M. Skuodis.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, taip pat – kokią įtaką G. Nausėdai arba jo rinkimų štabui, patarėjams darė Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Jis teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metuPrezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas po J. Survilos liudijimo teigė, kad Prezidentūra siekė tik įvertinti galimą tokių sankcijų žalą, nes tuo metu skaičiuota, kad valstybės valdomoms įmonėms jos kainuotų apie 100 mln. eurų.

J. Survila liudydamas komisijai taip pat citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, kuriuos dar 2021 metais buvo paskelbęs naujienų portalas „Delfi“, kad „trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Šis susirašinėjimas vyko Europos Sąjungai sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos.

„Bendros šalių pastangos, planuojant naujus logistinius maršrutus su Ukraina, šiuo metu yra kritiškai svarbios. Glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas ypač būtinas, gerinant Baltijos ir Vidurio Europos šalių susisiekimą, o drauge ir galimybę patogiai keliauti bei gabenti krovinius“, – pranešime teigė M. Skuodis.

Ministrai taip pat aptarė kartu plėtojamus naujus krovinių gabenimo koridorius tarp Baltijos šalių jūrų uostų ir Ukrainos, bendrus transporto infrastruktūros projektus.

Anot M. Skuodžio, Lietuva, Lenkija ir Ukraina galėtų sutarti dėl sąlygų reguliariam krovininių traukinių judėjimui, be to, toks maršrutas paskatintų investicijas į papildomus perkrovimo pajėgumus ir geležinkelio linijų modernizavimą.

Naujajame transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) jau numatyta papildoma Šiaurės–Baltijos jūrų koridoriaus jungtis, užtikrinanti trumpiausią maršrutą tarp Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir Ukrainos.

M. Skuodis sakė, kad TEN-T suteikia galimybę plėtoti europinės vėžės koridorių tarp Baltijos regiono ir Ukrainos.

Lietuvos siūlymu naujasis TEN-T tinklas papildytas europine geležinkelio vėže į Klaipėdą, jame numatytos naujos karinio mobilumo jungtys tarp Lietuvos ir Lenkijos – nuo Balstogės per Augustavą, Lazdijus ir Alytų iki Vilniaus.