– Ar beždžionių raupų viruso plitimas yra panašus į COVID-19 ligos?

– Ne. Tiek virusai yra visiškai skirtingi, tiek jų kitokia epidemiologija. Net ir šio SARS-CoV-2 pusbroliai nesukėlė tokių globalių pandemijų dėl vienos pagrindinės priežasties – žmogus kitus užkrečiantis tapdavo tik tada, kai pasireikšdavo simptomai bei reikalingas pakankamai ilgas kontaktas. Beždžionių raupų virusas šiomis savybėmis taip pat pasižymi. Asmuo kitus gali užkrėsti tik tada, kai yra aiškus ligos simptomas – bėrimas. Taip pat reikalingas pakankamai artimas ir ilgalaikis kontaktas – ne mažesnis nei 1,8 metro. Galima užsikrėsti kontaktuojant tiek su užsikrėtusiojo odos ar gleivinių pažeidimais, tiek per užterštus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, chalatus, patalynę. Lytinių santykių būdu irgi galima užsikrėsti, nors raupai nėra skaitoma lytiniu keliu plintančia liga. Tai reiškia, kad jis nėra randamas su lytiniais organais susijusiose išskyrose. Tiesa, italai neseniai ištyrė septynis žmones ir nustatė, kad spermoje buvo rasta beždžionių viruso genetinė medžiaga ir iš vieno spermos mėginio jiems pavyko išauginti virusą, galintį infekuoti žmogaus ląsteles. Jų publikacija yra perduota recenzijai, yra informuota Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir galbūt paaiškės, kad šis virusas turi galimybę plisti kaip lytiniu keliu plintanti infekcija. Tačiau šią dieną tai nėra lytiniu keliu plintanti liga.

Paniškai bijoti tikrai nereikėtų. Pagal šiuo metu esančią dinamiką tikrai nepanašu, pagal šio viruso plitimo ypatybes, kad sukeltų tokio masto epidemiją ar globalinę pandemiją, kaip COVID-19.

– Kaip tuos raupus atpažinti?

– Labiau reikėtų tikėtis sąmoningumo iš pačių žmonių, kad jie tiesiog nevaikščiotų, jeigu vasaros metu prasideda bendri negalavimo požymiai: karščiavimas, kaulų bei raumenų skausmas, kaklo limfmazgių padidėjimas. Tai trunka kelias dienas, o po to dažniausiai veido srityje atsiranda dėmelės, kurios tampa iškilimais, kas vadinama papulėmis. Vėliau atsiranda pūslelės – pustulės, jos virsta didelėmis skysčių pripildytomis pūslelėmis vezikulėmis, kurios galiausiai trūksta suformuodamos šašą. Šašas nukrenta ir neretai palieka randelį. Jeigu ir vyksta kokie nors pokyčiai, ypač jeigu prieš tai buvo karščiavimas ir bendrojo negalavimo požymiai, apimantys veidą, galūnes bei kitas kūno vietas, toks žmogus turėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir jam bus pasakyta, kokių karantinavimosi priemonių reiks laikytis, jog neužkrėstų kitų. Reikėtų kiekvienam stebėti save ir pamačius šiuos požymius laiku kreiptis.

– Nors liga sąlyginai nėra pavojinga, gali grėsti tiek randai, tiek ir apakimas, tiesa?

– Žiūrint, kurias vietas apima, įtaką turėti gali ir užsikrėtimo kelias. Pavyzdžiui, kai buvo žmogaus raupai aštuonioliktame amžiuje Europoje, 30 proc. aklumo priežasčių siaučiant žmonių raupams buvo būtent po raupų infekcijos. Viruso platesnė invazija gali būti tiems žmonėms, kurie yra vyresnio amžiaus, turi imuninės sistemos sutrikimų, bet niekas negali būti garantuotas, kad užsikrėtus virusas nepažeis junginės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau mes jau nebe aštuonioliktame amžiuje, tiesa? Turime ir vakcinas nuo šio viruso, ir vaistus.

– Vakcinos efektyvumas yra apie 85 proc. Tai yra ta pati vakcina, kaip manoma, išskirta iš karvių raupų viruso, dėl kurios pirmą kartą pasaulyje buvo eliminuoti žmonių raupai. Nuo to laiko tų vakcinų mėginiai yra saugomi. Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV kai kur imamasi tokios strategijos – vykdoma žiedinė vakcinacija. Naudojant tą vakciną yra profilaktiškai paskiepijami to užsikrėtusiojo kontaktai. Nors po 1980 metų žmonės ta vakcina neskiepijami, bet ji yra ir ja galima naudotis. Taip pat yra žinomi mažiausiai du priešvirusiniai preparatai, kurie galėtų būti veiksmingi prieš šį beždžionių raupų virusą.

– Galima daryti išvadą, kad beždžionių raupai nėra toks pavojingas virusas kaip SARS-CoV-2 ir nereikėtų taip paniškai jo bijoti?

– Paniškai bijoti tikrai nereikėtų. Pagal šiuo metu esančią dinamiką tikrai nepanašu, pagal šio viruso plitimo ypatybes, kad sukeltų tokio masto epidemiją ar globalinę pandemiją, kaip COVID-19.

Neaiški antikūnų riba

Pasak M. Striogos, kad antikūnų tyrimo rezultatas rodo antikūnų titrą – žinoma, tačiau dar vis nėra aiški riba, kiek tų antikūnų užtenka.

„Ką jis rodo – aišku. Jis rodo antikūnų titrą, kiek jų yra. Bet mes nežinome, kokią apsaugą tas titras parodo. Žinome, kad kuo daugiau antikūnų, tuo geriau, bet nėra žinoma ta riba, žemiau kurios apsauga yra nepakankama. Yra žinomos orientacinės ribos, kurios yra nustatytos alfa atmainos kontekste. Žinant, kad delta atmaina yra bent 60 proc. labiau užkrečiama nei alfa, mes siūlome tas vertes padidinti“, – sakė M. Strioga.

„Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad prieš S baltymo RGB sritį, kurią baltymas naudoja jungtis prie mūsų receptorių, jei tų antikūnų yra daugiau kaip 500 BAU/ml, tai keturių šešių mėnesių periode yra užtikrinama 80 proc. apsauga nuo simptominės ligos. Bet tai yra alfa atmainos kontekste. Prancūzijoje buvo atliktas panašus tyrimas su sveikatos priežiūros specialistais. Ten ta riba buvo didesnė, ten kalbama apie 1500 BAU/ml. Irgi alfa atmainos kontekste, bet jau toks titras garantuoja 100 proc. apsaugą. Mes tokios tikslios vertės nežinome, jos yra labai orientacinės. Dėl to sutarimu, o ne tyrimais grindžiant, buvo priimta, kad tokia saugi riba, dėl kurios jau galime tikėtis, kad bus apsauga ir nuo atmainų, būtų mažiausiai 1000 BAU/ml. Bet tai yra labai surogatinis, orientacinis atskaitos taškas. Dabar, kad būtų galima prasitęsti galimybių pasą, pakanka, kad antikūnų testas būtų tiesiog teigiamas. Čia nežinau, ar yra logikos“, – šnekėjo jis.

Dabar, kad būtų galima prasitęsti galimybių pasą, pakanka, kad antikūnų testas būtų tiesiog teigiamas. Čia nežinau, ar yra logikos.

„Pagal viso pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, ekspertų rekomendacijas, revakcinacijai pagrindinis indikatorius turėtų būti sukakęs laikas. Didelės rizikos grupės žmonėms, ypač tiems, kurie skiepijosi „AstraZeneca“ vakcina, tai turėtų būti po keturių mėnesių, o visiems kitiems – tarp keturių šešių mėnesių. Tokia yra visuotinė rekomendacija. Bet dabar yra populiarūs antikūnų testai, žmonės juos masiškai darosi, o tas tyrimų rezultatas nieko konkretaus negali pasakyti. Šeimos gydytojų asociacija šį klausimą pradėjo kelti ir kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje bus organizuojamas pasitarimas, kaip elgtis. Mano galva, jei antikūnų testas nėra tik teigiamas ar neigiamas, bet nurodoma konkreti vertė, tai turi būti kažkoks rodiklis, pagal kurį mes galėtume žmogui pasakyti, kad apsauga virš šios ribos yra pakankama, o žemiau – nepakankama“, – kalbėjo onkoimunologas.

Siūlo atsisakyti

„Jei dabar padarytas tyrimas ir tu nieko iš jo negali pasakyti, tokiu atveju geriau apskritai tų tyrimų atsisakyti. Tada turėkime kokybinių testus, kurie parodytų, ar yra antikūnų, ar nėra, nesigilinant į tai, kiek jų yra. Nes tikrai susidaro dviprasmybė. Jokiam kitam tyrimui nėra taip, kad tu jį padarytum, gautum kažkokią vertę, eitum pas gydytoją klausti, ką tai reiškia, o jis konkrečiai negalėtų pasakyti. Arba mes turime apsispręsti, kokią mes laikome ribą, nuo kurios jau galima sakyti, kad ta apsauga yra pakankama, arba išvis atsisakome šių testų“, – teigė M. Strioga.

Esą dar sumaištį kelia ir skirtingi testų rodikliai – yra ne tik minėti BAU rodikliai, bet ir kiti. Sunku rasti paralelę tarp vieno ir kito tyrimo.

„Priklausomai nuo to, kokio gamintojo yra testas, ten yra sukalibruota. Visos laboratorijos turi viską konvertuoti į BAU vienetus. Bet atsiranda ne tame problema. Antikūnų vertės skirtingos baltymo vietose irgi yra skirtingos. Jeigu jau daraisi, reikėtų darytis anti-RBD antikūnus. Jeigu antikūnai bus nustatinėjami prieš skirtingas baltymo vietas, kurių apsauginiai titrai yra skirtingi ir kurių tikslios vertės yra nežinomos, tada išeina kakafonija. Geriau jokių tyrimų, nei tokie“, – komentavo onkoimunologas.

Pasak jo, skiepytis galima net jeigu antikūnų titras yra labai aukštas.

„Dėl to tikrai nieko neatsitiks. Mūsų organizmui antikūnai nėra kažkokie nuodai, jie yra nukreipti prieš viruso S baltymą. Jei ten būtų kažkokios kryžminės reakcijos ir kabintų savus audinius, tą darytų prie bet kokio titro. Tik jei yra 5–7 tūkst. BAU/ml, tikslingumo gal nėra. Bet kai vakcinų yra pakankamai ir nesant rizikų sveikatai, iš tiesų galima net prie tokio didelio titro skiepytis. Tu jį užkelsi dar daugiau. Galbūt tas gali neturėti pridėtinės vertės. Bet trumpas atsakymas – taip, galima“, – aiškino M. Strioga.

Bandys pasiekti senjorus

Lietuvoje esą vangiausiai skiepijasi 80+ amžiaus grupė. Kyla diskusijų, kaip paskatinti šią grupę skiepytis.

„Nepriklausomų ekspertų tarybos nariai, psichologai nagrinėjo šiuos klausimus. Jie pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Vyriausybei tam tikras įžvalgas, kaip būtų galima labiau pasiekti šių žmonių širdis ir protus, galbūt įtraukiant ir Bažnyčios atstovus, įtraukiant jų bendruomenių autoritetus, seniūnus, bendruomenių pirmininkus. Buvo tokia bendra pozicija. Kitas dalykas – žiniasklaidoje yra įvairiausių pasvarstymų iš priešingų grupių, kur visi prisistato ekspertais ir vieni aiškina, kad skiepytis reikia, o iš kitos pusės girdime pasvarstymus, kad vakcinos yra nesaugios, kad neįrodyta, kad jos apsaugo nuo mirtingumo, siūloma laukti dešimties ar penkiolikos metų rezultatų, nors jokiems naujiems vaistams, atėjusiems į praktiką, tokių rezultatų neturime. Savaime aišku, tas vyresnio amžiaus žmogus, kai klausosi, galvoja: aš tokį amžių nugyvenau, neaišku, kas čia yra, gal aš be to apsieisiu. Mes patys darome meškos paslaugą. Garantuoju, Skandinavijos šalyse to nebuvo, dėl to ten yra kiti rezultatai. Kitas dalykas – ten sąmoningumas žmonių kitas“, – sakė onkoimunologas daktaras Marius Strioga.

Savaime aišku, tas vyresnio amžiaus žmogus, kai klausosi, galvoja: aš tokį amžių nugyvenau, neaišku, kas čia yra, gal aš be to apsieisiu.

Kaip teigė pašnekovas, vyriausių žmonių imunitetas yra silpniausias, koronavirusas juos greičiausiai sugriebia, todėl trečia vakcinacija jiems reikalingiausia: „Ši grupė turėtų būti 100 proc. vakcinuota. Dabar galbūt jų mirtingumo nėra dėl to, kad atvėso orai, galbūt jie tiek daug į visuomenę šiuo metu neišeina, jie daugiau namučiuose sėdi. Bet jeigu bus užsikrėtimai, ypač jeigu tai pateks kažkokiu būdu į globos namus... Taip, tai yra žmonės, kurie turi didžiausią riziką nuo to numirti“.

Ar galima kartu skiepytis ir nuo kitų ligų?

Anot daktaro, skiepijantis nuo koronaviruso, galima skiepytis ir nuo kitų ligų: „Yra išplatinta Lietuvos infektologų draugijos pozicija, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų CDC rekomendacijomis, kad galima vienu metu pasiskiepyti net trimis vakcinomis – nuo koronaviruso, gripo ir pneumokokine vakcina. Nebent jeigu anksčiau nuo COVID-19 vakcinos buvo labai ryškūs šalutiniai poveikiai, tada galima padaryti dviejų savaičių pertrauką, bet tik dėl to, kad nejaustumėte stipresnių šalutinių poveikių. Jungtinių Valstijų tyrimai aiškiai parodė – nei efektyvumas, nei saugumas nė vienos kartu skiriamos vakcinos nenukenčia. Tai yra faktas“.

Marius Strioga. Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Pasak M. Striogos, pasiskiepijus nuo koronaviruso galima skiepytis ir nuo erkinio encefalito: „Pagal bendrus vakcinologijos principus, vienu metu galima skiepytis net dešimt ar dvylika vakcinų tuo pačiu metu, tik į skirtingas vietas, ką daro keliautojai, vykdami į tolimas šalis. Tik kad jeigu nori apsisaugoti nuo erkinio encefalito rudenį, tą reikėjo padaryti vasarą arba pavasarį. Dabar šiek tiek pavėluota. Yra tos pagreitintos schemos, kurios imunologiškai nėra tiek efektyvios. Jeigu planuoji šį savaitgalį važiuoti grybauti, o pirmąją vakciną gausi tik dabar, apsaugos jokios nebus“.

Jeigu ateis keli peršalimo virusai ir jų veikla sumuosis, mes tikrai galime turėti liūdnų padarinių, gali iškilti ir gydytojų trūkumo klausimas.

Tačiau nuo gripo pasiskiepyti esą dar nevėlu: „Gripo vakcinos efektyvumas yra apie 30 proc., svyruoja tarp 30–40 proc. Būta pasvarstymų, kad galbūt dabar bus atsiradę naujesni viruso variantai, kadangi pernai gripo virusas neturėjo galimybės tarpti, reiškia, jis stengiasi ieškoti šeimininko. Reikėtų skiepytis, nes jeigu užsikrėsime ir koronavirusu, ir gripo virusu, tuomet nuotykių bus daugiau“, – kalbėjo jis.

Kaip aiškino daktaras, tokių vakcinų, kuriomis nederėtų skiepytis, kai pasiskiepijote nuo koronaviruso, beveik nėra: „Tai galėtų būti vakcina nuo meningokoko, kadangi vakcinos nuo B tipo meningokoko dažniausiai, ypač jauniems žmonėms, sukelia labai sunkius šalutinius poveikius, nes vystosi labai agresyvus imuninis atsakas. Jeigu tai būtų nuspręsta daryti, tada geriau ne, nes ten yra stiprių šalutinių poveikių – temperatūros kilimas iki 40 laipsnių. Tai yra saugu, tai būtų efektyvu, bet tam, kad išvengtumėte vakcinacijos nuotykių, tuomet nereikia ieškoti nuotykių, jei tu to nenori“.

Freepik.com nuotr.

„Virusai alkani. Tam, kad galėtų gyvuoti, virusas turi kažką infektuoti. Dabar mums didžiausią problemą greičiausiai kels respiracinis sincitinis virusas, kuris yra itin pavojingas vaikams ir kartais gali būti ne mažiau pavojingas už COVID-19. Tai – viršutinių takų kvėpavimo ligos, kurios gali baigtis ir pneumonija. Nuo jo vakcinos nėra. Ir gripo virusas. Reikėtų ir vaikus nuo gripo skiepyti, nes ta vakcina galima. Jeigu ateis keli peršalimo virusai ir jų veikla sumuosis, mes tikrai galime turėti liūdnų padarinių, gali iškilti ir gydytojų trūkumo klausimas“, – sakė M. Strioga.

„Aš uždarose patalpose, viešajame transporte, parduotuvėse net ir vakcinuotiems žmonės siūlyčiau: nenusiplėškime mes tų kaukių, pasijuskime kaip Venecijos karnavale. Gal jos ne tokios gražios, bet jeigu jau išbuvome tiek... Leiskime tiems virusams į mus įsiskverbti po truputį. Jeigu mes jiems atidarysime visas duris ir visus vartus, jie ir įeis minia“, – teigė jis.