„Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui. Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

M. Esperio teigimu Lietuvai norint, jog šalyje pilnu pajėgumu būtų dislokuota brigada, privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.

Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia.

„Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį“, – teigė Vilniuje vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs amerikietis.

Kitos interviu temos:

* Artimiausiu metu galima tikėtis proveržio Ukrainos kare prieš Rusiją;

* Rusijos kariuomenė po kovų Ukrainoje bus palaužta dar daugelį metų;

* Kinija gali padėti Rusijai atkurti karinę infrastruktūrą;

* Būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią spragoms;

* Delsimas dėl Švedijos narystės NATO Turikija naudojasi situacija vidaus politikai;

* NATO turi didinti išlaidas gynybai, ateityje pasiruošti atgrasyti Kiniją

– Baltijos karinės konferencijos metu aptarėte NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą karinėje bei strateginėje perspektyvoje, taip pat palietėte Rusijos karo Ukrainoje pamokas. Taigi, pradedant nuo Rusijos karo Ukrainoje, kaip šis karas pakeitė Europos mąstymą apie gynybą?

– Na, manau, pirmiausia jis pakeitė Europos mąstymą apie Rusiją. Nesu tikras, ar visi Europoje suprato grėsmę taip, kaip ją suprato Jungtinės Valstijos, Lietuva ar kitos priešakyje esančios valstybės. Todėl manau, kad tai buvo esminis pokytis. Nesu tikras, ar visi tai visiškai priėmė, tačiau tai buvo svarbu.

Antra, manau, kad supratome, jog nors karo prigimtis nepasikeitė, pakito veiksmų pobūdis. Taigi, viena vertus, matome, kad Rusija kariauja Pirmąjį pasaulinį karą primenantį „rusišką“, sovietinį naikinamąjį karą, intensyviai naudoja artileriją ir pėstininkus. Tuo pat metu matome, kaip posovietinė valstybė, Ukraina, pritaiko žinias, taktiką ir amuniciją, kurias per 30 metų nepriklausomybės gavo iš Vakarų. Taigi, nors mūšio lauke jie taip pat naudoja artileriją, daug geriau prisitaiko. Jie naudoja bepiločius orlaivius, mobilią gynybą, jie įgalina savo jaunuosius karius ir seržantus. Taigi manau, kad tai yra antrasis aspektas.

Trečiasis aspektas – stiprios gynybos pramonės bazės, galinčios palaikyti kovą, svarba – su tuo susiduriame dabar. Europos Sąjunga priėmė sprendimą pirkti amuniciją, leisti sudaryti sutartis, Jungtinės Valstijos taip pat tai daro. Mes supratome, kad konfliktai išeikvoja daug amunicijos, todėl turime norėti ir sugebėti išlaikyti stiprią gynybos pramonę.

– Palietėte du įdomius dalykus, susijusius su Ukrainos ir Rusijos požiūrių skirtumu. Dalis karo ekspertų teigia, kad nepaisant 300 tūkst. į tarnybą šaukiamų rusų rezervo karių Rusijai nepavyks pasiekti, kad didysis jos puolimas pavyktų. Tad kaip jūs matytumėte puolimą ir kontrpuolimą ateityje?

– Man atrodo, kad šiuo metu ir vyksta šis Rusijos puolimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Bachmutui ir puolimui vadovaujančiai „Wagner“ grupuotei. Tačiau panašu, kad spaudimas daromas ir šiauriau bei piečiau esančiuose frontuose. Atrodo, kad tai yra geriausia, ką rusai gali surengti. Taigi nemanau, kad sulauksime kokio nors proveržio, kokio galbūt tikėjomės anksčiau.

Manau, kad proveržis bus iš ukrainiečių pusės. Ir aš tikiuosi, kad kitą mėnesį, balandį, gegužę, mes pamatysime proveržį, sunkiųjų ukrainiečių pajėgų, tankų ir mechanizuotųjų pėstininkų prasiveržimą į rusų fronto liniją. Pralaužus tas linijas rusai iš karto bus išstumti, pasitrauks iš rytų. Tikėkimės, kad mums pavyks juos išstumti ir iš pietų. Ir manau, kad ukrainiečiams tai bus labai svarbu: jie turi išsiaiškinti tašką, kuriame sustos ir įtvirtins savo laimėjimus, o tada reorganizuosis kitam ėjimui. Bet aš tikiuosi, kad būtent tai pamatysime balandį ar gegužę.

– Ar Vakaruose pastebite spaudimą Ukrainai, atiduoti teritorijas ir sėsti bei derėtis su Rusija?

– Ne, niekada. Aš vakar citavau buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą George'ą H. W. Bushą (Džordžą H. V. Bušą), kuris čia 2002 metais pasakė: „daugiau jokios Jaltos, jokio Miuncheno“. Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kaip jiems atrodo pergalė, kas bus padėta ant derybų stalo. Ir tai, ką iki šiol sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra tai, kam aš pritarčiau – kad Rusija turėtų palikti visą Ukrainą, įskaitant Krymą. Bet tai turi nuspręsti jis pats. Ir aš manau, kad mes turėtume palaikyti jį ir Ukrainos žmones siekiant šių tikslų.

– Taigi sakytumėte, kad Vakarai dar nepavargo remti Ukrainą?

– Ne, nemanau. Manau, kad mes vis dar matome, jog ginklai, šaudmenys ir pagalba yra teikiami. Ir kartais atrodo, kad kai kurie žmonės šiek tiek svyruoja, ir mums reikia juos sutvirtinti. Bet manau, kad tai yra svarbus klausimas (...) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs, kad kai kurios sostinės darys nuolaidas. Norint, kad karas baigtųsi turime nuo to apsisaugoti.

– Lietuvos žvalgyba atkreipė dėmesį, kad gruodį Rusijos Gynybos ministerija pristatė šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi. Be to, Rusijos pajėgumai Kaliningrade dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai. Ar ir kaip į tai turėtų reaguoti Vakarai?

– Ataskaitos nemačiau, norėčiau ją perskaityti ir šiek tiek geriau suprasti.

Žiūrėkite, mes manėme, kad Rusija yra grėsmė Jungtinėms Valstijoms. Jie turėjo trečią ar ketvirtą pagal dydį kariuomenę pasaulyje. O dabar sužinojome, kad jų kariuomenė, nors ir turinti branduolinių ginklų, yra antrarūšė ar net trečiarūšė. Vis dėlto, kalbant apie sausumos pajėgas, jos nėra labai pajėgios. Šiandien yra pranešimų, kad rusai iš savo atsargų traukia T-54 tankus, kurie buvo pagaminti dar Antrojo pasaulinio karo metais. Atrodo, kad desperatiškai bandoma aprūpinti savo kariuomenę. Jie šauktinius į frontą siunčia be ginklų, be neperšaunamų liemenių, be elementarios įrangos.

Todėl manau, kad iš tikrųjų matome nusilpusias sausumos pajėgas, kurių, jei tikėsime pranešimais, 90 proc. dalyvavo kovoje ir patyrė iki 200 tūkst. sužeistųjų ir žuvusiųjų nuostolių. Taigi manau, kad Rusijos kariuomenė bus palaužta dar daugelį metų. Jie vis dar turi pajėgų karinį jūrų laivyną, oro pajėgas, kurios iš esmės nepažeistos, tačiau karas parodė, jog jos nesugeba pasiekti jokio oro pranašumo virš Ukrainos.

Taigi, nemanau, kad Rusijos kariuomenė yra tokia, kokia, manėme esanti, tačiau tai nereiškia, kad turėtume jos neįvertinti.

– Jūs paminėjote tai, kad Rusija turi branduolinių ginklų. Tad kokios aplinkybės, jūsų nuomone, paskatintų Rusiją panaudoti šiuos ginklus kare?

– Na, jei tikėtumėte jais, jei tikėtumėte jų doktrina, tai įvyktų tada, kai kažkas keltų grėsmę Rusijos valstybei. O aš nemanau, kad tai, ką planuoja ar apie ką kalba Ukraina, kels grėsmę pačiai Rusijos valstybei, Rusijos egzistavimui ar Rusijos valdžiai.

– Taigi toks scenarijus – mažai tikėtinas?

– Manau, kad labai mažai tikėtinas. Tai nereiškia, kad neturėtume to stebėti, bet manau, kad tai mažai tikėtina.

– Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingo) ir V. Putinas neseniai baigė derybas Maskvoje. Ar stiprėjantys Maskvos ir Pekino ryšiai gali turėti netiesioginės įtakos rytinio flango saugumui?

– Na, jei Kinija priims sprendimą padėti Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, taip. Žinome, kad Rusija, kaip jau minėjote, perkėlė karius iš rytinio sparno į Ukrainą. Taigi, jei Kinija gali padėti Rusijai atkurti jos karinę infrastruktūrą, naudodama senas ar naujas technologijas, ginklus, amuniciją, tai tarsi atkuria grėsmę, kurią jūs turėtumėte savo pasienyje.

Be to, Kinija šiuo metu remia Rusiją kitais būdais, pirkdama energiją, rusišką energiją, tiekdama dvejopos paskirties prekes, technologijas ir panašiai. Taigi, strateginė partnerystė išlieka iššūkiu, ir ji nėra vienintelė šalis, kuri tai daro. Pavyzdžiui, Indija perka rusiškas prekes, amuniciją ir panašiai. Taigi manau, kad turime toliau stengtis tai apriboti ir spausti šias šalis, kad jos prisidėtų prie sankcijų.

– Ar sakytumėte, kad JAV bei Vakarai daro pakankamai?

– Manau, kad Jungtinės Valstijos, šalies administracija atliko gerą vadovaujamąjį darbą vienydama sąjungininkus, tačiau pakeliui buvo klaidų. Ir dalykas, dėl kurio kritikavau Joe Bideno (Džo Baideno) administraciją, yra tai, kad mes per lėtai ir per vėlai aprūpinome Ukrainą ginklais, kurių jai reikia, nesvarbu, ar tai būtų HIMARS, ar „Patriot“, ar tankai, ar F-16. Mes tiesiog pavėlavome. Tačiau vėlgi, manau, kad išskyrus tai viskas buvo gerai.

Sankcijos yra kitas klausimas. Sankcijų problema yra ta, kad nors mes galime turėti 130 šalių, kurios prieštarauja Rusijos invazijai (...), tik 30 šalių iš tikrųjų taiko sankcijas Rusijai, ir daugeliu atvejų tos sankcijos, įskaitant Europos šalyse, turi spragų. Galiausiai šalys prisitaiko prie sankcijų. Taigi, manau, kad turime išnagrinėti visas sankcijas, turime jas sugriežtinti ir užtikrinti, kad jose nebūtų spragų, ypač leidžiančių Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, įsigyti puslaidininkių ir panašių dalykų.

– Grįžtant prie NATO. Kodėl Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą ir kiek tikėtina, kad abi šalys prie Aljanso prisijungs per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje?

– Atrodo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) uždegė žalią šviesą Suomijos stojimui į NATO. R. T. Erdoganas ir yra problema, kodėl Suomijos ir Švedijos narystė – atidėliojama. Aš manau, kad tai vidaus politika: Švedija padarė daug, kad patenkintų Ankaros reikalavimus – jie priėmė terorizmo įstatymą, ėmėsi kitų veiksmų. Todėl manau, kad jie padarė viską, kas yra priimtina. Tiesiog manau, kad prezidentas R. T. Erdoganas buvo nesąžiningas jų atžvilgiu. Vis dėlto tikiuosi, kad po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje Švedija imsis išskirtinių veiksmų. Ir manau, kad nepaprastai svarbu, jog abi šalys prisijungtų liepos mėnesį.

– Taigi manote, kad R. T. Erdoganas pralaimės rinkimus ir tokiu būdu procesas pagreitės?

– Nežinau, ar jis laimės, ar pralaimės, bet manau, kad pasibaigus rinkimams jis bus labiau linkęs rasti būdą sutikti su Švedijos prašymu ir jį patvirtinti.

– Ar sekėte naujienas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir jei taip, kaip vertinate kilusias diskusijas?

– Na, man nėra visiškai aišku, kas buvo įsipareigota. Žinau, kad klausimas yra, ar Vokietija įsipareigojo brigadą dislokuoti visa apimtimi, ar ne (...). Vakar turėjau galimybę porą valandų praleisti su „Geležinio Vilko“ brigados kariais (...), turėjau progą su jais pabendrauti ir pamatyti įrangą. Mano nuomone, jei prisiimi įsipareigojimą, turėtum jį vykdyti. Įsipareigojimas, apie kurį kalbu jau kelerius metus, yra 2 proc. gynybai įsipareigojimas. Ir tik septynios šalys iš trisdešimties įvykdė jį, Lietuva yra viena iš jų kaip ir Jungtinės Valstijos. Bet tai reiškia, kad 22 NATO sąjungininkės, net ir dabar, Rusijos invazijos į Ukrainą metu, vis dar nevykdo savo įsipareigojimo dėl išlaidų.

(...) taigi, jei buvo prisiimtas įsipareigojimas, manau, kad jis turėtų būti vykdomas. Jei jo nesugebate įvykdyti, tuomet neįsipareigokite. Taigi, žinote, manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti čia vokiečių brigadą. Kita vertus, jūs turite sugebėti ją priimti bei išlaikyti. Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį. Tai reiškia techninę priežiūrą, bazinius šaudymo poligonus, treniruočių vietas, manevrų vietas. Yra visa eilė dalykų, o tam reikia daug pinigų. Taigi norėčiau išgirsti, kas nutiko ir kaip visa tai vyksta, ir tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

– Paminėjote įsipareigojimą gynybai skirti tam tikrą šalies BVP procentinę dalį. Ar manote, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje gali būti pasiektas įsipareigojimas skirti tam tikrą BVP dalį gynybai? Ir kokia suma būtų pakankama?

– Na, 2014 metais Velse sutarėme, kad 2 proc. bus ta suma, kurią visi išleisime dėl tuometinės Rusijos invazijos į Ukrainą. Taigi, jei dėl tos priežasties 2014-aisiais įsipareigojome skirti būtent tiek, tuomet logiška, kad 2023 metais Vilniuje turėtume įsipareigoti išleisti šiek tiek daugiau.

Ir manau, kad turėtume padidinti iki 2,5 proc. ne tik dėl Rusijos sukelto ir tebesitęsiančio karo, bet ir dėl to, kad susiduriame su agresyvia Kinija. Tam tikru momentu norime sugebėti atgrasyti Kiniją. Žinau, kad tai nėra dabartinis Europos prioritetas, bet galiausiai vienaip ar kitaip tai bus aktualu. Todėl manau, kad nėra neprotinga skirti 2,5 proc. BVP. Kelios šalys taip jau daro. Tikriausiai keturios ar penkios iš tų šalių, kurios jau priklauso NATO, jau tai daro. Tačiau manau, kad turime priversti visus vykdyti savo įsipareigojimus. Jei tai padarysime, užtikrinsime kolektyvinį saugumą.

– Dėkoju už pokalbį.

„Markas Esperis buvo atleistas. Norėčiau padėkoti jam už tarnybą“, – sakoma D. Trumpo žinutėje, kurioje jis pavartojo žodį „terminated“, kuris gali reikšti „užbaigtas“ arba, kariniu žargonu, „sunaikintas“.

Prezidentas nurodė, kad M. Esperį pakeis Christopheris Milleris (Kristoferis Mileris), dabartinis Nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas.

M. Esperis, atvirai nepritaręs D. Trumpo pareiškimams, kad kariškiai gali būti pasiųsti visuomenės neramumams malšinti, buvo atleistas praėjus savaitei po JAV prezidento rinkimų.

Jis buvo jau ketvirtas Pentagono vadovas per D. Trumpo kadenciją ir buvo atleistas po 16 mėnesių trukusio darbo šiame poste. M. Esperis stengėsi nesivelti į politiką, vykdydamas fundamentalią pertvarką Pentagono didžiuliame biurokratiniame aparate, taip pat siekdamas perorientuoti JAV gynybos strategiją, visų pirma susitelkiant į Kinijos keliamą grėsmę.

Tačiau D. Trumpas pyko, kai M. Esperis atsisakė siųsti federalines ginkluotąsias pajėgas malšinti pilietinių neramumų, taip pat delsė įgyvendinti D. Trumpo užmojus labai greitai išvesti JAV karius iš Afganistano, kurį tebekrečia smurtas.

Daugelis informuotų šaltinių prognozavo, kad M. Esperis gali būti atleistas, tačiau šis sprendimas, priimtas likus vos 10 savaičių iki numatomo D. Trumpo pasitraukimo iš Baltųjų rūmų, vis tiek buvo labai netikėtas.

Jis taip pat sustiprino įspūdį, kad D. Trumpo administraciją yra apėmusi sumaištis, prezidentui atsisakant pripažinti pralaimėjimą per praeitą antradienį įvykusius rinkimus ir stengiantis užginčyti balsų skaičiavimo procesą teismuose.

Ch. Milleris 31 metus tarnavo sausumos pajėgose; jis 2001 metais buvo pasiųstas į Afganistaną, o 2003-iaisiais – į Iraką kaip specialiųjų pajėgų narys.

Po dimisijos jis tapo vyriausybės konsultantu slaptųjų operacijų ir žvalgybos klausimams.

2018–2019 metais jis buvo Baltųjų rūmų patarėjas kovai su terorizmu ir tarpvalstybinėmis grėsmėmis, o nuo 2019 metų buvo paskirtas gynybos sekretoriaus pavaduotoju specialiųjų operacijų reikalams.

Rugpjūtį Ch. Milleris buvo paskirtas vadovauti Nacionaliniam kovos su terorizmu centrui.

M. Esperis sakė, kad Pentagonas sistemingai stebės ir valdys savo ryšius su šalimis partnerėmis, ieškant būdų koordinuoti kariuomenių veiklą, taip pat skatinti JAV gamybos ginkluotės pardavimus.

Naujoji iniciatyva „Gairės aljansų ir partnerysčių plėtrai“ (Guidance for Development for Alliances and Partnerships, GDAP) buvo pristatyta likus vos dviem savaitėms iki JAV prezidento rinkimų. Jeigu dabartinis šalies vadovas Donaldas Trampas rinkimus pralaimėtų, M. Esperis jau sausį gali būti pakeistas.

D. Trumpas per beveik savo ketverius kadencijos metus nuolat stengėsi restruktūrizuoti ar net išardyti aljansus, įskaitant grasinimus NATO.

„Amerikos sąjungininkių ir partnerių tinklas suteikia mums asimetrišką pranašumą, kurio mūsų priešininkai negali atsverti“, – pabrėžė M. Esperis. Anot jo, šis tinklas yra „taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos nugarkaulis“.

Jis priminė, kad JAV palaiko seniai gyvuojančius ryšius, pradedant NATO ir baigiant mažyte Malta, XVIII amžiuje padėjusia Jungtinėms Valstijoms išsikovoti nepriklausomybę nuo Britanijos.

„Tokie pavyzdžiai liudija, kaip svarbu vienytis su panašiai galvojančiomis valstybėmis, didelėmis ir mažomis, siekiant palaikyti laisvą ir atvirą tvarką, iki šiol dešimtmečius labai gerai mums tarnavusią“, – aiškino Pentagono vadovas.

„Kinija ir Rusija kartu tikriausiai mažiau kaip 10 sąjungininkių“, – pridūrė jis.

Privalome varžytis su Kinija ir Rusija

M. Esperis sakė, kad Kinija savo aljansus su silpnomis šalimis, tokiomis kaip Mianmaras, Kambodža ir Laosas, grindžia spaudimu ir finansiniais spąstais.

„Kuo mažesnė valstybė ir didesni jos poreikiai – tuo didesnis Pekino spaudimas“, – kalbėjo gynybos sekretorius.

M. Esperis priminė savo vizitus, surengtus siekiant stiprinti gynybos ryšius su Malta, Mongolija ir Palau, taip pat JAV planus stiprinti savo indėlį užtikrinant Rytų Europos valstybių gynybą, pavyzdžiu, dislokuojant daugiau amerikiečių karių Lenkijoje.

Jis pabrėžė būtinybę kurti glaudesnius ryšius su „panašiai galvojančiomis demokratijomis, pavyzdžiui, Indija ir Indonezija“. M. Esperis pažymėjo pirmadienį susitikęs su Indonezijos gynybos ministru Prabowo Subianto ir ateinančią savaitę apsilankysiantis Indijoje.

„Jie visi suvokia, ką daro Kinija“, – sakė jis.

Labai svarbi šių pastangų dalis yra planai plėsti JAV ginkluotės pardavimus – tiek siekiant padėti sąjungininkėms didinti savo gynybos pajėgumus, tiek stiprinti Amerikos gynybos pramonę, besivaržančią su Maskva ir Pekinu, aiškino M. Esperis.

„Privalome varžytis su Kinija ir Rusija, kurių valstybinės įmonės gali skubiai organizuoti karinį eksportą, kaip negalime mes – arba, daugeliu atvejų, niekada nenorėtume“, – sakė Pentagono vadovas.

M. Esperis sakė ėmęsis priemonių sušvelninti ribojimus „kritiškai svarbių“ ginkluotės sistemų eksportui ir spartinti tokių sandorių tvirtinimą. Pasak jo, GDAP bus pasitelkiama aiškinti galimybes plėsti ginkluotės pardavimą ir apsaugoti JAV rinkoms.

Kaip pavyzdį jis pateikė neseniai priimtą sprendimą sušvelninti ribojimus JAV kovinių dronų eksportui, kad Vašingtonas šios technikos galėtų parduoti Taivanui ir Jungtiniams Arabų Emyratams.

Apie tokią galimybę jis užsiminė pristatydamas planus dėl karių perkėlimo Europoje, mažinant amerikiečių kontingentą Vokietijoje.

„Kalbėjomės apie papildomų pajėgų siuntimą į Lenkiją, ir manau, kad yra galimybių dislokuoti pajėgų Baltijos šalyse“, – spaudos konferencijoje sakė M. Esperis.

Daugiau detalių apie galimą karių siuntimą į Lietuvą jis nepateikė.

M. Esperis paskelbė, kad JAV iš Vokietijos išves apie 11 tūkst. 900 tūkst. karių. 6 tūkst. 400 iš jų bus siunčiami namo, o 5 tūkst. 600 perkelti į kitas šalis.

Lietuvos vyriausybė nuolat siekia kuo didesnio JAV karinio buvimo Lietuvoje. Nuo pernai spalio iki šių metų birželio Lietuvoje buvo dislokuotas batalionas JAV karių su tankais „Abrams“ ir kita technika.

Šį mėnesį Vilniuje apsilankęs JAV Sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy (Rajanas Makartis) sakė, kad artimiausiais mėnesiais į Lietuvą iš Lenkijos pratyboms vėl atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas.

R. D. McCarthy Vilniuje kalbėjo, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

Lietuva yra viena iš vos devynių NATO šalių, pasiekusių sutartą gynybos finansavimo rodiklį – 2 proc. bendrojo vidaus produkto. JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai spaudžia Europos šalis pasiekti šį lygį.

Ši pozicija buvo išsakyta JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) nustebinus karinio aljanso partnerius pareiškimu, kad iš Vokietijos bus išvesta tūkstančiai amerikiečių karių.

Nors dėl koronaviruso pandemijos pasitarimai vaizdo konferencijos formatu yra tapę norma, M. Esperis atvyko trumpo vizito į  NATO būstinę Briuselyje.

Ankstesnę savaitę keletas sąjungininkų gynybos ministrų išsakė susirūpinimą dėl JAV planų nenuspėjamumo amerikiečių karių dislokavimo ir pasitraukimo iš Afganistano klausimais.

„Palankiai vertinu, kad JAV konsultuojasi su sąjungininkėmis, tuo pačiu siųsdamos aiškią žinią, kad JAV įsipareigojimai Europos saugumui išlieka stiprūs“, – NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė bendrame vaizdo pranešime, paskelbtame prieš derybas su M. Esperiu. Abu pareigūnai dėvėjo apsaugines kaukes.

Dėl suvaržymų, susijusių su COVID-19 pandemija, žiniasklaidos darbuotojams NATO būstinėje pastaruoju metu paprastai nebūdavo leidžiama lankytis.

Praeitą savaitę D. Trumpas pareiškė įsakęs Vokietijoje laikomą JAV kontingentą reikšmingai sumažinti – nuo 34,5 tūkst. iki 25 tūkst. karių. Jo paties partijos nariai šį žingsnį kritikavo kaip dovaną Rusijai ir grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, nes Vokietijoje esančios bazės yra itin svarbios amerikiečių operacijoms Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

D. Trumpas šią savaitę sakė, kad iš Vokietijos kariai gali būti perkelti į Lenkiją.

Vokietija nebuvo iš anksto įspėta apie šį žingsnį. Anksčiau D. Trumpas kritikavo Berlyną, kad šis gynybai skiria nepakankamai lėšų ir nevykdo 2014 metais sąjungininkų priimto susitarimo, kad bloko narės iki 2024 metų sieks skirti gynybai finansuoti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

M. Esperis pakartojo šią žinią: „Toliau raginu visus mūsų sąjungininkus išpildyti užsibrėžtą 2 proc. BVP tikslą. Per pastaruosius kelerius metus šioje srityje nuėjome gerą atstumą, bet mums dar reikia daug, daug ką nuveikti, kad užtikrintume mūsų kolektyvinį saugumą.“

Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius dar kartą sukritikavo Vokietiją.

„Laikome Rusiją rimta grėsme. Skiriant gynybai 1 proc. savo BVP, kaip daro Vokietija, pripažįstama, kad jie galbūt nelaiko [Rusijos] rimta grėsme, kokia ją laiko Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors turėtų“, – kalbėjo M. Pompeo.

„Tai nerodo ryžto, kokį [Rusijos prezidentas] Vladimiras Putinas turi matyti iš Vokietijos“, – pridūrė jis.

Kaip rodo NATO duomenys, Vokietija šiemet gynybos biudžetui skirs 1,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Berlynas siekia, kad iki 2024 metų ši dalis išaugtų iki 1,5 proc. ir tvirtina, jog toks finansavimo lygis pakankamas, kad Berlynas įvykdytų NATO gynybos planavimo uždavinius.

JAV savo ruožtu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP, ir ši suma yra didesnė negu visų kitų NATO narių kartu sudėjus.

Pranešime, paskelbtame po derybų su M. Esperiu, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad „JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus Europai ir taip pat svarbus Šiaurės Amerikai. Kadangi tik dirbdami kartu galime spręsti savo patiriamus didžiuosius iššūkius“.

Pranešime taip pat sakoma, kad Afganistane, kur NATO vadovavo saugumo pajėgoms nuo 2003 metų ir neseniai pradėjo išvesti karius pagal JAV su Talibanu suderėtą taikos planą, Aljansas „toliau tikslins savo buvimą“ ir kad tai „bus daroma glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais ir partneriais“.

M. Esperis sulaukė vieno žurnalisto klausimo apie Kongreso demokratų ir respublikonų, įskaitant Teksasui atstovaujantį Macą Thornberry (Maką Tornberį), kritikos, esą toks lėšų pervedimas prieštarauja konstitucijos Kongresui suteiktiems įgaliojimams.

„Pasienio saugumas yra nacionalinis saugumas, – atsakė M. Esperis. – O nacionalinio saugumo užtikrinimas yra mūsų misija.“

„Mūsų veiksmai yra teisėti pagal įstatymus, todėl neturėtų stebinti, ir aš kol kas viską taip paliksiu“, – pareiškė jis, kalbėdamas tarptautinės Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad M. Esperis pritarė 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų), kuriuos Kongresas anksčiau numatė naikintuvų F-35 ir  kitoms karinės programoms, skyrimui sienos statybai. Pinigai pervedami siekiant padėti Krašto saugumo departamentui pastatyti atskiras sienos dalis. Pentagonas nurodė, kad ateityje gali būti ir daugiau panašių spendimų, užtikrinant D. Trumpo per rinkimų kampaniją duoto pažado įgyvendinimą.

Lėšų perskirstymas sulaukė griežtų ne tik demokratų, bet ir respublikonų priekaištų.

„Šiandienos perskirstymo prašymas dar kartą patvirtina, kad prezidentą apsėdo jo rinkimų kampanijos pažado įgyvendinimas nacionalinio saugumo kaina“, – savo pareiškime sakė Atstovų Rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas demokratas Adamas Smithas (Adamas Smitas).

„Ši administracija iš Gynybos departamento jau pavogė milijardus, kad pradėtų statyti prezidento tuštybės sieną, o šiandien jie dar padidino savo pastangas tęsti šią blogą politiką“, – pridūrė jis.

Nepaisant Kongreso pasipriešinimo, D. Trumpas panašiai perskirstė lėšas ir praėjusiais metais, atidėdamas dešimtis ginkluotųjų pajėgų statybų projektų, kad Meksikos sienai galėtų surinkti 3,6 mlrd. JAV dolerių (3,3 mlrd. eurų), ir nesulaukė jokių pasekmių.

Reaguodamas į Pentagono ketvirtadienio pranešimą, Ginkluotųjų tarnybų komitete dirbantis ir sienos statybą iš esmės palaikantis respublikonas M. Thornberry pareiškė, kad nors administracijos konstitucinė pareiga yra rekomenduoti, kaip turi būti leidžiami iš mokesčių surinkti pinigai, lemiamą sprendimą turi priimti Kongresas.

„Kai sprendimas priimtas, Gynybos departamentas negali jo pakeisti, siekdamas savo tikslų be Kongreso pritarimo, – sakė jis. – Bandymai tai daryti prieštarauja piliečių ginkluotųjų pajėgų kontrolės principui ir pažeidžia konstitucinį valdžių atskyrimo principą. Perskirstymas, apie kurį šiandien pranešta, prieštarauja Kongresui suteiktiems konstituciniams įgaliojimams, ir aš manau, kad Kongresas privalo imtis veiksmų.“

D. Trumpas, siekdamas tapti 2016 metų prezidento rinkimų Respublikonų partijos kandidatu, žadėjo, kad už šią sieną sumokės Meksika, bet Meksika tai padaryti atsisakė.

Į renginį taip pat atvyks Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Trudo).

Forumo metu, vasario 16-ąją, vyks komisijos, prižiūrinčios Berlyno konferencijos dėl Libijos sprendinių įgyvendinimą, pirmasis posėdis.

Sausio 19 dieną Berlyne vyko tarptautinė valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija dėl Libijos krizės sureguliavimo. Po susitikimo paskelbtame galutiniame komunikate dalyvės paragino nutraukti ugnį ir susilaikyti nuo kišimosi į ginkluotą konfliktą ar Libijos vidaus reikalus.

Į kasmet vykstančią Miuncheno konferenciją saugumo klausimais susirenka daug valstybių, vyriausybių vadovų, o taip pat gynybos ir užsienio reikalų ministrų bei ekspertų.

Šiemet forumo atidarymo kalbą sakys Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Štainmajeris).

Atsakydamas į Užsienio ryšių tarybos klausimus apie prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritiką kitoms NATO narėms M. Esperis sakė, kad Jungtinės Valstijos nesielgia neprotingai, reikalaudamos jų išleisti daugiau pinigų.

„Mūsų aljansai nėra grindžiami [finansiniais] sandoriais. Jie veikiau grindžiami abipuse pagarba, bendromis vertybėmis ir bendru noru už jas kovoti“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

„Didžioji dalis pasaulio laiko Jungtines Valstijas tinkamiausiomis pasaulinio saugumo partnerėmis. Ne vien dėl mūsų pranašesnių karinių pajėgumų ir technikos, bet ir dėl mūsų vertybių“, – pridūrė jis.

M. Esperis pabrėžė, kad šalys yra įsipareigojusios daugiau prisidėti prie Aljanso išlaikymo.

2014 metais NATO šalys susitarė kasmet didinti savo išlaidas gynybai, kad jos iki 2024-ųjų pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau iki šiol tik devynios narės yra pasiekusios šį lygį, o Vokietija, viena turtingiausių bloko valstybių, sako negalėsianti pasiekti šio tikslo anksčiau kaip 2030 metais.

Pasak M. Esperio, Jungtinės Valstijos gynybai skiria 3,5 proc. BVP, o kai kurių NATO narių gynybos išlaidos dar nėra pasiekusios vieno procento.

„Metus, dešimtmečius prašėme mūsų partnerių Europoje didinti, skirti daugiau gynybai, prisidėti prie Aljanso. Tačiau jos indėlio nedidino“, – kalbėjo gynybos sekretorius.

„Negali būti jokių dykaduonių. Negali būti nuolaidų planų. Mes dalyvaujame visi kartu“, – pridūrė M. Esperis.

M. Esperis žurnalistams sakė, kad laivyno sekretorius Richardas Spenceris (Ričardas Spenseris) jam prisipažino sudaręs šį susitarimą apeidamas tiek Pentagono vadovą, tiek JAV Štabų vadų komiteto pirmininką Marką Milley (Marką Milį).

"Ši informacija mus užklupo visiškai netikėtai - supratome, kad ji žlugdo viską, ką esame aptarę su prezidentu" Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), pareiškė Gynybos departamento vadovas.

R. Spenceris sekmadienį buvo atleistas paaštrėjus Baltųjų rūmų ir Pentagono ginču dėl SEAL nario Edwardo Gallagherio (Edvardo Galagerio). Pastarasis buvo kaltinamas karo nusikaltimais vienoje didelio atgarsio sulaukusioje byloje, bet galiausiai buvo pripažintas kaltu dėl lengvesnio nusižengimo.

Lapkričio 15-ąją D. Trumpas – JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas – panaikino sprendimą sumažinti E. Gallagherio laipsnį, taip pat suteikė malonę kariui.

Sekmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad kariniame jūrų laivyne su E. Gallagheriu buvo „elgiamasi labai blogai“, o R. Spencerio paprašyta atsistatydinti dėl su šiuo SEAL nariu susijusios bylos ir tariamo nesugebėjimo susitvarkyti su biudžeto perviršiu.

D. Trumpas pabrėžė, kad E. Gallagheris nebus pašalintas iš SEAL pajėgų.

„Eddie ramiai išeis į atsargą turėdamas visus užsitarnautus apdovanojimus“, – tviteryje rašė JAV vadovas.

Kaip anksčiau pranešė Gynybos departamentas, M. Esperis paprašė R. Spencerio atsistatydinti, „praradęs juo pasitikėjimą dėl jo atvirumo stygiaus per pokalbius su Baltaisiais rūmais“.

Pasak M. Esperio, jis yra „itin susirūpinęs dėl tokio elgesio“.